Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, sekretoriaujant Astai Jackūnienei,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – D. P., tėvo A. P. (A. P.) skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. spalio 27 d. nutarties, kuria D. P. buvo pakeista pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas atmetamas.

5. Kaip galima suprasti iš skundo turinio, apelianto teigimu, jo sūnaus D. P. psichikos būklė nėra pablogėjusi, jis ir toliau gali gydytis ambulatoriškai. Tačiau su tuo negalima sutikti. Susipažinus ir įvertinus byloje esančius duomenis apie D. P. psichikos būklę, gydytojų specialistų nuomonę ir jų situacijos vertinimą, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad D. P. psichikos būklė yra blogėjanti, nestabili, jis nekritiškas savo ligai, todėl nebėra galimybės jo priverstinio gydymo tęsti ambulatoriškai.

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. BK 98 straipsnis nustato galimybę pagal poreikį taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis arba stacionarinį stebėjimą bendro arba sustiprinto, arba griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Šiame straipsnyje nenustatyta, už kokias padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš minėtų priverčiamųjų medicinos priemonių. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones: 1) psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, 2) padarytos veikos pobūdį, 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015) bei du kriterijus, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinę sveikatą, 2) su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.

7. Apylinkės teismas, vadovaudamasis VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. rugsėjo 23 d. aktu, šio centro atstovės A. Š. paaiškinimais teismo posėdyje, padarė rašytiniais bylos dokumentais bei proceso dalyvių paaiškinimais pagrįstą išvadą, kad D. P. psichikos būklė pablogėjo ir yra nestabili, jis vengia vartoti vaistus, nekritiškas ligai, todėl yra būtinas jo tolesnis gydymas stacionare bendro stebėjimo sąlygomis. Teismų praktikoje laikoma, kad pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas ir šiuo atveju svarbią reikšmę įgyja gydytojų psichiatrų išvados bei rekomendacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Pagal Komisijos aktą šiuo atveju nustatyta, kad D. P. nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija; dėl ligos paūmėjimų jis kelis kartus gydytas (duomenys neskelbtini); paūmėjimų metu stebimas psichomotorinis sujaudinimas, verbalinė agresija, santykio ir didybės kliedesiai, mąstymo sutrikimai pagal formą, suvokimo sutrikimai; stebimuoju laikotarpiu paciento psichikos būklė buvo nestabili; klinikiniame vaizde išlieka psichozinė simptomatika – įtampa, įtarumas, emocinis neadekvatumas, mąstymo sutrikimai pagal formą (nenuoseklus, paralogiškas padrikas) ir turinį (santykio, savęs pervertinimo, religinio turinio reformatorystės kliedesiai); jis visiškai nekritiškas ligos, gydymosi, baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos atžvilgiu; gydosi savo nuožiūra, išrašytų vaistų nenusiperka; dėl ūmios psichozės buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 26 d.; po stacionarinio gydymo pilnos remisijos nėra, klinikiniame vaizde išlieka ryški mąstymo patologija; jis išlieka nekritiškas savo būsenai, todėl tikimybė, kad ir toliau nevartos vaistų yra labai didelė.

8. Teismo posėdyje VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė paaiškino, kad D. P. stebi apie pusę metų, jo psichikos būklė yra blogėjanti; nors jis sutinka vartoti vaistus, tačiau jų nevartoja, vienas receptas yra galiojantis, kas rodo, jog jis vaistų nenusipirko; jis buvo išvežtas į psichiatrinę ligoninę po konflikto su žmona ir buvo išrašytas tik dėl to, kad tuo metu nebuvo pavojaus kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, tačiau išliko jo mąstymo sutrikimai, kritikos nebuvimas. VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė patvirtino, kad reikia D. P. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį pakeisti į griežtesnę. Duomenų, kurie galėtų paneigti ar sukelti pagrįstų abejonių tokiu Komisijos aktu, VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro atstovės paaiškinimais byloje nėra. Skunde apelianto pateiktas D. P. psichikos būklės vertinimas yra subjektyvus ir nepaneigia byloje esančių bei prieš tai jau aptartų duomenų ir nepatvirtina jo socialinio pavojingumo sumažėjimo ar išnykimo, jo gebėjimo gydytis savarankiškai. Juolab, teismo posėdyje VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė paaiškino, kad D. P. tėvas sūnaus psichikos būkle niekada nesidomėjo ir su ja apie tai nekalbėjo. Taigi, šiais bylos duomenimis apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi priimdamas skundžiamą nutartį ir padarydamas motyvuotą išvadą, kad D. P. priverstinis gydymas toliau turi būti tęsiamas stacionare, kadangi šiuo metu jo gydymas ambulatoriškai nebėra efektyvus.

9. BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė. Iš anksčiau jau aptartų duomenų matyti, jog šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad D. P. ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis būtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Per stebimą laikotarpį D. P. išlieka negatyvi šizofrenijos simptomatika bei agresyvus elgesys, dėl ko jis buvo išvežtas gydytis stacionariai. Tai rodo, kad ambulatorinis gydymas neužtikrina D. P. stabilios psichikos būsenos bei galimos žalos savo ir aplinkinių sveikatai, turtui apsaugos. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad priverčiamąja medicinos priemone užtikrinama pavojingą veiką padariusio asmens sveikatos apsaugos, gydymo bei kiti svarbūs interesai. Be to, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kad ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų. Apygardos teismui, kaip ir apylinkės teismui, nėra pateikta jokių medicininių ar kitokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų Komisijos aktą, sukeltų abejones gydytojų kompetentingumu ir objektyvumu, o kartu ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi. Manyti, kad D. P. sugebės ir toliau gydytis ambulatorinio stebėjimo sąlygomis (įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktus ir aptartus duomenis) pagrindo nėra, nes ambulatorinis gydymas nedavė tokių rezultatų, kokių buvo siekiama, D. P. psichikos būklė prastėja, ambulatorinis gydymas yra apsunkintas. Todėl darytina išvada, jog priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu yra reikalingas pastovus D. P. stebėjimas bei gydymas stacionare, kas darytų teigiamą įtaką ne tik jo elgesiui ir sveikatai, bet ir kitiems asmenims.

10. Skunde taip pat nurodoma, kad buvo pažeistos D. P. teisės, nes apeliantas nedalyvavo apylinkės teismo posėdyje. Pagal BPK 405 straipsnio 4 dalį dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo sprendžia teismas pagal šios priemonės taikymo vietą. Sprendžiant šį klausimą, teismo posėdyje turi dalyvauti išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos atstovas. Teisėjas turi teisę reikalauti, kad į posėdį būtų pristatytas asmuo, kuriam pratęsiama, keičiama ar panaikinama priverčiamoji medicinos priemonė, jeigu pagal gydytojų komisijos išvadą tam nekliudo jo ligos pobūdis. Apie posėdžio vietą ir laiką teismas privalo pranešti šio Kodekso 404 straipsnyje nurodytiems asmenims, tarp jų – šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams. Šių asmenų neatvykimas nagrinėti klausimą nekliudo.

11. Iš bylos matyti, kad apie 2022 m. spalio 24 d. vykusį apylinkės teismo posėdį buvo pranešta tiek D. P., tiek ir jo tėvui A. P.. Jie į teismo posėdį neatvyko, priežasčių nenurodė, prašymo atidėti šį teismo posėdį teismui nepateikė. Apylinkės teismo posėdyje D. P. atstovavo advokatas J. Ramanauskas. Taigi, D. P. teisė į gynybą pažeista nebuvo. Be to, asmens nedalyvavimas teismo posėdyje savaime nereiškia, kad teismas bylą išsprendė netinkamai arba turi priimti tik tam asmeniui naudingą sprendimą arba su juo sutikti. Šiuo atveju apylinkės teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes bylos teisingam išnagrinėjimui. Apelianto skundo argumentai apsiriboja tik tų aplinkybių neigimu, kas prieštarauja objektyviems bylos duomenims.

12. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi D. P. buvo pagrįstai pakeista priverčiamosios medicinos priemonės rūšis, todėl apelianto skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – D. P., tėvo A. P. (A. P.) skundą ir Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. spalio 27 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.