Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. T. (toliau – E. T.) gynėjo advokato Nerijaus Strazdo apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. T. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 189 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 130 MGL, t. y. 4895,80 eurų, dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsnio 1 dalimi, į E. T. paskirtos bausmės laiką įskaitytas E. T. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. spalio 7 d. 7.30 val. iki 2016 m. spalio 8 d. 13.30 val. – 2 (dvi) paros, vieną parą prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, paskiriant E. T. galutinę 126 MGL, t. y. 4745,16 eurų, dydžio baudą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti E. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. T. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį už tai, kad naudojosi svetimu turtu, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, o būtent: 2016 m. spalio 7 d., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, Statoil degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tikslesnė vieta nenustatyta, tyrimo metu nenustatytas asmuo I. perdavė jam vairuoti Vokietijos Federacinėje Respublikoje pagrobtą sunkiasvorę transporto priemonę, 18490 eurų vertės MERCEDES BENZ/ACTROS 1844, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), su Vokietijos Federacinėje Respublikoje pagrobta 14210 eurų vertės puspriekabe KRONE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kuriomis naudojosi, t. y. iš degalinės Statoil, esančios (duomenys neskelbtini), tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, važiavo į (duomenys neskelbtini), kol 2016 m. spalio 7 d.5.30 val. kelio (duomenys neskelbtini) 57,500 kilometre, (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų. Apeliaciniu skundu nuteistojo E. T. gynėjas advokatas Nerijus Strazdas prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį jo veiksmuose nesant nusikalstamos veikos sudėties. Nenustačius išteisinimo pagrindų, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendį pakeisti – sušvelninti jam paskirtą bausmę, ją sumažinant.Apeliaciniu skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas bei neteisėtas, nes neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Nuteistojo veiksmuose nebuvo BK 189 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų sudėties požymių, nuteistojo kaltė grindžiama vien tik subjektyviomis prielaidomis, todėl nuosprendis turėtų būti panaikinamas, o nuteistasis – išteisintas.Pasak nuteistojo gynėjo, E. T. negalėjo būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, nes jo veiksmuose nenustatytas vienas iš būtinųjų šio straipsnio sudėties požymių – kaltė. Darant šią išvadą pažymima, kad nuteistojo kaltę pirmosios instancijos teismas konstatavo remdamasis subjektyviomis prielaidomis, susijusiomis su vilkiko užvedimo raktu, laidais kabinos viduje ir, esą, aiškiai matomais spynelės apgadinimais. Pažymima, jog nuteistajam nenustatytas asmuo automobilį perdavė ankstyvą spalio 7 d. rytą, t. y. tamsiu paros metu, todėl šių požymių E. T. galėjo tiesiog nepastebėti. Be to, daugiausiai dėmesio tuo metu jis skyrė transporto priemonės dokumentams, patikrino ar jie išoriškai tvarkingi, ar atitinka transporto priemonės, kurią vairuos, duomenis. Kadangi dokumentai buvo tvarkingi, nieko daugiau neklausinėjo ir sutiko vairuoti automobilį nurodytu maršrutu. Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į tai, kad dauguma perparduodamų transporto priemonių turi tam tikrų techninių ar kosmetinių defektų, dėl kurių šios transporto priemonės yra pigesnės, todėl teiginys, jog nuteistasis iš transporto priemonės būklės turėjo suprasti, jog transporto priemonė yra vogta, yra nepagrįstas. Darant šią išvadą, pabrėžiama ir tai, kad perparduodamos transporto priemonės dažnai būna patyrusios eismo įvykį, sugedusios arba be užvedimo raktelių, gali būti sugedusi užvedimo spynelė, todėl esminis kriterijus, dėl kurio nuteistasis sutiko vairuoti automobilį, buvo tvarkingi dokumentai, kurie, be kita ko, įtarimų nesukėlė ir policijos pareigūnui M. D., t. y. profesionalui, žinančiam transporto priemonių dokumentų būtinuosius rekvizitus, mokančiam įvertinti ar dokumentai autentiški. Vien tai, kad teisėsaugos institucijoms nepavyko nustatyti kito asmens, kuris susijęs su vilkiko vagyste, nuteistojo gynėjo vertinimu, taip pat nereiškia, kad E. T. turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.Akcentuojama ir tai, kad nors E. T. buvo kaltinamas tuo, kad naudojosi didelės vertės svetimu turtu, žinodamas, jog turtas gautas nusikalstamu būdu, tačiau skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatuota, jog E. T. įgijo didelės vertės turtą – krovininį vilkiką su puspriekabe, kurių rinkos vertė 32 700 eurų. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pakeitė faktines bylos aplinkybes iš esmės skirtingomis – nuteistasis nebuvo kaltinamas tuo, kad įgijo transporto priemonę, todėl buvo padarytas esminis BPK pažeidimas, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymo garantuotos kaltinamojo teisės, o teismas negalėjo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylos, ir priimti teisingą nuosprendį.Apeliaciniu skundu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Minimalaus gyvenimo lygio dydis, kuris tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui, ir šiuo metu siekia 50 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymai, lengvinantys ar panaikinantys baudžiamumą, ar švelninantys bausmę bei kitokiu būdu palengvinantys asmens, padariusio nusikalstamą veiką, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, nusikalstamos veikos dalyko (transporto priemonės su priekaba) vertė (32 700 eurų) mažintina nuo 868,30 MGL iki 654 MGL. Nors tai nekeičia veikos kvalifikacijos, tačiau teismui suponuoja galimybę nuteistajam sušvelninti paskirtą bausmę, t. y. sumažinti nuosprendžiu paskirtos bausmės dydį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistojo E. T. gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, teigdamas, kad nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, prašė jį atmesti. Nuteistojo E. T. gynėjo advokato N. Strazdo apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo turinį matyti, kad vertinamu atveju nesutinkama su E. T. veiksmų kvalifikavimu iš esmės teigiant, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neišsiaiškino visų svarbių bylos aplinkybių, būtinų nuteistojo kaltei pagrįsti, pažymint ir tai, kad nuteistasis nežinojo, jog vairuoja nusikalstamų būdu įgytą (vogtą) transporto priemonę. Sutikti su tokiais apeliacinio skundo motyvais ir jų visumoje naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistasis siekia būti išteisintas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį yra nepagrįsti ir atmetami. Jo kaltę pasinaudojus didelės vertės svetimu turtu, žinant, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama.Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad BK 189 straipsnyje numatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal BK 189 straipsnio 1–3 dalių dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra šių veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Pažymėtina, kad šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu, t. y. tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu. Nustatant asmens kaltumą įrodinėtinas ir BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia. Jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti. Šiame kontekste vis tik pabrėžtina, kad įstatymas nereikalauja, jog kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-697/2017).Analizuojant BK 189 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius E. T. veiksmuose, tuo pačiu sprendžiant ir jo kaltės klausimą jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, visų pirma pažymėtina, kad ginčo dėl to, jog automobilis ir puspriekabė, kurias vertinamo įvykio metu vairavo nuteistasis, buvo įgytos nusikalstamu būdu – jas pagrobiant, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Remiantis Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos EUROPOL 2016 m. spalio 13 d. ir 2016 m. lapkričio 21 d. pranešimuose užfiksuotais duomenimis, automobilis DAIMLER-BENZ ACTROS 1844 VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis kompanijai (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas laikotarpyje nuo 2016 m. spalio 2 d. 10.00 val., iki 2016 m. spalio 3 d. 10.00 val., iš kompanijos teritorijos adresu (duomenys neskelbtini). Apie nusikaltimą 2016 m. spalio 4 d. buvo pranešta Lippe policijos skyriui (b. t. 1, b. l. 143). Tuo tarpu priekaba VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausanti (duomenys neskelbtini), buvo pavogta laikotarpyje nuo 2016 m. spalio 15 d. iki 2016 m. spalio 17 d. iš (duomenys neskelbtini). Apie vagystę 2016 m. spalio 17 d. buvo pranešta Lippe policijos skyriui (b. t. 1, b. l. 146).Tačiau skundžiamu nuosprendžiu kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį E. T. buvo pripažintas ne už komentuojamo turto – automobilio ir puspriekabės įgijimą, bet už naudojimąsi nusikalstamu būdu įgytu turtu, todėl šioje baudžiamojoje byloje aplinkybės, kuriomis aptartos transporto priemonės iš Vokietijos pateko į Lietuvos Respubliką, kas atliko šiuos veiksmus, sprendžiant E. T. kaltės klausimą, priešingai nei tai traktuojama apeliaciniu skundu, esminės reikšmės neturi. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje (8 lapas) padarytas rašymo apsirikimas, nurodant, jog E. T. įgijo didelės vertės svetimą turtą. Darant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad aprašant E. T. padarytą nusikalstamą veiką, jos faktines aplinkybes (nuosprendžio 1 lapas), apie didelės vertės svetimo turto įgijimą neužsimenama, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodant, kad E. T. naudojosi didelės vertės svetimu turtu, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Tuo tarpu apie nuteistojo tariamą svetimo turto įgijimą skundžiamame nuosprendyje užsimenama tik vienoje vietoje, be kita ko, ir ne visai logiškai rišliame sakinyje „E. T. įgijo didelės vertės turtą – krovininį vilkiką su puspriekabe, <...>, žinodamas, kad minėtas automobilis įgytas nusikalstamu būdu“, todėl vien tik šio sakinio konstrukcija ir pavartotos formuluotės, priešingai nei tai traktuojama nuteistojo gynėjo apeliaciniu skundu, nesudaro pagrindo išvadai, jog E. T. buvo nuteistas ne tik už naudojimąsi nusikalstamu būdu įgytu turtu, bet ir už jo įgijimą. Esant šių duomenų visumai nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, jog skundžiamu nuosprendžiu buvo pakeistos faktinės nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybės, pažeidžiant BPK 256 straipsnyje numatytą kaltinimo pakeitimo tvarką, atmestini kaip deklaratyvūs. Nors apeliaciniu skundu nesutinkama ir su skundžiamo nuosprendžio išvadomis, jog E. T. žinojo, kad aukščiau aptartas turtas – automobilis ir puspriekabė, buvo gautas nusikalstamu būdu, dėl ko, pasak nuteistojo gynėjo, E. T. veiksmuose nėra BK 189 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos subjektyviojo požymio – kaltės, tačiau, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir tinkamai pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visumą, sutikti su tokiais nuteistojo gynėjo teiginiais, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tokią išvadą teisėjų kolegijai leidžia daryti ne tik paties nuteistojo pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų analizė, bet ir rašytinė nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu E. T. parodė, kad 2016 m. spalio 7 d. naktį į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko jam iš matymo pažįstamas asmuo I., paprašęs jo (nuteistojo) parvairuoti automobilį iš (duomenys neskelbtini) esančios „Statoil“ degalinės į (duomenys neskelbtini) esančią „Lukoil“ degalinę. Sakė, kad skolingas neliks, tačiau atlygio sumos neįvardijo. (duomenys neskelbtini) esančią „Statoil“ degalinę jis (nuteistasis) pasiekė I. autobusiuku. Vilkiko, kurį turėjo parvairuoti, dokumentai buvo tvarkingi, jokių įtarimų nesukėlė. Vilkiko užvedimo spynelė sugadinta nebuvo, o dėl to, kad ji buvo atplyšusi, tai visko pasitaiko automobiliuose su tranzitiniais numeriais. Įtarimų jam nesukėlė ir apardyta vilkiko panelė bei matomi laidai, pagalvojo, kad gal buvo koks gedimas. Vilkiko užvedimo raktelis įtarimų taip pat nekėlė. Jam yra tekę parvaryti sunkvežimius iš užsienio. Kelionės metu I. jo nelydėjo, dėl ryšio priemonės su juo taip pat nesitarė, tačiau vilkike buvo telefonas. I. sakė, kad jei kas, paskambinsi, tačiau jis (nuteistasis) telefonu nesinaudojo. Papildomai E. T. paaiškino, kad su I. jis turėjo bendrą automobilių verslą, aikštelėse ieškodavo automobilių. I. yra vežęs ne vieną automobilį. Iki įvykio su I. bendravo apie 7 mėnesius. Vertinant aptartų E. T. parodymų patikimumą ir objektyvumą visų pirma pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiais atvejais kaltininko parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų baudžiamosios bylos duomenų visumoje. Aptartos teismų praktikos kontekste analizuojant nuteistojo parodymų visumą, neabejotina, jog E. T., apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, nebuvo nuoseklus. Nors parodymus apie jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes pirmosios instancijos teisme jis davė vieno teismo posėdžio metu, tačiau jo išdėstytos vertinamo įvykio aplinkybės skyrėsi, nesutapo tarpusavyje, o jo keliamos įvykio versijos prieštarauja ir sveikai logikai, todėl vadovautis aptartais E. T. parodymais sprendžiant jo kaltės klausimą, teisinio pagrindo nėra. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio pradžioje E. T. nurodė, kad I., neva paprašęs jo pavairuoti jam pareikštuose kaltinimuose nurodytą transporto priemonę, jam yra pažįstamas tik iš matymo, tačiau to paties teismo posėdžio metu, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, jis patikslino, kad su I. jį siejo bendras verslas, jie pažįstami jau 7 mėnesius, ne kartą I. yra vežęs automobilius. Tačiau, nepaisant jų bendro verslo ir 7 mėnesių pažinties, nuteistasis jokių I. asmens duomenų teismui nepateikė, nežinojo ir jo telefono numerio, nors to paties teismo posėdžio metu, aiškindamas aplinkybes dėl jo vairuotame vilkike rasto telefono, jis nurodė, kad telefonas buvo paliktas I., kuris jam sakė, jog jeigu reikės, jis (nuteistasis) galės su juo susisiekti. Be to, pasak E. T., jis sutiko padėti I. ir parvaryti jo prašomą vilkiką į (duomenys neskelbtini) siekdamas užsidirbti, tačiau dėl jokio konkretaus atlygio su minėtu asmeniu jis nesitarė, kas vėlgi teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti E. T. parodymų patikimumu. Analogiška išvada darytina įvertinus ir E. T. teiginius, jog vilkiko atplyšusi spynelė (t. 1, b. l. 24) jam jokių įtarimų nesukėlė, kadangi automobiliuose su tranzitiniais numeriais visko būna, kai tuo tarp vertinamo įvyko metu jo vairuotas vilkikas ir puspriekabė buvo pažymėti lietuviškais valstybiniais numeriais, kurie, pasak nuteistojo, sutapo su valstybiniais numeriais, nurodytais transporto priemonių dokumentuose, kuriuos jam neva perdavė asmuo, vardu I. Be aptartų prieštaravimų nuteistojo parodymuose, abejonių jų patikimumu ir objektyvumu teisėjų kolegijai kelia ir E. T. pateiktų faktinių nagrinėjamo įvykio aplinkybių nelogiškumas. Nors apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nuteistasis ir nurodė, kad jam ne kartą yra tekę parvairuoti sunkvežimius iš užsienio, kas teisėjų kolegijai leidžia daryti iš esmės pagrįstą išvadą, jog asmuo žinojo, kaip turi atrodyti tokios transporto priemonės užvedimo raktas, tačiau vertinamu atveju, kai vizualiai matyti, jog vilkiko raktas, kurį E. T. perdavė asmuo, vardu I., nebuvo originalus (gamyklinis) – neturėjo jokių skiriamųjų ženklų, logotipų ar pan. (b. t. 1, b. l. 38), nuteistajam jokių įtarimų nesukėlė. Tikėti šiais nuteistojo argumentais, įvertinus dar ir tai, kad baudžiamosios bylos duomenimis, vilkiko užvedimo spynelės dalis buvo rasta ant vilkiko grindų, vilkiko kabinoje po daiktadėže buvo nuimtos dailylentės, iš po kurių matėsi atviri laidai, atluptas dešinys prietaisų skydelio kraštas, ant kilimėlio po keleivio sėdyne matėsi trijų atšakų laidas, kurio dalys nutrauktos, ant vilkiko grindų rastos juodos spalvos medžiaginės pirštinės ir pan. (t. 1, b. l. 11-27), nėra jokio objektyvaus pagrindo. Akivaizdu, jog asmuo, ne kartą vairavęs vilkikus, matydamas tokį vilkiko salono vaizdą, įvertinęs jam perduoto vilkiko užvedimo rakto išvaizdą (neoriginalus, negamyklinis), būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, turėjo suvokti, jog minėta transporto priemonė yra įgyta neteisėtu būdu. Spręsti, jog aptarti vilkiko apgadinimai buvo tapatūs dažnai pasitaikantiems perparduodamų transporto priemonių trūkumams, priešingai nei tai konstatuojama nuteistojo gynėjo apeliaciniu skundu, teisinio pagrindo taip pat nėra, kadangi, sprendžiant iš aukščiau aptartų nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų, akivaizdu, jog visi analizuojami vilkiko apgadinimai buvo susiję su neteisėtu patekimu į sunkiasvorį automobilį bei jo užvedimu – kyšoję laidai, policijos pareigūno M. D. teigimu, galimai dėl siekio išjungti GPS daviklį, esantį automobilyje, kurio pagalba galima nustatyti automobilio buvimo vietą, užvedimo spynelės apgadinimai, neoriginalaus užvedimo rakto panaudojimas, būtini transporto priemonės užvedimui, ir pan. Šių duomenų visumoje kaip nepagrįsti atmestini ir nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, jog E. T. minėtų automobilio apgadinimų galėjo ir nepastebėti dėl tamsaus paros laiko, kadangi apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu E. T. betarpiškai patvirtino matęs atplyšusią vilkiko užvedimo spynelę, išardytą vilkiko panelę bei ant vilkiko grindų matomus laidus, tačiau ypatingo dėmesio šioms aplinkybėms neskyręs. Abejoti E. T. kalte jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo teiginiai, jog vertinamu atveju E. T. buvo susikoncentravęs į I. jam perduotų transporto priemonių dokumentų patikrą, dėl ko, ypatingo dėmesio vilkiko kabinoje esantiems apgadinimams jis neteikė. Motyvuojant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad remiantis nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, vilkiko ir puspriekabės dokumentuose nurodyti valstybiniai numeriai iš tiesų sutapo su valstybiniais numeriais, esančiais ant transporto priemonių, tačiau vilkiko kėbulo numeris nuo nurodytojo jo dokumentuose akivaizdžiai skyrėsi, ką teisiamojo posėdžio metu betarpiškai patvirtino ir liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. D., be kita ko, tikrinęs transporto priemonių dokumentus sustabdžius E. T.. Neabejotina, jog šį skirtumą, atidžiai tikrindamas jam perduotų transporto priemonių dokumentus, siekdamas įsitikinti, jog transporto priemonės įgytos teisėtu būdu, nuteistasis būtų pastebėjęs. Šių duomenų visumoje teigti, jog esminis kriterijus, dėl kurio nuteistasis sutiko vairuoti automobilį, buvo tvarkingi dokumentai, priešingai nei tai traktuojama E. T. gynėjo apeliaciniu skundu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atmetant nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atkreiptinas dėmesys ir į liudytoju nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklausto policijos pareigūno M. D. parodymus, remiantis kuriais, tikrinant E. T. vairuotą transporto priemonę, jis pastebėjo, jog dešinėje pusėje ant lango nėra priklijuotos kelių mokesčio lentelės (vinjetės), o prie statramsčio – kabo nutraukti laidai. Vairuotojas paaiškino, nežinantis, kas atsitiko, dėl ko keleivio vietoje ištraukti laidai, kurių buvo daug ir pradėjo jaudintis bei aiškinti, kad automobilį jis tik pervaro iš degalinės į kitą degalinę. Tuo metu, kai pareigūnas iš užvedimo spynelės išėmė užvedimo raktelį, kuris buvo neoriginalus, kaip geležtė, vilkiko vairuotojas pradėjo jaudintis dar labiau. Išsiaiškinus, kad E. T. vairuotas vilkikas yra vogtas, šis parodė, kad jam nėra žinoma, iš kur ta transporto priemonė, pažymėdamas, kad jo tik paprašė parvairuoti automobilį kažkoks pažįstamas. Iš šių parodymų visumos seka, kad sustabdžius E. T. vairuojamą vilkiką policijos pareigūnams, šis, jo paties teigimu, neturėdamas net menkiausio įtarimo, jog vertinamo įvykio metu jo vairuotas vilkikas galėjo būti įgytas nusikalstamu būdu, pareigūnui paklausus apie vilkiko salone matomus apgadinimus – kyšančius nutrauktus laidus (apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu jis teigė, jog šie apgadinimai jam jokių įtarimų nesukėlė), pradėjo jaudintis, o pareigūnui iš vilkiko užvedimo spynelės ištraukus aukščiau aptartą automobilio užvedimo raktą (kuris vizualiai buvo negamyklinis), nuteistojo jaudulys didėjo, kas aukščiau aptartų duomenų visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog toks nuteistojo elgesys buvo sąlygotas neteisėto transporto priemonės įgijimo fakto, apie kurį E. T. neabejotinai žinojo.Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į E. T. pareikštuose kaltinimuose nurodytų transporto priemonių pervarymo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) laiką. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. T., vairuojantis nusikalstamu būdu įgytą vilkiką su puspriekabe, policijos pareigūnų buvo sustabdytas apie 5.30 val., kelio (duomenys neskelbtini) 57,500 kilometre. Kaip seka iš E. T. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų visumos, I., prašydamas pagalbos – parvaryti komentuojamas transporto priemones iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), atvyko į nuteistojo namus, esančius (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 7 d. naktį, po ko, nuteistasis iš (duomenys neskelbtini) miesto nuvyko į (duomenys neskelbtini) miestą (apie 150 km), iš kur komentuojamu vilkiku jis vyko į (duomenys neskelbtini). Ir vis tik, aplinkybė, jog minėtų transporto priemonių pervarymas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) buvo būtinas, juo labiau nakties metu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog toks paros laikas buvo pasirinktas neatsitiktinai, o siekiant išvengti galimų pasekmių (policijos patikros ir pan.) dėl daromos nusikalstamos veikos – naudojimosi vogtomis transporto priemonėmis. Aukščiau aptartų aplinkybių kontekste neabejojant BK 189 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių egzistavimu E. T. veiksmuose, svarbu paminėti ir tai, kad komentuojama nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesioginės tyčios forma, t. y. kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti, tačiau, nustatinėjant šį komentuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį, įstatymas nereikalauja, jog kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą. Tuo tarpu įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą, t. y. automobilio apgadinimus, negamyklinį vilkiko užvedimo raktą, aplinkybes, kuriomis, pasak nuteistojo, jis buvo paprašytas parvairuoti jam pareikštuose kaltinimuose minimas transporto priemones, šių veiksmų atlikimo laiką (naktis), teisėjų kolegijai leidžia neabejotinai spręsti, kad E. T., būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, suprato savo nusikalstamų veiksmų turinį, suvokė, jog jo naudojamos transporto priemonės yra įgytos neteisėtu būdu, todėl abejoti tyčios buvimu jo veiksmuose, nėra jokio objektyvaus pagrindo.Įvertinusi aukščiau išdėstytų duomenų visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas E. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl E. T. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog sprendžiant E. T. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo, todėl naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojęs naujas MGL (bazinis bausmių ir nuobaudų) dydis, kuris šiuo metu siekia 50 eurų. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad transporto priemonės su priekaba vertė (32 700 eurų) dėl pasikeitusio MGL dydžio vertinamu atveju turėtų būti mažintina nuo 868,30 MGL iki 654 MGL, kas suponuotų galimybę nuteistajam sušvelninti paskirtą bausmę, tačiau sutikti su šiais E. T. teiginiais, vėlgi nėra jokio objektyvaus pagrindo.Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turtintiems teistumą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d nutarimu Nr. 707, kuris įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d., iš tiesų buvo patvirtintas naujas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, tapatus MGL – 50 eurų, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis. Nusikaltimo dalyko vertė nustatoma atsižvelgiant į MGL dydį, nustatytą nusikaltimo padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-3/2006, 2K-7-519/2006, 2K-7-495/2007, 2K-348/2008 ir kt.). Tokiu būdu neabejotina, kad patvirtintas naujas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, tapatus MGL, priešingai nei tai traktuojama nuteistojo gynėjo apeliaciniu skundu, įtakos nuteistojo E. T. teisinei padėčiai, jam paskirtos bausmės švelninimui, neturi. Tuo tarpu įvertinus skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu E. T. paskirtą bausmę, jos rūšį ir dydį, jos paskyrimo motyvus, atsižvelgiant į tai, jog jokių kitų bausmės švelninimo motyvų nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu teisėjų kolegijai nepateikė, teigti, jog E. T. paskirta bausmė yra neproporcinga jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui bei pavojingumui, ar yra per griežta, nėra jokio teisinio pagrindo. E. T. paskirtoji bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). BK nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimo taisykles vertinamu atveju pažeistos nebuvo. Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant E. T. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme.Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. T. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.