Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Nelei Mištautienei, dalyvaujant privačiam kaltintojui nukentėjusiajai G. Ž., jos atstovui advokatui Aidui Venckui, ekspertei S. B., gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje: L. K. gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, neteista, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., padarymu; K. K. gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, viengungis, nedirbantis, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., padarymu; M. K. gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, LR pilietis, (duomenys neskelbtini), viengungis, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., padarymu; nustatė L. K. ir K. K. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. 2009 m. spalio 28 d. apie 19 val. 30 min. Kaune, (duomenys neskelbtini) gyvenamojo daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) VI aukšto laiptinės aikštelėje prie 18 buto durų tyčia rankomis sudavė nukentėjusiajai G. Ž. ne mažiau kaip dešimt smūgių į veido, kaktos, pakaušio, kairės pusės smilkinio sritį, krūtinę, padarydami poodines kraujosrūvas kaktoje, dešinės akies vokuose, kairės akies vokuose, kairiame skruoste, pasmakrės-kaklo kairėje, kairio smilkinio srityje, kairėje krūtyje, viršugalvio ir kairio momens sumušimą, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, tai yra L. K. ir K. K., kiekvienas jų, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. Kaltinamoji L. K. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2009 m. spalio 28 d. po pietų negalėjo atidaryti savo buto durų, nes į spynos širdelę buvo prikišta vielos gabaliukų. Dėl tos priežasties buvo bute su savo sūnumis K. ir M., mažamete dukrele ir savo motina, kuri jau yra mirusi. G. Ž. yra jos kaimynė, daug metų su visais konfliktuoja. Apie 17 val. į svečius buvo atvažiavusi draugė, jau tada durys buvo neatrakinamos. Parodo, kad per duris kalbėjosi su policijos darbuotoju, jam pasakė, kad durų negali atidaryti. Nėra skambučio visai prie jos durų, pareigūno buvo pabelsta, sakė jam, kad negali atrakinti savo buto durų. Vyras grįžo apie 22 val. jis, neįėjo į namus. Ji kišo ylą, stumdė raktą. Vyras negalėjo atrakinti durų iš lauko kai grįžo. Jis tris valandas ardė spyną ir išėmė galiausiai vielutę kažkokią. Sūnūs durų netvarkė, nes buvo „įlindęs“ į „kompą“. Kai kišau ylą, atšoko kažkas spynoje ir ji atsirakino. Durų rankena buvo užlenkta į viršų vakare, bet dieną kai buvo draugė atėjusi, ji buvo normalioje padėtyje. Civilinio nukentėjusiosios ieškinio nepripažįsta. Kaltinamasis K. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2009 m. spalio 28 d. po pietų buvo namuose kartu su broliu M., mama ir sese. Abu buvo užsiėmę prie kompiuterio. Girdėjo, kad mama kažką kalbėjo, kad negali atidaryti buto durų. Į laiptinę nebuvo išėjęs, G. Ž. nemušė. Civilinio nukentėjusiosios ieškinio nepripažįsta. Teismas kaltinamųjų L. K. ir K. K. parodymų nevertina kaip įrodymų, atitinkančių objektyvią tikrovę ir vertina juos kaip parodymus, duodamus siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apkaltinamasis nuosprendis šių asmenų atžvilgiu grindžiamas toliau aptartais įrodymais. Nukentėjusioji G. Ž. parodė: 2009-10-28 grįžo apie 19 val. namo ir negalėjo atrakinti durų. Įkišo raktą, bet negalėjo pasukti jo. Anksčiau buvo degtukų vieną kartą įkišta į spyną taip pat. Tėvas K. vieną kartą kišo degtukų į mano durų spyną, bet aš jį užtikau. Paskambinau sūnui L. Ž., prašiau atvažiuoti padėti. Paskambinau policijai taip pat, nes pas mus laiptinėje dažnos vagystės. Policijos darbuotojams pasakiau, kad įtariu K.. Policija bandė atrakinti mano buto duris, neišėjo. Beldė į K. butą, bet jie neįsileido. Išvažiavo policija. Pareiškimą parašiau jų automobilyje. Išvykus pareigūnams, vėl atėjo prie savo buto durų. Tada atsidarė K. buto durys ir išėjusi L. K. ir jos vyresnis sūnus K. pradėjo kumščiais duoti smūgius man į veidą, kaktą, krūtinę. Trečias asmuo yra mažytė dukrytė, kuri tarpduryje stovėjo ir žiūrėjo į tai, kaip mane muša. Kitas K. sūnus mane tąsė už kojų, tačiau sužalojimo nepadarė. Buvo praėjęs koks pusvalandis po to kai aš grįžau iš policijos mašinos. Kaimynė iš 17 buto matė viską, bet ji uždarė duris ir viskas. Negaliu paaiškinti, kodėl policija neparašė, kad įvykio metu laiptinėje buvo ir M. K.. Aš pati fiksavau tik du asmenis, nuo kurių gavau skaudžiausius smūgius. Įvykio metu buvo sudaužyti 270 litų vertės akiniai, reiškia 270 litų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir 30000 litų dėl neturtinės žalos. Parodo, kad po sumušimo pastoviai geria vaistus, ūžia galva, likę randai galvoje raumenų sumušimo, grįžta su baime į namus, bijo visko, skambina pastoviai į policiją, kad negali įeiti ar išeiti iš buto. Parodo, kad su kaimynais normalūs santykiai, su jais nebendrauja. Ėjo net į policiją tartis kartu su kaimynais dėl santykių palaikymo. Jei jaučia, kad išeidinėja K. iš savo buto, ji neina iš namų. Ji pati po sumušimo išsikvietė greitąją. Nesiorientavo, ką darė, ką sakė, kai greitoji atvyko. Buvo blogos būklės tada. Kada policija ją pakvietė, tada ir pasakė apie liudytojus. Atvyko sūnus su draugu ir jos draugas vienu metu. Vieni lipo laiptais, kiti su liftu. Ji buvo trumpam praradusi sąmonę, gal 5 minutėms. Kai jai spaudimas sukyla, nesiorientuoja. Parodo, kad M. yra aukštesnis už K.. Mušimo momentu į pačią pabaigą atėjo jos sūnus su draugu ir B. T., S. A., Sūnus su draugu iš lifto išlipo. O kiti atlipo laiptais. Jie dar matė galą mušimo, bet K. spėjo užsirakinti duris savo bute. Parodo, kad nemaišo brolių K. iš išvaizdos, tik vardus sumaišo. Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G864/10(02) matyti, kad G. Ž. konstatuoti sužalojimai – poodinės kraujosrūvos veido, kaktos, pakaušio, kairės pusės smilkinio srityje, kaktoje, dešinės akies vokuose, kairės akies vokuose, kairiame skruoste, pasmakrės-kaklo kairėje, kairėje krūtyje, viršugalvio ir kairio momens sumušimas, lengvas galvos smegenų sukrėtimas: tai galėjo būti padaryta 2009 m. spalio 28 d. ne mažiau kaip 10 trauminių poveikių pasekoje, sužalojimai nebūdingi griuvimui, sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, nes ilgalaikį gydymąsį sąlygojo ankstesni susirgimai, pasireiškiantys panašia simptomatika. Ankstesni įrašai: 2009-07-16. Keletą metų smarkiai svaigsta galva, trinka koordinacija. Yra aptirpusi dešinė kūno pusė, ūžia ausyse. Kartojasi išeminio galvos smegenų paroksizmo priepuoliai Taip pat apie 3 m. jaučia spaudžiančio pobūdžio skausmus širdies plote, ypač po fizinio krūvio. Objektyviai: plaučiuose alsavimas vezikulinis, širdies veikla ritmiška AKS 136/84 rnm HG. Akyse žvairumas, horizontalus nistagmas abejotinas, sausgysliniai refleksai lygus, patologinių nėra, hemihipestezija dešinėje. Koordinacinius mėginius atlieka su paklaida, Rombergo pozoje ataksija. Stuburas sprando srityje fiksuotas, judesiai riboti ir skausmingi. Diagnozė: išeminė galvos smegenų liga, lėtinis kraujo lako s nepakankamumas su paroksizmais slankstelinės arterijos baseine dėl kaklinės stuburo dalies osteochiondrozės ir dešines slankstelinės arterijos stenozės (dažni pablogėjimai) V-VII kaklinių slankstelių cervikopatija, antrinės kilmės kaklo skausmai. 11 laipsnio skausminis sindromas, išeminė širdies liga, krūtines angina III klasė, pirminė hipertenzija II laipsnis, hipertenzine kardiopatija. Širdies nepakankamumo III funkcinė klase, žvairumas, dislipidemija. 1999-05-21 gyd. V .K. įrašas. Diagnozė: kaklinės bei krūtininės stuburo dalies tarpslankstelinių diskų osteochondrozė Skundžiasi galvos skausmu, svaigimu, einant „meta į šonus", tirpsta kairė ranka ir koja. Palpuojant skausminga kaklinėje ir krūtininėje dalyje. Kvėpavimas vezikulinis, tonai ritmiški. Pulsas 80 k/min. AKS 120/90. Pilvas neskausmingas. Rombergo pozoje svyruoja (b.l. 8-11). Teisiamojo posėdžio metu išvadą patvirtino teismo medicinos ekspertė S. B.. Tai patvirtina nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo faktą bei aplinkybę, kad nukentėjusioji sveikatos sutrikimais, ligomis ir negalavimais skundžiasi nuo 1999 metų. Tai turi įtakos teismui sprendžiant nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Liudytojas L. Ž., nukentėjusiosios sūnus, paaiškino: 2009-10-28 užlipau laiptais su draugu J. J., nes liftas nesileido. Man mama skambino prieš tai, kad durų neatrakina, kažko prikišta buvo į spyną. Pamačiau, kad mamą muša. Buvo du vyrukai ir moteriškė. Nespėjau nieko padaryti, nes užsirakino bute tie, kas mušė. Mačiau tik nubėgančius, smūgių pačių nemačiau. Durys užsivėrė ir subėgo moteriškė ir du vaikinukai, tą mačiau. Aš su J. rinkau daiktus, buvo akiniai sudaužyti, policija atvažiavo. Kad L. K. ten buvo tai tikrai, vaikinukų neužfiksavau. Kartu atsiradome su kitais t.y. su B. T. ir S. A.. Liudytojas J. J. paaiškino: 2009-10-28 aš su L. Ž. buvau, paskambino mama jo, sakė greitai atvažiuoti, nes durys neatsirakina jai. Greitai nuvykome, laiptais užlipome lygtai, nepamenu ar su liftu, ar laiptais. Dar kažkoks vyriškis buvo ten. Užlipome į 6 aukštą, dar lipant pamačiau du vaikinus ir moteriškę įbėgančius į butą, jie užsirakino. Mušimo nemačiau momento. Tai kaltinamieji visi nubėgo, atpažįstu pagal sudėjimą juos, veidų nemačiau. Pirmą kartą mačiau 2009-10-28 kaltinamuosius nubėgančius. Šiandien kai aš juos pamačiau teisme, tai manau, kad tai jie buvo. Šiandieną sakau tiesą, nes tik dabar aš juos pilnai pamačiau. Mačiau, kad nukentėjusioji buvo kruvina, sudaužyti akiniai. Liudytoja I. G. paaiškino: aš gyvenu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) namo penktame aukšte. 2009-10-28 vakare išgirdau triukšmą, riksmus. Atidariusi duris pamačiau kaimynę G. tarp penkto ir šešto aukšto. Ji valėsi veidą, ką valėsi nežinau. Girdėjau sušukimą moters. Nemačiau daugiau nieko iš žmonių. Pagalbos kaimynė neprašė, todėl policijos nekviečiau. Tarp kaimynų pastovūs konfliktai. Mums pastoviai pila ant langų skystį lipnų gelsvą taip pat. Mano butas yra po nukentėjusiosios butu. Mano uošvienė kreipėsi į policiją dėl konflikto su nukentėjusiąja taip pat. Liudytoja G. V. paaiškino: gyvenu virš nukentėjusiosios. 2009-10-28 vakare vyras ruošėsi eiti pasitikti draugo į apačią. Pasigirdo triukšmas. Mačiau, kad rėkavo kaimynė viena prie savo durų. Laikė rankoje akinius. Nemačiau, kad ji būtų buvusi sumušta. Pastoviai kaimynė šūkalioja tai laiptinėje, tai bute savo. Ypač kai pilnatis būna jai suaktyvėja viskas. Aš pati konfliktavau su ja. Tikrai nepilame jokio skysčio kaimynei, netriukšmaujame. Dar radiatorius kaimynė daužo naktimis. Buvo su dujomis purškusi į veidą, buvo su pamazgomis mane apipylusi kaimynė, važiavau į policiją dėl to. Liudytojas S. V. paaiškino: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) bute gyvenu, virš nukentėjusiosios buto. 2009-10-28 vakare išeidinėjau iš buto, kai išgirdau triukšmą. Pamačiau kaimynę G., ji buvo kruvina, kažką pasilenkusi grabaliojosi. Ją mačiau tarp penkto ir šešto aukšto. Pagalvojau, kad girta kaimynė, nes tankiai taip būna. Daugiau jokių žmonių šalia nebuvo. Visa policija ir namas kaimynę G. pažįsta puikiai jau, ji pastoviai triukšmauja, konfliktuoja. Aš nusileidau liftu į pirmą aukštą, laukiau draugo. Po pusvalandžio, ar po 20 min. atvyko G. sūnus su draugu ir dar kažkoks vyriškis. Manau reikia būklę kaimynės tikrinti, nes ji koliojasi pastoviai, trankosi. Nemačiau kokia mašina atvyko nukentėjusiosios sūnus. Su savo sugyventiniu buvo mane užpuolę. Aš įrodymų, kad geria kaimynė neturiu. Kvapas nuo jos eina pastoviai. Aprašęs liudytojų I. G., G. V. ir S. V. parodymus, teismas konstatuoja, kad šie liudytojai galėjo matyti nukentėjusiąją jų nurodytoje vietoje (tarp penkto ir šešto aukšto) šūkaujančią dar prieš įvykį jai lipant į šeštą aukštą. Nei I. G., nei G. V. nematė, kad nukentėjusioji būtų buvusi sumušta. Iš liudytojo S. V. parodymų matyti, kad į įvykio vietą tikrai buvo atvykęs nukentėjusiojo sūnus su draugu, dar kažkoks vyriškis. Tai patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad įvykio metu įvykio vietoje atsirado jos sūnus su draugu bei jos draugas su savo draugu. Liudytojo V. parodymus, kad jis matė nukentėjusiąją sumuštą nevertina kaip įrodymų, atitinkančių objektyvią tikrovę, nes jų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytojas V. K., L. K. vyras, o kaltinamųjų M. ir K. K., tėvas parodė: grįžau apie 21 val. namo, durų spynos širdelė buvo užkišta su viela metaline, iškrapštyti iš lauko pusės nėjo. Dar rankena buvo užlenkta. Rankeną atlaužiau ir išėjo atidaryti duris. Ištisai problemos su kaimyne G.. Ji kenkia kitiems, vaikus svetimus perlieja purvinu vandeniu dažnai. Aprašęs liudytojo V. K. parodymus, teismas konstatuoja, kad jo parodymai dėl durų atidarymo būdo skiriasi nuo L. K. parodymų. V. K. parodė, kad duris pavyko atidaryti, atlaužus užlenktą rankeną, nes iškrapštyti vielos iš lauko pusės nebuvo galima. L. K. parodė, kad vyras grįžo apie 22 val., o vielos iškrapštyti nebuvo galima iš vidaus. Parodė, kad vyras negalėjo atrakinti durų iš lauko kai grįžo. Jis tris valandas ardė spyną ir išėmė galiausiai vielutę kažkokią. Sūnūs netvarkė, nes buvo „įlindę“ į kompą. Kai kišo ylą, atšoko kažkas spynoje ir ji atsirakino. Durų rankena buvo užlenkta į viršų vakare, bet dieną kai buvo draugė atėjusi, ji buvo normalioje padėtyje. Šių aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių K. buto durų spynos sugadinimo faktą. Liudytojas D. Č. parodė, kad dirba apylinkės inspektoriumi. Žino kaltinamuosius ir nukentėjusiąją. Iki šių konfliktų susidurti su kaltinamaisiais neteko, tas pats liečia ir nukentėjusiąją. Konfliktai vyksta tik su kaimynais. Abi pusės tarpusavyje konfliktuoja, durys butų atsidarydamos trukdo vienai ir kitai šaliai. G. Ž. rašė skundus ir dėl kitų atvejų į nuovadą. Gal kokie 5 skundai jos buvo. Dažniausiai neatsirasdavo, kas galėtų paliudyti konfliktinę situaciją. Iš pradžių kvietėsi abi puses atskirai pas save, bandė gražiuoju aiškintis, paskui nuovadoje visi kartu buvo pakviesti, su komisaru bandė aiškintis viską ir taikyti juos. Ir su kitais kaimynais konfliktavo nukentėjusioji, rašė skundus dėl pašto dėžučių. Liudytoja R. S. parodė: gyvenu Kaune Žeimenos g. Mano draugė L. K. labai sirgo, susitarusius buvome, kad atvažiuosiu jos aplankyti, atėjusi prie jos buto durų pabeldžiau, skambutis neveikė. Ji bandė daryti duris, bet nepavyko tai buvo apie 17-17:30 val. Per duris susikalbėti nėjo, nes jos šarvuotos. Pastovėjau truputį, pabaladojau ir nuėjau, neskambinau jai į telefoną. Tai buvo spalio 29 d., tai gerai prisimenu. Mačiau, kad klebeno K. duris iš vidaus. Buvome prieš dieną telefonu susitarusios, kad aš ateisiu jos aplankyti, todėl sprendžiu, kad buto viduje Lina buvo, per duris nesikalbėjome. Gal aš susimaišiau, gal ir 28 dieną buvau pas K. atėjusi. Aprašęs liudytojos R. S. parodymus teismas konstatuoja, kad teismas nevertina R. S. parodymų, kaip atitinkančių objektyvią tikrovę, nes duodama parodymus liudytoja painiojosi dėl datos ,- dienos, kurią buvo atėjusi prie L. K. durų. Nors ji sakosi buvusi atėjusi, tačiau per duris su L. K. nesikalbėjo, nors matė klebenamą durų rankeną, po to telefonu kaltinamajai neskambino. Kaip matyti iš toliau aprašomų įrodymų, policijos darbuotojas su L. K. per užrakintas duris kalbėjosi. Liudytojas S. V., policijos darbuotojas, parodė: 2009-10-28 pagal signalą nuvykome į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) namą, (duomenys neskelbtini) butą. Nukentėjusioji buvo laiptinėje, ji sužalota nebuvo tuo metu. Ji sakė, kad kaimynai galėjo sugadinti jos buto durų spyną, nepamenu, ar bandžiau kaimynams pasiskambinti į duris. Nepamenu, ar žiūrėjome spynos pažeidimus. Vizualiai nesimatė jokių spynos pažeidimų. Nukentėjusioji tikrai buvo blaivi, nes automobilyje, mažoje erdvėje rašė pareiškimą dėl durų spynos sugadinimo,- tikrai būtų pajautę, jeigu ji būtų buvusi neblaivi. Liudytojas T. K., policijos darbuotojas, parodė: 2009-10-28 gavome signalą ir nuvykome į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) butą. Tuo metu nukentėjusioji nebuvo sužalota. Blaivumo jos netikrinome, bet vizualiai ji atrodė blaivi. Moteris sakė, kad kaimynai galėjo spyną sugadinti. Pas kaimynus nebandėme patekti. Mes patarėme jai parašyti pareiškimą ir ji tai padarė. Liudytojas G. P., policijos darbuotojas, parodė: 2009-10-28 apie 19 val. 30 min. pagal signalą nuvykau su kolega į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) namo 18 butą. Nelabai pamenu įvykį. Moteris buvo sumušta, kraujo dėmių laiptinėje nesimatė, tik moters veidas buvo sumuštas. Kažkoks konfliktas buvo su kaimynais ar giminaičiais, nepamenu. Nepamenu, ar bandžiau patekti pas kaimynus, bet iš praktikos einame visada pas pažeidėjus. Buvo šoke moteris, nesimatė, kad neblaivi būtų. Liudytojas M. P., policijos darbuotojas, parodė: 2009-10-28 apie 19 val. 30 min. gavome signalą, kad reikia nuvykti į (duomenys neskelbtini) namą. Nelabai pamenu įvykį. Kažką pamenu, lygtai buvo pamušta akis moteriškei, buvo apdraskyta moteris. Pas kaimynus, ar bandžiau pateikti, nepamenu. Jei anksčiau apklaustas sakiau, kad bandžiau patekti pas kaimynus, tai taip ir buvo. Tvirtinu parodymus. Iš Kauno VPK OVS pažymos matyti, kad signalai apie įvykius Kaune, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) name gauti 18 val. 40 min. ir 19 val. 30 min. Aprašęs liudytojų S. V., T. K., G. P., M. P. parodymus bei įvertinęs anksčiau nurodytą pažymą, teismas konstatuoja, kad nukentėjusioji buvo sužalota po to, kai grįžo laiptais prie savo buto durų, policijos automobilyje surašius pareiškimą. Policija buvo iškviesta du kartus ir per trumpą laikotarpį (apie 50 min), be to dar buvo automobilyje rašomas pareiškimas. Nukentėjusiajai teko grįžti prie savo buto durų, tada ją tarp penkto ir šešto aukšto galėjo matyti jos laiptinės kaimynai, kurių parodymai aptarti ir įvertinti anksčiau. Šių duomenų pagrindu daroma išvada, kad įvykis buvo apie 19 val. 30 min. Liudytojas S. A. parodė: Mano draugas B. T. atvažiavo pas mane į namus, mudu turėjome kažkur važiuoti. Važiuojant mašina paskambino B. į telefoną G. ir sakė, kad jos durų spyna užkišta kažkuo, kad negali patekti į savo butą, prašė padėti atrakinti duris. Mes nuvažiavome pas ją į namus. Lipome laiptais, tarp 5-6 aukšto girdėjosi triukšmas. Mačiau kaip G. mušė moteriškė ir du vaikinai. Kai pamatė mus jie, tada staigiai atsidarė durys jų buto ir jie suėjo į butą. Viską mačiau per pusės laiptinės pakopos aukštį. Buvo nosis G. kruvina, akis sudaužyta. Tuo momentu kai mes atėjome, iš lifto kaip tik sūnus G. išėjo. Todėl mudu su B. T. ir išvykome, nes sūnus atėjo. Į 17 butą patekti nebandėme. Buvo sudaužyta nosis G. ir akis užtinusi. Berniukai mosikavosi rankomis, o G. laikėsi į rankeną durų įsikibusi. Kad muštų moteris G., nemačiau. Nepamenu veido moters, kuri buvo su vaikinukais. D. G. du vaikinukai. Moteris lygtai laikėsi įsikibusi į G.. Pamenu, kad vaikinai mosikavo rankomis. Smūgiavo aukštas, lieso sudėjimo vaikinas. Nepamenu tiksliai parodymų savo. Mačiau, kad vaikinai sudavė smūgius G., o kuris vaikinas kur sudavė, negaliu pasakyti. Jie greitai pabėgo. Liftas buvo užimtas, todėl lipome laiptais. Liudytojas B. T. parodė: G. Ž. yra mano buvusi draugė. 2009-10-28 vakare jau, suskambo telefonas mano, skambino G., pasakė, kad kažkas su buto durimis jos atsitiko, paprašė atvažiuoti pažiūrėti, nes ji negalėjo patekti į butą. Atvažiavome su S. A., liftas neveikė ar užimtas buvo, mes lipome laiptais, girdėjosi garsai kažkokie laiptinėje. Palipome aukščiau, pamačiau, kad G. laikosi už savo durų rankenos, o ją kumščiuoja trys žmonės, riktelėjau, ką jūs čia darote, ir jie visi staigiai subėgo į savo butą ir užsidarė duris. Mačiau, kad lašėjo iš nosies kraujas G., akis sumušta buvo. Tuo pačiu momentu sūnus atvyko, todėl durų mes su S. neremontavome. Buvau policijoje apklaustas, Šilainių PN. Papasakojau pareigūnui viską kaip buvo, geriau tada atsiminiau viską. Mačiau, kad aukštesnis berniukas kumščiavo. Nemačiau, ką konkrečiai darė moteris, mačiau kad jie visi trys apspitę buvo G. Ž.. Sūnus G. iš lifto išlipo tuoj pat po mūsų atvykimo. Jis buvo su draugu. Aprašęs liudytojų B. T. ir S. A. parodymus, teismas konstatuoja, kad šie liudytojai patvirtina aplinkybę, kad L. Ž. ir J. J. į šeštą aukštą kėlėsi liftu, kad nukentėjusioji buvo sužalota. Kartu teistas daro išvadą, kad šie liudytojai, taip pat ir pati nukentėjusioji gali klysti dėl L. K. sūnų K. ir M. ūgio: M. K., gimusio (duomenys neskelbtini) metais ūgis po 2009 metų įvykio galėjo pasikeisti, tai yra įvykio metu jis galėjo būti žemesnis už savo brolį K., gimusį (duomenys neskelbtini) metais, kuriam įvykio metu buvo virš dvidešimt metų; be to, įvykio metu visi jame dalyvavę asmenys buvo susilenkę, net pati nukentėjusioji buvo susilenkusi, laikydamasi už durų rankenos,- identifikuoti įvykyje dalyvavusius asmenis vien pagal jų ūgį ar amžių nėra pagrindo. Teismas pažymi, kad nagrinėdamas privataus kaltinimo bylą, teismas ištyrė ir bylai aktualius duomenis, surinktus baudžiamojoje byloje, kuri buvo nutraukta kaltinamųjų L. K. ir K. K. atžvilgiu (apie tai pažymima teisiamojo posėdžio protokole). Kaltinamieji L. K. ir K. K. kalti šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje aprašytos veikos padarymu ir baustini. Dėl veikos kvalifikavimo. Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., nustačius nežymų sveikatos sutrikdymo faktą, ir nenustačius veiką kvalifikuojančių aplinkybių, išdėstytų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatoma. Kaltinamųjų atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikaltimą jie padarė, veikdami bendrininkų grupėje.Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamiesiems skirtina bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.,- laisvės apribojimas, neskiriant švelnesnių ir griežtesnių šiame straipsnyje numatytų bausmių. Dėl civilinio ieškinio. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl 270 litų turtinės žalos įrodytas anksčiau aptartais įrodymais ir tenkintinas. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, -atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, svarbiausia į specialisto išvadą, iš kurios matyti, kad nukentėjusioji dėl savo sveikatos sutrikimo nepatogumus patiria nuo 1999 metų. Teismas konstatuoja, kad nukentėjusiosios nurodomi nepatogumai, patirti dėl padaryto nusikaltimo, yra tokie patys, kurie buvo iki čia aptariamo nusikalstamo įvykio ir yra patirti iki čia aprašomo įvykio, - išskyrus kraujosrūvas ir sumušimų žymes, kurios yra jau išnykusios. Nukentėjusioji pagrindė proceso išlaidų pagrįstumą, pateikdama duomenis apie advokatams išmokėtas pinigų sumas (b.l.4, 86, 87), todėl iš kaltinamųjų solidariai priteistina 2920 litai išlaidų, kurias nukentėjusioji turėjo išleisti ją atstovaujančių advokatų darbui apmokėti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 103 str., 106 str.). Šioje byloje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. padarymu buvo kaltinamas ir M. K., skunde nurodant, kad jis 2009 m. spalio 28 d. apie 18 val. 30 min. Kaune, (duomenys neskelbtini) gyvenamojo daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) VI aukšto laiptinės aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) buto durų L. K. su K. K. vartojant prieš nukentėjusiąją smurtą ir nežymiai sutrikdant nukentėjusiajai sveikatą, tampė nukentėjusiąją už rūbų ir ne mažiau kaip vieną kartą spyrė jai į kojas tuo sukeldamas fizinį skausmą. Tai yra M. K., padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. Teismas toliau išdėstomų argumentų pagrindu daro išvadą, kad nėra surinkta įrodymų, jog M. K. būtų padaręs nusikaltimą, jis išteisintinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 2 d. , 303 str. 5 d. 2 p. pagrindu ir tvarka. Nukentėjusioji skunde dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka nurodė „ Į laiptinę iš buto buvo išėjęs ir jaunesnysis L. K. sūnus M. K., kuris mane tampė už drabužių ir spyrė man į kojas, tačiau sužalojimo pasekmių neišliko“. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad kitas K. sūnus (M. K.) ją tąsė už kojų, tačiau sužalojimo nepadarė. Teismas konstatuoja, kad tik nukentėjusiosios skundo baigiamojoje dalyje dėl kaltinimo M. K. nukentėjusioji paminėjo, kad dėl M. K. spyrio koja į jos koją ji patyrė skausmą. Teisiamajame posėdyje apie tai pati nukentėjusioji nekalbėjo ir tokių aplinkybių nenurodė. Teismas daro išvadą, kad M. K. buvo įvykio vietoje, tačiau nusikaltimo nepadarė. Jis išteisintinas anksčiau nurodytais pagrindais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 2 d. , 303 str. 5 d. 2 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str.-302str., 303 str.-307 str., 119 str., 136 str., nusprendžia: L. K. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str.1d., ir skirti bausmę - laisvės apribojimą trims mėnesiams; paskirti nuteistajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 3 p. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, - įpareigojimą nuteistąją pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. K. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str.1 d., ir skirti bausmę - laisvės apribojimą trims mėnesiams; paskirti nuteistajam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 3 p. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, - įpareigojimą nuteistajam pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Iš dalies patenkinti nukentėjusiosios G. Ž. civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos: priteisti G. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) iš L. K., a..k(duomenys neskelbtini) ir K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai 270 Lt (du šimtus septyniasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti, 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei nusikaltimu padarytai žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 250 str.), ir 2920 Lt (du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt litų (Baudžiamojo proceso kodekso 103, 106 str.) Iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento paskirti L. K. ir K. K. kardomąsias priemones rašytinius pasižadėjimus neišvykti. M. K. išteisinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 2 d. , 303 str. 5 d. 2 p. pagrindu. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą. Teisėjas Rimantas Sipavičius