Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė, sekretoriaujant Romutei Braslauskienei, dalyvaujant ieškovei E. P., ieškovės atstovei advokatei Jolantai Grigaliūnienei, atsakovei Ž. A., atsakovės atstovui advokatui Gintarui Žičkui, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sutrikdymo ir netinkamos kokybės paslaugų vartotojai suteikimo, iškeltą pagal ieškovės E. P. patikslintą ieškinį atsakovei Ž. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė savo patikslintą ieškinį palaikė iš dalies, prašydama jos naudai priteisti iš atsakovės 3000 Eur neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sutrikdymo ir netinkamo vartojimo paslaugos suteikimo, 429,70 Eur turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė 2015-02-24 atliko jai grožio procedūrą, kurios metu buvo sutarę naudoti preparatą „Juvaderm“. Procedūros metu atsakovė darė injekcijas prie nosies, į kaktą ir prie lūpų, viso 12 dūrių. Dar buvo atlikta mezo siūlų procedūra drėkinti veidą. Leidžiant preparatą, pastarasis nebebėgo, todėl atsakovė keitė adatą. Atsakovė procedūrų metu nenaudojo nei pirštinių, nei sterilizavimo priemonių. Prasimerkusi matė ne tokį švirkštą, kokį naudojo atsakovė 2013 m., darant tą pačią procedūrą, todėl įtaria, kad jai buvo suleistas ne tas produktas, dėl kurio tarėsi. Už procedūras atsakovei sumokėjo 173 Eur. Po valandos jai pradėjo tinti veidas. Paskambinus atsakovei, pastaroji nuramino, kad taip turi būti, liepė išgerti „Tavegil“. Kitą dieną skausmas atlėgo, bet tinimas liko. Paskambinusi atsakovė klausė, kaip jaučiasi. Po kelių dienų ji nuėjo pas atsakovę, ši sakė, kad viskas praeis. Atsakovei skambino ir pas pastarąją lankėsi visą 2015 m. kovo mėnesį, atsakovė sakė, kad nieko blogo neįžvelgia, reikia tik kelių masažų. Jai visą mėnesį buvo ištinęs veidas, sunku buvo kalbėti, degino odą, užkrito vokai, skaudėjo galvą. Po mėnesio veidas tapo suvaržytas, asimetriškas, nebegalėjo šypsotis. 2015 m. balandžio mėnesį atsakovė jai jau kitu adresu atliko keturias nemokamas procedūras (masažą, procedūras su adatėlėmis, aparatu), žadėjo sutvarkyti veidą. 2015 m. kovo mėnesį atsakovė už procedūrą jai grąžino 50 Eur, likusius pinigus žadėjo grąžinti, bet vėliau persigalvojo. Atlikus papildomą procedūrą, veržimai dingo, pradėjo gyti mėlynės, bet atsirado raukšlės, dar smarkiau užkrito vokai, pasikeitė mimikos, veidas tapo sukreivotas. Su atsakove bendravo žinutėmis ir per „Facebook“. Paklausus, kokį produktą jai naudojo, atsakovė nurodydavo vis kitokius pavadinimus. Atsakovė sąskaitą už procedūras išrašė vėliau, nurodydama datą „2015 m. kovo 17 d.“, kurioje po to pertaisė mėnesį iš kovo į vasarį, bet dieną paliko septynioliktą. Mano, kad jai buvo panaudotas ne tas produktas, dėl kurio tarėsi su atsakove. Veidas iki šiol tinsta, todėl ji priversta darytis masažus, vokai nepakilę. Atsakove pasitikėjo, nes pastaroji 2013 m. spalio pabaigoje jai buvo dariusi procedūrą – leido hialurono rūgštį po veido oda, naudojo produktą „Juvaderm“. Pirmoji procedūra buvo atliekama su pirštinėmis, sterilizuojant veidą. Tada po procedūros jautėsi gerai, paburkimas buvo, bet tik vieną dieną. Tą kartą mokėjo 450 Lt, tačiau tai patvirtinančių dokumentų negavo ir neprašė. 2015 m. vasarį atsakovė patarė atlikti procedūrą, nes po nėštumo veido oda buvo išsausėjusi. Atsakovė jos neįspėjo apie galimą šalutinį poveikį. Jai paklausus ar maitindama kūdikį gali tokią procedūrą daryti, atsakovė patikino, kad gali, nes produktai natūralūs. Žadėjo atlikti tokią pačią procedūrą, kaip 2013 m. – injekciją su hialurono rūgštimi. 2013 m. ji pasirašė sutikimą, kuriame buvo nurodyti šalutiniai poveikiai, o po 2015 m. vasarį atliktos procedūros atsakovė davė išeinant pasirašyti ant balto tuščio lapo, kuriame buvo nurodytos žmonių pavardės ir parašai, informacijos apie procedūrą nebuvo, jokių lipdukų ant pasirašyto lapo nematė. Į medikus kreipėsi tik po 2 mėnesių, nes atsakovė ramino, kad viskas praeis, liepė gerti vaistus nuo alergijos ir dėti ledukus. 2015-04-09 kreipėsi į šeimos gydytoją. Ligos istorijoje nepilnai aprašyti jos nusiskundimai. Pagal siuntimą nuvykus į Šiaulių respublikinę ligoninę, buvo paskirti vaistai nuo skausmo, liepta darytis masažus, nustatyta, jog pažeisti veido nervai. Plastikos chirurgas K. sakė, kad negali padėti, kol veidas sutinęs. Medikai voko nusileidimo priežasties netyrė. Šiuo metu jai yra suveržtos lūpos, negali normaliai šypsotis. Tik po įvykio pasidomėjo kas yra mezo siūlai. Sužinojo, kad tai plastikos alternatyva, koreguojanti veidą. Praėjus dviem mėnesiams po procedūros, atsakovė pasakė, kad mezo siūlai gali paputlinti veidą, tačiau ji norėjo tik veido drėkinimo. Kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos gynimo instituciją, kuri pripažino, kad jai buvo suteikta nekokybiška paslauga, įpareigojo atsakovę grąžinti už procedūrą sumokėtą sumą, tačiau pastaroji nustatytu terminu pinigų negrąžino. Visuomenės sveikatos centras nustatė, kad atsakovė negalėjo atlikti tokios procedūros, nes ją gali atlikti tik sveikatos centruose gydytojai arba jų padėjėjai kartu su gydytoju. Atsakovė po procedūrų jai davė paakių kremą ir dar du kremus, įdėtus į indelius, kurių užteko tik mėnesiui. Ji vaistinėje pirko kremus Vichy, Bioderma. Pirkimo kvituose nurodytos skirtingos nuolaidų kortelės, nes ji korteles pasiskolindavo vaistinėje. 2015-05-11 pirko tris skirtingus kremus, 2015-05-12 – dar du kremus. Pirko per kelis pirkimus, nes svarstė, ar užteks pinigų. Iš karto naudojo kelis kremus, nes vieni tikdavo, kiti ne. Atsakovei rekomendavus masažus, 2015-06-15 ir 2015-07-10 grožio salone „Grožio valandėlė“ darėsi vakuuminį veido masažą, už kuriuos mokėjo po 75 Eur. Dar darėsi masažų, kurių kaina nuo 5-15 Eur. Jos mėnesinės pajamos 300 Eur, gauna išlaikymą vaikams. Visada rūpinosi savo išvaizda, per mėnesį atlikdavo po 1-2 grožio procedūras. Minėtai procedūrai pinigų gavo per savo gimtadienį 2015-02-08. Po procedūros atrodė baisiai, negalėjo kalbėti, šypsotis, visą vasarą vengė išeiti į viešumą, susitikti su draugais. Apie įvykį paviešino spaudoje, kad kitos moterys nenukentėtų taip, kaip ji. Po įvykio socialiniame tinkle patalpintos profilio nuotraukos buvo darytos dar iki procedūrų atlikimo.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovei suteikta nekokybiška paslauga, padarytas sveikatos sutrikdymas. Susiklostę santykiai laikytini vartotojo ir vartojimo paslaugas teikiančios verslininkės ginču, kurį sprendžiant būtina atsižvelgiant į tai, kad vartotojas yra silpnoji ginčo pusė. Ieškovei 2015-02-24 atsakovė suteikė kosmetologinę paslaugą, kuri iš tikrųjų yra sveikatos priežiūros paslauga – biorevitalizacija. Koks ieškovei procedūros metu buvo naudotas produktas – nenustatyta, nes atsakovė nepateikė naudotų produktų įsigijimą, savybes pagrindžiančių dokumentų. Suleidus ieškovei neaiškios kilmės produktą, atsirado pasekmės. Tokią paslaugą turi teisę teikti tik gydytojai dermatovenerologai, o atsakovė tokios kvalifikacijos neturi. Minėta paslauga gali būti teikiama tik sveikatos priežiūros įstaigose, esant kvalifikuotų gydytojų priežiūrai. Teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atsakomybė kyla pagal Pacientų teisių ir žalos atlyginimo sveikatai įstatymą, yra galimas žalos atlyginimas iš Valstybinės ligonių kasos. Šiuo atveju atsakovė, suteikdama ieškovei šią paslaugą, eliminavo galimybę ieškovei ginti pažeistas teises kita tvarka. Ieškovė nebuvo pasirašytinai informuota apie teikiamos paslaugos savybes, naudotų priemonių savybes, nežino koks produktas buvo jai suleistas. Jau vien šis faktas yra pakankamas, kad būtų nustatytas vartotojo teisių pažeidimas. Ieškovės pasirašytame sutikime neužpildytos grafos apie tai, koks produktas bus naudojamas, nepažymėtas nei vienas punktas apie galimas neigiamas pasekmes. Ieškovės, liudytojų paaiškinimais, byloje esančiais medicininiais dokumentais nustatyta, kad po 2015-02-24 procedūros ieškovė labai ištino. Tai ieškovei sukėlė didelį stresą, nemalonius išvaizdos pokyčius. Kad ieškovė konsultavosi su atsakove, pastaroji buvo sunerimusi, žinojo, jog klientė yra nepatenkinta, patvirtina šalių susirašinėjimai. Atsakovė klausinėjo apie ieškovės būklę, patarė naudoti preparatą „Neurorubin“, kuris savaime gali sukelti alergiją. Atsakovė siūlė ieškovei naudoti vaistus „Tavegil“, tai reiškia pripažinimą, kad suteikta paslauga sukėlė ieškovei pasekmes, kurių neturėjo sukelti. Ieškovei buvo paraudusi veido oda, matėsi guzai veide, sutriko veido mimikos, veidas iškrypo, pakito veido odos spalva, užkrito akių vokai. Šias pasekmes galėjo sukelti ne tik atliktos procedūros, bet ir atsakovės atlikti pasekmių šalinimo veiksmai. Atsakovė tam naudojo ultragarsą, atliko veido masažus, davė ieškovei nenustatytos kilmės kremus, kuriuos ieškovė naudojo. Socialiniame tinkle „Facebook“ 2015-04-06 atsakovė pripažino, kad yra bangelės prie lūpų ir, kad jos gali būti nuo mezo siūlų, žadėjo sutvarkyti, ramino ieškovę iki pat balandžio mėnesio pabaigos, liepė tepti kremus. 2015-04-27 atsakovės advokatei kreipusis į ieškovę su pretenzija, atsakovė pirma nutraukė draugiškus veiksmus su ieškove. Ieškovė 2015-04-09, 2015-04-27 kreipėsi į šeimos gydytoją, skundėsi veido, lūpų tirpimu. Medicininių dokumentų išrašai patvirtina, kad ieškovė 2015-05-13 kreipėsi į Joniškio ligoninės konsultacinę polikliniką, diagnozė – dešinės akies viršutinio voko dalinis nusileidimas, voko paburkimas. UAB „Senojo bokšto“ klinikos medicininiuose išrašuose ieškovei rekomenduoti masažai tynimui mažinti. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės rašte nurodyta, kad ieškovė buvo siunčiama pas neurologą dėl trišakio nervo neuropatijos, konsultuota neurologo, nustatyta, kad skausmingi antrojo trišakio nervo taškai, apsunkinta veido mimika, gydymas neskirtas dėl alergijos reiškinių. Šiaulių visuomenės centro Joniškio skyrius nustatė, jog Ž. A. grožio paslaugas teikia ir vykdo neturėdama leidimo-higienos paso teikti grožio paslaugas (duomenys neskelbtini), dėl to surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Atsakovė teikė sveikatos priežiūros paslaugas neturėdama tam leidimo. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2015-07-22 nutarimu pasiūlė atsakovei grąžinti likusią pinigų sumą ieškovei, įpareigojo iki 2015-08-03 pranešti tarnybai apie sprendimo įvykdymą, tačiau sprendimas iki šiol neįvykdytas, nors atsakovė raštu pažadėjo tarnybai jį įvykdyti. Farmacininkų patarimu ieškovė pirko odos priežiūros priemones. Ieškovė naudojosi kitų asmenų nuolaidų kortelėmis. Tai nėra draudžiama. Kremus taikė pagal savo veido odą, naudojo juos pakaitomis, todėl pagrįstai prašoma priteisti 118,70 Eur. UAB „Senojo bokšto“ klinikoje dermatologo konsultacija ieškovei kainavo 38 Eur. Taip pat prašo atlyginti ieškovės patirtas išlaidas už papildomus masažus. Atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, ieškovė prašomą priteisti neturtinę žalą mažina iki 3000 Eur. Ieškovė patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir didžiulius dvasinius išgyvenimus, vengdavo išeiti iš namų dieną. Ieškovė labai rūpinosi savo išvaizda, buvo nuolatinė atsakovės klientė, aklai atsakove pasitikėjo. Prašo tenkinti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad ji su produktu „Juvaderm“ niekada nedirbo, dirbo su produktu „Viskoderm“, todėl ieškovė galėjo klysti dėl 2013 m. atliktai procedūrai naudoto produkto. Po 2013 m. atliktos procedūros ieškovė taip pat buvo nepatenkinta, buvo patinimai, dilgčiojimai, kelis kartus buvo atėjusi nemokamų procedūrų. Atėjusi susitvarkyti antakių 2015 m., ieškovė pasiskundė labai išsausėjusia veido oda, minėjo norinti pasidaryti procedūrų. Ji ieškovei paaiškino, kad su „Viskoderm“ nedirba, nurodė naujus produktus, pasakė kainas ir klientė pasirinko. Prieš procedūrą ji klausė ieškovės ar netinsta paakiai. Ieškovė nesakė, kad maitina kūdikį. Prieš 2015 m. vasario mėnesio procedūrą šalutinį poveikį ieškovei išaiškino labai minimaliai, nes išaiškina pasekmes, kai klientas ateina pirmą kartą. Procedūra buvo atlikta steriliai, kaip visada su pirštinėmis, buvo naudoti anestetikai. Procedūros metu naudojo „mezo siūlus“ ir hialuroną. Turi sąskaitas faktūras, pagrindžiančias, kokį produktą naudojo. Vieno iš naudotų produktų sąskaitos neturi. Ieškovei sąskaitą išrašė tik 2015 m. balandžio mėnesį, ar taisė, nepamena. Prieš procedūrą klientė pasirašė sutikimą. Kiekvienai klientei turi būti atskiras sutikimas, tačiau ji neturėjo daug kopijų, todėl ant vieno sutikimo pasirašė kelios klientės. Sutinka, kad ant ieškovės pasirašytos formos nėra informacijos apie jai naudotas priemones. Po procedūros patinimas gali būti, antrą kartą naudojant hialuroną, alergija būna didesnė. Dėl tos procedūros kitos klientės patenkintos, niekam komplikacijų nebuvo. Ieškovei pranešus, kad po procedūros blogai jaučiasi, ji pasiūlė dėti ledukus, kad praeitų patinimas. Kadangi hialuronas išsiskirsto, rekomendavo masažus. Akių vokai nuo šios procedūros užkristi negali. Ieškovės akių vokai buvo lygiai tokie pat, kaip ir prieš kelis metus. Po procedūros ieškovei buvo ištinę tik prie lūpų, akių vokai nebuvo užtinę. Nesutinka, kad suteikė ieškovei nekokybišką paslaugą, mano, kad ieškovė nepatogumų patyrė iš karto po procedūros, bet ne vėliau. 2015-02-28 socialiniame tinkle „Facebook“ ieškovė sakė, kad jaučiasi gerai ir visą kovo mėnesį pas ją nebuvo. Telefonu su ieškove pradėjo bendrauti tik balandžio mėnesį, buvo atliktos papildomas procedūros. Prieš jas ieškovę nufotografavo, jos manymu viskas buvo gerai. Klientė buvo nepatenkinta, todėl ji pasiūlė nueiti pas plastikos chirurgą. Po vizito ieškovė sakė, kad chirurgas siūlė daryti masažus. Jai suklydus dėl procedūros laiko, ieškovė ant jos šaukė prie kitų klientų, o pasiūlius atvykti po darbo, nesutiko. Balandžio mėnesį ieškovei ėmus sakyti, kad timpčioja akis, pasiūlė susileisti „Neurorubin“. Nuo procedūros akis timpčioti negalėjo. Matė, kad ieškovė geria nuo nervų vaistus. Pasakius, kad gali sirgti depresija, ieškovė supyko, sakė, kad taip nepaliks. Po to, atsirado straipsnis spaudoje, ieškovė kreipėsi į policiją. Nesutarimai su ieškove prasidėjo jai pakeitus patalpas, iškilus ginčams su buvusiomis kolegėmis dėl salono pavadinimo. Ji yra baigusi Vilniaus kolegijoje Medicinos fakultetą, turi kosmetologės-technologės specialybę. 2013 m. yra gavusi mezoterapijos kursų baigimo pažymėjimą, kurį išduoda tik žmonėms su medicininiu išsilavinimu. Žinojo, kaip atlikti procedūrą, bet nežinojo, kad neturi teisės jos atlikti. Yra nubausta už tai, kad negalėjo teikti invazinių procedūrų, kaltę pripažino, šiuo metu tokių procedūrų nebeatlieka. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atliko tyrimą, po kurio iš pradžių sutiko grąžinti pinigus ieškovei, bet kai ši kreipėsi į teismą, persigalvojo. Sutinka atiduoti ieškovei už procedūrą likusius negrąžintus 123 Eur. Abejoja ar ieškovei buvo būtini vakuuminiai masažai, ji pastarajai davė labai geros kokybės kremus, abejoja, ar ieškovei reikėjo papildomai jų pirkti. Nuo tokio kiekio skirtingų kremų ieškovei galėjo kilti alergija. Buvo reikalingas tik drėkinantis kremas. Jos mėnesinės pajamos 350 Eur, viena augina vaiką, po straipsnio sumažėjo klientų. Leidimą-higienos pasą dirbti naujose patalpose gavo 2015 m. birželio mėnesį, tačiau pareiškimas dėl jo išdavimo buvo paduotas dar balandžio mėnesį.

Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, kad Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu konstatuotos dvi aplinkybės – atsakovė neturėjo teisės teikti paslaugų ir neturėjo higienos paso. Nagrinėjamoje byloje neįrodytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Vien procedūros atlikimas, neturint tam teisės, nereiškia, kad ji sukelia tam tikrą žalą. Ieškovė neturi turėti visų preparatų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, nes vykdo individualią veiklą. Leistina neturėti pateisinamų dokumentų, jei į sąnaudas įtraukiama 30 proc. pajamų sumos. Atsakovės atveju sąskaitos nėra apskaitomos. Teismui yra pateikta sąskaita faktūra, iš kurios matyti, kad buvo panaudota Mesohyl 3,5 proc., mezo siūlai ir hialurono užpildas. Teismui pateiktas ir paciento sutikimas dėl procedūros, kuriame pateikta informacija, kokias pasekmes produktas gali sukelti. Yra ieškovės parašas ant minėto dokumento, reiškia pastaroji buvo pasirašytinai supažindinta. Jeigu ieškovei buvo tokios skaudžios pasekmės, ji privalėjo nedelsiant kreiptis į gydytojus, o ne namų sąlygomis jas šalinti. Atsakovė tokio pobūdžio procedūrą atliko ne pirmą kartą, nusiskundimų iš kitų klienčių nebuvo. Socialiniame tinkle „Facebook“ ieškovė 2016-02-28 nurodė, kad veidukui „jau gerai“. Visą kovo mėnesį iki 2015-04-06 joks susirašinėjimas tarp šalių nevyko. Pretenzijos atsirado tik 2015 m. balandžio mėnesį. Atsakovė balandžio mėnesį nufotografavo ieškovės veidą ir jis buvo toks pat, kaip prieš procedūrą. 2015-05-02 buvo išspausdintas straipsnis laikraštyje dėl neva nekokybiškų paslaugų. Kreipimasis į spaudą rodo, kad ieškovė noriai bendravo, nevengė demonstruoti savo nuotrauką spaudoje. Iš ieškovės socialiniame tinkle demonstruotų nuotraukų matyti, kad ji nevengė viešumos, procedūra pasekmių nesukėlė. Atsakovė mano, kad vyksta kova tarp dviejų grožio salonų „Grožio valandėlė“, o ieškovė yra tik tos kovos įrankis. Ieškovės liudytojos yra artimos ieškovei, todėl teismas neturėtų vadovautis jų parodymais. Nepateikta nei vienos nuotraukos, kad ieškovė atrodė kaip sumušta. Ieškovė į medikus kreipėsi tik 2015-04-09, diagnozė G54.0 yra visiškai nesusijusi su veidu. 2015-05-13 ieškovė lankėsi Šiaulių ligoninėje, bet ne dėl veido problemų. Dėl veido pirmą kartą kreipėsi tik 2015-06-06 į UAB „Senojo bokšto“ kliniką, t. y. daugiau nei po 3 mėnesių po procedūros. Tai įrodo, kad ieškovė neturėjo tokių problemų, kokias nurodo. Medicinos dokumentai, esantys byloje, neįrodo pasekmių. Neaišku, kiek laiko tesėsi veido patinimas, apsunkintos mimikos, ir neaišku kokia buvo to priežastis – galbūt, tai buvo kaklo problemos, gal kitos sveikatos problemos. Ieškovei nebuvo atlikti specialūs tyrimai, kurių pagrindu būtų nustatyta, kad būtent atsakovės atlikta procedūra sukėlė pasekmes, koks gydymas buvo reikalingas. Nėra objektyvių duomenų apie sveikatos pakenkimo mastą. Plastikos chirurgas neįžvelgė sužalojimų. Todėl labiau tikėtina, kad tokių pasekmių, kokias ieškovė nurodo, nebuvo. Dėl kremų įsigijimo ieškovės paaiškinimai yra nenuoseklūs, nelogiški, nes neaišku kam buvo reikalingi nurodyti kremai, kuo jie galėjo padėti, ar susiję su atsakovės padarytais veiksmais. Kremams įsigyti naudotos 8 skirtingos nuolaidų kortelės „Medus“. Ieškovė pateikė namuose rastas dvi korteles, tačiau nei viena iš jų nebuvo naudota, perkant kremus. Tikėtina, kad tai gali būti kitų asmenų įsigyti kremai ir tik į bylą pateikti kvitai. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas nėra priverstinai vykdytinas dokumentas. Atsakovė, grąžinusi ieškovei 50 Eur ir nemokamai davusi 3 kremus, yra atlyginusi turtinę žalą. UAB „Senojo bokšto“ klinika pateikė rekomendaciją masažams atlikti, bet nenurodė jų kiekio ir pobūdžio. Neaišku, ar jie buvo reikalingi dėl atsakovės veiksmų. šeimos gydytojas siunčia pas specialistą gauti pagalbą nemokamai, todėl pas privatų gydytoją ieškovei kreiptis nebuvo privaloma. Neturtinės žalos dydis 3000 Eur yra per didelis, nes ieškovė nepateikė aiškių įrodymų dėl sveikatos sužalojimo fakto, masto, išskyrus liudytojų parodymus. Ieškovė vaikščiojo po vaistines, nors teigia, kad bijojo išeiti iš namų. Neturtinės žalos mažinimo kriterijais laikytinas atsakovės elgesys – pastaroji nevengė bendrauti, gražino dalį pinigų, davė neatlygintinai kremo, atliko neatlygintinai paslaugas. Tuo tarpu ieškovė kreipėsi į spaudą, siekė sumenkinti atsakovės reputaciją. Atsakovės sunki turtinė padėtis, neturi nekilnojamojo turto, išlaiko nepilnamečius vaikus, gauna mažas pajamas. Prašo ieškinį atmesti.

Liudytoja V. S. paaiškino, kad pas atsakovę atlieka veido procedūras, manikiūrą, pedikiūrą, tvarko antakius. Lankosi nuo tada, kai atsakovė pradėjo dirbti Joniškyje. Atsakovė darė jai vakuuminį veido masažą, seniau yra dariusi invazines procedūras. Prieš procedūrą buvo viskas paaiškinta, atliekama steriliai. Jai buvo atliktas ir odos drėkinimas. Procedūros metu buvo naudojamos pirštinės. Pašalinio poveikio nebuvo. Atsakovė papasakojo koks poveikis bus veidui, įspėjo, kas gali būti blogo, klausė, ar alergiška. Permanentinį makiažą yra dariusi vieną kartą. Manė, kad atsakovė turi teisę daryti tokias procedūras. Paslaugų kainų neprisimena. Pinigų priėmimui buvo išrašomas kvitas. Nesigilino kaip vyko procedūra, priekaištų atsakovei neturi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovės, atsakovės paaiškinimais, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais – ieškovės asmens tapatybės kortelės kopija, Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015-06-04 pranešimu Nr. S-2468 (1-24-J) ir jo priedais, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pateiktais dokumentais, VšĮ Joniškio pirminės sveikatos priežiūros centro 2015-06-05 pažyma Nr. S-273, VšĮ Joniškio ligoninės 2015-06-09 pažyma Nr. S-346(1.15), UAB „Senojo bokšto“ klinikos 2015-07-28 raštu Nr. S-169 ir sąskaita, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2015-06-09 raštu Nr. S-4411(1.16), išrašais iš medicininių dokumentų, E. P. pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą, vaikų gimimo liudijimais, administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.8-487-959/2015 medžiaga, Šiaulių AVPK Joniškio r. PK viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio medžiaga Nr. 62AT-000155-15 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pretenzijos Ž. A. kopija, 2015-05-02 Joniškio rajono laikraščio „Sidabrė“ Nr. 34 (9377) 1-2 lapo dalies, 2015-07-17 laikraščio „Joniškio dienos“ Nr. 51(500) 1 lapo dalies kopijomis, ieškovės ir atsakovės elektroninio susirašinėjimo istorija, ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo telefoninėmis žinutėmis istorija, UAB „Eurovaistinė“ pinigų priėmimo kvitais, atsakovės atstovės 2015-04-27 pretenzija, duomenimis iš VĮ „Registrų centras“, paciento sutikimu, foto nuotraukomis iš socialinio tinklalapio „Facebook“, atsakovei atsiųstomis ieškovės foto nuotraukomis, atsakovės darytomis ieškovės foto nuotraukomis, Ž. A. metine pajamų deklaracija, paslaugų teikimo sutartimi, vaikų gimimo liudijimais, Ž. A. profesinio bakalauro diplomu, asmens medicinine knygele, Sveikatos žynių atestavimo pažymėjimais, dviejų kortelių „Medus“ kopijomis, PVM sąskaitomis faktūromis, 2013-11-23 paciento sutikimu adatinės mezoterapijos – injekcijoms į odą ir į paodį, procedūroms, Ž. A. pajamų-išlaidų žurnalo išrašo kopijomis, EB sertifikatais Nr. 21 MD 2.3., Nr. 2195-MED-1305002, UAB „Euro vaistinė“ 2015-09-01 raštu Nr. S-276, nustatyta, kad 2015-02-24 atsakovė Ž. A., teikdama kosmetologės paslaugas grožio salone „Grožio valandėlė“, adresu (duomenys neskelbtini), suteikė ieškovei E. P. atlygintinas paslaugas – atliko biorevitalizacijos procedūrą, taikant hialurono rūgšties injekcijas į veidą, ir mezo siūlų įvėrimo procedūrą. Už šias paslaugas ieškovė atsakovei sumokėjo 173,00 Eur. Byloje nėra ginčo, kad po atliktų procedūrų ieškovei atsirado nepageidaujamas poveikis, pasireiškiantis veido sutinimu. Atsakovė, konsultuodama ieškovę telefonu, patarė, kaip palengvinti šį atsiradusį poveikį – gerti priešalerginių vaistų, dėti ledukus. 2015 m. balandžio mėnesį po procedūros atsiradusiam šalutiniam poveikiui mažinti atsakovė atliko ieškovei keturias nemokamas procedūras, nemokamai davė kremų, taip pat grąžino dalį už procedūrą sumokėtų pinigų (50,00 Eur). Ieškovės teigimu, po atsakovės atliktų papildomų procedūrų veido tinimas ir veržimas sumažėjo, tačiau atsirado kitas nepageidaujamas poveikis – užkrito akių vokai, atsirado raukšlės, pakito veido spalva, ir nors po paskutinės atliktos procedūros veido odos būklė vėl pagerėjo, tačiau visiškai pašalinti procedūrų sukeltų padarinių nepavyko – veidas tinsta, dėl ko ieškovė priversta darytis masažus, akių vokai nepakilę.

Šiaulių visuomenės sveikatos centras, tirdamas ieškovės skundą, 2015-04-30 atliko operatyviąją kontrolę, kurios metu nustatė, kad atsakovė Ž. A. veiklą vykdo ir grožio paslaugas (duomenys neskelbtini), teikia neturėdama leidimo-higienos paso šioms paslaugoms teikti minėtu adresu. Kadangi patikrinimo metu kosmetologė specialistams nurodė, kad invazinių grožio paslaugų nebeteikia, nebuvo galimybės įvertinti naudotų medžiagų ir paslaugos atlikimo saugumo. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015-06-04 raštu išaiškino, kad odos koregavimą invaziniais metodais gali atlikti tik dermatovenerologas, prireikus su bendrosios praktikos slaugytoju, kurie turi turėti medicinos praktikos licencijas, tokio pobūdžio paslaugos teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti šias paslaugas. Joniškio rajono apylinkės teismo 2015-07-02 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-487-959/2015 atsakovė nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 43³ straipsnį dėl to, kad 2015-02-24 atlikdama ieškovei aukščiau minėtas procedūras, neturėjo licencijos verstis invazinėmis grožio procedūromis ir taip neteisėtai vertėsi sveikatinimo veikla. Be to, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2015-07-22 nutarimu, įvertinusi Šiaulių visuomenės sveikatos centro pateiktą informaciją, pripažino, kad tokio pobūdžio paslaugų, kokios buvo suteiktos ieškovei, kosmetologė Ž. A. neturėjo teisės teikti apskritai, nes jos priskirtos gydytojų specialistų, turinčių atitinkamas licencijas, kompetencijai, ir veikla neturint leidimo-higienos paso neatitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimų, todėl suteiktos paslaugos negali būti pripažintos kaip atitinkančios teisės aktuose įvirtintus kokybės, saugos ir kitus privalomuosius reikalavimus. Leidimo-higienos paso neturėjimą laiko esminiu tarp šalių sudarytos atlygintinų paslaugų teikimo sutarties pažeidimu. Ieškovei pasiūlyta iki 2015-08-03 grąžinti likusią už paslaugas sumokėtų pinigų dalį – 123,00 Eur.

Teismas nustatė, kad atsakovė Ž. A. kaip verslo subjektas teikė kosmetologės paslaugas grožio salone „Grožio valandėlė“, todėl laikytina verslininke (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228¹ str. 3 d., Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 1 str. 8 p.), o ieškovė savo asmeniniams poreikiams tenkinti nusipirko atsakovės teikiamas paslaugas, todėl laikytina vartotoja (CK 6.228¹ str. 2 d., Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 1 str. 19 p.). Nors tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė paslaugų teikimo sutartis, tačiau tarp šalių yra susiklostę vartojimo paslaugų teisiniai santykiai. Teikiant atlygintinas paslaugas vartotojams, mutatis mutandis yra taikomi CK XVIII1 skyriuje, 6.716 str. nustatyti reikalavimai. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, esant vartojimo teisiniams santykiams, atlyginimo (CK 6.249, 6.250 str., 6.299 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškinys grindžiamas atsakovės atsakomybe už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės paslaugos (CK 6.292-6.300 str.). Paslaugos netinkamos kokybės sampratą reglamentuoja CK 6.294 straipsnis, kuriame nurodyta, kad paslauga yra netinkamos kokybės, jeigu ji neatitinka saugos reikalavimų, kurių protingai gali tikėtis vartotojas. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad saugi paslauga – kiekviena paslauga, kuri teikiama laikantis numatytų sąlygų ir nepažeidžiant teisės aktuose paslaugai nustatytų saugos reikalavimų ir teikimo metu ar po to nekelianti jokios rizikos arba kelianti vartotojų gyvybei ir sveikatai minimalią riziką, kuri būdinga paslaugai ir laikoma priimtina bei atitinkančia aukštą vartotojų saugos ir sveikatos apsaugos lygį. CK 6.295 straipsnis nustato atsakomybės sąlygas – žala atlyginama, jeigu nukentėjęs asmuo įrodo, kad žalos padaryta, kad produktas (paslauga) yra netinkamos kokybės ir kad egzistuoja priežastinis netinkamos kokybės ir nuostolių ryšys. Tai reiškia, kad atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų, kyla be kaltės (CK 6.248 str. 1 d.). Taigi, žala, atsiradusi dėl netinkamos kokybės produkto, atlyginama, jeigu nukentėjęs asmuo (vartotojas) įrodo tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (produkto (paslaugos) nekokybiškumą), žalos faktą bei jos dydį ir priežastinį ryšį tarp produkto nekokybiškumo ir atsiradusių nuostolių.

Dėl neteisėtų veiksmų

Ieškovė teigia, kad atsakovė suteikė jai netinkamos kokybės paslaugas – atsakovė jai atliko procedūras ne tik neturėdama tam teisės (neturėdama reikalingos licencijos ir leidimo-higienos paso), bet ir pati procedūra atlikta nesteriliai, ieškovei nebuvo suteikta informacija apie teikiamos paslaugos savybes, apie naudotų priemonių savybes, nežino, koks produktas jai suleistas, nesuteikta informacija apie galimą šalutinį poveikį, dėl ko ieškovei atsirado nemalonūs išvaizdos pokyčiai, sukeltas didelis stresas, nerimas, sumažėjo bendravimo galimybės, t. y. jai padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala.

Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad biorevitalizacijos ir mezo siūlų įvėrimo procedūras atsakovė atliko neturėdama teisės aktų reikalaujamos kvalifikacijos ir licencijos. Lietuvos medicinos normos MN 59:2004 „Gydytojas dermatovenerologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-899, 15.15 punkte nustatyta gydytojo dermatovenerologo kompetencija koreguoti senėjančią odą konservatyviais ir invaziniais metodais. Paslaugas teikia gydytojas dermatovenerologas, prireikus su bendrosios praktikos slaugytoja, turintis medicinos praktikos licenciją, suteikiančią teisę verstis medicinos praktika pagal gydytojo dermatovenerologo profesinę kvalifikaciją. Paslaugos teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti šias paslaugas (Dermatovenerologijos ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-846, 2, 5, 6.1 punktai). Atsakovė turi visuomenės sveikatos profesinio bakalauro laipsnį, technologo kvalifikaciją, todėl neturėjo teisės atlikti biorevitalizacijos ir mezo siūlų įvėrimo procedūras.

Iš visuomenės sveikatos centro pateiktos informacijos matyti, kad ieškovė neturėjo leidimo-higienos paso vykdyti veiklą (duomenys neskelbtini) esančiose patalpose. Nors atsakovė teigia, kad ieškovei biorevitalizacijos ir mezo siūlų įvėrimo procedūras atliko (duomenys neskelbtini)esančiose patalpose, turėdama Visuomenės sveikatos centro leidimą teikti paslaugas, tačiau byloje tokie duomenys nepateikti. Be to, keturios papildomos procedūros ieškovei atliktos patalpose ((duomenys neskelbtini)), kuriose dirbti leidimas-higienos pasas nebuvo išduotas. Po šių procedūrų ieškovei taip pat pasireiškė neigiami padariniai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-07-13 įsakymu Nr. V-632 patvirtintų Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių 3 punkte numatyta, kad leidimas-higienos pasas liudija, kad ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus.

Pagal CK 6.719 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Paslaugų teikėjo pareiga tinkamai informuoti klientą dar reikšmingesnė yra tuo atveju, kai klientas yra vartotojas. Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų yra vertinimas, ar jos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui, ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad vartotojai turi teisę gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas. Paslaugos teikėjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti CK ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 str. 1 d.). Atsakovė nurodė, kad prieš procedūrą žodžiu išaiškino ieškovei apie naudojamus produktus, pasakė kainą, leido pasirinkti, pripažino, kad prieš procedūrą apie šalutinį poveikį ieškovei paaiškino minimaliai, nes atsakovė procedūrą darė antrą kartą. Ieškovė, kaip ir kitos įvairias procedūras pasirinkusios klientės, pasirašė atsakovės pateiktą sutikimo su procedūra formą. Kaip nurodė ieškovė, sutikimas pasirašyti jai buvo pateiktas tik po procedūros. Šį sutikimą ieškovė greitai pasirašė ir kitos pusės neatvertė, su ten pateikta informacija nesusipažino, todėl pastarasis ieškovės elgesys negali būti vertinamas kaip protingai atidaus ir apdairaus vartotojo. Tačiau kita vertus, iš teismui pateiktos pasirašytos sutikimo formos matyti, kad ši forma buvo parengta pacientams, kuriems naudojamas hialurono rūgšties užpildas „Aliaxin“. Ant šios formos užklijuotas lipdukas su pavadinimu „Mesoestetic Mesohyal“, t. y. pavadinimas tik vieno iš ieškovei galimai naudoto produkto. Nėra aišku, kada šis lipdukas užklijuotas, ar ieškovei naudoto preparato šalutinis poveikis atitinka formoje nurodytam kitai priemonei priskirtam šalutiniam poveikiui, matyti, kad forma yra skirta vienam asmeniui ir yra iki galo neužpildyta. Atsakovė biorevitalizacijos procedūrą ieškovei buvo atlikusi ir 2013 m., kurios atlikimu, kaip nurodė ieškovė, buvo patenkinta. Byloje yra pateiktas ieškovės pasirašytas 2013-11-23 paciento sutikimas adatinės mezoterapijos – injekcijų į oda ir paodį, procedūroms. Šiuo sutikimu ieškovė patvirtino, kad jai buvo išaiškinta apie procedūros esmę, medžiagas, tikslingumą, tikėtinus rezultatus, eigą, kaip elgtis po procedūros, kokios gali būti žymės. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2015-02-24 ieškovei dar buvo atlikta ir mezo siūlų įvėrimo procedūra, apie kurią 2013 m. jai aiškinta nebuvo, ant 2015 m. ieškovės pasirašyto formalaus sutikimo apie šią procedūrą ir naudotus produktus informacijos taip pat nėra. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė tinkamai neįgyvendino pareigos teikti vartotojui informaciją apie siūlomas paslaugas tokiu būdu, kad vartotojas galėtų įvertinti su paslauga susijusią riziką.

Ieškovė nurodė, kad šalys buvo taręsi dėl preparato „Juvaderm“ naudojimo, kuris jai buvo naudotas ir 2013 m. Atsakovė nurodė, kad su tokiu preparatu niekada nedirbo ir pateikė teismui 2013-11-11 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ER00588, iš kurios matyti, kad pirkti „Viscoderm“ preparatai, kuriuos, kaip nurodė atsakovė, naudojo ieškovei 2013 m. Manytina, kad dėl panašių pavadinimų, ieškovė galėjo sąžiningai klysti, koks preparatas jai buvo naudotas 2013 m.

Ieškovei pareikalavus, atsakovė išrašė sąskaitą faktūrą, kurioje nurodytas naudotas preparatas – Mesohyl 3,5 proc. Atsakovė teismui pateikė preparatų Mesoestetik Mesohyal Organic Silicon ir Reandne Screw 30G-40mm sertifikatus bei Reandne Screw 30G-40mm preparato, naudoto mezo siūlų įvėrimo procedūrai, įsigijimą patvirtinančią 2015-02-10 PVM sąskaitą faktūrą TTLD Nr. 1002065. Biorevitalizacijos procedūrai naudoto Mesoestetik Mesohyal preparato įsigijimą patvirtinančių dokumentų atsakovė nepateikė, nurodydama, kad jį pirko „Grožio akademijos“ specializuotoje parduotuvėje ir čekio nėra išsaugojusi. Teismas daro išvadą, kad nėra įrodyta, jog ieškovei biorevitalizacijos procedūros metu buvo naudotas būtent tas preparatas, kurį nurodė atsakovė.

Ieškovės teiginys, kad procedūra buvo atlikta nesteriliai, tačiau teismo posėdyje apklaustos liudytojos ir pati atsakovė nurodė priešingai – kad visada yra naudojamos pirštinės. Šiaulių visuomenės centras 2015-04-30 atlikto patikrinimo metu negalėjo įvertinti ieškovei naudotų medžiagų ir paslaugos atlikimo saugumo. Todėl manytina, kad ši ieškovės teigta aplinkybė nėra įrodyta.

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 punktas numato, kad vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas. Saugia paslauga gali būti laikoma tokia paslauga, kuri jos teikimo metu ar vėliau nekelia jokios rizikos arba kelia ne didesnę, negu leidžia teisės aktai. Tinkamos kokybės paslauga vadinama tokia paslauga, kurios savybės nėra blogesnės, nei nustatyta paslaugai taikomame techniniame reglamente ar paslaugų teikimo sutartyje. Iš nurodytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad procedūrų atlikimas neturint tam reikiamos kvalifikacijos, licencijos, dokumento, liudijančio veiklos sąlygų atitikimą visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimams, kėlė vartotojui didesnę riziką dėl galimų neigiamų padarinių atsiradimo. Netinkamas įgyvendinimas pareigos teikti vartotojui informaciją apie siūlomas paslaugas apribojo vartotojo galimybes įvertinti su paslauga susijusią riziką. Ieškovė nesuprato, kokį produktą renkasi, byloje nėra objektyvių duomenų, kad biorevitalizacijos procedūrai buvo panaudotas atsakovės nurodytas produktas bei neįrodytas jo įsigijimo šaltinis. Dėl visų šių aptartų aplinkybių teismas laiko, kad ieškovei buvo suteiktos netinkamos kokybės paslaugos.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priežastinio ryšio

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5-6 punktai numato, kad vartotojas turi teisę ne tik į pažeistų teisių gynimą, tačiau ir į turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą. Deliktinės atsakomybės už netinkamos kokybės prekių ir paslaugų tiekimą taikymo klausimu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.299 straipsnyje įtvirtintą žalos, padarytos dėl netinkamos kokybės paslaugos suteikimo, atlyginimo principą neturtinė žala turi būti atlyginama ne tik kaip sveikatos sužalojimu asmens patirtų skausmo, išgyvenimų padarinys, bet ir tuo atveju, kada netinkamos kokybės paslaugos suteikimu tiesioginė žala asmens sveikatai nėra padaroma, bet apskritai pažeidžiamos asmens neturtinės vertybės (CK 6.250 straipsnis); reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas teisių gynimo būdas, kuris egzistuoja, nesvarbu turtinė žala ar žala sveikatai atsirado ar neatsirado (LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-297/2005).

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius išgyvenimus, fizinius praradimus). Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su atsakovo neteisėtais veiksmais privalo įrodyti ieškovas. Ieškovas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik ieškovo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka.

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.

Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovės veiksmų jai buvo sutrikdyta sveikata – ieškovei buvo sukeltas ne tik veido patinimas, bet buvo paraudusi veido oda, matėsi guzai veide, sutriko veido mimikos, veidas iškrypo, pakito veido odos spalva, užkrito akių vokai. Šios pasekmės atsirado ne tik po atliktos procedūros, bet ir po atsakovės pradėto atlikti pasekmių šalinimo. Toks sutinimas ieškovei sukėlė ne tik nemalonius išvaizdos pokyčius, bet ir didelį stresą, nerimą, ieškovė vengė išeiti iš namų, turėjo lankytis pas gydytojus.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį–kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (LAT nutartis bylose Nr. 3K-3-170/2010; Nr. 3K-3-236/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą (LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-450/2006 ir kt.). Teismų praktikoje nurodoma, kad teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti neturtinės žalos nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis (LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-342/2010 ir kt.).

Iš teismui pateiktų neturtinę žalą pagrindžiančių medicininių dokumentų matyti, kad ieškovė pirmą kartą į gydytojus kreipėsi praėjus daugiau kaip mėnesiui po procedūrų, t. y. 2015-04-09, ir skundėsi skausmu juosmens srityje, lūpų tirpimu. Ieškovei nustatyta diagnozė G54.0 (pagal TLK-10-AM), reiškianti petinio rezginio ligas. Šeimos gydytoja A. F. įrašuose išoriškai matomų ieškovės veido odos, veido nervų ar kitokių pažeidimų, išskyrus nusiskundimus dėl veido, lūpų tirpimo, nenurodė. Iš VšĮ Joniškio ligoninės 2015-06-09 rašto Nr. S-346(1.5) matyti, kad ieškovė 2015-05-13 kreipėsi į akių gydytoją E. P. dėl dešinės akies voko patinimo ir deformacijos, nustatyta diagnozė – dešinės akies viršutinio voko dalinis nusileidimas, voko paburkimas. Kaip nurodyta minėtame rašte – pažeidimų kilmė nustatyta pagal pacientės pasakojimą. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2015-06-09 rašte Nr. S-4411(1.16) nurodyta, kad ieškovė 2015-05-13 konsultuota gydytojos neurologės Z. P., nustatyti skausmingi abipus II trišakio nervo taškai, apsunkinta veido mimika, skausmingi kaklo ir juosmens paravertebraliniai taškai, riboti kaklinės ir juosmeninės srities judesiai, diagnozė – abipusis netipinis veido skausmas, lėtinis kaklo ir juosmeninių nervinių šaknelių uždegimas, stuburo kaklinės dalies ostochondrozė, gydymas neskirtas ir nerekomenduotas dėl alergijos reiškinių. Į gydytoją dermatologą ieškovė kreipėsi tik 2015-06-06 UAB „Senojo bokšto“ klinikoje. Išraše iš medicininių dokumentų nurodyta diagnozė – komplikacijos po estetinių procedūrų. Ligonės žodžiais nustatyta, kad po 2015 m. vasario mėnesio atliktų estetinių procedūrų atsirado tinimai, mimikos sutrikimai, skausmai dešinėje veido pusėje. Kreipimosi metu gydytojas nustatė, kad reiškiniai sumažėję, oda kiek sumažėjusio tonuso, gydymui rekomenduotas kremas ir masažai tinimui veide mažinti. Iš šių ištirtų medicininių dokumentų teismas daro išvadą, kad vis dėlto gydytojai specialistai (neurologas ir dermatologas) be pašalinių susirgimų ieškovei nustatė veido skausmus, apsunkintas veido mimikas, tinimus. Gydytojas E. P. nustatė dešinės akies viršutinio voko dalinį nusileidimą, voko paburkimą. Taigi, nepaisant ieškovės papildomų susirgimų, pasekmės po atsakovės atliktų procedūrų visgi nebuvo išnykusios netgi po kelių mėnesių ieškovei kreipiantis į gydytojus specialistus. Tačiau kita vertus, ir pati ieškovė buvo nepakankami rūpestinga dėl savo sveikatos, t. y. į šeimos gydytoją kreipėsi daugiau nei po mėnesio, į gydytojus specialistus – dar vėliau. Tai rodo, kad jos sveikata taip stipriai, kaip ji nurodo, sutrikdyta nebuvo.

Iš pateiktos šalių susirašinėjimo socialiniame tinkle „Facebook“ istorijos matyti, kad ieškovė 2016-02-28 nurodė atsakovei, kad veidukui „jau gerai“. Iš 2015-04-06 susirašinėjimo matyti, kad atsakovė pripažino, jog ieškovei prie lūpų yra „bangelės“, teigė, kad nuo hialurono taip nebūna, gali būti tik nuo mezo siūlų, kvietė atvykti ir padaryti papildomų procedūrų. Ieškovė tos pačios dienos susirašinėjime nurodė, kad atliktos procedūros jos veido nedeformavo, tik tos vietos, kuriose leista, yra putlios, ir dėl to pasikeitė mimikos. 2015-04-08, 2015-04-09 ir 2015-04-12 ieškovė atsakovei parašė, kad po procedūrų veidui geriau, nebeveržia, mimikas daryti lengviau, tik sausas veidas. Vėlesniuose šalių susirašinėjimuose tarp jų vyko ginčas dėl užkritusių akių vokų, raukšlių ir kt. Pateikto teismui susirašinėjimo medžiaga leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovė pripažino, jog galimai nuo mezo siūlų ieškovei atsirado nepageidaujamas poveikis veido odai ir, siekdama sumažinti ieškovės nepasitenkinimą, geranoriškai žadėjo viską „sutvarkyti“, siūlydama papildomas nemokamas procedūras. Matyti, kad po atliktų papildomų procedūrų ieškovės veido būklė gerėjo, kai kurie simptomai dingo, tačiau vėliau ieškovė pradėjo reikšti pretenzijas atsakovei dėl kitų reiškinių (užkritusių akių vokų, raukšlių). Nors ieškovė nurodo, kad ir šiuo metu veidas patinsta, akių vokai nepakilę, tačiau pagrindžiančių objektyvių įrodymų, kad neigiami atsakovės veiksmų padariniai ieškovei nėra išnykę, nepateikė.

Ištyręs foto nuotraukas, pačios ieškovės ir atsakovės darytas 2015 m. balandžio mėnesį, taip pat foto nuotraukas, publikuotas socialiniame tinkle, kurios kaip nurodė ieškovė ir jos sesuo liudytoja S. P., darytos dar iki procedūrų, teismas neįžvelgia ryškių veido pokyčių prieš ir po procedūrų – nematyti, kad ieškovė atrodytų kaip sumušta arba veidas būtų iškreiptas tarsi po plastinės operacijos, nematyti akivaizdaus patinimo, guzų, matosi, kad ieškovė šypsosi ir gali tą daryti. Socialiniame tinkle „Facebook“ 2013 m., 2014 m. publikuotose foto nuotraukose ieškovės akių vokai taip pat pakankamai nusileidę. Todėl teismas nenustatė, kad ieškovei būtų padarytas žymus sveikatos pakenkimas.

Teismas pripažįsta, kad ieškovei buvo sutrikdyta sveikata, tačiau pakenkimas sveikatai nebuvo didelis. Tikėtina, kad ieškovė patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą, tačiau jie buvo laikini, ieškovės patirta neturtinė žala negali būti tapati neturtinei žalai, esant pastovaus pobūdžio liekamiesiems padariniams. Byloje nėra duomenų, jog ieškovės patirto sveikatos sutrikdymo pasekmės yra negrąžinamos, kad nustatyta sveikatos sutrikdymo progresavimo tikimybė, ar kad jos trukdo jai gyventi visavertį gyvenimą. Nors ieškovė nurodė, kad ji visą vasarą vengė išeiti iš namų, tačiau teismas mano, kad būtent dėl atsakovės teiktų procedūrų pasekmių bendravimo galimybės galėjo būti ieškovei apsunkintos tik iš karto po procedūros, kai patinimas buvo didesnis, tačiau vėliau, veido odos būklei gerėjant, vizualiai nesimatant ryškių veido pokyčių, teismo nuomone, tai ieškovės bendravimui su aplinkiniais neturėjo trukdyti.

Teismas vertindamas, koks neturtinės žalos atlyginimo dydis laikytinas teisingu, taip pat atsižvelgia ir į atsakovės turtinę padėtį – jos iš individualios veiklos gaunamos pajamos nėra didelės (2014 m. „į rankas“ gauta apie 3000 Eur), atsakovė nuomoja butą Šiauliuose, turi du nepilnamečius vaikus.

Spręsdamas dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos šioje civilinėje byloje, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Pagal šį principą išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (LAT nutartis bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir teismų praktiką (LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-206/2005) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Taigi tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes.

Nors byloje nėra tyrimų išvadų, kurios mediciniškai neginčytinai patvirtintų, kad atsakovės suteiktos paslaugos sukėlė ieškovei aukščiau aptartas pasekmes, tačiau labiau tikėtina, kad atsakovės veiksmai turėjo tiesioginės įtakos komplikacijoms po estetinių veido procedūrų atsirasti. Labiau yra tikėtina, kad ieškovei nebūtų atsiradęs pakenkimas sveikatai – apsunkintos mimikos, patinimai, skausmas veide, dešinės akies voko paburkimas, jei procedūros būtų buvę atliktos reikiamą kvalifikaciją turinčio specialisto, vykdančio veiklą visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, galinčio pagrįsti, koks buvo naudotas produktas ir jo įsigijimo kilmė, bei tinkamai suteikusio visapusišką informaciją apie teikiamos paslaugos savybes ir saugumą, šalutinius poveikius.

Todėl, esant nustatytoms visoms atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms, ieškovė pagrįstai reikalauja teismo priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą, tačiau vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais bei kasacinio teismo suformuota praktika analogiškuose bylose, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti 3000,00 Eur suma nagrinėjamu atveju yra neadekvati ir per didelė. Įvertinus faktines šios bylos aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydis, vadovaujantis įstatymu ir teismų praktika, nustatytinas 600,00 Eur. Todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei priteistini 600,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Turėtos išlaidos turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Asmuo turi įrodyti, jog žala realiai egzistuoja. Asmens pareiga įrodyti žalą (nuostolius) reiškia, jog jis turi pateikti įrodymus, patvirtinančius žalos dydį.

Ieškovė prašo priteisti jai turtinę žalą, kuria sudaro 123,00 Eur už paslaugas sumokėta likusi atsakovės negrąžinta pinigų dalis, 118,70 Eur už pirktus kremus, 38,00 Eur išlaidos, patirtos UAB „Senojo bokšto“ klinikoje dermatologo konsultacijai, 150,00 Eur išlaidos už vakuuminius masažus, iš viso 429,70 Eur.

CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas (suteikta netinkamos kokybės paslauga), savo pasirinkimu turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. Vartotojo teisių gynimo būdą, reikalaujant iš paslaugų teikėjos grąžinti likusią už nekokybiškas paslaugas sumokėtų pinigų dalį, t. y. 123,00 Eur sumą, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija pripažino proporcingu prievolės pažeidimo mastui, nes vartotoja pagrįstai galėjo tikėtis gauti kokybiškas ir saugias paslaugas ir kad paslaugas suteiks asmuo, kurio vykdoma komercinė veikla ir teikiamos paslaugos atitiks visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Todėl šios komisijos nutarimu atsakovei buvo pasiūlyta iki 2015-08-03 grąžinti ieškovei likusius jos negrąžintus 123,00 Eur. Atsakovė šio nutarimo nėra įvykdžiusi, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad šią pinigų sumą sutinka grąžinti ieškovei, todėl ji iš atsakovės priteistina.

Ieškovė prašo priteisti 118,70 Eur už pirktus kremus ir pateikė teismui išlaidas pagrindžiančių aštuonių UAB „Eurovaistinė“ kvitų kopijas. Iš jų matyti, kad ieškovė 2015-03-03 09:33 pirko Bioderma kremą nuo paraudimo ir Bioderma valomąjį vandenį, 2015-04-21 11:41 – Eucerin dieninį kremą normaliai ir mišriai odai, 2015-04-21 11:48 – Vichy drėkinamąjį kremą probleminiai veido odai, 2015-05-06 13:12 – intensyvaus poveikio kremą Bioderma, 2015-05-11 13:02 – Eucerin jautrios odos kremą, 2015-05-11 15:53 – Eucerin veido kremą ir Dexeryl apsauginį odos kremą, 2015-05-12 10:30 – Eucerin Q10 dieninį jautrios odos kremą ir Eucerin Q10 paakių kremą. Pirkimo kvituose nurodytos 8 skirtingos nuolaidų kortelės „Medus“, kaip nurodė ieškovė, tai yra skolintos kortelės iš kitų pirkėjų ar pardavėjo. Ieškovė pateikė namuose rastas dvi nuolaidų korteles „Medus“, tačiau nei viena iš jų nebuvo naudota juos perkant. Iš pateiktų kvitų kopijų matyti, kad 2015-04-21 7 minučių skirtumu buvo įsigyti du skirtingi kremai – vienas normaliai ir mišriai odai, kitas probleminiai odai, 2015-05-11 per du kartus daugiau nei dviejų valandų skirtumu pirkti 3 kremai, kitą dieną dar du kremai. Ieškovė nurodė, kad iš karto naudodavo kelis kremus, nes vieni tikdavo, kiti ne. Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė kremus taikė pagal savo veido odą, naudojo juos pakaitomis, jie visi buvo sunaudoti ir jai padėjo. Įvertinęs šias skirtingai nurodytas kremų įsigijimo ir naudojimo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad neaiškus ir neįrodytas tokios gausos kremų pirkimo tikslingumas. Esant ieškovės veido odos pažeidimams, nei vienas iš pirktų kremų nebuvo gydytojo paskirtas ar rekomenduotas. Be to, dar tris kremus buvo davusi atsakovė, kuriuos, kaip matyti iš susirašinėjimo „Facebook“ socialiniame tinkle, ieškovė taip pat naudojo. Todėl atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas abejoja, kad ieškovei objektyviai buvo reikalingas toks kiekis skirtingų kremų ir laiko, kad už juos prašoma priteisti turtinė žala yra nepagrįsta ir neįrodyta, todėl nepriteistina.

Konstatavus priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, iš atsakovės ieškovei priteistinos išlaidos už dermatologo konsultaciją UAB „Senojo bokšto“ klinikoje. Iš byloje esančios 2015-06-06 sąskaitos Nr. 2015-06-06 ir kasos aparato kvito matyti, kad ieškovė už ją sumokėjo 38,00 Eur. Prašoma priteisti suma už gydytojo konsultaciją nelaikytina per didele. Pastarasis gydytojas konstatavo po estetinių procedūrų neišnykusias pasekmes, t. y. kad po jų atsiradę reiškiniai (tinimai, mimikos sutrikimai, skausmai dešinėje veido pusėje) sumažėję, oda kiek sumažėjusio tonuso, paskyrė kremą ir masažus. Ieškovės patirtos 150,00 Eur išlaidos už vakuuminius masažus yra taip pat realios ir pagrįstos. Kaip matyti iš pinigų priėmimo kvitų, ieškovė 2015-06-15 ir 2015-07-10 pirko kursą masažų (du kartus 10 vnt. po 7,5 Eur). Tinimui mažinti veido masažai buvo rekomenduoti gydytojo dermatologo, jų kiekis nenurodytas, todėl teismas negali vienareikšmiškai nuspręsti, kad ieškovė pirko per didelį kiekį masažų. Be to, darytis veido masažus buvo rekomendavusi pati atsakovė. Iš viso ieškovei turtinės žalos priteistina 311,00 Eur suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu atlyginimo, todėl ieškovė buvo atleista nuo 77,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Kadangi teismas patenkino 27 proc. ieškovės reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų ieškovės reikalavimų daliai iš atsakovės priteistina 20,79 Eur žyminio mokesčio.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Iš PVM sąskaitos faktūros ir sąskaitos išrašų matyti, kad ieškovė advokato pagalbai apmokėti patyrė 1210,00 Eur išlaidų. Kaip nurodyta prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, 1000,00 Eur ieškovė sumokėjo už ieškinio parengimą, 210,00 Eur už atstovavimą teisme. Ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą iš atsakovės priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 326,70 Eur (27 proc.). Savo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų atsakovė nepateikė. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263–268 str., 270 str., 271 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Ž. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sutrikdymo ir netinkamo vartojimo paslaugos suteikimo.

Priteisti ieškovei E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Ž. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 311,00 Eur (tris šimtus vienuolika eurų 00 ct) turtinės žalos.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės Ž. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 326,70 Eur (tris šimtus dvidešimt šešis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės Ž. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 20,79 Eur (dvidešimt eurų 79 ?t) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Joniškio rajono apylinkės teisme.