- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-24
- Bylos Nr.
- eI3-3571-1066/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09297-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- E. S.
- Atsakovas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei V. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas E. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2023 m. rugsėjo 20 d. įsakymą (1PE-1703) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo E. S.“ (toliau – ir Įsakymas) arba panaikinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus Įsakymą, nes Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausiojo specialisto E. S. padarytas tarnybinis nusižengimas yra mažareikšmis.
2. Pareiškėjas savo skundo reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo grindžia tokiais argumentais:
2.1. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2023 m. rugsėjo 14 d. rezoliucija, kuria patvirtinta Muitinės departamento Imuniteto tarnybos patarėjos 2023 m. rugsėjo 8 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. 10TTE-503 „Dėl E. S. veikos“, Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausiajam specialistui E. S. paskirtas papeikimas, už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 2 d. Muitinės mokymo centro patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sutuoktinės I. S. įsteigtos asociacijos Klubo Gintis (toliau – ir Klubas) nariams vesdamas kovinės savigynos treniruotes dėl aplaidumo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Įsakymu įformintas tarnybinės nuobaudos (papeikimo) pagal išvadą (10TTE-503) pareiškėjui skyrimas, tačiau, pasak pareiškėjo, Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas, nes pareiškėjas nepadarė tarnybinio nusižengimo.
2.2. Pareiškėjas nesutinka su išvada, kad kovinės savigynos treniruotes Klubo nariams jis vedė pagal Klubo ir E. S. sudarytą 2012 m. rugsėjo 1 d. savanoriškos veiklos sutartį, kaip Klubo savanoris. Pareiškėjo teigimu, eidamas pareigas Muitinės departamente jis koordinavo ir rengė muitinės pareigūnams specialiųjų priemonių naudojimo pratybas. Tokios pratybos buvo rengiamos Muitinės mokymo centro patalpose, tačiau ne vien muitinės pareigūnams. Muitinės departamentas su kitais asmenimis, tame tarpe – Klubu, sudarė susitarimus dėl bendradarbiavimo, užtikrinant pareigūnų fizinį rengimą ir kt. Pagal tokius susitarimus kovinės savigynos treniruotes pareiškėjas kartu su muitininkais vedė kariams, Lietuvos šaulių sąjungos nariams ir kitiems pareigūnams, tame tarpe – Klubo nariams – pagal 2019 m. gruodžio 31 d. susitarimą dėl bendradarbiavimo Nr. 15B-6.
2.3. Pareiškėjas paaiškina, kad tokių treniruočių rengimą Muitinės mokymo centro patalpose numatė Muitinės mokymo centro direktoriaus 2019 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 1B-43 patvirtintų Naudojimosi Muitinės mokymo centro sporto baze taisyklių 37 punktas, pagal kurį, Muitinės mokymo centro sporto bazėje Muitinės departamento ir (arba) Muitinės mokymo centro vadovybės pavedimu (leidimu) gali būti vykdomi fizinio parengimo, specialios profesinės veiklos taktikos, fizinės prievartos mokymo renginiai ir varžybos; varžybos, praktiniai seminarai ir renginiai gali būti vykdomi kartu su Lietuvos Respublikos muitinės įstaigomis, kitų užsienio šalių muitinėmis, kitomis valstybės, mokymo, teisėsaugos įstaigomis ir bendradarbiaujančiomis institucijomis. Susitarimai dėl bendradarbiavimo pareigas Muitinės departamente einančiam pareiškėjui buvo privalomi, todėl kovinės savigynos treniruotes visiems be išimties pareigūnams jis vedė kaip Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas, už tai negaudamas jokio papildomo atlygio.
2.4. Muitinės departamento generalinis direktorius tarp Klubo ir pareiškėjo sudarytą 2012 m. rugsėjo 1 d. savanoriškos veiklos sutartį neteisingai įvertino, kaip sudarančią kovinės savigynos treniruočių Klubo nariams rengimo pagrindą ir paneigiančią pareiškėjo einamas pareigas Muitinės departamente. Pagal savanoriškos veiklos sutartį pareiškėjas įsipareigojo neatlygintinai dalintis specialiosiomis žiniomis su Klubo nariais, tačiau tai nebent dubliavo Muitinės departamento su Klubu sudarytą susitarimą dėl bendradarbiavimo ir pareiškėjo einamas pareigas Muitinės departamente, jam vedant kovinės savigynos treniruotes Klubo nariams. Kovinės savigynos treniruotes Klubo nariams pareiškėjas vedė pagal Muitinės departamento ir Klubo sudarytą susitarimą dėl bendradarbiavimo, kaip Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas.
2.5. Pareiškėjas taip pat nesutinka su išvada, kad kovinių savigynos treniruočių Klubo nariams rengimo metu Muitinės mokymų centras buvo valdomas ir naudojamas Klubo, nors tam nebuvo sudarytos panaudos sutarties, o pareiškėjas dėl aplaidumo to nežinojo. Pareiškėjo įsitikinimu, Muitinės departamento generalinis direktorius bando sudaryti klaidingą įspūdį, kad pareiškėjas dėl einamų pareigų Muitinės departamente pasinaudojo Muitinės mokymo centru Klubo naudai, nes jo sutuoktinė yra Klubo prezidentė.
2.6. Pareiškėjo teigimu, kovinių savigynos treniruočių Klubo nariams rengimo metu panaudos teisiniai santykiai tarp Muitinės mokymų centro ir Klubo nesusiklostė. Klubo narių dalyvavimo Muitinės mokymų centre rengiamuose kovinėse savigynos treniruotėse pagrindas visai kitas – Muitinės departamento ir Klubo sudarytas susitarimas dėl bendradarbiavimo, t. y. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, vadinama asociacijos sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.969 straipsnio 3 dalis).
2.7. Pareiškėjas nurodo, kad išvadoje nenurodyti teisės aktai, kurių pagrindu pareiškėjas, atstovaudamas Muitinės departamentą ir (ar) Klubą, privalėjo sudaryti Muitinės mokymo centro panaudos sutartį ir nenustatyta, kad jis pažeidė tokį teisės aktų reikalavimą, todėl net jeigu, vykdant Muitinės departamento ir Klubo sudarytą susitarimą dėl bendradarbiavimo (kurio šalimi pareiškėjas nebuvo), Muitinės mokymų centro panaudos sutartis tarp jų turėjo būti sudaryta, tai padaryti turėjo ne pareiškėjas. Pareiškėjas negali būti dėl to kaltas, todėl yra netinkamas atsakomybės subjektas. Pareiškėjas paaiškino, kad treniruotės Muitinės mokymo centre buvo rengiamos daugiau nei dešimtmetį, todėl kiti atsakingi Muitinės departamento ir Muitinės mokymo centro asmenys negalėjo nežinoti, tai Klubui ir jos nariams sukūrė teisėtą lūkestį dėl bendradarbiavimo su Muitinės departamentu tinkamumo.
2.8. Tarnybinio nusižengimo tyrimas ir tarnybinės nuobaudos skyrimas labai panašus į naujai paskirto Muitinės departamento generalinio direktoriaus bandymą susidoroti su pareiškėju, nes šiuo metu Muitinės departamente vyksta struktūriniai pertvarkymai, kurių metu bus naikinama pareiškėjo pareigybė, todėl dirbtinai jam buvo sukurta kliūtis likti tarnyboje. Pareiškėjo įsitikinimu, tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nenurodyta jokių konkrečių tarnybinio nusižengimo sukeltų neigiamų pasekmių, o kaltė grindžiama abstrakčiais teiginiais. Tai suvaržo pareiškėjo teisę į gynybą, nes nėra aišku nuo ko reikia gintis.
2.9. Pareiškėjo manymu, jeigu teismas spręstų, kad pažeidimas buvo, jis turėtų būti pripažintas mažareikšmiu, nes jis padarytas neatsargia kaltės forma, todėl yra formalaus pobūdžio, tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
3.1. Atlikus tarnybinį patikrinimą Pareiškėjo atžvilgiu Muitinės departamento Imuniteto tarnybos 2023 m. rugsėjo 8 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. 10TTE-503 „Dėl E. S. veikos“ (toliau – ir Išvada) konstatuota, kad pareiškėjas pagal 2012 m. rugsėjo 1 d. neatlygintiną savanoriškos veiklos sutartį, atstovaudamas jam artimo asmens – sutuoktinės įsteigtą Klubą, Muitinės mokymo centro patalpose ((duomenys neskelbtini))(sporto salėje) laikotarpyje nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 2 d. ir ankstesniu laikotarpiu iki 2022 m. sausio 1 d., galimai nuo 2011 m. gegužės 11 d. (kai buvo pasirašytas pirmasis susitarimas tarp Muitinės departamento ir Klubo), išskyrus laikotarpį nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2021 m. liepos mėn., kai Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas), vedė kovinės savigynos treniruotes Klubo nariams, nesant tokios veiklos vykdymui teisės aktuose numatytų būtinų dokumentų – panaudos sutarties ir tokiu būdu naudojo valstybės turtą ne tarnybinei veiklai. Tokiu būdu pareiškėjas pažeidė LR viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir padarė tarnybinį nusižengimą.
3.2. Atsakovas pažymėjo, kad nors pareiškėjas laikotarpyje nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 2 d. ir vykdė Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, tačiau jam priešingai nei nurodoma skunde nebuvo privaloma vykdyti susitarimo nuostatų nei pagal jo pareigybės aprašymą, nei pavedant raštu, nei žodžiu, be to priešingai – pareiškėjas savo paaiškinime nenurodė, kad jis yra paskirtas atsakingu už susitarimo vykdymą ir jam yra privalomos šio susitarimo nuostatų vykdymas. Priešingai, informacijos tikrinimo metu nustatyta, kad pagal susitarimo 4 punktą, susitarime numatytas bendradarbiavimas vykdomas per susitarimo šalių vadovų įgaliotus asmenis, kuriuos susitarimo šalys privalėjo paskirti per 30 dienų nuo susitarimo pasirašymo ir apie tai viena kita informuoti raštu. Klubo vadovė 2023 m. kovo 4 d. paaiškinime informacijos tikrinimo metu patvirtino, kad pagal susitarimo 4 punkto nuostatą, Klubas įgalioto asmens nepaskyrė, kita susitarimo šalis – Muitinės departamento vadovo pareigas tuo metu ėjęs, bei susitarimą inicijavęs Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininkas taip pat nurodė nežinantys, jog pagal susitarimo 4 punkto nuostatą būtų paskirtas koks nors darbuotojas turintis įgaliojimus vykdyti susitarimo nuostatas.
3.3. Atsakovo teigimu, pagal Naudojimosi centro Muitinės mokymo sporto baze taisyklių, patvirtintų Muitinės mokymo centro direktoriaus 2019 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 1B-43, 32punktą, o pagal Muitinės mokymo centro direktoriaus 2020 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 1B-32 redakcijos (MMC taisyklės), 37 punktą, Muitinės mokymo centro sporto bazėje fizinio parengimo, specialiosios profesinės veiklos taktikos, fizinės prievartos mokymo renginiai ir varžybos gali būti vykdomi tik turint Muitinės mokymo centro ar Muitinės departamento vadovybės pavedimą ar leidimą. Šiuo atveju, nei informacijos tikrinimo metu nei tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, o ir pats Pareiškėjas nepatvirtino, kad laikotarpyje nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 2 d., kuomet vedė kovinės savigynos treniruotes Klubo nariams Muitinės mokymo centro patalpose, turėjo tokiai veiklai Muitinės mokymo centro ar Muitinės departamento vadovybės pavedimą ar leidimą.
3.4. Atsakovas pažymi, kad analizuojant susitarimo nuostatas akivaizdu, kad jo tikslas buvo bendradarbiavimas siekiant pareigūnų profesinio rengimo, kvalifikacijos, profesinių įgūdžių tobulinimo, fizinio ir kovinio rengimo, sporto veiklos klausimais, organizuojant ir rengiant muitinės personalui, skirtus mokymus ir kitus renginius. Tai numatyta susitarimo 1 punkte, bei 3.1, 3.6 ir 3.9 papunkčiuose. Tačiau jokiu būdu ne Klubo narių treniruotėms Muitinės mokymo centro patalpose. Pagal Susitarimo 3.2 papunktį buvo numatyta galimybė iš anksto suderinus organizuoti ir rengti bendrus mokymus ir sporto renginius, ar esant poreikiui rengti bendrus projektus (3.3 papunktis), tačiau, kadangi pagal Susitarimo 4 punktą net nebuvo paskirti šalių įgalioti asmenys per kuriuos privalėjo būti vykdomas bendradarbiavimas, todėl šis susitarimas nebuvo realiai vykdomas, nėra taip pat jokių duomenų, kad buvo iš anksto suderinta tarp šalių organizavimas bendrų mokymų ar sporto renginių, ar bendrų projektų realizavimas, kas pateisintų pareiškėjo treniruočių vedimą Klubo nariams Muitinės mokymo centro patalpose. Pareiškėjas neturėjo pareigos ir neprivalėjo vykdyti susitarimo nuostatų, o pareiškėjo argumentai, kad jam buvo privaloma vykdyti susitarime numatytas nuostatas dėl bendradarbiavimo su Klubu niekuo nepagrįsti.
3.5. Atsakovas akcentuoja, kad Išvadoje pareiškėjas nėra kaltinamas, jog jis asmeniškai nesudaręs panaudos sutarties naudojo Muitinės mokymo centro patalpas. Išvados 5-6 psl. konstatuota, kad pareiškėjas naudojo valstybės turtą (Muitinės mokymo centro patalpas) ne tarnybinei veiklai – vesdamas kovinės savigynos treniruotes Klubo nariams, veikdamas pagal 2012 m. rugsėjo 1 d. neatlygintiną savanoriškos veiklos sutartį ir atstovaudamas jam artimo asmens – sutuoktinės įsteigtą Klubą, tam neturėdamas jokio teisėto pagrindo – nei panaudos sutarties, nei kito teisėto pagrindo (susitarimo dėl bendradarbiavimo) ar kitų įstatymuose ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose nustatytų išimčių. Pareiškėjas traukiamas tarnybinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos pareigos nesilaikymą – nesinaudoti ir neleisti kitiems naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu netarnybinei veiklai. Šiame punkte yra nustatyta išimtis kuomet yra galimybė naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai, t. y. tik tada kai įstatymuose ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose yra numatytos išimtys. Išvadoje ir buvo įvertinta viena iš galimų išimčių (panaudos sutartis), kuomet jai esant pareiškėjas nebūtų pripažintas pažeidęs minėto teisės akto nuostatas.
3.6. Atsakovas, pasisakydamas dėl kitų skunde nurodytų Muitinės departamento ir Muitinės mokymo centro darbuotojų žinojimo apie pareiškėjo rengiamas kovinės savigynos treniruotes Klubo nariams, teigia, jog pareiškėjas klaidina teismą nurodydamas argumentus priešingus nustatytiems faktams: Muitinės mokymo centro direktorė I. V. savo 2023 m. balandžio 27 d. paaiškinime aiškiai nurodė, kad apie tai, jog Pareiškėjas ne Muitinės mokymo centro darbo metu veda kovinės savigynos ar kitas fizinio parengimo treniruotes ar mokymus Muitinės mokymo centro sporto bazėje muitinės pareigūnams, Klubo nariams ar kitiems fiziniams asmenims jai nebuvo žinoma. Apie tai žinojo tik buvusi Muitinės mokymo centro direktorė H. Č. (pareigas vykdė iki 2018 m. gruodžio 16 d.) ir buvęs Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas (pareigas vykdė iki 2016 m. gruodžio 1 d.), šiuo metu Muitinės departamento Turto valdymo skyriaus viršininkas A. C. ir kiti skunde nurodyti pareigūnai apie minėtas pareiškėjo veikas jokių duomenų neturėjo. Šios aplinkybės nepanaikina pareiškėjo kaltės (neatsargumo), nes pareiškėjas yra traukiamas tarnybinėn atsakomybėn už veikas padarytas nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 2 d., kai minėti pareigūnai (H. Č. ir A. C.) nevykdė Muitinės mokymo centro ir Muitinės departamento vadovybės pareigų.
3.7. Atsakovas paaiškina, kad buvo padarytas formalus tarnybinis nusižengimas, ir atsižvelgiant į tai bei į pareiškėjo teigiamai vertinamą veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo pareiškėjui buvo skirtas papeikimas. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad Išvadoje kaltė grindžiama abstrakčiais teiginiais, nes Išvadoje aiškiai ir išsamiai yra apibūdinta pareiškėjo kaltės forma – neatsargumas, bei nurodyta kaip ji pasireiškė ir kodėl konstatuojama tokia kaltės forma. Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėjo argumentai dėl jo veiklos tyrimo motyvų jokiais įrodymais nepagrįstos pareiškėjo prielaidos, todėl atmestinos. Muitinės departamente šiuo metu nevyksta jokių struktūrinių pertvarkymų ar reorganizacijų, kurių metu pareiškėjui galėtų būti taikomi Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje numatyti ribojimai dėl perkėlimo, skyrimo į lygiavertes ar aukštesnes pareigas muitinės sistemoje. Taip pat, niekuo nepagrįsti pareiškėjo kaltinimai dėl naujai paskirto Muitinės departamento generalinio direktoriaus bandymo susidoroti su pareiškėju.
3.8. Atsakovas pažymi, kad bet kurio valstybės tarnautojo padarytas nusižengimas gali būti vertinamas kaip mažareikšmis ir tai nustačius jis neturėtų būti traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, tačiau tam, kad pripažinti, jog padarytas mažareikšmis tarnybinis nusižengimas, jis (nusižengimas) turi atitikti Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas: jis turi būti formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių; tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui. Pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas pasireiškė jam neteisėtai naudojantis valstybės turtu ne tarnybinei veiklai, o atstovaujant jam artimo asmens – sutuoktinės įsteigto Klubo interesus, pažeidimas truko ilgą laiką, tai nebuvo vienkartinis veiksmas, ir pagal savo pobūdį laikytinas sunkiu tarnybiniu nusižengimu, nes juo buvo pažeisti viešieji interesai. Išvadoje pasiūlyta ir skundžiamu Įsakymu pareiškėjui taikyta tarnybinė nuobauda – papeikimas – yra proporcinga, adekvati padaryto nusižengimo sunkumui ir teisinga poveikio priemonė, todėl pripažinti, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas yra mažareikšmis – nėra pagrindo.
4. Teismo posėdžio metu proceso šalys palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
Išvadoje nurodyta, kas pareiškėjo minimo susitarimo objektas ir tikslai - yra pareigūnų profesinis rengimas, kvalifikacijos, profesinių įgūdžių tobulinimas, fizinis kovinis rengimas, o jokių MMC patalpų panaudos ar Klubo narių mokymai ar veiklos jame nenumatyti.
Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas tokį elgesio modelį pasirinko todėl, jog manė, kad veikia susitarimo ribose. Visus savo atsakymus į klausimus ir paaiškinimus, jis grindė būtent šia priežastimi, kitų duomenų ar pagrįstų abejonių jo išreikštai pozicija tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta. Todėl konstatuota, kad tarnybinį nusižengimą pareiškėjas padarė dėl neatsargumo, nes nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali kilti padariniai (neteisėtai naudojamas valstybės turtas tuo pažeidžiant viešąjį interesą), tačiau nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (būdamas valstybės tarnautoju ir dirbdamas teisinėje aplinkoje yra pakankamai kompetentingas žinoti ir suprasti teisės aktų reikalavimus).
6. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina pakartoti padarytų pažeidimų aplinkybių ir nuobaudos skyrimo motyvų. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (žr., pvz., 2009 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-423-552/2018). Teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-56-552/2017).
Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo; būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-507/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-982/2014; 2015 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-37-662/2015; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3480-629/2019 ir kt.).
8. Nagrinėjamu atveju ginčijamo Įsakymo motyvai, be kita ko, yra įtvirtinti tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje, kurios teisėtumas ir pagrįstumas taip pat teismo bus tiriamas.
9. Pareiškėjas, ginčydamas jam paskirtą tarnybinę nuobaudą, tvirtina, kad jis nesutinka su išvada, jog kovinės savigynos treniruotes Klubo nariams jis vedė pagal Klubo ir jo sudarytą 2012 m. rugsėjo 1 d. savanoriškos veiklos sutartį, kaip Klubo savanoris. Pareiškėjo teigimu, eidamas pareigas Muitinės departamente jis koordinavo ir rengė muitinės pareigūnams specialiųjų priemonių naudojimo pratybas, kurios buvo rengiamos Muitinės mokymo centro patalpose, tačiau ne vien muitinės pareigūnams. Muitinės departamentas su Klubu, sudarė susitarimus dėl bendradarbiavimo, užtikrinant pareigūnų fizinį rengimą ir kt. Pagal tokius susitarimus kovinės savigynos treniruotes pareiškėjas kartu su muitininkais vedė kariams, Lietuvos šaulių sąjungos nariams ir kitiems pareigūnams, tame tarpe Klubo nariams (pagal 2019 m. gruodžio 31 d. susitarimą dėl bendradarbiavimo Nr. 15B-6.)
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas, būdamas Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausiuoju specialistu (valstybės tarnautojas), vedė atitinkamas treniruotes MMC patalpose ir Klubo nariams. Bylos šalių pozicija skiriasi dėl to, kokiu pagrindu buvo vedamos treniruotės. Pareiškėjo teigimu, treniruotės buvo vedamos Muitinės departamento su Klubu sudarytų susitarimų dėl bendradarbiavimo pagrindu, o Muitinės departamentas laikosi pozicijos, kad treniruotes Klubo nariams pareiškėjas vedė ne pagal pareigas Muitinės departamente, o kaip Klubo narys, t. y. veikė pagal 2012 m. rugsėjo 1 d. neatlygintiną savanoriškos veiklos sutartį, kuri buvo sudaryta tarp pareiškėjo ir Klubo, todėl, nesant tokios veiklos vykdymui teisės aktuose numatytų būtinų dokumentų, pareiškėjas valstybės turtą (MMC) naudojo ne tarnybinei veiklai.
Nustačius, kad pareiškėjas MMC patalpose treniruotes vedė ir Klubo nariams, laikytina, kad valstybės turtas buvo naudojamas ir Klubo naudai, taigi pareiškėjas šį teiginį turi paneigti arba įrodyti, kad toks naudojimas buvo teisėtas. Pareiškėjas remiasi tuo, kad vykdė tarnybines pareigas, t. y. kaip Muitinės departamento valstybės tarnautojas, vykdė darbdavio pavestą pareigą, kylančią iš susitarimo su Klubu.
Visgi byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pareiškėjui buvo pavesta vykdyti susitarimą su Klubu tokiu būdu, kad vesti treniruotes Klubo nariams. Sutiktina su atsakovu, kad susitarimą su Klubu jis sudarė ne dėl to, kad vestų mokymus Klubo nariams, bet kad būtų apmokomi muitinės pareigūnai (Susitarimo 1 punkto, 3.1, 3.6 ir 3.9 papunkčių nuostatos). Taigi iš Susitarimo nuostatų negalima daryti išvados, kad Muitinės departamentas turėjo pareigą vesti treniruotes Klubo nariams. Pareiškėjo argumentai dėl susitarimų su kitomis institucijomis (Šaulių sąjunga, valstybės statutinės institucijos, kt.) nėra aktualūs, be to, tai iš esmės skirtingi subjektai, nes jų veikla susijusi su valstybės (viešosiomis) funkcijomis, taigi ir skirtinga reikšmė valstybės turto naudojimo požiūriu. Taip pat nėra jokių vidaus teisės aktų, kuriais būtų buvę pavesta pareiškėjui tokią pareigą vykdyti. Taigi laikytina, kad pareiškėjas neįrodė, kad vesdamas treniruotes Klubo nariams valstybės turtą naudojo atlikdamas tarnybines funkcijas.
Kiti pareiškėjo argumentai – kad jis nebuvo įgaliotas sudaryti turto panaudos sutarčių, kad už Susitarimo netinkamą vykdymą atsakingas ir Klubas, nepaneigia padarytos išvados, nes esminė aplinkybė, kad pareiškėjas valstybės turtą naudojo ne tarnybos reikmėms, lieka nepaneigta. Todėl laikytina, kad Išvadoje įrodytas nusižengimo faktas.
11. Tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013, kt.).
Išvadoje, sprendžiant pareiškėjo kaltės klausimą (Išvados 6 psl.) daroma išvada, kad pareiškėjas vedė treniruotes MMC, nes manė, jog veikia Muitinės departamento ir Klubo susitarimo ribose, todėl laikoma, kad nusižengimą padarė dėl neatsargumo, nes būdamas valstybės tarnautoju turėjo suprasti teisės aktų nuostatas.
Pareiškėjas, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu teikė paaiškinimus, kad ginčo treniruotės MMC buvo rengiamos daugiau nei dešimtmetį, todėl Muitinės departamento ir MMC vadovybė negalėjo apie tai nežinoti, toks žinojimas ir nedraudimas veikti sukūrė teisėtą lūkestį dėl bendradarbiavimo su Muitinės departamentu tinkamumo.
Iš byloje pateiktų Muitinės departamento ir Klubo susitarimų matyti, kad jie buvo sudaromi nuo 2011 m., paskutinis sutarimas Nr. 15B-6 sudarytas 2019 m. gruodžio 31 d., kuriuo siekiama stiprinti ir plėtoti bendradarbiavimą, vykdant Muitinės departamento pareigūnų mokymus, lavinant pareigūnų gebėjimus, fizines savybes ir psichologinį pasiruošimą (1 punktas). Nors byloje nėra įrodymų, kad susitarimų įgalioti asmenys raštu kada nors apskritai būtų buvę paskirti, nors susitarimai, buvo sudaromi periodiškai, kas rodo egzistavusį vadovybės poreikį ir interesą juos sudaryti.
Byloje nėra ginčo ir atsakovas atsiliepime patvirtina, kad apie pareiškėjo rengiamas treniruotes pareigūnams ir Klubo nariams žinojo buvusi MMC direktorė H. Č. (pareigas vykdė iki 2018 m. gruodžio 16 d.), buvęs Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas (pareigas vykdė iki 2016 m. gegužės 1 d.) ir šiuo metu Muitinės departamento Turto valdymo skyriaus viršininkas A. C.. Taip pat iš byloje pateiktų budėtojų paaiškinimų matyti, kad jie žinojo apie ginčo treniruočių vedimą, įleisdavo į MMC patalpas be kita ko ir Klubo narius, S. C. teigė įleisdavęs asmenis į MMC patalpas ir nekreipęs dėmesio į besilankančių asmenų registracijos kontrolę.
Byloje pateikti Muitinės departamento ir MMC darbuotojų paaiškinimai dėl rengiamų treniruočių MMC patalpose. MMC ginčo laikotarpiu (nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 2 d.) budėtoju dirbusio V. T. paaiškinimuose (2023 m. liepos 28 d. el. laiškas) teigiama, kad treniruotės MMC buvo vedamos tiek Klubo nariams, tiek Muitinės departamento pareigūnams, budėtojas nurodė juos įleisdavęs į MMC patalpas, treniruotes vesdavo pareiškėjas.
Byloje pateikti MMC ginčo laikotarpiu (nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 2 d.) budėtoju dirbusio S. C. paaiškinimai (2023 m. liepos 30 d. el. laiškas), kuriuose nurodyta, kad treniruotės MMC buvo vedamos tiek Klubo nariams, tiek Muitinės departamento pareigūnams, treniruotes vesdavo pareiškėjas, budėtojas nurodė juos įleisdavęs į MMC patalpas ir nekreipęs dėmesio į besilankančių asmenų registracijos kontrolę.
2023 m. gegužės 2 d. paaiškinimuose A. C., Muitinės departamento Turto valdymo skyriaus vedėjas, nurodė, kad nuo kada tiksliai pareiškėjas pradėjo MMC vesti treniruotes Klubo nariams jis nežinojo, bet galimai nuo 2012 - 2013 metų. Šiose treniruotėse dalyvaudavo kitų institucijų pareigūnai ir kariai, kartais ir jis pats dalyvaudavo.
2023 m. balandžio 27 d. paaiškinimuose I. V., Muitinės mokymo centro direktorė, nurodė, jog panaikinus karantiną dėl Covid pandemijos (tikslios datos neprisimena, bet tai buvo po karantino) pas ją buvo atėjęs pareiškėjas, kuris parodė Susitarimą Muitinės departamento su Klubu (2019 m. gruodžio 31 d.) ir paklausė, ar šis susitarimas jai yra žinomas. Ji atsakė, kad šis susitarimas jai yra žinomas, tačiau dėl šio susitarimo galiojimo pareiškėjas turi inicijuoti jo peržiūra susiderinus su nauju Muitinės departamento generaliniu direktoriumi. Pareiškėjui ji nurodė nei leidimo, nei draudimo naudotis MMC sporto baze nėra davusi.
Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad susiklostė situacija, kai Muitinės departamento ir MMC vadovybė ilgą laiką (maždaug nuo 2012 m.) toleravo ir sudarė sąlygas pareiškėjui naudojantis MMC baze vesti treniruotes, kuriose dalyvaudavo ir Klubo nariai. Pažymėtina, kad ir dabartinė MMC vadovė (I. V.) patvirtino, kad pareiškėjas jos teiravosi (laiko neprisimena, bet po pandemijos, taigi, teismo vertinimu, visiškai neseniai – 2022 m. pradžioje) dėl Susitarimo vykdymo, tačiau ji konkrečiai nenurodžiusi, kad toliau treniruotės negalėtų vykti. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjas veikė žinant už MMC turto priežiūrą atsakingiems asmenims, neslėpė savo veiklos, nėra jokių duomenų, kad vadovybė ar atsakingi asmenys būtų informavę pareiškėją, kad toks turto naudojimas neatitiktų MMC interesų. Teismas pažymi, kad tokios aplinkybės nepaneigia pareiškėjo veikos neteisėtumo ir jo paties pareigos laikytis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, tačiau svarbios vertinant jo kaltės laipsnį. Šiuo aspektu svarbu tai, kad pareiškėjas yra saistomas tarnybinio pavaldumo, iš pareigybės aprašymo matyti, kad pagrindinė jo funkcija yra susijusi su specialiųjų priemonių naudojimo mokymais, taigi nėra susijusi su turto valdymo klausimais. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų dirbęs teisės skyriuje, ar turėjęs teisinį išsilavinimą, todėl vien tik tai, kad jis buvo valstybės tarnautojas, kurio pagrindinės funkcijos susijusios su specialiųjų priemonių naudojimo pratybų rengimu, neleidžia daryti išvados, kad jis dirbo teisinėje aplinkoje ir buvo pakankamai kompetentingas žinoti ir suprasti jo veiksmų teisėtumą (neteisėtumą), net esant byloje nustatytoms aplinkybėms. Taigi reikalavimas šioje situacijoje interpretuoti su turto naudojimu susijusius teisės aktus neturėtų būti sureikšminamas, pareiškėjas nuo vadovybės neslėpė savo veiklos, priešingai – ankstesnė vadovybė ir už turto priežiūrą atsakingi asmenys puikiai žinojo apie ginčo veiklą, o pats pareiškėjas informavo naująją MMC vadovę. Taigi laikytina, kad prie to, kad buvo padarytas pažeidimas, prisidėjo ir atsakovo atsakingų asmenų elgesys, o pareiškėjas veikė neapibrėžtoje situacijoje, kurioje, nors ir informavo vadovybę, aiškaus nurodymo dėl elgesio modelio negavo. Tai mažina pareiškėjo kaltės laipsnį.
Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardyti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (šiais aspektais žr., pvz., 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika taip pat rodo, jog konstatavus, kad tarnybinio patikrinimo išvada iš esmės grindžiama tik prielaidomis, bendro pobūdžio teiginiais, kurie nėra tinkamai individualizuojami, trūksta inkriminuojamų veikų aiškaus ir konkretaus pagrįstumo, daroma išvada, jog tarnybinė atsakomybė vidaus tarnybos pareigūnui taikyta nepagrįstai (2013 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-437/2013).
Išvadoje nebuvo nustatyta, jog dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo kilo kokios nors pasekmes, Atsakovė atsiliepime taip pat tą patvirtina(Atsiliepimo 4 psl. 5 punktas). Išvadoje taip pat nurodyta, kad nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl pažeidimo būtų gavęs kokios nors naudos. Teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad dėl padaryto pažeidimo kilo kokios nors pasekmės.
Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalį, tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo.
Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas anksčiau ne kartą skatintas, nuobaudų neturėjo, veikla pastaruoju metu vertinta gerai arba labai gerai (du pastaruosius metus). Visgi priimant sprendimą dėl nuobaudos nebuvo pasisakyta kaip vertinamos aplinkybės, susijusios su prieš tai buvusia pareiškėjo tarnybine veikla.
Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011).
Šiuo atveju, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus motyvus, negalima daryti išvados, kad įvertinus pareiškėjo ankstesnę tarnybinę veiklą, kaltės laipsnį ir kilusias pasekmes, pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda yra proporcinga, t. y. atsakovas neįrodė, kad skirta nuobauda yra būtina priemonė šioje situacijoje ir kad tie patys tikslai negali būti pasiekti taikant švelnesnes priemones negu skiriant tarnybinę nuobaudą. Konkrečiai imant, paties atsakovo atsakingų asmenų elgesys reikšmingai nulėmė pareiškėjo veiką, dėl kurios jis yra baudžiamas, jokių neigiamų pasekmių nekilo, dėl ankstesnės veiklos pareiškėjas ne kartą buvo skatintas. Dėl to yra pagrindas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2023 m. rugsėjo 20 d. įsakymą (1PE-1703) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo E. S.“, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas, skundžiamas Įsakymas naikintinas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
11. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Nors pareiškėjas byloje pateikė lakonišką prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad tokias išlaidas patyrė, todėl šis pareiškėjo prašymas nenagrinėtinas.
12. Byloje yra pateikta daugiau argumentų, tačiau jie nekeičia sprendimo esmės, todėl teismas plačiau jų nenagrinės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. S. skundą patenkinti.
Panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2023 m. rugsėjo 20 d. įsakymą (1PE-1703) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo E. S.“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.