- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- eI3-1056-1066/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03335-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB "Genetiniai ištekliai"
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui D. S. ir atsakovo atstovui G. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Genetiniai ištekliai“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja UAB „Genetiniai ištekliai“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. AS-47 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas).
2. Skunde pareiškėjas remiasi šiais argumentais:
2.1. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) atliko planinį UAB „Upytės eksperimentinis ūkis“ (reorganizuota sujungimo būdu į UAB „Genetiniai ištekliai“). mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo, deklaravimo teisingumo patikrinimą. Patikrinimo metu konstatuota, kad „Bendrovė nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. išgavo 12310 kub. m požeminio vandens. Požeminio vandens kiekis 11 580 m išgautas neturint Geologijos tarnybos leidimo (leidimas išduotas 2018 m. rugsėjo 25 d.), todėl vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MUVGĮ) 6 straipsnio 2 dalimi už išgautą požeminio vandens kiekį ?i gręžinių be leidimo, apskaičiuojamas taikant didesnį mokesčio tarifą, dauginant iš koeficiento 10. Paskaičiuotas mokestis padidintu tarifu iš viso sudaro 11 734 Eur. Departamentas 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. AS-47 nusprendė patvirtinti 2019 m. liepos 5 d. patikrinimo aktą Nr. PA80-49.
2.2. Pareiškėja neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, kad UAB „ Upytės eksperimentinis ūkis“ savo veikloje nuo 2015 m. birželio iki 2018 m. gruodžio 31 d. išgavo 11580 m³ požeminio vandens neturint Geologijos tarnybos leidimo. Tačiau ekonominės sankcijos, t.y. mokesčio už išgautą požeminio vandens kiekį iš gręžinių be leidimo, padidintu tarifu taikymas, būtų neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi prieštarautų konstituciniam draudimo dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą (non bis in idem), teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams.
2.3. 2018 m. rugsėjo 11 d. planinio patikrinimo dėl požeminio vandens išteklių naudojimo metu (Patikrinimo akto Nr. 66) buvo nustatyta, kad UAB ..Upytės eksperimentinis ūkis“, savo veikloje naudojo žemės gelmių išteklius, o būtent nuo 2015 m. gegužės 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. sunaudojo 11 290 kub. m. požeminio vandens, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos leidimo, kai jis yra būtinas. Departamento Teisės skyriaus Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio vyriausiojo specialisto 2018 m. spalio 16 d. nutarimu dėl šio pažeidimo paskirta ekonominė sankcija - 1400 Eur bauda, kuri Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. el- 1377-283/2019 sumažinta iki 700 Eur. Paskirtą baudą bendrovė sumokėjo. Tai reiškia, kad už tą patį pažeidimą Bendrovė baudžiama antrą kartą. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma pirmiausia buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusi asmenį; 2) ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos tapatumas); 3) ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas). Atsakovas Skundžiamu sprendimu pareiškėją už iš esmės tą patį pažeidimą (nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. sunaudoto 11 580 kub. m. požeminio vandens, neturint Lietuvos geologijos tarnybos leidimo) nubaudė antrą kartą, paskirdamas dar vieną ekonominę sankciją, t. y. paskaičiuodamas mokestį už išgautą požeminio vandens kiekį iš gręžinių be leidimo, padidintu tarifu, iš viso 11734 Eur. Atsakovas ginčijamą sprendimą priėmė formaliai vadovaudamasis MUVGĮ išteklius įstatymo nuostatomis, neatsižvelgdamas į Pareiškėjo pateiktas pastabas dėl 2019-07-05 Patikrinimo akto Nr. PA80-49 pagrįstumo. Nors ginčijamame sprendime formaliai nurodyta, kad Atsakovas įvertino Pareiškėjo pateiktas pastabas, tačiau jokių motyvų į Pareiškėjo argumentus dėl draudimo dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą (non bis in idem) principo pažeidimo nepateikė. Taigi, sankcijos skyrimas yra nepakankamai motyvuotas.
2.4. UAB „Upytės eksperimentinis ūkis“ savo veikloje nuo 2015-06-01 išgavo ir naudojo požeminį vandenį, tačiau tą darė nežinodama, apie tai, jog yra reikalingas Lietuvos geologijos tarnybos išduotas leidimas bei išteklių ar ertmių naudojimo sutartis. Jog minėti dokumentai yra reikalingi UAB ,,Upytės eksperimentinis ūkis“ sužinojo 2018 metų pavasarį, todėl nedelsdama, dar iki 2018-09-11 patikrinimo, kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą, dėl minėtų dokumentų išdavimo. Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes buvo išduotas tik 2018-09-25 (leidimo Nr. PV-1 8-58). Gręžiniai turi apskaitos priemones, kurie yra sertifikuoti ir atliktos patikros, todėl bendrovė visą laiką manė. kad gręžinius naudojo teisėtai. Bendrovė pateikė deklaracijas už 2015, 2016, 2017, 2018 metų mokestinius ketvirčius Valstybinei mokesčių inspekcijai bei sumokėjo mokestį (1173 Eur) už be leidimo išgautą požeminį vandenį įprastiniu tarifu (Lėšų pervedimo nurodymas Nr. 572). Bendrovė deklaravo duomenis už išgautą požeminį vandenį 2019 metais ir už išgautą požeminį vandenį atsiskaito įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, nagrinėjamu atveju valstybės biudžetas jokios žalos dėl bendrovės padaryto pažeidimo nepatyrė. Bendrovė 2018 m. veikė nuostolingai (patyrė 115171 Eur nuostolių). UAB „Upytės eksperimentinis ūkis“ nuosavas kapitalas per 2018 m. sumažėjo 257 515 Eur. Akivaizdu, kad bendrovės finansinė padėtis nėra gera, todėl 11 734 Eur. Suma būtų labai didelė našta bendrovei.
2.5. Konstitucinio Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog institucijų priimtų sprendimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam pažeidimui ir dėl to neteisinga. Teismas turi diskreciįą įvertinti ar atsakovo paskirtos ekonominės sankcijos dydis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, yra adekvatus pareiškėjo padarytam teisės pažeidimui, taip pat teismas įpareigotas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, priimti teisingą, o ne formaliai teisėtą sprendimą. Bendrovei paskirta sankcija prieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas.
2.6. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu pagal Žemės gelmių įstatymą leidimas gręžiniui ir nereikalingas (toks reguliavimas įsigalios po 2020 m. liepos 1 d.). Paaiškino, kad tik po leidimo gavimo galėjo pateikti deklaracijas, jas pateikė iki patikrinimo pabaigos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:
3.1. Departamentas 2018 m. rugsėjo 11 d. atlikęs planinį patikrinimą nustatė, kad UAB „Upytės eksperimentinis ūkis“ komercinei veiklai išgauna artezinių požeminių gręžinių vandenį neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos leidimo. Tuo pažeistas Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnis. Už šį pažeidimą remiantis Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 3 dalimi pareiškėjui buvo paskirta 1 400 Eur bauda, kuri teismo sumažinta iki 700 Eur. Pareiškėjas šią baudą sumokėjo.
3.2. Departamentas atliko mokesčio už gamtos išteklių naudojimą deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą laikotarpiu nuo 2015 iki 2018 metų. Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė naudoja vandenį iš dviejų gręžinių (vieno iš jų – iki 2015 m.). Gręžinių vanduo apskaitomas vandens skaitiklio rodmenimis, jie patikrinti ir sertifikuoti, vedama vandens paėmimo apskaita. Deklaracijos valstybinei mokesčių inspekcijai už gamtos išteklių naudojimą 2015-2019 m. pateiktos tik 2019 m. gegužės 21 d. Lietuvos geologijos tarnyba leidimą eksploatuoti telkinius išdavė tik 2018 m. rugsėjo 25 d. Išgauto vandens apskaitos duomenys sutampa su deklaracijų duomenimis. Po atlikto patikrinimo surašytas 2019 m. liepos 5 d. patikrinimo aktas Nr. POA80-49. Pareiškėja pateikė pastabas dėl šio patikrinimo akto. Nurodė, kad jau sumokėjo 700 Eur baudą už gręžinių naudojimą be leidimo, pašalino pažeidimą, veikla nuostolinga, prašė sankcijos netaikyti. Kadangi pareiškėjas nepateikė reikšmingų faktinių duomenų, patikrinimo aktas buvo patvirtintas 2019 m. rugpjūčio 29 d. Skundžiamu sprendimu.
3.3. MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už išgauto, bet nedeklaruoto ir už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, skaičiuojamas didesnis mokesčio tarifas, padaugintas iš koeficiento 10. Tai nėra sankcija ar baudimas, o mokesčio apskaičiavimas. MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalis tiksliai nurodo didesnio mokesčio tarifą, įstatymas nenumato galimybės taikyti mažesnį mokesčio tarifą. Viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kuriuos jiems suteikia įstatymas, plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas.
3.4. Skundžiamame sprendime aiškiai nurodyti faktai ir teisinis pagrindas, motyvai, kuriais remiantis buvo paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu, nurodyta apskundimo tvarka, pasirašytas įgalioto asmens, todėl teisėtas.
3.5. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsilipime išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad institucija ir negalėjo elgtis kitaip nei numato įstatymas. Pripažino, kad apskaitos ir vandens skaitiklių duomenys buvo patikimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad :
4.1. Departamentas atliko planinį UAB „Upytės eksperimentinis ūkis“ (reorganizuota sujungimo būdu į UAB „Genetiniai ištekliai“) mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo, deklaravimo teisingumo patikrinimą. Pranešimas apie planuojamą atlikti patikrinimą išsiųstas 2019 m. gegužės 17 d. Atlikus patikrinimą surašytas 2019 m. liepos 5 d. patikrinimo aktas Nr. PA80-49 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte konstatuota, kad Bendrovė nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. išgavo 12310 kub. m požeminio vandens. Požeminio vandens kiekis 11 580 m išgautas neturint Geologijos tarnybos leidimo (leidimas išduotas 2018 m. rugsėjo 25 d.). Taip pat konstatuota, kad Bendrovė mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas už 2015-2018 metus (ketvirčiais) pateikė tik 2019 m. gegužės 21 d. Todėl vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MVGĮ) 6 straipsnio 2 dalimi už išgautą požeminio vandens kiekį ?i gręžinių be leidimo, apskaičiuojamas taikant didesnį mokesčio tarifą, dauginant iš koeficiento 10. Paskaičiuotas mokestis padidintu tarifu iš viso sudaro 11 734 Eur.
4.2. Bendrovė pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto. Departamentas 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. AS-47 nusprendė (Skundžiamas sprendimas) patvirtinti 2019 m. liepos 5 d. patikrinimo aktą Nr. PA80-49.
5. Byloje kilo ginčas dėl Bendrovei Skundžiamu sprendimu priskaičiuoto mokesčio didesniu tarifu pagrįstumo ir proporcingumo. Pareiškėja remiasi tuo, kad jis buvo baudžiamas pakartotinai, tuo, kad paskirta sankcija yra neproporcinga ir sprendimas ją skirti nemotyvuotas.
6. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas.
7. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 4 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vanduo yra mokesčio objektas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio nuostatomis, pareiga apskaičiuoti išgautą gamtos išteklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojui. Šioje byloje nekilo ginčo, kad Bendrovė turėjo gauti Lietuvos Geologijos tarnybos (toliau – ir LGT) leidimą vandens išgavimui, taip pat deklaruoti ir mokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius MVGIĮ nustatyta tvarka.
8. Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos teisė, apskritai nedraudžia dvigubos atsakomybės. Draudžiamas yra pakartotinis baudžiamasis persekiojimas ir „kriminalinis“ (nu)baudimas. Pastaruoju aspektu sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo baudžiamas, t. y. ar jam paskirta sankcija yra kriminalinio (baudžiamojo) pobūdžio Konvencijos prasme; 2) ar asmuo buvo baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas) (žr. pvz., ., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011). Šiuo atveju baudimo už tą patį pažeidimą nėra, nes MUVGĮ 6 straipsnio 2 dalyje pažeidimo sudėtis numato du alternatyvius požymius – arba išteklių išgavimą be LGT leidimo, arba mokesčių už išgautus išteklius nedeklaravimą. Patikrinimo akte konstatuota, kad pareiškėja laiku nedeklaravo mokesčių, dėl to ginčo ir nėra. Skundžiamame sprendime taip pat konstatuojama, kad pareiškėja laiku nepateikė deklaracijų, taigi iš jo turinio yra aišku, kad padidinto mokesčio tarifo taikymo faktinis pagrindas yra ir mokesčių nedeklaravimas. Tai, kad be šio pagrindo nurodytas iš išgavimas neturint leidimo nepaneigia nedeklaravimo pagrindo taikymo. Taigi šis pareiškėjos argumentas atmestinas.
10.1. Lietuvos teismų praktikoje didesnio mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifo taikymas laikomas sankcijos taikymu (žr. pvz., LVAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje eA-3525-575/2016). Iš Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimo seka, kad teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Šioje byloje reikia įvertinti, ar paskirta ekonominė sankcija, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus.
10.2. Dėl panašių teisinių santykių (mokesčio už aplinkos teršimą) kilusio ginčo administracinėje byloje Nr. A-768-438/2015 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo išaiškino, kad laiku nedeklaruotas apmokestinamųjų gaminių kiekis ir, atitinkamai, mokesčio nesumokėjimas gali būti vertinami kaip apmokestinamųjų gaminių nuslėpimas. Tačiau, tuo pačiu išaiškinta, kad Mokesčio už aplinkos teršimą 9 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui, būtent – mokesčio mokėtojo elgesio modelio – apmokestinamųjų gaminių kiekio nuslėpimo fakto konstatavimui, būtina taip pat nustatyti, jog mokesčių mokėtojas sąmoningai tyčia siekė konkretaus neteisėto rezultato – apmokestinamųjų gaminių kiekio nuslėpimo. Tokias aplinkybes, be laiku neatliktos pareigos deklaruoti apmokestinamųjų gaminių kiekius, patvirtintų inter alia (lot. be kita ko) apgaulingas apskaitos tvarkymas, apskaitos dokumentų klastojimas, trukdymas mokesčių administratoriui atlikti Įstatyme nustatytas pareigas ir pan. Kadangi šioje byloje kilo ginčas dėl analogiškų Mokesčio už valstybinių gamtos išteklių naudojimą įstatymo taikymo, laikytina, kad šie LVAT išaiškinimai aktualūs ir šioje byloje. Be to, LVAT ir 2016 m. balandžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje eA-2166-575/2016 padidinto mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifo taikymo mastą sieja su sąmoningo slėpimo aplinkybe.
10.3. LVAT praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje eA-3525-575/2016). Pažymėtina, kad minėtoje byloje konstatuotos pareiškėjo pastangos pateikti mokesčių deklaracijas teisingai ir laiku.
10.4. Pareiškėja teigia, kad mokesčių nedeklaravo ir nesumokėjo, nes nežinojo, kad už gręžinio vandenį reikia mokėti mokestį. Departamentas to neginčija, tik mano, kad ši aplinkybė nėra reikšminga. Taigi laikytina, kad pareiškėjos veikoje nėra sąmoningo mokesčio slėpimo požymių. Pareiškėja pažeidimą pripažino, pateikė deklaracijas, sumokėjo mokestį nepadidintu tarifu (dėl to ginčo nėra), vėliau teikė deklaracijas, patikrinimo metu bendradarbiavo. Svarbu ir tai, kad pareiškėja vedė vandens apskaitą, naudojo metrologiškai patikimus skaitiklius, taigi Departamentui nebuvo sunku nustatyti išgauto vandens kiekį, pažeidimas nesukėlė neigiamų pasekmių nei žmonėms, nei aplinkai. Taigi padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nebuvo pavojingas. Pažymėtina ir tai, kad viešasis finansinis interesas galėjo būti užtikrintas mokesčių administratoriui imantis kontrolės veiksmų net ir neatliekant patikrinimo, o pasirenkant švelnesnes priemones, pavyzdžiui, mokestinį tyrimą (Mokesčių administravimo įstatymo 135-137 straipsniai). Visgi sutiktina, kad pažeidimas buvo padarytas ir pareiškėja tinkamai ir rūpestingai neatliko pareigos deklaruoti ir sumokėti mokestį pagal įstatymą. Tokia veika buvo sukelta rizika, kad nepatikrinus mokesčio administratoriui, mokestis ir liks nesumokėtas, vėlesnio išieškojimo galimybės pasunkės. Taip pat nėra objektyvių priežasčių, kurios pateisintų mokesčio nedeklaravimą net ir po leidimo gavimo iš LGT (leidimas gautas 2018 m. rugsėjo 25 d. tačiau deklaracijas pareiškėja pateikė tik 2019 m. gegužės 21 d., po to, kai gavo pranešimą apie patikrinimą), taigi pareiškėja, būdama verslo subjektu, elgėsi akivaizdžiai nerūpestingai. Pareiškėja yra sumokėjusi baudą už gręžinių vandens naudojimą be LGT leidimo pagal Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymą (700 Eur), t. y. jau patyrusi neigiamas pasekmes dėl neteisėto gręžinio vandens naudojimo. Todėl laikytina, kad šiuo atveju 200 proc. padidintas mokestis atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus. Nors pareiškėja nurodo, kad jos veikla nuostolinga, visgi iš pateikto balanso matosi, kad turtas viršija įsipareigojimus 2 375 270 Eur, taigi tokia sankcija netaptų nepakeliama našta.
11. Skundžiamas sprendimas, kuriuo patvirtintas patikrinimo aktas, naikintinas toje dalyje, kurioje pritaikytas 10 kartų didesnis mokesčio tarifas ir patvirtinta mokėtina 11734,00 Eur suma, kuri mažintina taikant 200 procentų (2 kartus) padidintą tarifą, iš viso iki 3520,20 Eur,
12. Dėl pareiškėjos argumento, jog skundžiamas sprendimas buvo nemotyvuotas pasakytina, kad nors Departamentas detaliai neišreiškė motyvų dėl pakartotino baudimo, tačiau iš jo turinio aišku, kad nesutiko su pareiškėjos pozicija. Skundžiamame sprendime Departamentas įvertino visas reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė teisės normas, kuriomis remiasi, taigi iš esmės jo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindas buvo suprantamas. Todėl negalima laikyti, kad visiškai nemotyvuotas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Genetiniai ištekliai“ skundą tenkinti iš dalies.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 601 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ panaikinti toje dalyje, kurioje priskaičiuotas mokestis už valstybinius gamtos išteklius už laikotarpį 2015 m. birželio 30 d. iki 2018 m. pabaigos sudaro 11 734,00 Eur, sumažinant šią sumą iki 3520,20 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų dvidešimt eurų 20 centų).
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.