Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant V. K., dalyvaujant ieškovei J. J., jos atstovui adv. padėjėjui A.T. P., atsakovei S. S., jos atstovei adv. L.M. M., trečiojo asmens atstovei D. M., vertėjai A. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovei S. S., tretiesiems asmenims VĮ Registrų centrui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas reikalavimus pilnai palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovei J. J. Vilniaus apskrities viršininko 2009-03-16 sprendimu Nr. 2.5-41-29791 buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę (1 t., b.l. 14). Minėto sprendimo pagrindu ieškovei be kita ko buvo įregistruotos nuosavybės teisės į 0.49 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus (1 t., b.l. 102 - 103).

Atsakovei S. S. Vilniaus apskrities viršininko 2000-08-23 sprendimu Nr. 41-9596 buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę (1 t., b.l. 162). Minėto sprendimo pagrindu atsakovei be kita ko buvo įregistruotos nuosavybės teisės į 0.27 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 161). Atsakovė atliko šio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Kadastro duomenų bylos ir Vilniaus apskrities viršininko 2008-03-05 įsakymo Nr. 2.3-2327-(41) „Dėl S. S. žemės sklypo (kadastro Nr. 4117/0400:47) kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“ (1 t., b.l. 11) pagrindu, VĮ Registrų centras 2008-04-01 įregistravo Nekilnojamojo turto kadastre ir registre minėto žemės sklypo kadastrinių matavimų metu (2007-04-25) užfiksuotus patikslintus kadastro duomenis (1 t., b.l. 100 - 101). Tuo pačiu atsakovės žemės sklypo (0.27 ha) ribos, pagal L. B. įmonės „Arlitanus“ parengtą tikslių geodezinių matavimų planą, 2008-04-01 buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje (2 t., b.l. 22).

Ieškovė nuosavybės teises į vieną besiribojančių žemės sklypų įgijo žymiai vėliau, nei atsakovė – į kitą besiribojantį žemės sklypą, kuris šiuo metu yra suformuotas atliekant tikslius kadastrinius matavimus.

Kaip minėta, ieškovė J. J. prašo: 1) pripažinti negaliojančius atsakovei S. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-04-25 atliktus kadastrinius matavimus ir panaikinti 2008-04-01 atsakovei nuosavybės teise priklausančio minėto žemės sklypo patikslintų kadastro duomenų Nekilnojamojo turto registre registraciją; 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008-03-05 įsakymo Nr. 2.3-2327-(41) dalį, kuriuo patvirtintas atsakovės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-01-07 geodezinių matavimų planas; 3) nustatyti, kad riba tarp ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra pagal ieškovės pateiktą individualios įmonės „Topokada“ kadastrinių matavimų plano projektą ir ribų ženklinimo aktą.

Nors ieškovės ieškinio trečias reikalavimas nėra pakankamai tikslus, tačiau įvertnus ieškinio turinį ir ieškovės (jos atstovo) teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, aišku, kad ieškovė siekia, jog būtų nustatyta riba tarp jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal jos pateiktą individualios įmonės „Topokada“ 2010-05-21 parengtą žemės sklypo plano projektą (1 t., b.l. 11), t.y. pagal šiame plane pažymėtus kordinačių 7 (X 6076994.79; Y 582357.90) ir 8 (X 6077018.41; Y 582364.18) taškus.

Taigi, ieškovė byloje iš esmės kelia jos ir atsakovės besiribojančių žemės sklypų ribų nustatymo klausimą.

CK 4.45 straipsnyje reglamentuojamas ieškinys su specifiniu dalyku – juo reikalaujama nustatyti ribas žemės sklypui. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, įgyvendinant šią teismo kompetenciją, būtina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Kurio nors iš įstatyme įtvirtintų kriterijų visiškas nepaisymas reikštų netinkamą materialiosios teisės normos taikymą. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010). Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus, taigi kriterijų sąrašas nėra išsamus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidos ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010). Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). Priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisių įgijimo pagrindo, ginčijant atitinkamus sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovė yra atlikusi savo žemės sklypo tikslius kadastrinius (geodezinius) matavimus, jos žemės sklypo ribos, pagal L. B. įmonės „Arlitanus“ 2007-04-30 parengtą tikslių geodezinių matavimų planą, 2008-04-01 buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje (2 t., b.l. 22).

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnį kadastras yra susistemintas ir metodiškai sutvarkytas nekilnojamųjų daiktų grafinių ir atributinių duomenų rinkinys valstybinėje koordinačių sistemoje (8 d.). Prie žemės sklypų kadastro duomenų, įrašomų į nekilnojamojo turto kadastrą, priskiriama ir žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (6 str. 1 d. 13 p.), apibūdinančios nekilnojamojo daikto buvimo vietą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi nekilnojamojo daikto kadastriniais matavimais ar kitais teisės aktų nustatytais veiksmais, taikant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą (2 str. 6 d., 8 str. 1 d.). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu pirmiausia nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau to nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, kuris yra neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, parengiamas žemės sklypo planas ir atliekami kiti kadastrinių duomenų nustatymo veiksmai (8 str. 3 d.). Nekilnojamojo turto kadastro įraše apie žemės sklypą nurodomi tiek tekstiniai žemės sklypo kadastro duomenys, tiek grafiniai jo duomenys apie padėtį valstybinėje koordinačių sistemoje – nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis (16 str. 1 d.). Prieš pažymint žemės sklypą nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, patikrinama, ar nekilnojamojo daikto planai parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą ir ribas Lietuvos teritorijoje, žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja bei ar nėra kitų aplinkybių, trukdančių pažymėti nekilnojamąjį daiktą (17 str. 4 d.); nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus turi teisę atlikti asmenys, turintys nustatyta tvarka išduotus kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (11 str.). Iš pateikto teisinio reglamentavimo galima daryti išvadą, kad kadastro duomenų nustatymas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra patikimas žemės sklypą apibūdinančių duomenų, taip pat ir jo ribų nustatymo būdas, kurio metu ribos paženklinamos vietoje ir įrašomos bei įbraižomos dokumentuose. Taip nustatančius žemės sklypo ribas jos dažniausiai yra aiškios CK 4.45 straipsnio prasme, nes jas nustatant turi būti laikomasi tų pačių kriterijų, kurie nurodyti šiame straipsnyje.

Kita vertus, ieškovė šioje byloje ginčija valstybės institucijų veiksmus, susijusius su atsakovės atliktų savo žemės sklypo kadastrinių matavimų įteisinimu, todėl remtis vien šiais veiksmais, kaip įrodymu, atmetant ar patenkinat ieškinį, negalima.

Ieškovė teigia, kad atsakovės atlikti kadastriniai matavimai, L. B. įmonės „Arlitanus“ 2007-04-30 parengtas žemės sklypo planas, neatitinka sklypo riboms pagal dokumentus, taip pat pagal faktinį sklypo naudojimą, nepagrįstai atsakovės žemės sklypas įsiterpia į jai priklausantį sklypą. Atsakovė su tuo nesutinka, teigia, kad ieškovės užsakymu IĮ “Topokada” 2010-05-21 parengtas jos (ieškovės) žemės sklypo planas neatitinka pirminiams sklypų plotą nustatantiems dokumentams ir jų faktiniam naudojimuisi. Kitaip tariant, šalys nesutaria dėl visų esminių aplinkybių.

Byloje nustatyta, kad atsakovei patikslinus savo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, šio žemės sklypo plotas nepakito, t.y. atitinka nuosavybės teisių dokumente nurodytam žemės sklypo plotui (0,27 ha.). Atsakovės sklypas, jos įsiterpimas į šiuo metu nuosavybės teise valdomą ieškovės sklypą, iš esmės atitinka 2000 m. žemėtvarkos projektą (1 t., b.l. 105 – 106, 2 t., b.l. 60), vėliau šis žemėtvarkos projektas buvo tikslintas (2 t., b.l. 61); žemės sklypo Nr. 509 planui, kuriuo remiantis atsakovei 2000 m. buvo atkurtos nuosavybės teisės (1 t., 133); sklypo Nr. 509 abrisui (1 t., b.l. 147). Teismas pažymi, kad minėtuose planuose nurodyti atsakovės sklypo šoninių kraštinių ilgiai yra šiek tiek trumpesni, nei „Arlitanus“ žemės sklypo plane nurodyti kraštinių ilgiai, t.y. pastarajame plane viena kraštinė ilgesnė 1,41 m., kt. – 0,82 m. Tačiau bet kokiu atveju, ieškovės siūlomame plane, atsakovės sklypo kraštinės žymiai sutrumpėtų (3,56 m. ir dar daugiau) ir taip pat nebeatitiktų minėtiems pradiniams dokumentams, be to, šis sutrumpėjimas būtų didesnis, nei šiuo metu yra prailgėjimas, lyginant su pradiniais sklypų ribas nustatančiais dokumentais. Ieškovės teikiamame „Topokada“ žemės sklypo plane jos žemės sklypo plotas, tiek pagal dabartines besiribojančių sklypų ribas, tiek pagal siūlomą sklypų ribą, yra mažesnis, nei nuosavybės dokumentuose (1 t., 11, 50 - 51), t.y. sklypo plotai nesutampa. Nors ieškovės žemės sklypo forma, pavaizduota pirminiuose dokumentuose, t.y. žemėtvarkos projekte (1 t., b.l. 53), žemės sklypo plane Nr. 81 - 1 (1 t., b.l. 69 - 70), sklypo Nr. 81 – 1 abrise (1 t., b.l. 75), iš esmės sutampa su „Topokada“ plane pažymėtu ieškovės sklypo planu, tačiau akivaizdu, kad šiuose dokumentuose pavaizduoto ieškovės žemės sklypo kraštinių ilgiai taip pat skiriasi.

Byloje šalys nesutaria ir dėl to, kas naudojasi „Topokada“ žemės sklypo plane pažymėta „C“ sklypo dalimi. Byloje apklausti liudytojai V. V., S. K. ir R. K. iš dalies patvirtino, kad ieškovė naudojasi ginčijamo žemės sklypo dalimi. Tačiau liudytoja S. S. paliudijo, kad atsakovė naudojosi žemės sklypo dalimi už jos sklype esančios tvoros, raudavo žolę ir pan. Taigi, yra tam tikras prieštaravimas tarp liudytojų parodymų. Antra vertus, liudytojų parodymuose iš esmės trūksta konkretumo dėl laiko, vietos ir pan., jie tik bendrais bruožais paliudijo minėtas aplinkybes. Kai kurie liudytojai patvirtino matę riboženklius už atsakovės sklype esančios tvoros, kiti – ne. Ieškovė teigė, kad ji tvorą pasistatė 2000 m., bet tai jokiu būdu neįrodo, jog ji šią tvorą statė ant besiribojančių sklypų ribos. Priešingai, ji teigė, kad buvo pasilikusi plotą žolei, kurią naudojo savo gyvūnams. Kita vertus, net ir nustačius šią aplinkybę, t.y. ginčo šalių faktiškai naudojamą sklypų ribą, sklypo ribos nebūtinai turi būti nustatytos tiksliai pagal faktiškai nusistovėjusias ribas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartyje Nr. 3K-3-475/2010 konstatuota, kad pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Kaip ir kiekvienu atveju esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, nustatant sklypo ribą dėl jos faktinės ir teisinės neatitikties, būtina nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes ir ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus ir pan.

Teismas pažymi, kad besiribojančių žemės sklypų ribos negali būti nustatytos pagal ieškovės pateiktą „Topokada“ žemės sklypo planą, nes jis nėra tinkamai parengtas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2011-04-26 nutartyje Nr. 3K-3-189/2011 nurodė, kad CK 4.45 straipsnio pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl sklypo ribų nustatymo gali būti laikomas tinkamu tik tuo atveju, kai sklypo ribų plane yra pavaizduoti visi su prašoma nustatyti riba besiribojantys žemės sklypai, nurodant šių sklypų plotą bei kitus CK 4.45 straipsnio taikymui reikšmingus duomenis. Kitaip sakant, teismui turi būti pateiktas visų sklypų bendras planas, su atitinkamais duomenimis. Iš minėto ieškovės pateikto sklypo plano nėra aišku, kokią įtaką ribų pakeitimas turėtų atsakovės sklypui, koks konkrečiai būtų atsakovės sklypo plotas. Aišku viena, kad nustačius besiribojančių sklypų ribas pagal ieškovės siūlomą variantą, atsakovei sklypas sumažėtų, tačiau neaišku kiek. Ieškovės pateiktame plane, nėra duomenų, kad atsakovės sklypo plotas galėtų būti išsaugojamas atitinkamai kitaip keičiant jos sklypo ribas ir konfigūraciją. Taip pat nėra duomenų, ar ieškovės žemės sklypo plotas galėtų būti išsaugotas keičiant jos sklypo ribas ir konfigūraciją, jeigu šalių besiribojančių sklypų riba būtų paliekama tokia, kokia ji dabar yra, tačiau nepažeidžiant kitų asmenų interesų. Be to, kaip matyti iš IĮ „Topokada“ 2010-06-03 pažymos ir šalių paaiškinimų, ieškovės pateiktą teismui planą atsisakė pasirašyti, t.y. derinti tokias ribas, kiti su ieškovės sklypu besiribojančių sklypų savininkai (naudotojai). Antra vertus, ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad toks planas galėtų būti suderintas atitinkamų atsakingų valstybės institucijų.

Kita vertus, net ir pripažinus, kad ieškovės pateiktas žemės sklypo planas yra tinkamas besiribojančių žemės sklypų ribos nustatymui, tačiau šalių sklypų ribos vis tiek negali būti nustatytos remiantis šiuo planu. Kaip minėta, nustačius besiribojančių žemės sklypų ribą pagal ieškovės „Topokada“ parengtą planą, atsakovei neabejotinai ženkliai sumažėtų bendras žemės sklypo plotas, t.y. neatitiktų nuosavybės dokumentuose ir sklypo ribas apibrėžiančiuose pirminiuose dokumentuose (žemėtvarkos projekte, žemės sklypo plane Nr. 509, abrise) nurodytiems plotams. Tokiu atveju būtų pažeista savininkų interesų pusiausvyra, būtų ginama išimtinai vieno savininko teisės kito savininko interesų sąskaita. Besiribojančių sklypų ribas palikus pagal „Arlitanus“ parengtą žemės sklypo planą, ieškovė neįrodė, kad jos interesai būtų pažeisti, t.y. nėra pateikusi plano (ar kitų įrodymų), kuriuose atsispindėtų, kad ieškovės žemės sklypo plotas negali būti išsaugotas koreguojant kitaip jos sklypo ribas ir konfigūraciją. Bet kokiu atveju, pagal esamą situaciją ieškovės interesai yra pažeidžiami mažiau, negu jie būtų pažeidžiami atsakovės, jeigu sklypo ribos būtų nustatytos pagal „Topokada“ žemės sklypo planą, turint omenyje tai, kad atsakovės žemės sklypo plotas yra mažesnis.

Teismas, įvertinęs šioje byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), daro išvadą, kad „Arlitanus“ žemės sklypo planas, parengtas atliekant tikslius kadastrinius matavimus, šiuo atveju pagal esamą faktinę situaciją yra priimtinesnis, labiau atspindi ginčo šalių interesų pusiausvyrą, nei „Topokada“ parengtas žemės sklypo planas, be to, pastarasis, kaip minėta, nėra tinkamai parengtas. Net jeigu ir pripažinus, kad „Arlitanus“ parengtu žemės sklypo planu yra keičiamos šalims priklausančių ir besiribojančių žemės sklypų ribos ar sklypo konfigūracija, tačiau tai atitinka CK 4.45 straipsnį ir susiklosčiusią šio straipsnio taikymo teisminę praktiką.

Ieškovė (jos atstovas) teigia, kad atsakovė nebuvo sąžininga, nes atlikdama savo sklypo kadastrinius matavimus nepakvietė jos, todėl pažeidžiant teisės aktų reikalavimus buvo surašytas 2007-04-25 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas Nr. 07 – 69. Ši aplinkybė savo ruoštu daro neteisėtus atsakovės atliktus kadastrinius matavimus ir Vilniaus apskrities viršininko 2008-03-05 įsakymą (jo dalį), kurio pagrindu buvo įregistruoti atsakovei priklausančio žemės sklypo patikslinti kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą.

Teismas sutinka, kad žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis. Tačiau nagrinėjamu atveju toks aktas, nustatant atsakovės sklypo ribas, buvo surašytas (1 t., b.l. 115 - 116). Ieškovė ginčija jo teisėtumą, remdamasi savo nedalyvavimu jį surašant aplinkybe. Teismas pažymi, kad asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo–parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, žr., pvz., 2011-02-07 nutartį Nr. 3K-3-35/2011. Atsižvelgiant į tai, kad, minėta, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, jog nustatant atsakovės žemės sklypo ribas būtų pažeistos ieškovės teisės ar teisėti interesai, todėl vien ta aplinkybė, jog ieškovė nedalyvavo nustatant atsakovės sklypo ribas, neduoda pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008-03-05 įsakymas Nr. 2.3-2327-(41) (jo dalis) ir jo pagrindu Nekilnojamojo turto registre patikslinti atsakovės žemės sklypo kadastriniai duomenys yra neteisėti ir juos panaikinti. Be to, kadastrinių matavimų atlikimo metu ieškovė nebuvo gretimo žemės sklypo savininkė (naudotoja), todėl nebuvo privalomas jos dalyvavimas.

Ieškovė teigia, kad esant tokiai besiribojančių sklypų ribai, t.y. atsakovei įsiterpiant į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, jos sklypo naudojimas bus neracionalus. Teismas šiuos argumentus atmeta, kaip aiškiai nepagrįstus. Minėtas „įsiterpimas“, kaip nurodo ieškovė, yra nedidelis, todėl tai negali būti objektyvi kliūtis ieškovei tinkamai naudotis savo žemės sklypu. Be to, byloje nepaneigta galimybė ieškovei suformuoti taisyklingos formos sklypą, kurio plotas atitiktų nuosavybės dokumentus, t.y. šiek tiek keičiant sklypo ribas ir konfigūraciją.

Atsakovė (jos atstovė) ir trečiojo asmens atstovė akcentavo, kad yra praleistas senaties terminas apskųsti Vilniaus apskrities viršininko 2008-03-05 įsakymui. Teismas nesutinka su tokiais argumentais. Tai, kad ieškovei žymiai anksčiau buvo žinoma apie atsakovės atliktus kadastrinius matavimus, nėra pagrindo nuo tada skaičiuoti minėto įsakymo apskundimo terminą. Terminas turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai ieškovė sužinojo apie tokio įsakymo egzistavimą, jo turinį ir kad šis įsakymas, jos manymu, pažeidžia jos teises. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė sužinojusi apie šį įsakymą, būtų praleidusi jo apskundimo terminą. Antra vertus, teismui padarius anksčiau išdėstytas išvadas dėl ginčo esmės, šis argumentas dėl senaties iš esmės tampa teisiškai nereikšmingas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys atmestas, todėl laikytina, kad sprendimas yra priimtas atsakovės naudai. Atsakovė patyrė iš viso 2 894,80 Lt bylinėjimosi išlaidų (2 t., b.l. 63 - 68). Šios išlaidos, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą ir trukmę, yra racionalios ir pagrįstos, todėl jos priteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 93 str.).

Iš ieškovės taip pat priteistina 7,08 Lt pašto išlaidų, kurias patyrė teismas siųsdamas procesinius dokumentus, valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 259 – 260 str., 270 str.,

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovės S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 894,80 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt keturis litus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės J. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 7,08 Lt (septynis litus 8 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylą Nr. 41/17414 ir IĮ „Topokada“ kadastrinių matavimų dokumentus juos pateikusiems asmenims, byloje paliekant dokumentų kopijas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.