Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį, 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nubaustas:

- pagal BK 243 straipsnį - 20 (dvidešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 284 straipsnį - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą - 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir paskirta subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė – suėmimas, palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į bausmės laiką įskaityti M. B. sulaikymo Airijoje ir suėmimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiai nuo 2022 m. balandžio 4 d. iki 2022 m. balandžio 8 d.; nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš M. B. 1 694,73 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai devyniasdešimt keturi eurai septyniasdešimt trys centai) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas (duomenys neskelbtini).

Civilinio ieškovo V. P. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš M. B. 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinės žalos.

Priteista iš M. B. valstybei 163,34 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt trys eurai trisdešimt keturi centai) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą ((duomenys neskelbtini)), įmokos kodą ((duomenys neskelbtini)), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteista iš M. B. Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos 2 278,26 Eur (du tūkstančiai du šimtai septyniasdešimt aštuoni eurai dvidešimt šeši centai) ekstradicijos išlaidų, jas sumokant į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

M. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo skirti jam švelnesnę bausmę bei nesutinka su tam tikromis apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ir kilus abejonių dėl M. B. galėjimo nusikalstamų veikų padarymo metu ir priimant skundžiamą nuosprendį suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, tam, kad būtų išspręstas klausimas dėl ekspertizės skyrimo būtinumo M. B. šioje byloje.

7. Apygardos teisme apklaustas ekspertas S. S. parodė, kad iš jam pateiktos medicininės dokumentacijos matyti, jog nuteistasis lankosi pas psichiatrus, 2015 m. gydytas stacionare, diagnozuota (duomenys neskelbtini), todėl būtina atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę dėl nuteistojo M. B. pakaltinamumo ir veiksmingumo nustatymo tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu (4 t., b. l. 120-121). Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai bei įvertinusi 2020 m. rugsėjo 26 d.- spalio 6 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 131-135), nutarė skirti nuteistajam M. B. ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (4 t., b. l. 123-125).

8. 2023 m. balandžio 20 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas 2023 m. balandžio 12-17 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio išvadose nurodoma, jog nusikalstamų veikų padarymo metu (2021 m. gegužės 22 d. ir 2021 m. gegužės 30 d.) M. B. konstatuoti (duomenys neskelbtini) sutrikimai - (duomenys neskelbtini), būklė vertinama kaip medikamentinė remisija; (duomenys neskelbtini) sutrikimai, vartojant alkoholį, (duomenys neskelbtini) sindromas. Nusikalstamų veikų padarymo metu M. B. savo veiksmų esmę suprato ir juos valdyti galėjo. Priimant Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nuosprendį M. B. konstatuoti (duomenys neskelbtini) sutrikimai - (duomenys neskelbtini), būklė vertinama kaip medikamentinė remisija; (duomenys neskelbtini) sutrikimai, vartojant alkoholį, (duomenys neskelbtini) sindromas; savo veiksmų esmę suprato ir juos valdyti galėjo. Šiuo metu M. B. konstatuojami (duomenys neskelbtini) sutrikimai - (duomenys neskelbtini), būklė vertinama kaip medikamentinė remisija; (duomenys neskelbtini) sutrikimai, vartojant alkoholį, (duomenys neskelbtini) sindromas; M. B. savo veiksmų esmę supranta ir juos valdyti gali, gali dalyvauti teismo posėdžiuose. M. B. nereikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas (4 t., b. l. 135-140).

9. Teisėjų kolegija įvertinusi, kad nuteistasis M. B. yra pakaltinamas ir nusikaltimų padarymo metu bei priimant skundžiamą nuosprendį savo veiksmų esmę suprato ir juos valdyti galėjo, Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

10. Išanalizavusi bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei skirdamas bausmę M. B. tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio nuostatomis. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje jam paskirta bausme ar tam tikromis apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis nėra pagrindas tenkinti apeliacinio skundo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos išvados yra išsamios ir motyvuotos, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl M. B. apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas įvertinęs paties nuteistojo M. B. teisme duotus parodymus, nukentėjusiojo V. P. bei liudytojų D. K. ir K. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat 2021 m. gegužės 29 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikų medicinos dokumentų išrašus bei Valstybinės teismo medicinos Jurbarko skyriaus 2021 m. birželio 2 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, jog M. B. veiksmai laikytini itin žiauriais ir kankinančiais, todėl kvalifikuojami pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, nes smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo intensyvus, truko ilgą laiko tarpą – iki 30 minučių, padaryti daugybiniai sužalojimai, be kita ko, ir gyvybiškai svarbioje vietoje – galvos srityje, sukėlę dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kūną. Apeliaciniu skundu nuteistasis iš esmės neginčija V. P. padarytų kūno sužalojimų ir tai, kad nukentėjusiajam kumščiu trenkė į veidą, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau 9 smūgius į įvairias kūno vietas, tačiau nesutinka, kad gulinčiam V. P. jis koja buvo užlipęs ant galvos.

12. Apylinkės teisme apklausiamas M. B. parodė, kad nedaug ką gali papasakoti, nes nemažai buvo išgėręs, tačiau patvirtino, kad V. P. mušė. Galėjo nukentėjusiajam suduoti ne mažiau, kaip 9 smūgius. Ir nors neprisiminė, kad nukentėjusiajam būtų lipęs ant galvos, tačiau pripažino, kad specialisto išvadoje V. P. padarytus sužalojimus padarė jis (4 t., b. l. 28-30). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. P. parodė, kad M. B. jį mušė rankomis bei spardė kojomis, tiek į veidą, tiek į kitas kūno vietas, taip pat jam dar užlipo ant veido, galvos, tarsi peržengdamas ir nuėjo (1 t., b. l. 25-28). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis V. P. nurodė, kad neprisimena, jog M. B. jam būtų užlipęs ant galvos. Jis pirmosios apklausos metu taip nurodė, nes jam tik kažkas taip sakė, tačiau jis to pats neatsimena (1 t., b. l. 32). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. K. patvirtino, kad M. B. nukentėjusiajam sudavė nemažą skaičių smūgių rankos į įvairias kūno vietas (galvą, pilvą ir kt.), spardė. Taip pat nurodė, kad M. B. dar nueidamas užmynė nukentėjusiajam gulinčiam ant galvos ir padaręs žingsnį nuėjo (1 t., b. l. 45-47). Teisėjų kolegija įvertinusi šiuos parodymus bei atsižvelgdama į tai, kad medicininiuose dokumentuose V. P. buvo konstatuotas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas, taip pat poodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje, kaktoje, apatinėje lūpoje, kairės akies vokuose (1 t., b. l. 86-87), sprendžia, kad apylinkės teismas aplinkybę, jog M. B. koja buvo užlipęs nukentėjusiajam V. P. ant galvos, nustatė pagrįstai. Akivaizdu, kad tiek nukentėjusysis, tiek ir pats nuteistasis dėl didelio girtumo visų įvykio aplinkybių galėjo ir neprisiminti. O kaip buvo nurodęs ir pats V. P., jis net kelioms minutėms buvo praradęs sąmonę, tačiau netikėti ir nesivadovauti liudytojo D. K. parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti bylos duomenys (specialisto išvada, iš dalies ir nuteistojo bei nukentėjusiojo parodymai, kiti duomenys) apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo. Ir nors apeliantas skunde teigia, kad liudytojas buvo neblaivus, tačiau iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, kad D. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas po įvykio praėjus 2 dienoms, t. y. 2021 m. gegužės 24 d. (1 t., b. l. 45-47), todėl aplinkybės, jog jis galėjo išgerti su nukentėjusiuoju ir nuteistuoju alkoholio nesudaro pagrindo jo parodymus laikyti nepatikimais.

13. Pasisakant bausmės individualizavimo klausimu, pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

14. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

15. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl M. B. paskirtų bausmių rūšių ir jų dydžių matyti, kad apylinkės teismas įvertino apelianto padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas. M. B. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje jis ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, baudų nemoka, niekur nedirba, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja, toliau daro nusikalstamas veikas, kurios yra dėsningas jo elgesio padarinys. Teismas atsižvelgė ir į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad M. B. iš esmės pripažino savo kaltę ir išreiškė nuoširdų galėjimąsi bei nustatė dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui, taip pat būdamas recidyvistu. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas taip pat pažymėjo, kad M. B. teisei priešingas veikas padarė praėjus vos keliems mėnesiams po bausmės atlikimo dėl visiškai menkaverčių priežasčių, be to buvo pasislėpęs Airijoje. Visumos šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas M. B. skyrė pačias griežčiausias BK 243 straipsnyje, BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės rūšis – areštą ir laisvės atėmimą. Teisėjų kolegija su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais visiškai sutinka ir pažymi, kad M. B. padaryti teisės pažeidimai akivaizdu, jog nebuvo atsitiktiniai ar nulemti nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Naujų nusikalstamų veikų darymas neseniai grįžus iš įkalinimo įstaigos, būnant recidyvistu, vengiant atsakomybės rodo nuteistojo antivisuomenines nuostatas, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Ir nors nuteistasis skunde teigia, kad būdamas įkalinimo įstaigoje sprendžia alkoholio vartojimo problemą bei lankosi pas psichologę, taip pat savo elgesį vertina kritiškai, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka išvadai, jog apelianto prašomomis švelnesnėmis bausmių rūšimis bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai. Akivaizdu, kad nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu teigiamos įtakos nepadarė, jis ir vėl nusikalto. Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgdama į aukščiau aptarta bei įvertinusi tai, kad nuteistajam skirtų bausmių dydžiai nustatyti žymiai mažesni nei straipsnių sankcijose numatyti bausmių vidurkiai ir taikytas bausmių apėmimo būdas jas bendrinant bei galutinė bausmė sumažinta vienu trečdaliu, daro išvadą, jog dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinktos bausmės rūšys, taip pat buvo įvertinta ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, pobūdis, paskatos bei pasekmės, todėl aukštesniojo teismo vertinimu nuteistojo M. B. nusikalstami polinkiai taikius jam švelnesnes bausmes nebus pakeisti.

16. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-306-697/2019).

17. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiek M. B. padarytos uždraustos veikos, tiek už jas paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė sudaro formalųjį bausmės vykdymo atidėjimo pagrindą, tačiau vien to nepakanka spręsti, jog M. B. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. M. B. praeityje teistas tris kartus. Jam 2017 m. skirta laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais pakeista į areštą. Vėliau buvo skirtos arešto bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės, kurios pozityviems nuteistojo M. B. elgesio pokyčiams reikšmingos įtakos taip pat neturėjo, nuo priešingo teisei elgesio apelianto nesulaikė. M. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tris teisei priešingas veikas, niekur nedirba, skirtų baudų už administracinius nusižengimus nemoka, sistemingai daro BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Ir nors turi sveikatos problemų bei dėl visų nusikalstamų veikų prisipažino, taip pat, kaip pats nurodė su nukentėjusiuoju V. P. susitaikė ir sutiko jam atlyginti padarytą žalą, tačiau tai nesudaro besąlyginio pagrindo nuteistajam M. B. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis po skundžiamo nuosprendžio priėmimo M. B. 2023 m. sausio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2023 m. vasario 23 d., nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, o tai ypač neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir nesuponuoja išvados, kad nuteistajam M. B. šiuo atveju taikius bausmės vykdymo atidėjimą su įpareigojamais bei draudimais, ribojančius jo elgesį, bus pasiektas pataisomasis poveikis bei kiti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek aptartų aplinkybių ir faktų visuma, tiek nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga nesudaro pagrindo išvadai, kad apelianto resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Būdamas laisvėje nuteistasis M. B. jau ne kartą turėjo galimybes nebenusikalsti, įsidarbinti ir dorai gyventi, tačiau šiomis galimybėmis nepasinaudojo. Būtent sistemingas M. B. elgesys ir teigiamų išvadų nedarymas, teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių dėl to, kad bausmės tikslai atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą bus pasiekti. Todėl spręstina, jog šiuo atveju net ir intensyvios priežiūros bei poveikio priemonių skyrimo nepakaktų M. B. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytas nusikalstamas veikas jausmo susiformavimo. Tuo tarpu aplinkybes, kad nuteistasis įkalinimo įstaigose turi priešų ir jam galėtų grėsti pavojus, teisėjų kolegija laiko subjektyviomis ir nesudarančiomis pagrindą nuteistojo M. B. apeliacinį skundą tenkinti.

19. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį jo aprašomojoje dalyje klaidingai nurodė transporto priemonės markę ir valstybinį numerį, kurią M. B. vairavo 2021 m. gegužės 30 d. 23.35 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio matavimo prietaisu Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), 23.57 val. buvo nustatytas 0,57 promilių etilo alkoholio girtumas, todėl ši klaida atsižvelgiant į byloje esantį Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Šakių) 2021 m. lapkričio 9 d. prašymą (3 t., b. l. 87) ištaisytina, nurodant transporto priemonę – automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

20. Byloje taip pat yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam M. B., kurią sudaro 245 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nors apeliacinis procesas šiuo atveju vyko nuteistojo M. B. iniciatyva ir jo apeliacinis skundas atmetamas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad gynėjo privalomas dalyvavimas apeliaciniame procese yra įtvirtintas įstatymu, o byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis M. B. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, turi nesumokėtų baudų administraciniame procese, taip pat priteistus civilinius ieškinius. Taigi teisėjų kolegija įvertinusi, kad apelianto turtinė padėtis nėra gera, sprendžia, jog šiuo atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo M. B. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, atmesti.

Ištaisyti rašymo apsirikimą nurodant, kad M. B. būdamas teistas 2020 m. gruodžio 8 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kuriuo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, bei būdamas supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir atsakomybe už teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, 2021 m. gegužės 30 d. 23.35 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio matavimo prietaisu Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikatas Nr.(duomenys neskelbtini), 23.57 val. buvo nustatytas 0,57 promilių etilo alkoholio girtumas, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nepriteisti iš M. B. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sudariusių dėl advokato teiktos teisinės pagalbos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.