- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-09
- Bylos Nr.
- 2S-320-275/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Skolininkas
- E. U.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (skolininko) E. U. atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria patenkintas skolininko E. U. skundas dėl antstolės Nijolės Jutkienės veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės Nijolės Jutkienės veiksmų, prašydamas: 1) panaikinti antstolės patvarkymą, kiek yra ribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis įkalinimo įstaigos parduotuvėje; 2) jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos pareiškėjui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti lėšų areštą, kiek yra ribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Skundui pagrįsti, be kita ko, nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį (bylos numeris 3K-3-154-313/2016). Antstolė atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė šį skundą Ukmergės rajono apylinkės teismui. Nurodo, jog pareiškėjo teiginys, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į lėšas, esančias įkalinimo vietos įstaigos sąskaitoje, yra nepagrįstas. Skundo dalis dėl lėšų grąžinimo turi būti atmesta todėl, kad yra suėjęs senaties terminas tokiam skundui paduoti.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi patenkino pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų ir panaikino antstolės 2015 m. rugsėjo 3 d. patvarkymą (vykdomosios bylos numeris 0092/13/00202), 2014 m. gruodžio 1 d. patvarkymą (vykdomosios bylos numeris 0092/14/01166) ir 2013 m. gruodžio 3 d. patvarkymą (vykdomosios bylos numeris 0092/13/00697). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pareiškėjo nurodyta kasacinio teismo nutartimi, pripažino, jog turi būti pakoreguotas patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, turinys. Teismo nutartimi nurodoma, jog antstolės veiksmai – išieškojimo į pareiškėjo lėšas, kurios neviršija vienos minimaliosios mėnesinės algos, nukreipimas – yra neteisėti veiksmai. Išieškojimas turi būti vykdomas iš pinigų sumos, viršijančios vieną minimaliąją mėnesinę algą. Todėl, Ukmergės rajono apylinkės teismo vertinimu, egzistuoja pagrindas antstolės patvarkymams vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, panaikinti.
Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo išnagrinėti ir patenkinti skundo dėl antstolės veiksmų reikalavimą grąžinti nurašytas ir išieškotas lėšas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė šio reikalavimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia procesinio dokumento, kuriuo inicijuojamas atitinkamas teisminis procesas, faktinis pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas atitinkamas reikalavimas) ir dalykas, tai yra reikalavimas. Sprendimu neleidžiama peržengti bylos nagrinėjimo ribų. Nebent įstatymas numatytų tokio peržengimo galimybę (Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo ribų peržengimas reiškia veikimą ultra vires (viršijant turimus įgaliojimus). Apeliantas skundu dėl antstolės veiksmų pareiškė tokius reikalavimus: 1) panaikinti antstolės patvarkymą, kiek yra ribojama apelianto teisė įsigyti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis įkalinimo įstaigos parduotuvėje; 2) jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos apeliantui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti lėšų areštą, kiek yra ribojama apelianto teisė įsigyti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Apeliantas aiškiai neįvardijo, koks ir kada priimtas patvarkymas yra skundžiamas. Tačiau, remiantis vykdomosios bylos (numeris 0092/14/01166) duomenimis, galima numatyti, jog apskundimo objektas – 2016 m. kovo 9 d. patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi panaikino antstolės 2015 m. rugsėjo 3 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo (vykdomosios bylos numeris 0092/13/00202), 2014 m. gruodžio 1 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (vykdomosios bylos numeris 0092/14/01166) ir 2013 m. gruodžio 3 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo (vykdomosios bylos numeris 0092/13/00697). Šie patvarkymai, kaip nustatyta, nebuvo apelianto skundo dėl antstolės veiksmų objektu. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, panaikindamas šiuos patvarkymus, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, apibrėžtas apelianto skundu dėl antstolės veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nebuvo pagrindo bylos nagrinėjimo riboms peržengti. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalis, 265 straipsnio 2 dalis) ir šis procesinės teisės normų pažeidimas sudaro pagrindą skundžiamai nutarčiai panaikinti (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neišsprendė ne tik, ką pagrįstai nurodo ir apeliantas, skundo antrojo reikalavimo dėl lėšų grąžinimo, bet ir pirmojo reikalavimo dėl skundžiamo patvarkymo dalies panaikinimo. Vadinasi, egzistuoja absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas), kas sudaro dar vieną pagrindą nutarčiai panaikinti (Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Civilinio proceso kodekso 510 ir 512 straipsniai numato skundų dėl antstolio veiksmų pateikimo tvarką. Skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (Civilinio proceso kodekso 512 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, privalo ex officio (pagal pareigas; savo iniciatyva) patikrinti, ar skundas yra paduotas, nesuėjus naikinamajam 90 (devyniasdešimties) dienų terminui. Skundas, pateiktas suėjus naikinamajam terminui, negali būti teisminio nagrinėjimo objektu (Civilinio proceso kodekso 75 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 punktas). Kaip nustatyta, skundo dėl antstolės veiksmų objektas – 2016 m. kovo 9 d. patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Naikinamojo termino skundui dėl šio patvarkymo paduoti pabaiga – 2016 m. birželio 7 d. Apelianto skundas, bent jau kaip nurodoma pačiu skundu, parengtas 2016 m. birželio 9 d. Tačiau nėra aišku, kada šis skundas buvo pateiktas (išsiųstas) antstolei. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėsiantis apelianto skundą dėl antstolės veiksmų, privalo išsiaiškinti, kada apeliantas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų. Nuo šios aplinkybės priklauso paties teisminio proceso pagal apelianto skundą dėl antstolės veiksmų galimumas. Jeigu nebus nustatytos procesinės kliūtys apelianto skundui dėl antstolės veiksmų nagrinėti (nutarties 12 punktas), nagrinėjant šį skundą, turi būti remiamasi aktualių kasacinio teismo išaiškinimų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties (bylos numeris 3K-3-154-313/2016) 20-24 punktai), o ne pavienėmis išaiškinimų ištraukomis. Be to, apelianto skundo dėl antstolės veiksmų išnagrinėjimas gali turėti įtakos išieškotojų materialinėms teisėms ir pareigoms. Todėl šie asmenys turi būti įtraukti į bylos procesą suinteresuotais asmenimis. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, naikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoda apelianto skundą dėl antstolės veiksmų nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismo procesinio sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas nagrinėti iš naujo nelaikomas blogesnio sprendimo priėmimu (Civilinio proceso kodekso 313 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir perduoti E. U. skundą dėl antstolės Nijolės Jutkienės veiksmų Ukmergės rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.