- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-02
- Bylos Nr.
- 1S-423-149/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Leonarda Gurevičienė
- Nuteistasis
- J. S.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-25 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-12 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., pritaikius LR BK 63 str. 1 d. 2 d. 5 d. 1 p., jam nustatyta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. LR BK 64 str.1d., 3 d. pagrindu prie paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-07-25 nuosprendį – 8 mėnesiai laisvės atėmimo, ir galutinė bausmė nuteistajam nustatyta– 4 metai ir 8 mėnesiai laisvės atėmimo, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
2016-03-07 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo J. S. prašymas peržiūrėti jam skirtą bausmę ir ją sušvelninti ryšium su 2013-07-02 Lietuvos Respublikos Seimo priimtu įstatymu Nr. XII-499 (Žin., 2013, Nr. 75-3770), kuriuo Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas buvo papildytas nauju 64¹ straipsniu. Prašyme nurodo, kad jo baudžiamoji byla, kurioje buvo priimtas 2013-02-12 nuosprendis, buvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, be to jis prisipažino padaręs nusikaltimą. Atitinkamai prašo LR BK 64(1) straipsnio nuostatas taikyti ir 2011-07-25 nuosprendžiu jam skirtos bausmės atžvilgiu, kadangi ir šioje byloje jis visiškai pripažino savo kaltę. Sumažinus abi bausmes, prašo peržiūrėti ir sušvelninti galutinę subendrintą bausmę.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-25 nutartimi nuteistojo J. S. prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad iš teisiamųjų posėdžių protokolų ir nuosprendžio byloje Nr. 1-38-119/2011, kurioje J. S. atžvilgiu buvo priimtas 2011-07-25 nuosprendis matyti, jog nei viena iš aukščiau nurodytų baudžiamųjų bylų nebuvo nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka (nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso ar baudžiamojo įsakymo priėmimo tvarka). Taip pat jose nebuvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Šalies argumentai
Apylinkės teismas taip pat konstatavo, kad J. S. praeityje jau du kartus kreipėsi į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. 2013-09-12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi (teikimas Nr. T-646-271/2013) šis klausimas buvo išnagrinėtas ir nuteistojo prašymas atmestas, konstatavus, kad byla, nebuvo nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2013-10-03 nutartimi J. S. skundas dėl minėtos nutarties buvo atmestas, apylinkės teismo nutartis pripažinta teisėta ir pagrįsta bei palikta galioti. 2014-03-28 Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė nagrinėti pakartotinį analogišką J. S. prašymą (teikimas Nr. T-335-271/2014), išaiškindamas, kad jo baudžiamoji byla nebuvo nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi joje teisminio proceso metu buvo apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai byloje.
2016-04-13 Vilniaus apygardos teisme gautas J. S. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-25 nutartį ir tenkinti jo prašymą, savo skundą nuteistasis grindžia tais pačiais argumentais, kuriais jis grindė prašymą, adresuotą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skunde nurodo, jog, nors jis pilnai pripažino savo kaltę, nepriklausomai nuo jo valios baudžiamosios bylos nebuvo išnagrinėtos atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl mano, kad jo atžvilgiu turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatos.
Motyvuojamoji dalis
J. S. skundas atmestinas.
Apeliantui įsiteisėjusiomis teismo nutartimis ne kartą buvo išaiškinta, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. numatytų būtinųjų sąlygų.
Be to, nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. (įsigaliojo nuo 2013-07-13) ir jis neturi grįžtamos galios, kadangi pačiame straipsnyje nurodyta, kad teismo paskirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Kito būdo, kaip pagal Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-12 nuosprendžiu paskirtą J. S. bausmę, baudžiamasis įstatymas nenumato. Taigi, BK 64¹ straipsnyje suformuluota taisyklė negali būti suprantama kaip turintis atgalinio veikimo galią bausmę švelninantis baudžiamasis įstatymas, nes šis straipsnis įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialią procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio, kai asmuo prisipažįsta kaltas ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1S-854-149/2013, Nr. 1S-857-92/2013 ir kt., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1N-153/2013, kasacinė nutartis Nr. 2K-163/2014 ir kt.). Pagal teismų formuojamą praktiką BK 64¹ str. taikymas įstatymų leidėjo valia yra nukreiptas tik į ateitį. Tai derinasi su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – K. T.) oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kad teisės aktai paprastai netaikomai tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimas). Remiantis konstitucine jurisprudencija darytina išvada, kad įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). Dėl BK 64¹ straipsnio tai nėra padaryta. Vadinasi, įstatymų leidėjas, priimdamas BK 64¹ straipsnį, nenumatė jo atgalinio veikimo. Aiškinimas priešingai iš esmės reikštų konstatavimą, kad įstatymų leidėjas, priimdamas BK 64¹ straipsnį, nesilaikė konstitucinio imperatyvo: teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia) (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai), nes taikant BK 64¹ straipsnį atgal šalies teismai turėtų iš naujo spręsti bausmių skyrimo klausimą daugelyje baudžiamųjų bylų, išnagrinėtų iki 2013 m. liepos 13 d. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-1/2014).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-25 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nuteistojo J. S. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šią nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
pareiškėjo J. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-25 nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.