- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-16
- Bylos Nr.
- 1A-37-495-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-00801-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Regina Pocienė, Vladislavas Lenčikas
- Nuteistasis
- N. V.
- Civilinis ieškovas
- Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Nukentėjusysis
- K. P.
Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-37/2013
Teisėjas Valdas Petraitis Teisminio proceso Nr. 1-18-1-00801-2011-4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. sausio 16 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo N. V. nuteista:
- pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 138 str. 1 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 284 str. 1 d. 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir paskirta N. V. galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys patenkinti visiškai. Iš N. V. civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteista 1203,81 Lt nukentėjusiosios K. P. gydymo išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. V. nuteista už tai, kad ji nesunkiai sužalojo žmogų ir pažeidė viešąją tvarką, o būtent:
ji 2011-05-22 apie 15.40 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,86 promilių girtumo laipsnis), viešoje vietoje - prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, su savimi turėtu peiliu tyčia vieną kartą dūrė K. P. į dešinės rankos alkūnę ir vieną kartą peiliu dūrė jai į nugarą, tuo nukentėjusiajai K. P. padarydama nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį pjautinėmis žaizdomis kairės mentės bei dešinės alkūnės srityje, dėl ko nukentėjusiosios K. P. sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Šalies argumentai
Nuteistoji apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendį ir paskirti jai su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, įpareigojant ją gydytis nuo priklausomybės alkoholiui.
Apeliantės nuomone, VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, parasuicidinis elgesys, lengvas protinis atsilikimas, ryškūs elgesio pakitimai, reikalaujantys dėmesio ir gydymo, yra pakankamas pagrindas jos atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 59 str. 1 d. 6 p. nuostatas. Be to, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę pripažino tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio.
Teismo posėdžio metu nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas.
BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantei bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, aukščiau išdėstytomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis vadovavosi ir jų nepažeidė.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad N. V. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios abi priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų. Apeliantė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai padarė panaudodama peilį. Abi apeliantės padarytos nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Skundžiamu nuosprendžiu N. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, jog ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), pastarosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad ji nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Apeliantės nuomone, VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, parasuicidinis elgesys, lengvas protinis atsilikimas, ryškūs elgesio pakitimai, reikalaujantys dėmesio ir gydymo, yra pakankamas pagrindas jos atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 59 str. 1 d. 6 p. nuostatas. Be to, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę pripažino tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio.
Aukščiau nurodyti apeliantės skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, paprastai atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Teismai paprastai nustato šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį (kasacinė byla Nr. 2K-21/2011).
Pažymėtina tai, jog duomenų apie tai, kad N. V. nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiosios K. P. elgesys, byloje nėra. Kaip matyti iš pačios apeliantės teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, ji teismui negalėjo paaiškinti dėl kokių priežasčių peiliu dūrė nukentėjusiajai K. P.. Nors N. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nukentėjusioji K. P. jai taip pat sudavė į kaktą, tačiau nepatvirtino, jog būtent šis nukentėjusiosios elgesys įtakojo jos nusikalstamus veiksmus. N. V. teismui parodė, jog ji prieš tos dienos įvykį apie savaitę ar tris dienas kasdien vartojo amfetaminą, o kai pradėjo vartoti dar ir alkoholį, jai galvoje prasidėjo kažkoks pamišimas. Apeliantė nurodė, jog ji nežino, kas ją pastūmėjo taip pasielgti – ar alkoholis, ar narkotikai, ji nesupranta. Nukentėjusioji K. P. apklausos metu nurodė, jog ji N. V. nemušė, N. kažką šaukė ir jai grasino, buvo nusiteikusi agresyviai, prisiartino prie jos ir sudavė jai į nugaros kairę pusę. Byloje liudytoja apklausta R. G. apklausos metu nurodė, jog N. tiesiog be jokios priežasties išsitraukė nedidelį peilį ir juo puolė K.. Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, BK 59 str. 1 d. 6 p. numatytą aplinkybę pripažinti N. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nėra jokio pagrindo.
Priešingai nei nurodoma apeliantės skunde, pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu pastarosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Tai, kad apeliantė nusikalstamų veikų padarymo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui, neginčijamai įrodyta byloje esančiais įrodymais – alkotesterio šaknele, kurioje užfiksuota, kad 2012-06-22 21.51 N. V. nustatytas 1.86 ‰ girtumas (b.t. 1, b.l. 59), pačios N. V., nukentėjusiosios K. P., liudytojos R. G. parodymais. Tiek apeliantė, tiek nukentėjusioji bei liudytoja apklausų metu patvirtino, jog iki įvykio visos trys varytojo alkoholinius gėrimus. Kaip aukščiau jau buvo nurodyta, N. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog ji prieš tos dienos įvykį apie savaitę ar tris dienas kasdien vartojo amfetaminą, o kai pradėjo vartoti dar ir alkoholį, jai galvoje prasidėjo kažkoks pamišimas, ji nežino, kas ją pastūmėjo taip pasielgti – ar alkoholis, ar narkotikai, ji nesupranta.
Vertindamas N. V. asmenybę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ji praeityje teista, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas. Skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė vos pasibaigus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimui. Be to, apeliantė ne kartą bausta ir administracine tvarka, vieną iš administracinių teisės pažeidimų (smulkųjį svetimo turto pagrobimą, ATPK 50 str.) padarė jau po jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Už padarytus administracinius teisės pažeidimus paskirtų baudų nemoka. Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo apeliantės antisocialines nuostatas ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas, ji yra linkusi nusikalsti ir teigiamų išvadų nedaro, nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų darymas yra pastarosios gyvenimo būdas, kurio ji neketina keisti. Pažymėtina ir tai, jog kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.). Tuo tarpu vadovaujantis BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.
Vertinant N. V. asmenybę, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors ji yra deklaravusi gyvenamąją vietą, tačiau realiai ten negyvena, ji neturi pastovios gyvenamosios vietos, ką patvirtina jos pačios paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu, sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo termino nustatymo klausimą (b.t. 1, b.l. 111). Be to, ji niekur nedirba, nėra registruota ir Darbo biržoje, t.y. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio (b.t. 1, b.l. 144-150). N. V. į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašyta. Kaip matyti iš VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 2012-03-21 rašto Nr. (duomenys neskelbtini), N. V. nuo 2011-07-25 iki 2011-07-26 gydyta Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozė – kiti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, parasuicidinis elgesys, lengvas protinis atsilikimas, yra ryškus elgesio pakitimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, tačiau specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog V. V. nėra nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas, tiriamos veikos metu jai nepasireiškė laikino psichikos sutrikimo požymiai, todėl jai netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b.t. 1, b.l. 155, 157, 160).
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tokiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kitų rūšių bausmių N. V. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka ir kad bausmės tikslai jos atžvilgiu bus pasiekti tik paskyrus griežčiausią BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantei už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra žymiai mažesnės nei sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog apeliantei skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos, jas švelninti apeliantės skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Taip pat teisingai pirmosios instancijos teismas taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir bendrindamas apeliantei už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, paskirdamas N. V. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., bausmę, padarė rašymo apsirikimo klaidą ir vietoj „1 (vienerių) metų” nurodė, jog skiria „1 (vienerių) mėnesių” laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad padaryta rašymo apsirikimo klaida patvirtina ne tik pati sakinyje esančių žodžių morfologinė struktūra, bet ir tai, kad subendrinus bausmes apėmimo būdu už atskiras nusikalstamas veikas, paskirta galutinė subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistosios N. V. apeliacinį skundą atmesti.
Ištaisyti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą vietoje „padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 1 (vienerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę” nurodant „padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę ”.