Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Ugniaus Trumpulio, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros, Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro (toliau tekste ir – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirtas R. Š. laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su 2018 m. gegužės 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta R. Š. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, R. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirta R. Š. baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1000,00 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Vilniaus apygardos prokuratūros, Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikytų baudžiamųjų įstatymų ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste ir – BPK) 328 straipsnio 1, 2 punktai). Įvertinus skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą prokuroro skundžiamu klausimu, taip pat dėl nuteistajam R. Š. neatliktų bausmių bendrinimo, su tuo susijusiu sprendimu dėl bausmės, kolegija sprendžia, kad teismo sprendimai šiais klausimais yra neteisingi.

5. Apeliaciniame skunde nuteistajam R. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei kaltės klausimai nėra keliami, tačiau nesutinkama su teismo išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, atidedant R. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

6. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.

7. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132/2016).

8. Kartu pažymėtina tai, kad, sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-/2016, 2K-171-/2019, 2K-306/2019). Atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2016).

9. Papildomai pažymėtina, jog pagal teismų praktiką kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Tyčinių nusikaltimų padarymas bei aktyvi kaltininko elgsena nusikalstamo veiksmo metu paprastai rodo, kad kaltininkas sąmoningai siekia pažeisti teisės normas, ignoruoja moralės nuostatas, negerbia visuomenės. Logiška to išvada, kad tokia asmenybė yra linkusi nusikalsti bei yra pavojingesnė visuomenei. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108/2016, 2K-115/2016, 2K-171-/2019 ir kt.).

10. Pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, atidėdamas paskirtos R. Š. laisvės atėmimo bausmės vykdymą trejiems metams bei įpareigodamas jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jo padarymo aplinkybes, nuteistojo R. Š. asmenybę, jo socialinį pavojingumą, polinkį nusikalsti patvirtinančias aplinkybes bei formuojamą teismų praktiką. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad R. Š. teistas ne tik Lietuvoje, bet ir Didžiojoje Britanijoje: 2008-07-29 Isleworth karūnos teismo už tyčinį nuosavybės sugadinimą ar sunaikinimą, o 2016-03-24 Rytų Londono Magistrato teismo už nusikalstamas veikas, susijusias su vaikų pornografija ar nepadoriais nepilnamečių asmenų atvaizdais, naują smurtinio pobūdžio nusikaltimą, jis padarė būtent bausmės vykdymo atidėjimo metu, tai yra praėjus vos metams po to, kai jis Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, 159 straipsnio 1 dalį, 162 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimo trejiems metams ir aštuoniems mėnesiams, paskirtos bausmės vykdymą atidedant trejiems metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taigi, nebuvo tinkamai įvertinta, kad naują smurtinio pobūdžio nusikaltimą R. Š. padarė 2019 m. birželio 14 d., t. y. tuo laikotarpiu, kai privalėjo elgtis itin atsakingai ir pavyzdingai, siekdamas įrodyti, jog yra vertas švelnesnių nei laisvės atėmimas apribojimų. Be to, nebuvo tinkamai įvertina, kad šį nusikaltimą, R. Š. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,22 prom. girtumas), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, kas rodo, jog jis nedaro teisingų išvadų ir yra linkęs nusikalsti.

11. Nors nuteistasis apeliacinės instancijos teismo posėdyje pažymėjo, kad dirba, yra probuojamas asmuo, lankė kursus pas psichologą, teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiojo, todėl mano, kad yra geras visuomenei žmogus, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nėra pakankamos bausmės tikslų įgyvendinimui. Vertinant visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, t. y. vertinant nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius požymius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistasis nepateisino valstybės parodyto pasitikėjimo ir jo atžvilgiu taikyto humaniškumo principo – naują smurtinio pobūdžio nusikaltimą padarė atidėtos bausmės vykdymo metu, nukentėjusiojo atsiprašė tik teisme, praėjus daugiau kaip 4 (keturiems) mėnesiams po įvykio, kad nukentėjusysis V. K. teisme nurodė, kad R. Š. niekada neatleis, o baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog palaiko prokuroro poziciją dėl prašomos bausmės kaltinamajam, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali turėti įtakos R. Š. polinkio nusikalsti mažinimui ir užtikrinti ne tik nubaudimo, bet ir prevencinius bausmės tikslus.

12. Dėl išdėstytų aplinkybių kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo sprendimas dėl Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatų nuteistajam R. Š. naikintinas, paskiriant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

13. Kolegija, vertindama skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą, atkreipia dėmesį, kad jame kelis kartus, o taip pat ir rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, kad nuteistasis buvo teistas Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, kai jis buvo nuteistas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu. Ši klaida ištaisytina. Taip pat, apylinkės teismas, bendrindamas nuteistajam R. Š. skundžiamu nuosprendžiu ir Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmes, taikydamas Baudžiamojo kodekso 64 str. taisykles, neįvertino to, kad Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam R. Š. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, į jos trukmę buvo įskaitytas laikas, kurį R. Š. išbuvo kardomajame kalinime, t. y. laikas nuo 2016 m. rugpjūčio 7 d. iki 2017 m. kovo 17 d., iš viso 7 mėnesiai 10 d. Apylinkės teismas, bendrindamas R. Š. paskirtas bausmes, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio taisyklėmis, jas pažeidė, nes bendrinant tokia tvarka bausmes, yra visiškai ar iš dalies sudedamos ne bausmės, kurios paskirtos nuosprendžiais, o neatliktos bausmės. Esant tokioms aplinkybėms, keistina skundžiamu nuosprendžiu nustatyta neatliktų laisvės atėmimo bausmių tvarka, taikant tą patį apylinkės teismo pasirinktą bendrinimo būdą – dalinį sudėjimą. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmė savo trukme yra didesnė, todėl bendrinant bausmes, prie šios didesnės neatliktos laisvės atėmimo dalies pridedama skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros, Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendį pakeisti :

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės 3 metų 20 dienų iš dalies pridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir R. Š. paskirti subendrintą bausmę: laisvės atėmimą 3 metus 3 mėnesius 20 dienų. Šią bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, R. Š. paskirtos 3 (trejų) metų ir 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei vadovaujantis BK 71 straipsniu skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL dydžio (1000,00 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. Š. faktinio sulaikymo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.