- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-05
- Bylos Nr.
- 1A-280-361/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- T. K.
- Advokatai
- Natalja Fočenkova
Teisėja K. Baškienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19890-2017-0
2017 m. spalio 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios T. K. gynėjos advokatės Nataljos Fočenkovos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 45 MGL (1 694,70 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 30 MGL (1 129,80 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmę įskaitytas T. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. balandžio 26 d. 04.25 val. iki 2017 m. balandžio 26 d. 14.25 val. (viena diena), ir paskirta galutinė bausmė – 28 MGL (1 054,48 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, T. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. K. nuteista už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio, būtent už tai, kad 2017 m. balandžio 26 d., apie 04.30 val., Klaipėdos mieste, Taikos pr., ties (duomenys neskelbtini) pastatu, vairavo automobilį „Lexus RX400H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo 1,77 promilės etilo alkoholio.
Šalies argumentai
Nuteistosios T. K. gynėja advokatė Natalja Fočenkova apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalį dėl taikytos baudžiamojo poveikio priemonės ir uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus. Argumentuoja, jog teismas nepagrįstai nepritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, o skirta bausmė yra dvigubai griežtesnė nei prašė prokurorė. Teismas netinkamai įvertino įvykio aplinkybes, nuteistosios motyvus ir tikslus, pažeidimo laiką ir trukmę, jos sveikatos būklę, materialinę padėtį, reakciją į padarytą nusikaltimą ir elgesį po to. T. K. neturėjo tikslo važiuoti, o tik norėjo perstatyti automobilį į šalia jos gyvenamojo namo esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Be to, T. K. veiksmuose yra būtinojo reikalingumo požymių, nes šiuo atveju ji bandė pašalinti pavojų ir išvengti žalos atsiradimo kitiems asmenims, nes užkirto kelią vairuoti neblaiviam, agresyviam automobilio valdytojui A. G.. Pareigūnai buvo iškviesti iki nusikaltimo padarymo, tačiau veikos neužkardijo, o tik stebėjo, kontroliavo automobilio „Lexus RX400H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimą. Teigia, jog T. K. veiksmai negalėjo sukelti žalos. Ankstesni T. K. nubaudimai administracine tvarka už rinkliavos automobiliui statyti mokėjimo tvarkos pažeidimą yra kitokio pobūdžio ir neliudija apie teisės pažeidimų pakartotinumą ar T. K. veiksmų itin didelį pavojingumą. T. K. iki 23.00 val. išgėrė du alkoholinius kokteilius, o trečiąjį – valandą iki vairavimo. Be to, T. K. po sudėtingos operacijos tris mėnesius kiekvieną dieną vartojo vaistus, todėl vaisto „Gabapentin Nycomed“ koncentracija jos organizme ir kartu alkoholio vartojimas galėjo turėti neigiamą šalutinį poveikį, todėl jai nustatytas net 1,77 promilių neblaivumas. T. K. šiuo metu gali dirbti fotografe, todėl vykti į regionus pas klientus jai yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Teismas nepagrindė ginčijamo draudimo naudotis specialia teise trukmės. Tiek gynėja, tiek prokurorė prašė uždrausti naudotis specialia teise 12 mėnesių, taip suteikiant T. K. galimybę dirbti pagal specialybę, gauti pajamas. Todėl skirtą uždraudimą naudotis specialia teise 18 mėnesių vertina kaip per griežtą, nepagrįstai apribojantį neįgaliajai T. K. ilgą laiką dirbti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skunde teigiama, jog T. K. skirtas 1 metų 6 mėnesių naudojimosi minėta teise uždraudimo terminas, atsižvelgiant į jos elgesio motyvus ir tikslus, veikos laiką ir trukmę, jos sveikatos būklę, materialinę padėtį, yra per griežtas. Be to, T. K. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, žalos nepadarė, o teismas galėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad asmuo BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas nuteistajai T. K. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Paskiriant šią priemonę, įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios T. K. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą ir jos asmenybę. T. K. padarė šiurkštų ir pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jos kraujyje buvo nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (1,77 promilės etilo alkoholio), dėl to jos veiksmai kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, bet pagal BK nuostatas.
Apeliaciniu skundu prašoma T. K. skirti minimalų, t. y. 1 metų, ginčo poveikio priemonės taikymo terminą, kvestionuojant T. K. priešingo teisei elgesio pavojingumą ir teigiant, jog ji veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Tačiau apygardos teismas tokius argumentus vertina kaip T. K. gynybinę poziciją, kuri neparemta jokiais objektyviais faktiniais duomenimis, leidžiančiais įžvelgti BK 31 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo galimybę.
Iš bylos medžiagos matyti, jog šiuo konkrečiu atveju nebuvo jokios būtinybės T. K. esant neblaiviai, perimti iš taip pat neblaivaus asmens automobilio ir vairuoti naktį, mieste, juolab, norint nuvažiuoti nedidelį atstumą bei matant netoliese esantį policijos ekipažą. Tokiu elgesiu T. K. objektyviai kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams ir kartu su ja automobiliu vykusiems automobilio valdytojui A. G. ir jos draugei I. D..
Aplinkybė, jog T. K., gynėjos teigimu, nesijautė neblaivi, atsižvelgiant į tai, jog ji tą naktį namuose, o po to naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ vartojo alkoholinius gėrimus, žinodama savo sveikatos būklę, leidžia teigti, jog ginčo situacijoje ji veikė tiesiogine tyčia – suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šių aplinkybių visuma, priešingai nei teigia gynėja, nesumenkina T. K. padaryto nusikaltimo ir jos asmenybės pavojingumo. Be to, tai leidžia kritiškai vertinti pateiktus argumentus, jog T. K. dėl invalidumo, turėtų operacijų sunku vaikščioti.
Byloje teismas nustatė vieną T. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatė. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, atsižvelgdama į aptartą T. K. padaryto nusikaltimo pobūdį, jos asmenybę, kaltės rūšį ir formą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas uždrausdamas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus 6 mėnesius, t. y. nustatydamas šios poveikio priemonės vidurkį atitinkantį terminą, parinko proporcingą priemonę ir teisingai nustatė jos terminą (BK 61 straipsnio 4 dalis). Todėl nėra pagrindo minėto termino vertinti kaip aiškiai per ilgo, o tokios priemonės kaip per griežtos.
Kiti skundo argumentai dėl T. K. nepatogumų vykdyti darbinę veiklą, jos materialinės padėties pasunkėjimo, neturint teisės vairuoti, vertinami kaip nepakankami sušvelninti jai skirtą ginčo poveikio priemonės taikymo terminą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų prasme. Šie nepatogumai yra nuteistosios pavojingo elgesio kelyje pasekmė ir rezultatas. Apie nusikalstamas veikas ir už jų padarymą skiriamas bausmes asmenys yra informuoti įstatymo leidėjo iš anksto.
Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Nagrinėjamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos T. K. pripažino visiškai ir į tai pagrįstai atsižvelgta byloje taikant BK 64¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuotą procesinę taisyklę bei sprendžiant klausimą dėl bylos nagrinėjimo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka procedūros taikymo. Taigi T. K. skirtos sumažintos vienu trečdaliu bausmės – baudos – dydis ir ginčo poveikio priemonės taikymo terminas leidžia pritarti apylinkės teismo motyvams, jog tokia bausmė užtikrina T. K. ir visuomenės saugumo interesų pusiausvyrą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios T. K. gynėjos advokatės Nataljos Fočenkovos apeliacinį skundą atmesti.