Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Rimvidos Zubernienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Faktinės bylos aplinkybės.

Ieškovė L. K. ir atsakovas V. K. yra nepilnamečių vaikų B. K. gim. (duomenys neskelbtini), ir K. K. gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. Santuoka tarp šalių buvo nutraukta Palangos miesto apylinkės teismo 2004-09-13 sprendimu. Nutraukiant santuoką teismas patvirtino L. K. ir V. K. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nustatė, kad pagal sutartį visas santuokos metu įgytas turtas - keturių kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini),, automobilis (duomenys neskelbtini), pagamintas 1984 m., (duomenys neskelbtini) - atitenka L. K. nuosavybėn. Šalys susitarė, jog vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta po tėvų santuokos nutraukimo bus pas motiną L. K., jog tėvo vaikų naudai skiriamo išlaikymo bus po 125 Lt. per mėnesį kiekvienam vaikui. Nustatant išlaikymo dydį atsižvelgta į tai, kad vaikų motinai L. K. lieka visas santuokoje sugyventas turtas.

Ieškovė L. K. 2011-10-13 kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. K. jo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 400 Lt. kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis, iki vaikai sulauks pilnametystės. Palangos miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino pilnai.

Dėl tėvų pareigos išlaikyti vaikus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrame skirsnyje. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu tėvai ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 str.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitomis priežastimis. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrint vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006,2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad LR CPK 130 straipsnis nustato, kad procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu taikomas kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių. Jam procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu negalėjo būti taikomas ir negali būti laikomas tinkamu pranešimu apie vyksiančią bylą, kadangi atsakovei buvo žinoma apie jo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Mano, kad byla išnagrinėta jam tinkamai nepranešus, o tai absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

Ieškovė L. K. ieškinyje nurodė, kad atsakovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas įrodymų, kad ieškovė žinojo tikslų jo gyvenamosios vietos adresą nepateikė.

CPK 122 straipsnio 1 dalis nustato, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Palangos miesto apylinkės teismas procesinius dokumentus atsakovui išsiuntė ieškovės nurodytu adresu per Lietuvos paštą. Procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, buvo nurodyta, kad netikslus adresas, nes nėra tokio namo numerio. Pirmosios instancijos teismas SoDros duomenų bazėje duomenų apie V. K. įdarbinimus nerado. Teismas raštu kreipėsi į ieškovės atstovą prašydamas patikslinti atsakovo gyvenamąją vietą ar pateikti duomenis apie kitą atsakovo gyvenamąją, darbo ar kitą procesinių dokumentų įteikimo vietą. Nesant galimybei pateikti prašomus duomenis, teismas nurodė pasirinkti procesinių dokumentų įteikimo būdą ir pareikšti nuomonę dėl kuratoriaus paskyrimo byloje. Ieškovės atstovas teismui pateikė pažymą apie tai, kad V. K. nuo 2011-07-18 gyvenamąją vietą deklaravo adresu: apskaitytas Palangos miesto savivaldybėje. Gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) duomenys 2008-03-12 panaikinti savininko prašymu.

Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, byloje galėjo būti taikomas vienas iš išimtinių procesinių dokumentų įteikimo būdų: įteikimas kuratoriui arba viešo paskelbimo būdu (CPK 129, 130 str.). Pagal bendrąją taisyklę procesiniai dokumentai gali būti įteikiami viešo paskelbimo būdu tik tuo atveju, jei teismas, išaiškinęs suinteresuotai šaliai galimybę paskirti kuratorių, nustato, jog tokios galimybės byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, kad šios bendrosios taisyklės nesilaikymas, kaip toks, nepripažintinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, įtvirtintu CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008, 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, 2011-11-21 nutartimi konstatavo, kad CPK nustatyta tvarka paskirti kuratoriaus nėra galimybės, todėl nutarė atsakovui procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Kolegija sutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo pasirinktu procesinių dokumentų įteikimo būdu, nes nagrinėjama byla susijusi su nepilnamečio vaiko interesais, kuriems suteikiama prioritetinė apsauga (CK 3.3 str.1d.). Bylose susijusiose su nepilnamečio vaiko išlaikymu, kuris turi būti teikiamas nepertraukiamai, itin svarbus yra proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo įgyvendinimas, todėl į tai turi būti atsižvelgiama, taikant CPK 130 straipsnio 1 dalį. Vertinant apelianto motyvus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teises procesinius dokumentus įteikęs viešo paskelbimo būdu, turi būti atsižvelgiama, ar atsakovas turėjo galimybę įgyvendinti savo teisę būti išklausytam. Apeliantas nedalyvavo procese pirmosios instancijos teisme, tačiau jis laiku sužinojo apie priimtą teismo sprendimą ir, nepraleidęs apskundimo termino, pasinaudojo teise į apeliaciją, su apeliaciniu skundu pateikdamas norimus įrodymus, taigi jo teisė būti išklausytam yra įgyvendinta.

Be to, CK 2.17 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fizinio asmens pareiga raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, nepilnametis vaikas yra kreditorius įstatyminėje išlaikymo prievolėje, taigi tėvas, kuris negyvena kartu su nepilnamečiu vaiku privalo raštu pranešti kitam vaiko tėvui (Įstatyminiam atstovui) apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Tėvai turi pareigą ne tik teikti išlaikymą, bet ir bendrauti su juo, dalyvauti jį auklėjant (CK 3.155 str. 2 d., 3.165 str. 1 d., 3.170 str. 1 d.), kurios negali tinkamai vykdyti nepranešęs apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Pareiga pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą įtvirtinta ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, kurioje inter alia nustatyta, kad keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ar išvykstantis iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, privalo deklaruoti gyvenamąją vietą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vienas iš tėvų, įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą nei kitam tėvui, nei deklaravimo įstaigai, elgiasi nesąžiningai, todėl netenka teisės remtis šiuo faktu, ginčydamas procesinių dokumentų įteikimo jam tinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, tai turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Kasacinis teismas formuodamas praktiką yra pasisakęs, kad CK 3. 201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-962/2002, 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams.

Nagrinėjamojoje byloje ieškovė, prašydama pakeisti išlaikymo dydį nurodo, kad augant infliacijai atsakovo teikiamas išlaikymas nebegali patenkinti net minimalių vaiko poreikių, pateikė paskaičiavimą, pagal kurį vaikui išlaikyti per mėnesį reikia 1 090 Lt.

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad jo materialinė padėtis labai bloga, kad jis neturi jokio turto, o UAB „Gijoneda“ jo atlyginimas yra 868 Lt., todėl, mokant skundžiamu teismo sprendimu priteisto dydžio išlaikymą, jam pragyvenimui liks tik 68 Lt.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra sveiki ir darbingi asmenys, todėl turi visas galimybes išlaikyti savo vaikus. 2004 m. rugsėjo 12 d. nustatant išlaikymo dydį vaikams B. K. buvo devyneri metai, o K. K. tik vieneri metai. Šiuo metu vaikams atitinkamai yra šešiolika ir aštuoneri metai. Logiška, kad su amžiumi keičiasi vaikų poreikiai, kurie paprastai didėja. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ne tik pasikeitus šalių turtinei padėčiai, bet ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į nuolat augančius vaikų poreikius, į tai, kad abu vaikai lanko mokyklą, į didėjančią infliaciją, iki šiol nustatytas išlaikymo dydis augančiam vaikui yra per mažas ir jis keistinas. Tačiau, kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu išlaikymo dydžiu. Ieškovės pateiktas paskaičiavimas, kad vieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 1 090 Lt. yra per didelės. Ieškovė nurodo, kad kiekvieną mėnesį vaiko rūbams išleidžia 230 Lt., tačiau kolegija mano, kad tai yra per didelė suma, nes rūbai (apatiniai ir viršutiniai) kiekvieną mėnesį neperkami. Užaukštintos išlaidos mokyklinėms reikmėms (150 Lt. per mėnesį), žaislams ir higieninėms priemonėms (100 Lt. per mėnesį). Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad nutraukiant santuoką, atsakovas visą santuokos metu įgytą turtą paliko ieškovei. Šiuo metu atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, jo vardu registruotas VW Golf markės automobilis, pagamintas 1984 metais ir kuris, pagal 2004-09-13 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą, priklauso ieškovei. Tačiau iš SoDros duomenų bazės matyti, kad atsakovas ne tik dirbo (duomenys neskelbtini), bet įregistruotas ir kaip asmuo nuo 2009 m. vykdantis individualią veiklą. Apeliantas nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas iš individualios veiklos, bet akivaizdu, kad jis jas gauna. Po santuokos nutraukimo, ieškovei be minėto automobilio atiteko 4 kambarių butas (duomenys neskelbtini) ir 100 procentų (duomenys neskelbtini) akcijų, todėl jos materialinė padėtis žymiai geresnė. Teismo posėdžio metu ieškovė teigė, kad turi mokėti paskolą bankui, tačiau atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė 2011 m. spalio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1140-588/2011 iš kurio matyti, kad L. K. nevykdė bankui prisiimtų įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį, todėl iš laiduotojo V. K. bankui priteista 55 478.88 Lt. skolos (negrąžinto kredito ir palūkanų), 6,24 procentų dydžio metinių palūkanų bei 2 821,65 Lt. bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė pažymą, kad nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio(duomenys neskelbtini) dirba tik po pusę valandos ir gauna į rankas 8.83 Lt. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad įmonės, kurioje ji dirbo veikla sustabdyta, tačiau pagal SoDros duomenis nuo 2010 -07-01 L. K. turi personalinę įmonę. Nors duomenų apie šioje įmonėje gaunamas pajamas L. K. nepateikė, tačiau pagal LR kelių transporto priemonių registro duomenis ji nuo 2011-01-20 yra savininkė automobilio (duomenys neskelbtini) Tai rodo, kad jos materialinė padėtis nėra tokia bloga kaip ji teigia.

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavęs, kad išlaikymo dydis keistinas, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas, mokant kas mėnesį kiekvienam vaikui po 400,00 Lt., keistinas nustatant išlaikymo dydį po 250,00 Lt. kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.), todėl iš atsakovo priteistas žyminis mokestis valstybei mažintinas iki 90 Lt,00Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimą pakeisti ir teismo priteistą išlaikymo dydį po 400,00 Lt sumažinti iki 250,00 Lt. (du šimtus penkiasdešimt litų). Iš atsakovo V. K. priteistą žyminį mokestį valstybei sumažinti iki 90,00 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.