- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-27
- Bylos Nr.
- e2S-1624-324/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14171-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- L. Z.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (ieškovės) L. Z. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismo prašė iki ieškinio pareiškimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečių vaikų E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovo S. Š. kiekvienam iš jų priteisti materialinį išlaikymą po 220 Eur per mėnesį.
2. Nurodė, kad atsakovas geranoriškai neprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl ji ketina kreiptis į teismą su ieškiniu dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo. Šiuo metu ieškovė negali pareikšti ieškinio dėl taikomos privalomosios mediacijos procedūros. Siekiant nedelsiant laikinai sureguliuoti susiklosčiusią situaciją, užtikrinant nepilnamečių vaikų interesus, ieškovė teikia prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjos (ieškovės) prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Nurodė, kad pareiškėja (ieškovė), kuri byloje yra atstovaujama jai kvalifikuotas teisines paslaugas teikiančios advokatės, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo priėmimo dienos, todėl reiškiamas prašymas išeina iš CPK 147 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamų teisinių santykių ribų ir negali būti tenkinamas CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Iš pateikto prašymo turinio matyti, kad pareiškėja ketina reikšti teisme ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Tenkinęs pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas privalėtų nustatyti ne ilgesnį kaip keturiolikos dienų terminą ieškinio pareiškimui, o pareiškėjai per šį CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatytą maksimalų terminą nepareiškus teisme nagrinėtino ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti privalomai panaikintos. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad šiuo metu vyksta pagal įstatymą privaloma ikiteisminė mediacija. Iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėja (ieškovė) ieškinio per 14 dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos nepareikš – dėl paminėtos priežasties ji prašo nustatyti ilgesnį terminą ieškinio pareiškimui. Tačiau toks prašymas negali būti tenkinamas kaip tiesiogiai prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Prašyme nurodytos pirmosios instancijos teismų nutartys (pvz., Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11727-375/2020) buvo priimtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės tuo metu paskelbto karantino, kurio metu nevyko joks žodinis civilinių bylų nagrinėjimas teismuose ir žodiniai mediacijos posėdžiai, sąlygomis. Šiuo metu karantinas Lietuvoje nėra paskelbtas, o dėl COVID-19 viruso taikomi apribojimai yra daug mažesnės apimties ir nedraudžia, taikant saugumo priemones, vykdyti žodinius teismo ar mediacijos posėdžius, taigi nurodytos faktinės situacijos skiriasi iš esmės. Todėl yra akivaizdu, kad šiuo atveju netgi teismui nustačius CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatytą maksimalų keturiolikos dienų terminą ieškinio pareiškimui, teisme nagrinėtinas ieškinys per šį terminą nebus pareikštas. Pagal CPK 77 straipsnio 1 dalį gali būti pratęsti tiktai teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai, o ne įstatymų nustatyti maksimalūs terminai procesiniams veiksmams atlikti. Dėl to laikinosios apsaugos priemonės CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu ir šioje teisės normoje nustatyta tvarka nagrinėjamu atveju negali būti taikomos.
5. Teismas sprendė, kad visiems asmenims, kurie prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo dienos, CPK 147 straipsnio 3 dalyje yra suponuotas reikalavimas pareiškime nurodyti svarbias priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu, taip pat nurodyti tokias priežastis patvirtinančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas) bei šiuos įrodymus pateikti teismui (CPK 114 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja (ieškovė) nurodo, kad ieškinio ji šiuo metu pareikšti negali, kadangi dar nėra baigta pagal įstatymą privaloma mediacija. Iš teismui pateiktos prašymo vykdyti privalomą mediaciją kopijos matyti, kad šis prašymas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai buvo pateiktas tiktai 2020 m. rugpjūčio 27 d. Pareiškėja (ieškovė) nurodo, kad nepilnamečiai vaikai yra gimę (duomenys neskelbtini), kad atsakovas prie jų išlaikymo neprisideda. Teismui pateiktas prašymas nėra grindžiamas tuo, kad atsakovas anksčiau prie nepilnamečių vaikų išlaikymo prisidėjo, tačiau 2020 m. rugpjūčio mėnesį tai daryti nustojo, po ko pareiškėja (ieškovė) nedelsdama kreipėsi į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą dėl privalomos mediacijos vykdymo. Teismui nėra nurodyti jokie objektyvūs duomenys, kad pareiškėja dėl privalomos mediacijos vykdymo negalėjo kreiptis anksčiau, pavyzdžiui 2020 m. birželio mėnesį, taip pat nėra pateikti tokias aplinkybes patvirtinantys įrodymai.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečių vaikų, E. Š. ir J. Š. naudai iš atsakovo kiekvienam iš jų priteisti materialinį išlaikymą po 220 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. teismas netinkamai taikė CPK 147 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pažeidė CK 3.3 straipsnio 1 dalies nuostatas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, yra pažeidžiami šalių nepilnamečių vaikų interesai, o atsakovas, kaip vaikų tėvas, tokiu būdu išvengia savo prievolės teikti jiems materialinį išlaikymą.
6.2. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos pareiškimą, neįvertino, kad prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Laikino išlaikymo priteisimas vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, vaiko išlaikymas skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. užtikrinti minimalius vaiko poreikius maistui, sveikatai, ugdymui.
6.3. Teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose. Valstybės mastu susiklosčius sudėtingai situacijai dėl teisminių mediacijų vykdymo ir jų trukmės, formuojama teismų praktika, kuomet taikomos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-11727-375/2020, taikęs laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, nurodė, jog „nuo 2020 m. sausio 1 d. privalomos mediacijos ir valstybės mastu susiklosčius sudėtingai situacijai, t.y. įvestam karantinui, privalomas mediacijos procesas užtruks tam tikrą laiko tarpą, todėl siekiant užkirsti kelią galimam atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto perleidimui ir siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, yra būtina taikyki laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo". Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2626-494/2020, tenkinęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir laikino materialinio išlaikymo vaikams priteisimo iki ieškinio pareiškimo, konstatavo, jog „Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės. CK 3.192 straipsnio 1 dalis 2 dalis imperatyviai nustato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, sunki tėvų turtinė padėtis neturi reikšmės išlaikymo prievolės egzistavimui, tik išlaikymo dydžiui. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti". Nuosekliai plėtojama teismų praktika pagrindžia, kad netgi susiklosčius sudėtingai situacijai valstybės mastu dėl įvesto karantino ir esant sudėtingam privalomosios mediacijos procesui, neturi nukentėti nepilnamečių vaikų interesai, negali būti eliminuojama jų teisė gauti tinkamą materialinį išlaikymą iš savo tėvų.
6.4. Priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, teismai, nagrinėdami su šeimos teisiniais santykiais susijusias civilines bylas, privalo būti aktyvūs, taip pat esant poreikiui, ne formaliai, o plečiamai aiškinti CPK nuostatas. Analogiškos pozicijos teismai laikosi, nagrinėdami prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo (Kauno apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11727-375/2020, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2626-494/2020 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas formaliai vertino pagrindus taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas iki ieškinio pareiškimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iš atsakovo priteisti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
10. Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino faktinius ir įstatyminius pagrindus taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tais atvejais, kai ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį, paduodamas tokį prašymą pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams. Taigi šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo (šiuo atveju nepilnamečių vaikų) interesams ir egzistuoja bendrasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, kad ateityje galbūt kils grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo, tikėtinai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
12. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsauga yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi.
13. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo – priteisti nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą. Kliūtimi pareikšti ieškinį atsakovui S. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo ji įvardijo privalomą mediaciją, o grėsme nepilnamečių vaikų interesams nurodė šias aplinkybes: sutuoktinis gyvena atskirai, neprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, pareiškėja vaikus išlaiko viena. Tiek prašyme, tiek ir atskirajame skunde pareiškėja nurodė, kad gali nukentėti nepilnamečių vaikų interesai, nėra patenkinami visi jų būtinieji nepilnamečių vaikų poreikiai dėl to, kad S. Š. neprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Taigi priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, grėsmė pareiškėjos (nepilnamečių vaikų) interesams preliminariai yra patvirtinta (birželio mėnesį pagrindo kreiptis dėl mediacijos nebuvo, nes išlaikymą vaikų tėvas liovėsi teikti tik rugpjūtį, apsigyvenęs atskirai). Pažymėtina, kad ir CPK 144 straipsnyje įtvirtinta norma, nustatanti laikinosios apsaugos taikymo pagrindą paduodant ieškinį, įpareigoja ieškovą savo ieškinio reikalavimą pagrįsti tik tikėtinai.
14. Nuo 2020 m. sausio 1 d. šeimos bylose, nagrinėjamose ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, taikoma privalomoji mediacija (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – MĮ) 20 straipsnio 1 punktas). Privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių (MĮ 21 straipsnio 1 dalis). Kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (MĮ 21 straipsnio 3 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo (MĮ 21 straipsnio 4 dalis). Jeigu per penkiolika darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (MĮ 21 straipsnio 5 dalis).
15. Aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad privalomos mediacijos procedūros įprastai gali užtrukti nuo 18 darbo dienų (tokiu atveju būtų gautas tik patvirtinimas apie kitos ginčo šalies nesutikimą pasinaudoti privalomąja mediaciją). Siejant šias nuostatas su CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu ne ilgesniu kaip 14 dienų terminui ieškiniui pareikšti susiformuoja teisiškai ydinga situacija, kai, skyrium gyvenančiam tėvui geranoriškai neteikiant išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, iš ieškovo, siekiančio užtikrinti vaikų interesus gauti tinkamą ir realų išlaikymą, dėl įstatymu nustatytos privalomos mediacijos faktiškai atimama galimybė kreiptis į teismą dėl laikino išlaikymo priteisimo iki ieškinio pareiškimo.
16. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks įstatyminis reglamentavimas sudaro pagrindą netenkinti pareiškėjos prašymo dėl laikinosios apsaugos taikymo iki ieškinio pareiškimo.
17. Pirma, tai prieštarauja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintai nuostatai, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinti vaiko teisių ir laisvių apsaugos principai įpareigoja tėvus, kitus vaiko atstovus pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, nevyriausybines organizacijas, kitus fizinius ir juridinius asmenis vadovautis, be kita ko, geriausių vaiko interesų prioriteto, teisės viršenybės (vaiko teisių apsaugą užtikrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kitomis ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais), kokybiškos pagalbos prieinamumo, pagalbos viršenybės – vaikui ir jo šeimai užtikrinama pagalbos priemonių viršenybė prieš valstybės prievartos priemones. Kaip minėta, laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimu (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas) yra apsaugomi nepilnamečių vaikų interesai, užtikrinamos vaikų teisės gauti tinkamą ir realų išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).
18. Antra, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014, spręsdamas dėl CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo termino, kuriuo yra ribojama proceso atnaujinimo galimybė, pažymėjo, kad „...iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylanti teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, priedermė teisingai išspręsti kiekvieną bylą lemia tai, kad teismas ne tik iš esmės nagrinėdamas byloje kilusį materialinį teisinį ginčą vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bet šiuos principus taikytų ir spręsdamas procesinio pobūdžio klausimus, t. y. klausimus, kurie yra arba gali būti pagrindas sukurti prielaidas pradėti iš esmės spręsti materialinį teisinį ginčą, o tokį ginčą nagrinėjant – užtikrinti nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. M. ir kt. prašymą, bylos Nr. 3K-3-515/2007). Pagal kasacinio teismo praktiką tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje komercinis bankas „Sekundės bankas“ v. A. S., bylos Nr. 3K-3-233/2004; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. M. ir kt. prašymą, bylos Nr. 3K-3-515/2007; 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. K. ir kt. pareiškimus, bylos Nr. 3K-3-514/2013; kt.).“
19. Vadovaujantis nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, prašymo taikyti laikinąją apsaugą šeimos byloje iki ieškinio pareiškimo netenkindamas tik dėl ateityje galimai sueisiančio naikinamojo termino, nustatyto ieškiniui pareikšti, nurodytų teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką pritaikė netinkamai. Pagal byloje esančius duomenis klausimą išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, todėl skundžiama nutartis panaikintina ir pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.