- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-10
- Bylos Nr.
- eA-828-556/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00285-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla nutraukta
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Atsakovas
- Neringos savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Urbanistika“, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, UAB Urbanistika, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, "Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija
- Pareiškėjas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui Neringos savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Urbanistika“, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Inspekcija) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Neringos savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2017 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. V13-92 „Dėl Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 97 patvirtinto teritorijos (duomenys neskelbtini)g. 69 - 75, (duomenys neskelbtini)gyv., (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, sklypų Nr. 6 ir 7 dalyje, koregavimo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas).
Atsiliepimas
2. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė teismo įvertinti byloje esančius įrodymus ir priimti sprendimą pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios bus įrodinėjamos proceso metu bei vadovaujantis įstatymu.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo prašymą teigė, jog Įsakymu patvirtinto teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neprieštarauja paveldosaugos reikalavimams, nepažeidžia valstybės saugomos kultūros paveldo vietoves vertingųjų savybių, todėl pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas ir atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo Inspekcijos prašymą atmetė.
II.
5. Pareiškėjas Inspekcija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
8. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Įsakymo, kuriuo buvo nutarta patvirtinti detaliojo plano sprendinių koregavimą, pagrįstumo ir teisėtumo.
9. Teisėjų kolegija nurodo, kad 2020 m. birželio 9 d. buvo gautas pareiškėjo atsisakymas nuo skundo.
10. Pareiškėjas pateiktame atsisakyme nuo skundo nurodo, kad bylos nagrinėjimo eigoje pasikeitė teisinis reglamentavimas, kuris sudaro pagrindą teigti, kad byloje nurodomi pažeidimai yra nebeaktualūs. Pareiškėjas paaiškina, kad detaliojo plano korektūra, įvertinus Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (2020 m. vasario 7 d. raštas Nr. (3)-V3-183 (12.1)) ir Departamento (2020 m. kovo 5 d. Nr. raštas (3.10E)2-611, 2020 m. kovo 20 d. raštas Nr. (1.29E)2-737)) raštais pateiktas pozicijas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. 1080 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ pakeitimo“, Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo redakciją, galiojančią nuo 2020 m. sausio 1 d., ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, laikytina atitinkančia pasikeitusius teisės aktus, todėl tęsti ginčą netikslinga. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas nurodė, kad atsisako Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams pateikto prašymo dėl Įsakymo panaikinimo ir apeliacinio skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 26 d.
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 4 punktas numato, jog teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo, pareiškimo), išskyrus šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. ABTĮ 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo, pareiškimo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį. Teismas nepriima pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Jeigu pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo), bylos nutraukimo klausimas gali būti sprendžiamas rašytinio proceso tvarka. Nurodytos ABTĮ normos yra taikomos nagrinėjant administracines bylas pirmosios instancijos teisme, tačiau, vadovaujantis ABTĮ 137 straipsniu, apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Todėl apeliacinės instancijos teismas, gavęs pareiškėjo skundo atsisakymą, gali nutraukti bylą ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto pagrindu. Iš Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareiškėjo (apelianto) pateikto pareiškimo dėl skundo atsisakymo turinio matyti pareiškėjo Inspekcijos valia atsisakyti skundo, t. y. pareiškėjas naudojasi minėta įstatymo jam suteikta galimybe. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad atsisakymas nuo skundo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui bei nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nusprendžia atsisakymą nuo skundo priimti ir bylą nutraukti.
12. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodo, kad proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnis. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą
13. ABTĮ tiesiogiai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Todėl sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausiai būtina įvertinti kelto ginčo turinį, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl, šiuo atveju, atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-298-602/2017). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, t. y. atsakovas, įgyvendindamas savo procesines teises, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Byloje nenustatyta, kad atsakovas piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis.
14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas yra, be kita ko, ir viešojo administravimo subjektas. Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas.
15. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 14 punkte nurodytus kriterijus, atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas, nors kartu ir yra viešojo administravimo subjektas, tačiau ginčas nėra susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose jis paprastai atlieka viešąjį administravimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju atsakovas įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
16. Atsakovas pateikė dokumentus, pagrindžiančius tai, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jis sumokėjo 530,89 Eur. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio nustatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (Rekomendacijų 8.11 p.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija tenkina atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir atsakovo naudai iš pareiškėjo priteisia 530,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 103 straipsnio 4 punktu, 137 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Priimti pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsisakymą nuo skundo ir administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui Neringos savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Urbanistika“, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija) dėl sprendimo panaikinimo nutraukti.
Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 26 d. sprendimą.
Priteisti atsakovui Neringos savivaldybės administracijai iš pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 530,89 Eur (penkis šimtus trisdešimt eurų aštuoniasdešimt devynis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.