Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovams UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB „Delfi“ dėl paskelbtos informacijos pripažinimo tikrovės neatitinkančia, pažeidžiančia asmens garbę ir orumą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad interneto tinklalapyje www.delfi.lt 2004-03-18 publikuotame straipsnyje „R. A. buvo teistas už kontrabandą“ paskelbti teiginiai - „<...> R. A., prieš pradėdamas politinę karjerą, Baltarusijoje buvo teistas už kontrabandą.“; „<...> R. A. į Vengriją kontrabanda su fiktyviais dokumentais bandė įvežti 19 Baltarusijoje pagamintų traktorių.“; „<...> R. A. 1994 metų vasarį buvo sulaikytas Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje. Kontrabanda bandyti įvežti traktoriai buvo sukrauti į dešimtį sunkvežimių. Krovinio dokumentuose buvo nurodyta, kad traktoriai vežami iš Lietuvos, tačiau tyrimo metu Baltarusijos teisėsaugininkai nustatė, kad iš Lietuvos į Baltarusiją sunkvežimiai įvažiavo tušti ir tik šioje šalyje buvo pakrauti traktoriais.“; „<...> Baltarusijos teismas bylą tyrė pusę metų ir pripažino R. A. kaltu, jam buvo skirta 30 tūkstančių rublių bauda.“ ; „<...> Lietuvoje šią bylą kuravo tuometinis policijos pareigūnas V. R., kuris Baltarusijos kolegų prašė kontrabandinių traktorių iš R. A. nekonfiskuoti. Baltarusijos Bresto teismas į šį prašymą atsižvelgė.“ - neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo R. A. garbę ir orumą.Ieškovas nurodė, kad 2015-05-12 raštu ieškovas kreipėsi į UAB „Delfi“ su prašymu pašalinti tikrovės neatitinkančią ir garbę bei orumą pažeidžiančią informaciją, UAB „Delfi“ 2015-05-22 raštu Nr. 52 atsakė, jog atmeta prašymą dėl iš kitos visuomenės informavimo priemonės (LNK) perspausdintos informacijos pašalinimo kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Rašte nurodoma, jog ginčo informaciją pirma parengė ir paskelbė televizija LNK, todėl ieškovas 2015-06-09 raštu kreipėsi į UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ su prašymu paneigti apie jį skelbtą tikrovės neatitinkančią, garbę ir orumą pažeidžiančią informaciją, o apie pasirinktą paneigimo paskelbimo formą ir laiką informuoti ieškovą. UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ 2015-06-17 raštu Nr. 15/167S informavo ieškovą apie tai, kad negali paskelbti paneigimo, kadangi neturi galimybės patikrinti straipsnyje nurodytos informacijos, nurodė, kad ginčo teiginiais suformuluotos kategoriškos žinios apie tai, kad ieškovas buvo Baltarusijoje teistas už kontrabandą, kai bandė su fiktyviais dokumentais į Vengriją įvežti traktorius, taip pat žinios apie tai, kad Baltarusijos teismo ieškovas buvo pripažintas kaltu, o teismas už tai jam skyrė baudą. Ginčo teiginiais ieškovui nepagrįstai priskirtas neteisėtas, nusikalstamas elgesys, kuris visuomenėje vertinamas neigiamai – kiekvienam protingam, moraliam žmogui sukelia neigiamą nuomonę apie ieškovą. UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, kaip pirminis paskelbtos informacijos šaltinis, rašte nurodė, kad neturi medžiagos, kuria galėtų patvirtinti paskelbtų teiginių atitiktį tikrovei. Atsakovas UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį šio atsakovo atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas nekelia jokių ieškinio reikalavimų atsakovui UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“. Ieškinio reikalavimas yra susijęs išimtinai su kita visuomenės informavimo priemone – interneto portalu „Delfi“. Jeigu atsakovu yra patraukta LNK Televizija, privalo būti keliami ieškinio reikalavimai dėl LNK Televizijos transliuotos (viešai skelbtos) informacijos. Ieškinio dalyką sudaro tik reikalavimas dėl interneto tinklalapyje www.delfi.lt 2004-03-18 publikuotame straipsnyje „R. A. buvo teistas už kontrabandą“ paskelbtos informacijos, todėl ieškinys atsakovui LNK Televizijai yra atmestinas. Nurodė, kad ieškovui nepateikus teismui jokių konkrečių įrodymų apie bet kurių duomenų paskleidimą, kurį atliko LNK Televizija, faktą, kas ir kada buvo paskleista, koks buvo paskleistos informacijos turinys, bet kurie ieškinio dalyką sudarantys reikalavimai LNK Televizijos atžvilgiu atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti. LNK Televizija neteigė, kad negali pagrįsti ar patikrinti atitinkamos paskleistos informacijos apie ieškovą – viešąjį asmenį, įskaitant tos, kuri paminėta ieškinyje. LNK Televizija teigia, kad neturi išsaugojusi jokios informacijos apskritai, kad būtent LNK Televizija paskleidė konkrečią informaciją. Neįrodžius šio fakto (pvz., ieškovui nepateikus transliuotos laidos įrašo), atsakovui nekyla pareiga įrodinėti kitose visuomenės informavimo priemonėse paskleistos informacijos atitikimo ir (ar) neatitikimo tikrovei.Atsakovas UAB „Delfi“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ginčo publikacija parengta pagal LNK Žinių tarnybos pranešime paskleistą informaciją, tačiau ieškovas surašė savo 2015-05-12 raštą tik naujienų portalui DELFI. Ieškovas nereikalavo, kad naujienų portalas DELFI paneigtų ne savo informaciją. Vienintelis ieškovo suformuluotas prašymas buvo pašalinti kreipimesi cituotą informaciją ir šis prašymas niekaip nebuvo siejamas su CK 2.24 straipsniu ir šio straipsnio 2 dalimi. Nurodė, kad ieškovas niekada nesurašė jokio paneigimo ir nepareikalavo, kad naujienų portalas DELFI šį paneigimą paskelbtų. CK 2.24 str. 4 d. reglamentuoja, kada, dėl ko ir prieš ką asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą; naujienų portalas DELFI ir jo valdytojas DELFI, UAB niekada negavo iš ieškovo paneigimo ir niekada neatsisakė jį spausdinti, todėl ieškovas neįgijo teisės pareikšti ieškinį prieš DELFI, UAB. CK 2.24 str. 2 d. kalbama apie duomenų paskleidimą, o ne perspausdinimą. Taip pat ir vėliau įsigaliojusioje Visuomenės informavimo įstatymo redakcijoje tuo atveju, kai ta pati informacija buvo paskelbta keliose visuomenės informavimo priemonėse, daromas milžiniškas skirtumas tarp šiaip paskelbimo ir ankstesnio paskelbimo – todėl „viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones“ (Visuomenės informavimo įstatymo 54 str. 1 d. 3 p.). Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje tarp bylos dalyvių nekyla jokio ginčo, kad ieškovo ginčijamą informaciją paskleidė televizija LNK. Savo atsakyme į ieškovo reikalavimą LNK pabrėžia, kad neturi išsaugojusi 2004 m. medžiagos. Visuomenės informavimo įstatymo 54 str. 2 d. atsako į bet kokias ieškovo abejones: „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją“. Tyrimo metu nustatyta, kad interneto portalas „Delfi“ nėra pirminis skundžiamo turinio informacijos šaltinis, iš publikacijos turinio yra aišku, kad ši publikacija yra parengta remiantis televizijos programos „Žinios“ (LNK, 2015-04-02) reportažu. Nurodė, kad publikacijoje yra aiškiai nurodytas pirminis informacijos šaltinis, kuris paskelbtos informacijos nėra paneigęs, atsižvelgiant į tai, redakcinė atsakomybė interneto portalui „Delfi“ dėl skundžiamos publikacijos paskelbimo nekyla. Nurodė, kad LNK paneigus ieškovo ginčijamą informaciją, naujienų portalas DELFI privalės atitinkamai sureaguoti į šį televizijos LNK veiksmą nepriklausomai nuo teismo sprendimo DELFI, UAB atžvilgiu buvimo. Atsakovas nurodė, kad ieškovas pats pabrėžia savo raštuose, kad yra Lietuvos Respublikos Seimo narys, o Seimo nario pareigas užimantis asmuo yra valstybės politikas ir viešasis asmuo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 21 d. sprendimu ieškovo ieškinį atsakovo UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ atžvilgiu atmetė, o atsakovo UAB „Delfi“ atžvilgiu – paliko nenagrinėtą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas reiškia ieškinio reikalavimą dėl paskelbtos informacijos pripažinimo tikrovės neatitinkančia, pažeidžiančia asmens garbę ir orumą tik atsakovui UAB „Delfi“, ieškinio reikalavimų atsakovui UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ieškovas nereiškia. Nustatyta, kad ieškovas į atsakovą UAB „Delfi“ kreipėsi 2015-05-12 raštu, prašydamas „pašalinti“ kreipimesi cituotą informaciją. CK 2.24 str. 2 d. numatyta, kad ieškovas turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų; teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju, nors ieškovas kreipėsi į UAB „Delfi“, tačiau nesurašė paneigimo ir nereikalavo, kad visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų, prašė tik „pašalinti“ nurodytą informaciją, prašymą dėl paneigimo ieškovas rašė atsakovui UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, tačiau šiam atsakovui ieškovas nereiškia jokių reikalavimų. Atsižvelgdamas į paminėtus teisės aktus ir nurodytus argumentus, teismas sprendė, kad ieškovas nesilaikė privalomos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškovo ieškinį atsakovui UAB „Delfi“ paliko nenagrinėtą. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nors ieškovas ieškinyje atsakovu įvardijo UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, jam nepareiškė jokių reikalavimų, todėl ieškovo ieškinį atsakovui UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-21 sprendimo dalį, kuria nuspręsta ieškovo ieškinį atsakovui UAB „Delfi“ palikti nenagrinėtu, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti, kad interneto svetainėje www.delfi.lt 2004-03-18 publikuotame straipsnyje „R. A. buvo teistas už kontrabandą“ paskelbti teiginiai - „<...> R. A., prieš pradėdamas politinę karjerą, Baltarusijoje buvo teistas už kontrabandą.“; „<...> R. A. į Vengriją kontrabanda su fiktyviais dokumentais bandė įvežti 19 Baltarusijoje pagamintų traktorių.“; „<...> R. A. 1994 metų vasarį buvo sulaikytas Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje. Kontrabanda bandyti įvežti traktoriai buvo sukrauti į dešimtį sunkvežimių. Krovinio dokumentuose buvo nurodyta, kad traktoriai vežami iš Lietuvos, tačiau tyrimo metu Baltarusijos teisėsaugininkai nustatė, kad iš Lietuvos į Baltarusiją sunkvežimiai įvažiavo tušti ir tik šioje šalyje buvo pakrauti traktoriais.“; „<...> Baltarusijos teismas bylą tyrė pusę metų ir pripažino R. A. kaltu, jam buvo skirta 30 tūkstančių rublių bauda.“ ; „<...> Lietuvoje šią bylą kuravo tuometinis policijos pareigūnas V. R., kuris Baltarusijos kolegų prašė kontrabandinių traktorių iš R. A. nekonfiskuoti. Baltarusijos Bresto teismas į šį prašymą atsižvelgė.“ - neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo R. A. garbę ir orumą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Svarbiausia šios bylos kontekste yra tai, jog, kaip nurodo savo praktikoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tuo atveju, kai asmuo, gindamas pažeistas teises CK 2.24 str. nustatytais pagrindais, reiškia reikalavimą teismo sprendimu pripažinti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, ir prašo priteisti žalos, netaikytina CK 2.24 str. 2 d. nustatyta ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teigimu, toks aiškinimas atitinka CPK 7 straipsnyje nustatytus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Apeliantas pažymi, jog net ir neturėdamas pareigos pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, siekė geros valios sutarimo su atsakovu UAB „Delfi“, 2015-05-12 raštu kreipdamasis su prašymu geranoriškai pašalinti iš interneto svetainės www.delfi.lt skelbiamą tikrovės neatitinkančią, apelianto garbę ir orumą žeminančią informaciją, tačiau atsakovui atsisakius bendradarbiauti, ieškovas buvo priverstas savo teises ginti teisme.Atsakovas UAB „Delfi“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovo elgesys nenuoseklus, ginčo dalykas neaiškus, nes ieškovas nuolat keičia savo nuomonę ir reikalavimus. Teigia, kad apeliaciniame skunde ieškovas dar kartą pakeitė savo poziciją – ieškovas ginčija tik tą teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys atsakovo UAB „Delfi“ atžvilgiu paliktas nenagrinėtas. Dėl to, kad ieškovas laukė 11 metų nuo LNK „Žinių“ reportažo ir naujienų portalo DELFI publikacijos ir tik tada pareiškė reikalavimus dėl neva tikrovės neatitinkančių teiginių, atsakovas UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ neteko galimybės patikrinti straipsnyje nurodytos informacijos, nes 2004 m. medžiaga nebesaugoma, todėl konstatuotina, kad ieškovas pareiškė žinomai nepagrįstą apeliacinį skundą (o anksčiau – tokį pat ieškinį), todėl piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.). Kadangi iš kitos visuomenės informavimo priemonės perspausdintas straipsnis tėra išvestinis kūrinys, nesuprantama, kaip ieškovas gali ginčyti naujienų portalo DELFI perspausdintą publikaciją jeigu neginčija LNK televizijos „Žinių“ reportažo ir neturi pretenzijų atsakovui UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“. Pabrėžia, jog ieškovas klaidina teismą dėl suformuotos teismų praktikos aiškinant CK 2.24 str. 2 d., kadangi aktuali teismų praktika rodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškovo ieškinį atsakovo UAB „Delfi“ atžvilgiu paliko nenagrinėtą. Nurodo, kad naujienų portalas DELFI ir jo valdytojas UAB „Delfi“ niekada negavo iš ieškovo kokį nors paneigimą ir niekada neatsisakė jį spausdinti, todėl ieškovas neįgijo teisės pareikšti ieškinį UAB „Delfi“. Nagrinėjamoje byloje tarp bylos dalyvių nekyla jokio ginčo, kad ieškovo ginčijamą informaciją paskleidė televizija LNK; savo atsakyme į ieškovo reikalavimą LNK pabrėžia, kad neturi išsaugojusi 2004 m. medžiagos. Tai, kad naujienų portalo DELFI publikacija „R. A. buvo teistas už kontrabandą (video)“ (www.delfi.lt, 2004-03-18, 20:30) nėra pirminis ieškovo skundžiamo turinio informacijos šaltinis – akivaizdu tiek iš publikacijos turinio, kadangi visoje publikacijoje nuolat minima LNK, tiek iš publikacijos paskelbimo laiko, nes 20:30 val. yra kur kas vėliau nei prasideda ir baigiasi LNK Vakaro žinios; be to, tai, kad LNK Žinių 2004-03-18 reportažas buvo skirtas ieškovo teistumui už kontrabandą, dokumentų klastojimą ir t. t. – niekada neneigė ir LNK. Atsakovo nuomone, ieškovo procesiniame dokumente suformuotas reikalavimas UAB „Delfi“ atžvilgiu prieštarauja materialinei teisei ir yra pareikštas netinkamo atsakovo atžvilgiu.Atsakovas UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą vertinti teismo nuožiūra. Pabrėžė, kad apeliaciniu skundu nėra skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys atsakovui UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ buvo atmestas, todėl atsakovui palanki teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys atsakovui UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ buvo atmestas, įsiteisėjo pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas palikti ieškinį atsakovui UAB „Delfi“ nenagrinėtą prieštarauja CK 2.24 straipsnio nuostatoms, reglamentuojančioms asmens garbės ir orumo gynimą bei kasacinio teismo praktikai dėl šios straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo bei pažeidžia CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 2.24 straipsnio 1 dalį, išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai, būtent – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai. Kai asmuo, gindamas pažeistas teises CK 2.24 str. nustatytais pagrindais, reiškia reikalavimą teismo sprendimu pripažinti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, ir prašo priteisti žalos, netaikytina CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatyta ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).Nagrinėjamu atveju ieškovas R. A. atsakovui UAB „Delfi“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad interneto tinklalapyje www.delfi.lt 2004-03-18 publikuotame straipsnyje „R. A. buvo teistas už kontrabandą“ paskelbti teiginiai neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo garbę ir orumą. Kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas nereiškė reikalavimo paneigti paskleistus duomenis, todėl pagal kasacinio teismo praktiką ieškovas neturėjo pareigos prieš kreipdamasis į teismą pasinaudoti CK 2.24 straipsnio 2 dalyje išankstine bylos sprendimo ne teisme tvarka. CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Ieškovo pasirinktam teisų gynimo būdui, t.y. ieškiniui, kuriuo prašoma pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę bei orumą, netaikoma CK 2.24 straipsnio 2 dalyje išankstinė bylos sprendimo ne teisme tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovas nesilaikė nustatytos išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir šiuo pagrindu palikti ieškinį nenagrinėtą.Kolegija konstatuoja, kad dėl nurodytų materialinės teisės normų (CK 2.24 str.) ir procesinės teisės normų (CPK 296 str.) pažeidimo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai ieškinį atsakui UAB „Delfi“ paliko nenagrinėtą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje panaikinamas ir civilinė byla šioje dalyje gražinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 2 d., 326 str. 1 d. 4 p.).Kolegija nesprendžia apeliacinės instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turėtų spręsti iš naujo civilinę bylą nagrinėjantis teismas (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Teisėjų kolegija nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo R. A. ieškinys atsakovui UAB „Delfi“ yra paliktas nenagrinėtas ir perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinę bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo.