- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-12-02
- Bylos Nr.
- A2.6.-17560-988/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-16901-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Pažeidėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- E. B.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G., suinteresuotam asmeniui E. B., sekretoriaujant Aistei Bareikei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. 2015 m. lapkričio 1 d., apie 10.30 val., Fabijoniškių g. – P. Žadeikos g. sankryžoje, Vilniuje, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones, vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio sankryžoje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio ženklus Nr. 533 (pėsčiųjų perėja) ir Nr. 407 (apvažiuoti iš dešinės), juos apgadino bei iš įvykio vietos pasišalino. Savo veiksmais A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 127, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Apklaustas teisme A. G. parodė, jog su padarytu pažeidimu sutinka, gailisi, paaiškino, kad savavališkai paėmė sesers vyrui E. B. priklausantį automobilį VW Passat, su kuriuo kartu su sese važiavo ir važiuodamas įvažiavo į salelę, nulenkė kelio ženklą. Suprato, kad apgadino kelio ženklą ir žinojo, kad negali nuvažiuoti iš įvykio vietos, tačiau dėl išgąsčio nuvažiavo. Teisės vairuoti neturi. Apie tai, kad paėmė E. B. priklausantį automobilį, pastarasis nežinojo, jam neleidžia jį imti. Dėl pažeidimų gailisi.
Apklaustas teisme E. B. parodė, kad 2015-11-01 susipyko su žmona ir jis su vaikais išėjo į parduotuvę. Grįžęs pamatė, kad nėra jo automobilio. Ir tik vėliau sužinojo, kad jį paėmė A. G. bei kad jis padarė eismo įvykį. Automobilis buvo paimtas be jo žinios ir leidimo. Jis neduoda automobilio A. G., nes šis neturi vairuotojo pažymėjimo. Prašo nekonfiskuoti automobilio.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 130 straipsnio 1 dalį numatyta atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtiems reikalavimams sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. A. G. kaltę, pažeidus KET 14, 127, 222 punktų reikalavimus, sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti kelio ženklai, bei pasišalinus iš eismo įvykio vietos, be jo paties paaiškinimo, patvirtina byloje esantys kiti įrodymai. Iš patrulio N. B. tarnybinio pranešimo matyti, jog gavus pranešimą apie eismo įvykį, kurio metu automobilis atsitrenkė į kelio ženklą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, ir atvykus į įvykio vietą liudytojas T. M. paaiškino, kad automobilis VW Passat važiuodamas Fabijoniškių g. link P. Žadeikos g. atsitrenkė į kelio ženklą, ko pasėkoje nukrito priekinis automobilio valstybinis numeris, kurį vėliau priėjęs vyras paėmė ir pasislėpė po striuke. Pats vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino. Įvykio liudytojas V. V. paaiškino, jog važiavo iš paskos automobiliui VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir matė kaip įvyko eismo įvykis. Nurodė, kad automobilį vairavo vyriškis, o automobiliui sustojus iš jo išlipo trys neblaivūs vyrai ir mergina. Automobilis pastatytas kieme, esančiame L. Giros g. 94, Vilniuje. Patikrinus minėtame kieme stovintį automobilį, jame sėdėjo mergina, kaip vėliau paaiškėjo A. B., kuri paaiškino, jog automobilis priklauso jos vyrui, tačiau kas jį vairavo, nežino. Automobilis Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo be priekinio valstybinio numerio, akivaizdžiai apgadintas (b. l. 5). Policijos registruojamų įvykių registro išraše nurodyta, kad 2015 m. lapkričio 1 d., 10.42 val., T. M. pranešė, jog automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į dešinę atsitrenkė kelio stulpelį ir pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 6). Iš eismo įvykio schemos matyti Fabijoniškių g. link Ateities g. ir P. Žadeikos g. link L. Giros g. kelio ženklų išsidėstymas, taip pat nulaužtų kelio ženklų Nr. 533 (pėsčiųjų perėja) ir Nr. 407 (apvažiuoti iš dešinės) buvimo vieta bei atstumai (b. l. 7. Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį detalizuoti automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, nurodant, jog apgadintas priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, variklio dangtis, valstybinis numeris ir jo laikiklis (b. l. 8). Iš A. G. asmens duomenų matyti, jog jis neturi įgijęs teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 19). T. M. paaiškinime nurodyta, kad matė kaip žalios spalvos VW automobilis važiuodamas iš Fabijoniškių g. link P. Žadeikos g. atsitrenkė į pėsčiųjų perėjos ženklą, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino L. Giros g. kryptimi. Automobiliui įvykio metu nukrito valstybinis numeris, kurį paėmė šalimais ėjęs asmuo ir pasislėpė po striuke (b. l. 9). V. V. paaiškinime nurodyta, kad matė kaip žalios spalvos automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavęs nuo Fabijoniškių g. atsitrenkė į kelio ženklą ir nesustojęs pasišalino iš įvykio vietos į L. Giros g. 94 esantį kiemą. Iš automobilio išlipo trys vyrai, kurie atrodė neblaivūs, nes svirduliavo, ir mergina. Automobilyje buvusių asmenų atpažinti negalėtų (b. l. 10). E. B. paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad lapkričio 1 d. susipyko su žmona A. B., ir išėjo su vaikais į parduotuvę. Grįžęs namuose nerado automobilio raktelių, kurie buvo pakabinti prie durų. Tuo metu namuose buvo A. G., kuris su jo žmona išvažiavo jam priklausančiu automobiliu. A. B. į skambučius neatsakė, vakare iš jos tėvų sužinojo, jog automobilis apgadintas ir stovi pas juos kieme (b. l. 17). Iš VĮ „Regitra“ pateiktos informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso E. B. (b. l. 14). A. B. paaiškinime nurodyta, kad lapkričio 1 d. susipyko su vyru E. B., ir paėmusi automobilio raktelius su broliu A. G. važiavo į Fabijoniškių mikrorajoną, kuriame susitiko su brolio pažįstamais. Automobilį vairavo A. G., kuris jo nesuvaldęs atsitrenkė į ženklą. Išsigandęs išvažiavo iš įvykio vietos į artimiausiai esantį kiemą, kuriame apžiūrėjo automobilio apgadinimus. Pastebėjęs, jog nėra automobilio valstybinio numerio, brolis su draugais nuėjo į įvykio vietą jo ieškoti, tačiau numerių neberado (b. l. 18). Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, jog automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įlenktas variklio dangtis, apibraižytas priekinis kairės pusės sparnas, apgadintas priekinis bamperis, apibraižytas kėbulas (b. l. 11); o byloje pateiktose įvykio vietos ir automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukose užfiksuoti apgadinti kelio ženklai ir automobilio apgadinimai, patvirtinantys eismo įvykio metu padarytų pažeidimų faktą (b. l. 21-26).
Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone nustatė, kad A. G. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, nes vairavo transporto priemonę neturėdamas šios teisės, kartu jis pažeidė KET 127 punkto reikalavimus, nes nepasirinko saugaus greičio, kad savalaikiai galėtų sustabdyti vairuojamą automobilį iki bet kurios numatomos kliūties ir nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. A. G. pažeidė ir KET 222 punkto reikalavimus, nes padarydamas turtinę žalą nesant įvykio vietoje nukentėjusiajam, iš įvykio vietos pasitraukė apie tai nepranešęs policijai. Teismo vertinimu, būtent dėl šių jo padarytų KET pažeidimų įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti kelio ženklai. A. G. nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio sankryžoje, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklus, ko pasėkoje jie buvo apgadinti, t. y. padaryta reali turtinė žala. Ši A. G. veika nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Sukėlęs eismo įvykį A. G. iš įvykio vietos pasišalino, tai patvirtino įvykio liudytojai T. M., V. V., A. B. bei pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, todėl teismas daro išvadą, kad A. G. suvokė, jog kliudė kelio ženklus ir sukėlė eismo įvykį, tačiau ignoruodamas KET 222 punkto reikalavimus nepasiliko eismo įvykio vietoje ir iš jos pasitraukė. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad jis padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Teismas A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad prisipažino dėl pažeidimo padarymo ir gailisi (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad per metus pakartotinai padarytas tokios pačios rūšie teisės pažeidimas, už kurį asmeniui skirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (apgadinti kelio ženklai, padarytas KET pažeidimas sąmoningai pasišalinant iš eismo įvykio vietos), pažeidėjo asmenybę – jauno amžiaus, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, pakartotinai baudžiamas už KET pažeidimus, taip pat į nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Skiriant nuobaudas atsižvelgtina, kad pažeidimus padarė asmuo, neturintis teisės vairuoti transporto priemonių. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartas nuobaudos rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingas aplinkybes, A. G. už pažeidimų padarymą skirtina sankcijose numatytos nuobaudos – baudos, didesnės nei minimalus dydis.
ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijose kaip papildoma administracinė nuobauda asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, numatyta transporto priemonės konfiskavimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisės ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (2008-05-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2A-4-2012).). Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Nurodyta, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-3392/2011, N261-4717/2011, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-445-562/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atitinkamai analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog privalomas transporto priemonės konfiskavimas visgi gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis byloje Nr. N-575-2114-11)
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. G. jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus padarė transporto priemone, kuri nuosavybės teise priklauso jo sesers vyrui E. B.. Iš A. G. ir E. B. paaiškinimų matyti, kad transporto priemonės savininkas E. B. nedavė leidimo naudotis jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. G., o priešingai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savavališkai paėmė sesers vyrui priklausantį automobilį. A. G. automobilio raktelius paėmė tuo metu kaip E. B. nebuvo namuose, taigi jis negalėjo užkirsti kelio automobilio pasisavinimui. Teismo vertinimu nėra pagrindo manyti, kad A. G., paėmęs E. B. priklausančią transporto priemonę, yra laikytinas teisėtu tokios transporto priemonės valdytoju. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis E. B., nekonfiskuotinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30¹, 30², 33, straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pripažinti A. G. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 300 (trijų šimtų eurų) dydžio baudą.
Pripažinti A. G. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtąsias nuobaudas subendrinti jas apimant ir A. G. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.
Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 1001, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime turi būti nurodomas administracinio teisės pažeidimo bylos numeris ir įmokos kodas (1001).
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.