Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo Ukrainos piliečiui S. P., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Teikimas tenkintinas iš dalies.

3. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

4.1. 2025 m. kovo 2 d. apie 00.03 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) Viliaus pasienio rinktinės Vilniaus pasienio oro uosto užkardos pareigūnai ne ilgiau kaip 48 val. sulaikė neblaivų Ukrainos pilietį S. P., gimusį (duomenys neskelbtini), kurį pagal pranešimą nustatė ir sulaikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos pareigūnai adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas asmuo pateikė Ukrainos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2020-02-11 ir galiojantį iki 2030-02-11, bei pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2017-08-11 ir galiojantį 2027-08-11, tačiau dokumentų, suteikiančių jam teisę atvykti ar būti Lietuvos Respublikoje, neturėjo.

4.2. Patikrinus vidaus reikalų sistemos informacines duomenų bazes, rasta duomenų apie asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojusį nuo 2020-09-18 iki 2022-09-18, bei Lietuvos nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2020-05-29 iki 2020-10-15, ir Lenkijos nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2018-01-30 iki 2018-07-06. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie jo atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį persekiojimą ar priimtus ir (ar) įsiteisėjusius sprendimus. Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje nėra duomenų apie paskelbtą įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo, Administracinių nusižengimų registre yra duomenų apie užsieniečio atliktus administracinius nusižengimus. Lietuvos migracinėje informacinėje sistemoje nėra duomenų apie tai, kad minėtas užsienietis būtų pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

4.3. Išnagrinėjus Ukrainos piliečio pase Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotame 2017-08-11 ir galiojančiame iki 2027-08-11) esančių spaudų įrašus, nustatyta, jog jis 2024-05-02, vykdydamas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024-04-18 sprendimą dėl grąžinimo, kuriuo jis buvo įpareigotas per 14 d. savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į Ukrainą, vyko per VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Šalčininkų PKP į Baltarusiją, tačiau kirsti Baltarusijos sieną jam nebuvo leistą (uždrausta atvykti į Baltarusijos Respubliką).

5. Teismas pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

6. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Įstatymo (toliau – Įstatymas) X2 skyriaus, reglamentuojančio Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 140⁷ str.).

7. Užsieniečių sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnyje, tarp jų – kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (1 d. 2 p.); ir kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, jeigu sulaikymas yra būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo) (2 d.)

8. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išvardytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, be kita ko: užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); ir neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.).

9. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

10. Pagal Įstatymo 115 straipsnio (šiuo metu galiojanti redakcija, t. y. 2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija) 2 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Departamentą arba Tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Departamentui arba Tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

11. Teismas, vertindamas Užsieniečiui siūlomos taikyti judėjimo laisvės apribojimo priemonės (sulaikyti Užsienietį VSAT prie LR VRM iki 2025-06-02) proporcingumą, atsižvelgia į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: Užsieniečio asmens tapatybė yra nustatyta; Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, turėdamas jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760000625, galiojusį nuo 2020-09-18 iki 2022-09-18 (darbo pagrindu); Užsieniečiui, turinčiam Ukrainos piliečio biometrinį pasą Nr. (duomenys neskelbtini), taikomas bevizis režimas, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, buvimas Lietuvos Respublikoje ar kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį; Užsieniečio teisėtas buvimas, tai yra bevizis režimas baigėsi 2022-12-17; 2024-01-04 Užsienietis kreipėsi į Migracijos Departamentą dėl leidimo gyventi išdavimo, tačiau 2024-04-03 prašymo nagrinėjimas buvo nutrauktas gavus, dėl leidimo gyventi tarpininkavusios įmonės pageidavimą; Užsienietis pažeidė Įstatymo 124 straipsnio 2 dalies nuostatą (įpareigojančią Užsienietį išvykti iš Lietuvos Respublikos iki Įstatymo 11 straipsnio 2-9,11 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo laiko pabaigos) ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje nuo 2022-12-18 yra netesėtas; Užsienietis per 2024 m. balandžio 18 d. apklausą nurodė, jog jis sutinka grįžti į kilmės valstybę – Ukrainos Respubliką, tačiau Užsienietis neįvykdė Migracijos Departamento 2024 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. 24S102631, kuriuo jis buvo įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024 m. gegužės 2 d.; Užsienietis vyko per VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Šalčininkų PKP į Baltarusiją, tačiau kirsti Baltarusijos sieną jam nebuvo leista (uždrausta atvykti į Baltarusijos Respubliką); byloje nėra duomenų (įrodymų) apie Užsieniečio šeiminius, socialinius ar ekonominius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje; byloje nėra duomenų, sudarančių prielaidas išvadai, kad Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, taip pat valstybės saugumui (Remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašu, šiai dienai Užsienietis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, VRIS naršyklėje duomenų apie Užsieniečio paiešką, draudimus atvykti, kardomąsias priemones ar ikiteisminio tyrimo bylas nėra); šiuo metu yra vykdoma sprendimo dėl išsiuntimo priėmimo procedūra (2025-03-03 VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos sprendimas dėl sulaikymo Nr. 25S59929).

12. Teismas, vadovaudamasis aptartu teisiniu reguliavimu ir įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, prieina prie išvados, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog, atsižvelgiant į Užsieniečio individualias savybes, Užsieniečiui siūloma taikyti judėjimo laisvės Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimo priemonė – sulaikymas yra per griežta, o Užsieniečio ir jo atstovės prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Departamentui arba Tarnybai apie savo buvimo vietą būtų adekvati ir pakankama Įstatyme įtvirtintiems tikslams pasiekti. Tai, kad Užsienietis pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius užsieniečių atvykimą ir buvimą Lietuvoje, bei tai, kad Užsienietis nepateikė konkrečių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų apie savo dabartinę gyvenamąją vietą ir lėšas pragyventi Lietuvoje, šios individualios situacijos kontekste nesudaro pagrindo taikyti jam kraštutinę judėjimo laisvės apribojimo priemonę. Analogišką praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1554-502/2025). Šios priemonės taikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 115 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 140¹⁸ straipsniu,

nusprendžia:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

Skirti Ukrainos piliečiui S. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą kiekvieną trečiadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. elektroninių ryšių priemonėmis pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie savo buvimo vietą.

Nustatyti alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą – 3 (tris) mėnesius, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl grąžinimo/išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba išnyks sulaikymo pagrindai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.