Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnautės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. ir jo gynėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 22d.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš A. P. Vilniaus teritorinės ligonių kasos priteista 649,01 Eur (šešis šimtai keturiasdešimt devyni eurai ir 1 ct) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

A. P. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą už tai, kad jis dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė D. D. (D. D.) sveikatą, t. y. 2021 m. spalio 26 d., apie 19.30 val., viešoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečio aukšto laiptinėje, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu bei aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, dėl chuliganiškų paskatų, rodydamas aiškų žmogaus negerbimą, be jokios aiškios priežasties tyčia pneumatiniu pistoletu šovė ne mažiau 3 (tris) kartus į D. D., pataikydamas jam į kairę ranką, dešinę blauzdą ir kairės akies sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam odos randus kairės plaštakos III-ame piršte ir dešinėje šlaunyje, kiaurinį kairės akies sužalojimą, pasireiškusį kairio akies obuolio odenos plėštine žaizda su akies vidiniu audinių iškritimu ir svetimkūniu akiduobėje, kairio apatinio voko krašto žaizda. Dėl kiaurinio kairės akies sužalojimo D. D. visiškai neteko kairės akies regėjimo.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistojo A. P. ir jo gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl įrodymų vertinimo ir A. P. nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą

Pagal BK 137 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį būtina nustatyti, kad nuteistojo kaltės turinį sudaro nusikalstamas pasitikėjimas ar nusikalstamas nerūpestingumas dėl kito žmogaus sužalojimo ar susargdinimo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokių teisinių prielaidų nuteistojo A. P. padarytus tyčinius nusikalstamus veiksmus vertinti kaip neatsargius ir juos kvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 1 dalį. Tai, kad nuteistasis nusikaltimą padarė spontaniškai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepaneigia apygardos teismo išvadų dėl A. P. tyčios turinio. Spontaniškumas ir apsvaigimas nuo alkoholio aptariamu atveju neatėmė galimybės nuteistajam suvokti atliekamų nusikalstamų veiksmų pavojingumo ir juos valdyti. Nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamiems veiksmams padaryti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai pripažino jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Nepagrįstas ir skundo argumentas, kad A. P. nukentėjusįjį D. D. sužalojo ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl pykčio, kilusio tarpusavio konflikto metu, t. y. dėl asmeninių paskatų. A. P. baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino, kad trečiojo aukšto laiptinėje, prie lifto žodžiu kelis kartus ramino triukšmavusius asmenis. Pastariesiems nenustojus triukšmauti ir toliau tarpusavyje konfliktuojant, siekdamas juos nuraminti, nusprendė pagąsdinti oriniu ginklu, kurį jis buvo neseniai įsigijęs savigynai ir laikė savo faktinės sutuoktinės bute, kuriame gyveno jos broliai A. ir V. Č. (t. 2, b. l. 15, 51–52, 54–55). Tačiau nuteistojo parodymų apie laiptinėje buvusių asmenų keliamą triukšmą ir dėl to tarp jų ir nuteistojo kilusį konfliktą nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Liudytoju apklaustas A. Č. paneigė, kad laiptinėje buvo triukšmaujama ir parodė, kad jis, rūkydamas virtuvėje, jokio triukšmo negirdėjo ir jokių žmonių nematė. Liudytojas pažymėjo, kad jis net nežinojo, kad prie lifto sėdi pašaliniai asmenys (t. 3, b. l. 13–23). Nagrinėjamo įvykio metu A. P. šaudė iš pneumatinio ginklo, kuris šaudamas nesukelia didelio garso, tačiau liudytoju byloje apklaustas A. Č. nurodė, kad jis rūkydamas girdėjo kelių šūvių garsą. Taigi, nepaisant to, kad A. Č. buvo toliau nuo įvykio vietos, jis išgirdo šūvių garsus, o tai neprieštarauja tam, kad žmonių keliamo triukšmo, kurio negalėtum apsikęsti būdamas nuo laiptinės nutolusiame bute, esančiame už kito koridoriaus durų, iš tiesų nebuvo, nes, priešingu atveju, liudytojas neabejotinai jį būtų girdėjęs. Kad laiptinėje triukšmo nebuvo, patvirtina nukentėjusiojo D. D. parodymai, kad jis vienas ramiai sėdėjo ant laiptų, tyliai naršė telefone ir laukė grįžtančio J. V.. Į jį šaudęs asmuo nereikalavo iš laiptinės pasišalinti, tarp jų jokio konflikto nebuvo. Nuteistasis atėjo į laiptinę ir, nieko nesakęs, tiesiog pradėjo į jį šaudyti, todėl D. D. iki šiol nežino, kodėl jis šaudė (t. 3, b. l. 13–23). Nukentėjusysis įvykio metu buvo blaivus, nekonfliktavo ir A. P. jokios grėsmės nekėlė. Taigi, nuteistasis į jį šovė be jokios priežasties. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti liudytojo A. Č. ir nukentėjusiojo D. D. parodymais. Kita vertus, liudytojo A. Č. ir nukentėjusiojo parodymų nepaneigia kiti bylos duomenys. Priešingai, juos papildo liudytoju apklausto L. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, kad D. D. iš karto po įvykio sakė, jog jis be jokios priežasties buvo sužalotas laiptinėje iš guminėmis kulkomis šaudančio ginklo (t. 3, b. l. 13–23). Taip pat apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoju apklausto L. I. parodymai, kad D. D. buvo sužalotas, kai jis sėdėjo ant laiptų ir naršė telefone, o taip pat paties A. P. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant instancine tvarka duoti paaiškinimai, kad šaudamas jis matė, jog vienas asmuo sėdi ant laiptų, buvo piktas dėl nesutarimų su savo sugyventine (t. 2, b. l. 15, 51–52, 54–55). Teisėjų kolegija nenustatė jokių prieštaravimų tarp nukentėjusiojo D. D., nurodytų liudytojų ir nuteistojo parodymų dėl esminių pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių. Skunde apeliantai deklaratyviai nurodo, kad apygardos teismas nepašalino prieštaravimų tarp nukentėjusiojo liudytojui L. K. iš karto po įvykio papasakotų aplinkybių ir jo parodymų, duotų teisme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas L. K. tik atpasakojo, ką jam iš karto po įvykio pasakė pagalbos prašantis nukentėjusysis. Tai, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio L. K. detaliai neatpasakojo visų įvykio aplinkybių, vėliau teisme tikslino savo parodymus, savaime nedaro jo parodymų nepatikimais, ypatingai įvertinus tai, jog jis įvykio metu buvo sunkiai sužalotas: iš esmės nematė abiem akimis ir kentėjo didelį skausmą. Byloje nėra duomenų, kad liudytojas A. Č. ir D. D. turėjo pagrindą apkalbėti nuteistąjį, ar yra suinteresuoti bylos baigtimi. D. D., nepaisant to, kad dėl A. P. nusikalstamų veiksmų visiškai neteko regėjimo viena akimi, prašė teismo nuteistajam gailestingumo, neskirti jam su laisvės atėmimu susijusios bausmės, pats baudžiamajame procese nereiškė civilinio ieškinio dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Todėl apygardos teismas, formuodamas savo vidinį įsitikinimą galutiniam įrodymų įvertinimui, pagrįstai A. P. parodymais rėmėsi tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs bylos faktiniai duomenys, ir teisingai nustatė, kad nuteistasis tyčia sunkiai sutrikdė D. D. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų.

Chuliganiškos paskatos yra nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas tada, kai nustatoma, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis.

Taigi, apygardos teismas, nustatęs, kad nuteistojo paskatos reiškėsi neišprovokuota agresija, pagrįstai jam inkriminavo chuliganiškas paskatas kaip jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuojantį požymį. Tam neprieštarauja ir paties A. P. parodymai, kad jis įvykio dieną buvo apimtas emocijų, nes susipyko su faktine sutuoktine N. Č., taip pat bylos duomenys, jog įvykio metu nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti. Nors nuteistasis apeliacinės instancijos teisme aiškino, kad jis buvo piktas dėl konflikto su savo drauge, tačiau jo būsena konkrečiu atveju niekaip nebuvo susijusi su nukentėjusiojo asmeniu, todėl šios jo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip asmeninė paskata smurtauti prieš niekuo dėtą kitą asmenį.

Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas. Jis vyksta tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys Nr. 2K-135/2013, Nr. 2K-165-648/2015 ir kt.). Skunde minimi liudytojai A. R., J. V. ir V. Č., buvę netoli įvykio vietos, bet paties šaudymo aplinkybių nematę, apklausiami ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jokių faktinių duomenų, galinčių paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytas esmines įvykio aplinkybes, nenurodė. Ištirtų bylos įrodymų (nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų ir rašytinės bylos medžiagos) pirmosios instancijos teismui pakako daryti išvadą dėl A. P. tyčinės kaltės ir jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Formuojamoje kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės bei būdai. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Šiuo atveju tirdamas byloje esančius įrodymus ir juos vertindamas, apygardos teismas šio reikalavimo nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas tikrino gynybos keltas versijas ir pagrįstai jas atmetė kaip prieštaraujančias objektyviems bylos faktiniams duomenims.

Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir atliktas įrodymų vertinimas yra nepalankūs A. P., nereiškia, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo kaltės turinio yra nepagrįstos. A. P. nusikalstamuose veiksmuose yra visi būtini BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo sudėties požymiai. Kvalifikuodamas A. P. nusikalstamus veiksmus pagal šį baudžiamąjį įstatymą, apygardos teismas jį taikė tinkamai.

Apeliantai skunde nurodo, kad A. P. chuliganiškas paskatas paneigia tai, kad pirmosios instancijos teismas pagal sutaptį neinkriminavo chuliganizmo, nors nusikalstamus veiksmus jis padarė viešoje vietoje – daugiabučio namo laiptinėje. Šis skundo argumentas nepagrįstas.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi, chuliganizmo sudėties būtinasis požymis yra padariniai –visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Kiekvienu atveju šie padariniai įrodinėjami atskirai. Jeigu be sunkaus sveikatos sutrikdymo viešoje vietoje, kaltininkas savo veiksmais sukėlė ir kitas pasekmes, t. y. sutrikdė visuomenės rimtį ar viešąją tvarką, jo padaryti veiksmai kvalifikuojami kaip nusikaltimų sutaptis pagal BK 135 ir pagal BK 284 straipsnį (kasacinė nutartis Nr. 2K-399-699/2016). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-135/2011, Nr. 2K-563/2009, Nr. 2K-134/2014 ir kt.).

Šioje byloje padariniai – visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymas nepasitvirtino. Tokie padariniai A. P. nebuvo inkriminuoti pranešime apie įtarimą bei kaltinamajame akte (t. 2, b. l. 79, 121–133). Todėl kaip veikos motyvą nustatęs chuliganiškas paskatas pirmosios instancijos teismas A. P. veiksmus tinkamai kvalifikavo tik pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Pagal kasacinio teismo praktiką, tada, kai viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nesant kitų padarinių, ši veika kvalifikuojama tik pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinė nutartis Nr. 2K-24-689/2019).

Dėl teisingumo principo įgyvendinimo ir bausmės paskyrimo

Apeliantai skunde prašo nuteistajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, argumentuodami tuo, kad A. P. turi glaudžius teigiamus socialinius bei šeiminius ryšius, be to, jo asmenybė nėra tiek pavojinga visuomenei, jog A. P. reikėtų nuo jos izoliuoti. Tokie nuteistojo ir jo gynėjo teiginiai pagrįsti, todėl prašymas tenkintinas.

BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas nuo 2 (dviejų) iki 12 (dvylikos) metų.

Iš apskųstojo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, A. P. individualizuodamas bausmę, įvertino, jog jis, veikdamas netiesiogine tyčia, padarė vieną labai sunkų, baigtą nusikaltimą, dėl kurio nukentėjusysis visiškai neteko regėjimo viena akimi. A. P. atsiprašė nukentėjusiojo D. D.. Jo gyvenimo draugė N. Č., su kuria veda bendra ūkį ir augina mažamečius vaikus, atlygino nukentėjusiajam 700 Eur dydžio žalą (t. 1, b. l. 146). A. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkina – kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti bei nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes bei jo socialinius ir šeiminius ryšius: A. P., kaip minėta, gyvena faktinėje santuokoje su N. Č., su kuria veda bendra ūkį ir augina mažamečius vaikus (t. 3, b. l. 7). Jis nuo 2022 m. balandžio 11 d. dalyvauja reintegracijos į darbo rinką projekte „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2022 m. birželio 1 d. – dirba (t. 2, b. l. 157; t. 3, b. l. 8–9). Apygardos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį, kad byloje be teigiamai nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių, yra ir neigiamai jį charakterizuojančių duomenų: baustas administracine tvarka, dažniausiai už važiavimą visuomeniniu transportu be bilieto (t. 2, b. l. 94–103), daug kartų teistas, daugiausiai už nusikaltimus nuosavybei, taip pat kartą už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 2, b. l. 97–93). Įvertinęs šias bausmei individualizuoti ir jai skirti reikšmingas bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai ir jos paskirtis bus realizuoti A. P. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskyrus artimą šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytai minimaliai realią 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Taigi, nagrinėjamu atveju apskųstuoju nuosprendžiu A. P. 3 (trejų) metų laisvės atėmimas paskirtas už sunkų nukentėjusiojo D. D. sveikatos sutrikdymą. Byloje nekyla abejonių, kad nuteistojo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas D. D. yra labai pavojinga nusikalstama veika, tačiau apygardos teismo išvada, jog konkrečiu atveju tik izoliavus nuteistąjį nuo visuomenės, bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nevisiškai atitinka bylos faktinius duomenis. Tokia teismo išvada padaryta nepakankamai įvertinus šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo A. P. paskirto dydžio bausme būtų įgyvendintas tik vienintelis tikslas – nubaudimas. Tuo tarpu, BK 41 straipsnis be kitų bausmės tikslų (bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo) išskiria ir teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su bausmės individualizavimu, kuris glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinė nutartis Nr. 2K-348/2013).

Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas, visų pirma, kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi, ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausiai turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (kasacinės nutartys Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-334-699/2017 ir kt.).

Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinė nutartis Nr. 2K-268-942/2017). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės, paties nukentėjusiojo intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Be to, turi būti atkreiptas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi, vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K-334-699/2017 ir kt.).

Remiantis bylos duomenimis, A. P. augo vaikų globos namuose nuo 3 metų iki 18 metų. Išėjęs iš globos namų, piktnaudžiavo alkoholiu ir vartojo kitas psichiką veikiančias medžiagas, kurios darė įtaką jo priešingai teisei veiklai. Tačiau per vienerių metų laikotarpį po nusikaltimo, už kurį jis yra nuteistas šioje byloje, padarymo nuteistasis deda akivaizdžias pastangas pakeisti savo gyvenimo būdą ir keičiasi kaip asmenybė. Jis turi tikslą tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, kurti pridėtinę vertę, užtikrinti savo ir visos šeimos finansinę bei psichologinę gerovę. Pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta N. Č. nurodė, kad, kol A. P. buvo suimtas, ji su vaikais gyveno skurde, o apeliacinės instancijos teisme liudytoju apklaustas S. S., dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ socialinio darbuotojo padėjėju, patvirtino, kad A. P. dalyvauja 12 žingsnių pasikeitimo programoje, kuri skirta keisti gyvenimo būdą. A. P. metus laiko gyvena socialiai, dirba. Per vienerių metų laikotarpį jis padarė labai didelę pažangą, vykdo visus nurodymus. Jam teikiamos psichologo, priklausomybių specialisto konsultacijos, dviejų socialinių darbuotojų pagalba. Nuteistasis lanko įvairias grupes, užsiima savanoriška veikla. Jis vienas iš tų nedažnai pasitaikančių asmenų, kuris visas pastangas keisti savo gyvenimą deda savo paties iniciatyva. Jis kelia aplinkinių pasitikėjimą, todėl su A. P. buvo sudaryta ilgalaikė darbo sutartis (t. 3, b. l. 98–103).

Aptartos aplinkybės itin pozityviai apibūdina A. P. ir rodo, kad jis kritiškai vertina savo elgesį, suvokia savo neteisėtų veiksmų padarinius, padarė išvadas, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje daugiau nebenusikals. Kartu nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad A. P. nusikalstama veika, nors ir priskirtina prie labai sunkių nusikalstamų veikų, buvo padaryta spontaniškai, dėl nesugebėjimo valdyti savo emocijų bei netinkamo gyvenimo būdo, kuris susiformavo neturint teigiamo pavyzdžio šeimoje, nes tėvų neteko būdamas vos 3 (trejų) metų amžiaus, todėl užaugo vaikų globos namuose, kuriuose trūko artimų santykių, pagrįstų tėviška meile, rūpesčiu, visuomenėje priimtinų vertybių bei moralinių nuostatų puoselėjimu. Tam neprieštarauja A. P. apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakyta nuoširdi atgaila ir nurodytos aplinkybės, kad jis nenori prisiminti savo ankstesnio gyvenimo, kad nori viską ištrinti, jog tik atėjęs į „(duomenys neskelbtini)“ bendruomenę suprato, kad yra kitoks gyvenimas, jis gali pasikeisti, todėl atsisakė bendravimo su buvusiais draugais, nevartoja psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio. Nori būti su šeima ir pažada daugiau nebenusikalsti. A. P. užtikrintą pasiryžimą keistis patvirtina bylos duomenys, kad jis pats susirado VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Atvyksta į paskirtus psichologinių konsultacijų susitikimus, nuoširdžiai išsako savo problemas, yra motyvuotas. Labai rūpinas savo šeima, prižiūri du vaikus. Mokosi naujų socialinių įgūdžių. Yra įsipareigojęs papildomai bendradarbiauti su įvairiais specialistais, dalyvauti savipagalbos grupių susirinkimuose, kad išvengtų atkryčių. Reguliariai lanko palaikomuosius pokalbius apie psichiką veikiančių medžiagų vartojimo žalą (t. 2, b. l. 157, 158, 159; t. 3, b. l. 91, 93–96). Nuteistasis nuo 2022 m. lapkričio 29 d. su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sudarė neterminuotą indų plovėjo darbo sutartį „(duomenys neskelbtini)“ salotų bare. Jis laiku atvyksta į darbą, neturi bendravimo su kolegomis problemų (t. 3, b. l. 92).

Be to, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju svarbu įvertinti ir nukentėjusiojo D. D. poziciją. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra nurodyta, kad nukentėjusiojo nuomonė dėl kaltininkui skirtinos bausmės yra vienas iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-115-648/2016). Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis D. D. nepateikė apeliacinio skundo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad jis nenori, jog A. P. būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė. Jis neteko regėjimo viena akimi, tačiau tik būdamas laisvėje nuteistasis galės jam atlyginti neturtinę žalą, dėl kurios dydžio jie planuoja susitarti ateityje. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl D. D. pozicijos tvirtumo neskirti nuteistajam laisvės atėmimo bausmės.

Taigi, išdėstytos aplinkybės, susijusios su žymiais A. P. elgesio pasikeitimais, nukentėjusiojo tvirta bei nuoširdi pozicija dėl laisvės atėmimo bausmės neskyrimo jį sunkiai sužalojusiam A. P., taip pat nesant byloje duomenų, kad po tiriamos nusikalstamos veikos nuteistasis būtų vėl veikęs priešingai teisei, o nukentėjusysis būtų pakeitęs savo poziciją dėl nuteistajam skirtinos bausmės, konkrečiu atveju pripažintinos išskirtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste. Šios aplinkybės kartu su pirmosios instancijos teismo teisingai įvertintomis aplinkybėmis, susijusiomis su nuteistojo amžiumi, šeiminiais ir socialiniais ryšiais, nuoširdžiu gailėjimusi dėl kilusių padarinių, atsiprašymu nukentėjusiojo, nors ir nepašalina A. P. padarytos veikos pavojingumo, nemažina jo kaltės, tačiau leidžia spręsti, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas konkrečiu atveju aiškiai prieštarauja teisingumo principui. A. P. gali būti pripažintas asmeniu, vertu teismo pasitikėjimo, kuriam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, gali būti paskirta bausmė be realaus laisvės atėmimo.

Todėl, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. P. paskyrus maksimaliai įstatymo leistiną 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę su nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis bei griežtus, tarpusavyje derančius apribojimus, bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliuojant jo nuo visuomenės, tokiu būdu išreiškiant teismo pasitikėjimą juo ir suteikiant jam galimybę pasitaisyti bei atlyginti civiliniam ieškovui priteistą žalą. Taigi, nuteistajam taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir, vadovaujantis BK 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas: naikintina apskųstojo nuosprendžio dalis, kurioje jam pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirta reali 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė ir į ją įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Nuteistajam, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, skirtina maksimali baudžiamojo įstatymo numatyta laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra bei nusikalstamą veiką atitinkančiais įpareigojimais: uždraudžiant lankytis klubuose, baruose, kavinėse, restoranuose ir kitose pasilinksminimo vietose bei renginiuose, kuriuose viešai pardavinėjamas alkoholis, taip pat vartoti alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, nes veika padaryta būnant neblaiviam; uždraudžiant išeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; įpareigojant nuteistąjį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; tęsti dalyvavimą 12 žingsnių elgesio keitimo programoje; atlyginti civiliniam ieškovui padarytą, teismo priteistą, žalos atlyginimą; per pirmus laisvės apribojimo metus neatlygintinai išdirbti 200 valandų programoje globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 14 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. P. (A. P.) pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė bei į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d.

A. P. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, A. P. kartu su pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirta 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausme paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis 2 (dviejų) metų terminui.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1–4 punktais, 5 dalies 1 ir 4 punktais, A. P. įpareigoti per visą laisvės apribojimo laikotarpį:

– tęsti dalyvavimą 12 žingsnių elgesio pataisos programoje;

– tęsti darbą salotų bare „(duomenys neskelbtini)“, o jo netekus, nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

– nesilankyti klubuose, baruose, kavinėse, restoranuose ir kitose pasilinksminimo vietose bei renginiuose, kuriuose viešai pardavinėjamas alkoholis;

– nevartoti alkoholinių gėrimų ir psichiką veikiančių medžiagų;

– būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu;

– atlyginti civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 649,01 Eur (šešių šimtų keturiasdešimt devynių eurų ir 1 ct) dydžio turtinę žalą.

– per pirmus 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.