Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės ir Remigijaus Armino, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Viloradis“ atstovei advokato padėjėjai Aušrinei Amšiejūtei, atsakovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Giedrei Vėberytei, 2012 m. birželio 6 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Viloradis“ skundą atsakovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau - ir atsakovė, KAVMI) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-04-08 sprendimu, administracinėje byloje Nr. I-570-426/2010, pareiškėjos UAB „Viloradis“ skundą atmetė kaip nepagrįstą (t. 1, b.l. 31-39). Teismas sprendime nustatė, kad „Klaipėdos AVMI, atlikusi pareiškėjos patikrinimą už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d., surašė 2009 m. vasario 9 d. patikrinimo aktą Nr. Nr. AC1-1 (MGK byla, l. 25-34), kuriuo pareiškėjai papildomai apskaičiavo 124 474 Lt PVM, 7 006 Lt PVM delspinigių. Klaipėdos AVMI 2009 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. (6.5)-40 (MGK byla, l9-24) patvirtino minėtą patikrinimo aktą, t. y. patvirtino apskaičiuotus 124 474 Lt PVM, 7 006 Lt PVM delspinigius, bei skyrė 12 447 Lt PVM baudą. Valstybinė mokesčių inspekcija 2009 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 69-155 (MGK byla, l. 5-10) patvirtino Klaipėdos AVMI 2009 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (6.5)-40. Komisija 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. S-269(7-210/2009) (MGK byla, l. 165-174) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 69-155.“ Taip pat teismas pažymėjo, jog „Tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 20 d. nutartimi patvirtino tarp pareiškėjos UAB „Viloradis“ ir A.R. bei R.R. sudarytą taikos sutartį dėl 2008 m. rugsėjo 18 d. sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo, UAB „Viloradis“ mokestinei atsakomybei reikšmės neturi. Turto perleidimas tuo momentu sukėlė atitinkamas teisines pasekmes, todėl vėlesni sandoriai neeliminuoja mokesčio mokėtojo pareigos tinkamai įvykdyti mokestines prievoles. Taikyti pareiškėjos skunde nurodytas CK normas nėra pagrindo, kadangi ginčas tarp pareiškėjos ir atsakovo kilęs iš mokestinių teisinių santykių, kuriuos reguliuoja ne privatinės, o viešosios teisės normos. <...> pagal nustatytas faktines aplinkybes akivaizdu, jog UAB „Viloradis“ per atitinkamų sandorių sudarymą siekė mokestinės naudos. <...> Komisijos 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimas Nr. S-269 (7-210/2009), Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. 69-155 ir Klaipėdos AVMI 2009 m. balandžio 20 d. sprendimas Nr. (6.5)-40 iš esmės yra teisėti ir pagrįsti. Nėra juridinio pagrindo jų naikinti ar keisti.“

Analizuojant ir vertinant virš išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad pareiškėjos inicijuotas mokestinis ginčas dėl atsakovės atlikto mokestinio patikrinimo yra baigtas neginčijama, įsiteisėjusia ir galiojančia, aukščiau minėta LVAT 2011-01-31 nutartimi, administracinėje byloje Nr. A63-606/2011.

Pažymėtina, kad ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis numato, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Prejudicinę galią teismo procese turi ir neįrodinėtinomis aplinkybėmis (faktais) pripažįstamos tik tos aplinkybės (faktai), kurie buvo nustatyti įsiteisėjusiu, t.y. res judicata galią įgijusiu teismo sprendimu. Būtent įsiteisėjęs teismo sprendimas, kaip teisės taikymo aktas, pasižymi išskirtine teisine galia ir yra privalomas visiems asmenimis ir visoms valdžios institucijoms (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 str.). Tokio sprendimo priėmimas ir atitinkamų faktų (aplinkybių) konstatavimas jame reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai, visiems laikams ir teismo nustatytos aplinkybės (faktai) nebegali būti revizuojami kokių nors kitų institucijų. Teisės teorijoje akcentuojama, jog būtent teismo sprendimai kartu su pozityviosios teisės normomis garantuoja tam tikrą visuomenės gyvenimo stabilumą, visuomeninių santykių apibrėžtumą ir aiškumą. Tam, kad teismo sprendimui būtų pripažinta prejudicinė reikšmė, turi būti konstatuotas visetas reikšmingų prielaidų: 1) prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; 2) prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; 3) pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abejose bylose.

Nagrinėjamu atveju šios administracinės bylos ginčo šalys ir šalys Vilniaus apygardos administracinis teismo, administracinėje byloje Nr. I-570-426/2010, kuri LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-606/2011 palikta nepakeista, iš esmės sutampa. Minėtoje Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje ir šioje byloje nagrinėjami klausimai, iš esmės susiję su pareiškėjos mokestinio patikrinimo procedūra, o tai aktualu šiuo atveju sprendžiant atsakovės sprendimų (veiksmų) teisėtumą ir pagrįstumą, priimtų (atliktų) pasibaigus mokestiniam ginčui, atsakovei pradedant mokestinės prievolės vykdymo procedūrą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina, kad administracinėje byloje Nr. I-570-426/2010 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01713-2009-6) nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados turi prejudicinę galią šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Pažymėtina, kad raginimas mokestinę prievolę įvykdyti geruoju yra numatytas MAĮ 89 straipsnio 1 dalyje. Ši nuostata įtvirtina, jog mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas vienu iš šių atvejų: 1) įsiteisėja sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose, tai yra apskundus mokesčių administratoriaus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija savo sprendimu nepatenkina mokesčių mokėtojo skundo ir tokio sprendimo mokesčių mokėtojas nustatytu terminu neapskundžia; arba mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimas, nepatenkinantis mokesčių mokėtojo skundo, yra galutinis; 2) priimamas neigiamas sprendimas dėl mokesčių mokėtojo prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą; 3) nutraukiama mokestinės paskolos sutartis. Iš LVAT praktikos matyti, jog pastaroji nuostata įpareigoja mokesčių administratorių minėtą raginimą pateikti tik Mokesčių administravimo įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytais atvejais.

Ginčo atveju, nustatyti faktiniai bylos duomenys (t. 1, b.l. 163, 31-39, 40-50) patvirtina, kad atsakovė pagrįstai vadovavosi minėta virš MAĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata bei MAĮ 34 straipsniu (Mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam šio Įstatymo suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius), išsiųsdama Raginimą pareiškėjai. Aplinkybė, jog pareiškėja nevykdė Raginimo, o kreipėsi į atsakovę su prašymu jį panaikinti, vertinama kaip subjektyviai pareiškėjos pasirinktas elgesys, kuris jokios faktinės ir (ar) juridinės reikšmės baigtam mokestiniam ginčui neturi, nes pareiškėjos pareiga vykdyti mokestinę prievolę kilo, būtent galutinai ir neginčijamai išsprendus minėtą mokestinį ginčą.

Akcentuotina, kad raginimo apskundimo procedūros MAĮ nenustato, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos (kaip mokesčių mokėtojos) teisė įstatymų nustatyta tvarka apskųsti bet kokį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą ar jo neatlikimą yra reglamentuota MAĮ 36 straipsnio 12 punkte, teismas laiko, kad pareiškėja, prašydama panaikinti ginčijamą raštą, iš esmės ginčija atsakovės veiksmą mokestinės prievolės vykdymo procedūroje.

Atsižvelgiant į virš išdėstytą, vertinant tai, kad ginčijamame rašte pareiškėjai išsamiai ir aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės ir juridiniai pagrindai, t.y. aiškiai nurodyta, kad mokestinis ginčas baigtas neskundžiama LVAT 2011-01-31 nutartimi, todėl ginčo mokestinė prievolė pareiškėjai privaloma vykdyti, nurodyta šio rašto apskundimo tvarka, darytina išvada, kad atsakovė ginčijamu raštu atsakydama pareiškėjai į jos prašymą dėl Raginimo panaikinimo, veikė pagrįstai ir teisėtai, raštą rengė išlaikydama Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, keliamus individualių administracinių aktų turiniui ir formai, atsakė pareiškėjai nepažeisdama tokių prašymų nagrinėjimo terminų ir tvarkos.

Skundžiamo rašto (sprendimo) panaikinimo pagrindų, nustatytų ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose (Skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.) byloje nenustatyta, todėl skundo reikalavimas dėl ginčijamo rašto panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl reikalavimo panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-03-19 pranešimą (sprendimą) Nr. L2-2145.

Šiuo ginčijamu pranešimu atsakovė pranešė pareiškėjai, jog jos už 2011-04-04 už 2008-09-01 – 2008-09-30 mokestinį laikotarpį pateikta FR0600 Pridėtinės vertės mokesčio deklaracija į valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę nesuvesta, nes pateikta tikrinamo (tikrinto) laikotarpio deklaracija, todėl pagal ją mokestinės prievolės neformuojamos ir nurodė, kad šis pranešimas gali būti apskųstas ABTĮ nustatyta tvarka (t. 1, b.l. 165).

Pareiškėja skunde pripažįsta, kad 2011-04-04 teikė atsakovei patikslintą PVM deklaraciją ir šios deklaracijos tikslinimo pagrindas buvo 2010 m. vasario 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. S2-3435-323/2010. Remiantis prejudicinę reikšmę šioje byloje turinčia išvada, kuri nurodyta minėtame Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime, laikytina įrodyta, kad: tai, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 20 d. nutartimi patvirtino tarp pareiškėjos UAB „Viloradis“ ir A.R. bei R.R. sudarytą taikos sutartį dėl 2008 m. rugsėjo 18 d. sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo, UAB „Viloradis“ mokestinei atsakomybei reikšmės neturi; turto perleidimas tuo momentu sukėlė atitinkamas teisines pasekmes, todėl vėlesni sandoriai neeliminuoja mokesčio mokėtojo (pareiškėjos) pareigos tinkamai įvykdyti mokestines prievoles; taikyti pareiškėjos skunde nurodytas CK normas nėra pagrindo, kadangi ginčas tarp pareiškėjos ir atsakovės kilęs iš mokestinių teisinių santykių, kuriuos reguliuoja ne privatinės, o viešosios teisės normos.

Išanalizavus ir įvertinus ginčijamo pranešimo turinį, laikytina, kad pareiškėjos skundo argumentas, jog atsakovė atsisakė panaikinti Raginimą, motyvuodama tuo, kad PVM deklaracijos tikslinimas negalimas, nepagrįstas. Tai, kad PVM deklaracijos tikslinimas negalimas, ginčijame rašte ir nenurodyta.

MAĮ 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog mokesčio deklaracija - mokesčių mokėtojo pateikiamas mokesčių administratoriui dokumentas, kuriame nurodoma informacija apie mokesčių mokėtojo apskaičiuotą mokesčio sumą už mokesčio įstatyme nustatytą laikotarpį, taip pat su mokesčio apskaičiavimu ar sumokėjimu susiję kiti duomenys. Mokesčio deklaracija taip pat gali būti patikslinta (MAĮ 80 straipsnis). Taigi, vadovaujantis MAĮ 80 straipsnio 1 dalimi, mokesčių mokėtojas turi teisę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs MAĮ 68 straipsnyje nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas, tai yra penki praėję kalendoriniai metai, skaičiuojami atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal MAĮ 80 straipsnio 3 dalį, mokesčio deklaracijos tikslinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.

Mokesčių mokėtojų ir mokesčius išskaičiuojančių asmenų teikiamų mokesčių deklaracijų ir jų priedų (toliau – deklaracija) pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (toliau – VMI) tvarką nustato Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininko 2011-07-09 įsakymu Nr. VA-135 patvirtintos Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (žr. Valstybės Žinios, 2004, Nr. 109-4117; Valstybės Žinios, 2009, Nr. 39-1502).

Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojui pateikus tikrinamo laikotarpio tikrinamo mokesčio pirminę deklaraciją, kuri nebuvo pateikta iki mokestinio patikrinimo pradžios, informuojamas AVMI ar VMI prie FM struktūrinis padalinys, atliekantis mokestinius patikrinimus, kuris jos duomenis įvertina patikrinimo metu. Mokesčių mokėtojui per 20 darbo dienų nuo deklaracijos pateikimo dienos turi būti siunčiama Pranešimo apie nesuvestą deklaraciją į Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę PRC906 forma (toliau – Pranešimas), patvirtinta įsakymu, kuriuo tvirtinamos Taisyklės. Pranešime turi būti nurodytos nesuvedimo priežastys ir jo apskundimo tvarka.

Taisyklių 17 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas patikslintą deklaraciją gali pateikti MAĮ 68 straipsnio, atitinkamo mokesčio įstatymo ir atitinkamo mokesčio deklaracijos pildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių nustatyta tvarka. Šių Taisyklių 18 punkte reglamentuota, kad mokesčių mokėtojui pateikus tikrinamo laikotarpio tikrinamo mokesčio patikslintą deklaraciją, kuri nebuvo pateikta iki mokestinio patikrinimo pradžios, apie jos pateikimą informuojamas AVMI ar VMI prie FM patikrinimų padalinys. Mokestinį patikrinimą atliekantis padalinys turi įvertinti patikslintoje deklaracijoje pateiktus duomenis ir priimti sprendimą dėl duomenų suvedimo į VMI duomenų bazę. Mokesčių mokėtojo pateiktos patikslintos deklaracijos duomenys, keičiantys mokestines prievoles, vertinami jo mokestinio patikrinimo metu. Kai pateiktos patikslintos deklaracijos duomenys nesuvedami į VMI duomenų bazę, mokesčių mokėtojui per 20 darbo dienų nuo deklaracijos pateikimo dienos turi būti siunčiamas Pranešimas, nurodant nesuvedimo priežastis ir jo apskundimo tvarką.

Taisyklių 19 punkte nurodyta, kad mokesčių mokėtojui pateikus jau tikrinto laikotarpio patikslintą deklaraciją, kuri keičia mokesčių mokėtojo už mokestinį laikotarpį apskaičiuotas mokestines prievoles, apie jos pateikimą informuojamas AVMI ar VMI prie FM patikrinimų padalinys, kuris turi įvertinti deklaracijoje pateiktus duomenis, tikslinimo priežastį ir priimti sprendimą dėl pakartotinio mokesčių mokėtojo patikrinimo atlikimo būtinumo, mokestinio tyrimo atlikimo arba dėl deklaracijos duomenų suvedimo į VMI duomenų bazę. Kai pateiktos patikslintos deklaracijos duomenys nesuvedami į VMI duomenų bazę, mokesčių mokėtojui per 20 darbo dienų nuo deklaracijos pateikimo dienos turi būti siunčiamas Pranešimas, nurodant nesuvedimo priežastis ir jo apskundimo tvarką.

Vertinant išdėstytas Taisyklių nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad patikslintą PVM deklaraciją pareiškėja pateikė atsakovei 2011-04-04 ir šios deklaracijos duomenis atsakovė nusprendė į VMI duomenų bazę nesuvesti, motyvuojant, tuo, kad pateikta jau tikrinto laikotarpio patikslinta deklaracija, laikytina, kad ginčo pranešimą, nurodant nesuvedimo priežastis ir jo apskundimo tvarką, atsakovę turėjo išsiųsti pareiškėjai per 20 darbo dienų nuo deklaracijos pateikimo dienos, t.y. iki 2011-05-02.

Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad atsakovė pažeidė ginčijamo pranešimo išsiuntimo pareiškėjai terminą, t.y. išsiuntė šį pranešimą tik 2012-03-19. Tačiau, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visetą, darytina išvada, kad šis termino pažeidimas esminės įtakos pareiškėjos turtinėms ir (ar) kitokioms teisės, ir (ar) pareigoms nesukėlė ir ateityje nesukels, nes minėta prejudicinė išvada įrodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 20 d. nutartimi tarp pareiškėjos UAB „Viloradis“ ir A.R. bei R.R. sudaryta taikos sutartis dėl 2008 m. rugsėjo 18 d. sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo, UAB „Viloradis“ mokestinei atsakomybei reikšmės neturi, o būtent ginčo patikslintą PVM deklaraciją pareiškėja ir nurodo teikusi atsakovei šios taikos sutarties pagrindu. Be to, akivaizdu, kad ginčo patikslintą PVM deklaraciją pareiškėja teikė jau galutinai išsprendus mokestinį ginčą, taigi turėjo ir galėjo suprasti, kad tokio turinio ginčo patikslinta PVM deklaracija objektyviai nesudarys faktinių ir juridinių pagrindų jos įvedimui į VMI duomenų bazę. Atsižvelgiant į virš išdėstytą, pareiškėjos argumentai dėl restitucijos instituto taikymo, taikos sutarties pobūdžio ir kt., vertinami kritiškai, o pasirinkta gynybos taktika, kaip siekis išvengti mokestinės prievolės vykdymo MAĮ nuostatų nustatyta tvarka.

Dėl reikalavimo įpareigoti Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją priimti naują sprendimą dėl UAB „Viloradis“ 2011-04-04 pateiktos patikslintos PVM deklaracijos už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d.

Byloje įrodžius, kad ginčijamas pranešimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimo įpareigoti KAVMI priimti naują sprendimą dėl UAB „Viloradis“ 2011-04-04 pateiktos patikslintos PVM deklaracijos už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d., todėl ir šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo.

Minėta, kad 2012-06-06 nutartimi administracinės bylos Nr. I-464-583/2012 ir Nr. I-348-342/2012 sujungtos į vieną, suteikiant bylai Nr. I-348-342/2012 (žr. administracinė byla Nr. I-464-583/2012, b.l. 41).

Pažymėtina, kad skundai (prašymai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis (ABTĮ 38 straipsnis). Administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 litų žyminis mokestis (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja skundą, administracinėje byloje Nr. I-464-583/2012, 2012-05-18 mokėjimo kvitu, Swedbank AB, apmokėjo 100 Lt dydžio žyminiu mokesčiu (t. 2, b.l. 23).

Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu (sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą), pareiškėjos, 2012-05-18 mokėjimo kvitu, Swedbank AB, sumokėtas 100 Lt dydžio žyminis mokestis jai grąžintinas. Žyminį mokestį grąžina mokesčių inspekcija per dvejus metus nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pateikus sprendimo kopiją ir įmokos mokėjimo kvitą. Jeigu grąžinamas permokėtas žyminis mokestis, tai šis terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 42 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos UAB „Viloradis“ skundą atsakovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-05-27 rašto Nr. (9.6)-D2-6362, 2012-03-19 pranešimo Nr. L2-2145 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus – įpareigoti Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją priimti naują sprendimą dėl UAB „Viloradis“ 2011-04-04 pateiktos patikslintos PVM deklaracijos už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d., atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjai UAB „Viloradis“ grąžinti 2012-05-18 mokėjimo kvitu Swedbank AB sumokėtą 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminį mokestį valstybei, grąžinimą pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.