Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2011-10-11 · Civilinė byla Nr. 2A-394/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2011-10-11
Bylos Nr.
2A-394/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
V. B.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Parex bankas“
Advokatai
Adomas Kunčius, Jonas Kurlavičius
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-394/2011Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6;35.4; (S) 36.2;35.6.2;
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės,

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Jonui Kurlavičiui,atsakovo atstovui advokatui Adomui Kunčiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-509-173/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Parex bankas“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo, atsakovo V. B. priešieškinį ieškovui akcinei bendrovei „Parex bankas“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „Parex bankas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. B. 203823,70 Lt. Nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 7 d. ieškovas AB Parex bankas“ ir UAB „VP Invest“ sudarė kreditavimo sutartį Nr. PS/1567/002, pagal kurią UAB „VP Invest“ buvo suteiktas 1192531,20 Lt kreditas. Šalys 2008 m. rugsėjo 5 d. sudarė susitarimą dėl 2007 m. rugsėjo 7 d. kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo buvo susitarta kredito sumą sumažinti iki 1007505,80 Lt. Kredito gavėjas minėtu susitarimu įsipareigojo iki 2009 m. vasario 7 d. grąžinti kreditą, mokėti palūkanas bei vykdyti kitas kreditavimo sutartyje numatytas prievoles. UAB „VP Invest“ skola bankui pagal 2007 m. spalio 7 d. kreditavimo sutartį yra 203823,70 Lt. Iš jų 202854,51 Lt - išduoto ir negrąžinto kredito, 969,19 Lt priskaičiuotų, bet nesumokėtų palūkanų. Prievolės įvykdymas buvo užtikrintas 2008 m. rugsėjo 25 d. laidavimo sutartimi Nr. LS/1567/002, pagal kurią atsakovas V. B. įsipareigojo, kaip solidarus skolininkas, atsakyti bankui visu jam priklausančiu turtu, jeigu kredito gavėjas laiku ir tinkamai neįvykdys visų savo prievolių arba jų dalies pagal kreditavimo sutartį.

UAB „VP Invest“ buvo iškelta bankroto byla, yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl šios įmonės pabaigos, įmonė išbraukta iš įmonių registro. Ieškovui negrąžinta dalis kredito-203 823, 70 Lt. Ši suma priteistina iš atsakovo V. B. (CK 6. 14 straipsnio 3 dalis, 6. 81 straipsnio 2 dalis, 6. 37 straipsnio 2 dalis, 6. 210 straipsnis).

Šalies argumentai

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovo AB „Parex bankas“ priteisti 347914,20 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentus palūkanų nuo priešieškinio pateikimo teismui iki visiško tesimo sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2009 m. rugsėjo 4 d. bankrutavusios UAB „VP Invest“ administratoriaus A. G. raštą Nr. 25B/2009 V. B., pabaigus bankroto procedūras UAB „VP Invest“, V. B. 1640185,29 dydžio kreditorinis reikalavimas liko nepatenkintas. Tokiu atveju, V. B., kaip bankrutavusios UAB „VP Invest“ kreditorius, įgyja teisę pareikšti UAB „VP Invest“ vardu netiesioginį ieškinį, nes UAB „VP Invest“ yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro kaip bankrutavusi ir savo veiklą baigusi įmonė, todėl ji negali pasinaudoti savo teise kreiptis į teismą. Ieškovo pagal Laidavimo sutartį iš atsakovo prašomas priteisti negražinto kredito likutis yra ne jo nurodomi 202854,51 Lt, bet 118537,17 Lt. Ieškovas pardavęs vertybinius popierius, savavališkai ne visa jų suma dengė kreditorinį likutį, kas matyti palyginus ieškovo pateiktos lentelės trečiąjį ir penktąjį stulpelius. Kreditavimo sutarties 6 punktu nustatyta, kad jei kredito gavėjas neatlieka veiksmų, kurie užtikrintų kreditavimo sutartyje nustatytą kredito ir turto, šiuo atveju akcijų, rinkos vertės santykį, kredito gavėjas paveda bankui parduoti įkeistas akcijas ir gautas lėšas nukreipti kreditorinių įsipareigojimų padengimui. Tai reiškia, kad visos iš įkeistų vertybinių popierių pardavimo gautos lėšos privalo būti nukreiptos kreditinių įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį padengimui. Ieškovas nesilaikė kreditavimo sutarties sąlygų, dalį už parduotus vertybinius popierius gautų lėšų nukreipdamas ne iš šios kreditavimo sutarties kylančių prievolių dengimui. Iš ieškovo pateiktos sąskaitos išrašo nėra matyti laikotarpiai, už kuriuos buvo skaičiuojamos palūkanos. Be to, kaip matyti iš sąskaitos išrašo, visi banko pateikti reikalavimai dėl palūkanų sumokėjimo yra padengti. Ieškovo teiginys, jog ieškinyje prašomos priteisti 969, 19 Lt palūkanos už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 19 d. nėra detalizuotas, t. y. neaišku nuo kokios sumos ir kokio dydžio palūkanos yra paskaičiuotos.

Pagal kreditavimo sutartį kredito gavėjas UAB „VP Invest“ iš ieškovo AB „Parex bankas“ pasiskolino kreditavimo sutartyje ir susitarime prie kreditavimo sutarties nurodytą sumą pinigų AB „Invalda“ akcijų pirkimui. Šios akcijos ir buvo įkeistos užtikrinant kredito gavėjo prievolių pagal kreditavimo sutartį vykdymą. AB „Invalda“ akcijos yra kotiruojamos Vertybinių popierių biržoje, todėl jų rinkos kaina konkrečiai dienai laikytina konkretaus emitento tos dienos akcijos kaina Vertybinių popierių biržos uždarymo metu. Kreditavimo sutarties pasirašymo dieną vieno AB „Invalda“ akcijos vieneto vertė buvo 18, 24 Lt. Kreditavimo sutarties 6 punktu nustatyta, kad Kredito gavėjas įsipareigoja sutarties galiojimo laikotarpiu įkeičiamų vertybinių popierių vieno vieneto rinkos kainai pasiekus ir/ar nukritus žemiau įkeičiamų vertybinių popierių vieno vieneto garantinės kainos, per dvi banko darbo dienas atitinkamai sumažinti kredito likutį arba įkeisti papildomai bankui priimtinų akcijų. Kredito gavėjams neįvykdžius nurodytų sąlygų, kredito gavėjai paveda bankui parduoti akcijas ir gautas lėšas nukreipti kreditinių įsipareigojimų padengimui. Kreditavimo sutarties 4. 1 punktu nustatyta garantinė vieno vieneto kaina yra 14,59 Lt. Po to susitarimu dėl kreditavimo sutarties pakeitimo 2008 m. rugsėjo 5 d. buvo pakeista tiek vieno vieneto rinkos vertė į 15,41 Lt, tiek garantinė vieno vieneto kaina į 12, 33 Lt. Vadinasi, buvo susitarta, kad jei bankui įkeistų akcijų rinkos vertė bet kurią dieną pasiektų ar nukristų žemiau 12,33 Lt ir kredito gavėjas per dvi banko darbo dienas nesumažintų kredito likučio, ar neįkeistų kitų akcijų, bankas turėtų parduoti įkeistas akcijas ir gautas lėšas nukreipti kredito gavėjo kreditinių įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį padengimui. Nuo kreditavimo sutarties pakeitimo, t. y. nuo 2008 m. rugsėjo 5 d., AB „Invalda“ akcijos kaina iki garantinės vieno vieneto kainos, 12, 33 Lt, nukrito 2008 m. rugsėjo 18 d., kai Vertybinių popierių biržoje nustatyta AB „Invalda“ uždarymo kaina buvo 12, 30 Lt. Bankas 2008 m. rugsėjo 23 d.turėjo pradėti įkeistų akcijų pardavimą, kai jų kaina svyravo tarp 11, 30 Lt ir 12, 30 Lt. Ieškovas AB „Parex bankas“ pažeidė kreditavimo sutartį, nes įkeistas akcijas pradėjo pardavinėti tik 2009 m. rugsėjo 30 d., kai šių akcijų kaina svyravo tarp 8, 55 Lt ir 7, 60 Lt. Bankas pagal kreditavimo sutartį privalėjo parduoti jam įkeistas akcijas 2009 m. rugsėjo 23 d., kai vienos akcijos kaina buvo 11, 30 Lt. Bankui nepažeidus kreditavimo sutarties ir pardavus akcijas nurodytą dieną, bankas būtų ne tik padengęs savo išduotą kreditą, bet netgi likęs skolingas skolininkui 347 914, 20 Lt perviršį už parduotas akcijas.

2010 m. gegužės 24 d. ieškovas teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad BUAB „VP Invest“ bankroto administratorius ieškovui po ieškinio pateikimo pervedė 1212,28 Lt, todėl ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 201642,23 Lt skolą, 969,19 Lt priskaičiuotų palūkanų ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šalies argumentai

Ieškovas AB „Parex bankas“ su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad UAB „VP Invest“ direktorius turi nemažą investavimo į vertybinius popierius patirtį, puikiai gaudėsi buvusioje situacijoje, todėl 2008 m. rugsėjo 18 d. toliau krentant AB „Invalda“ akcijų kainai bei pasiekus 12, 33 Lt ribą, informuoja ieškovą „Parex bankas“, kad padėtį žino, pinigų sumažinti įsiskolinimą turi ir juos perves po biržos užsidarymo. Vadovaudamas pardavimams pats kontroliavo padėtį bei tuo pačiu prisiėmė galimą riziką. UAB „VP Invest“ duodant naujus pavedimus ir nurodymus dėl akcijų pardavimo/nepardavimo, laikytina, kad šiuo atveju reikia vadovautis ne bendra 2007 m. spalio 7 d. Kreditavimo sutarties Nr. PS1567/002 punkto 6.2 nuostata, kur nurodyta, kad kainai pasiekus garantinės kainos ribą, kredito gavėjas paveda bankui parduoti įkeistas akcijas, tačiau reikia vadovautis ir vykdyti paties kredito gavėjo konkrečioje situacijoje duodamus naujus pavedimus, kuomet reikia veikti atsižvelgiant į esamą bei greitai besikeičiančią situaciją rinkoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 9 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti ir priteisė iš atsakovo V. B. ieškovui AB „Parex bankas“, 202611,42 Lt skolą, 5077 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 1452 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei 6479 Lt žyminio mokesčio, 47,98 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. A. V. B. priešieškinį teismas nusprendė atmesti. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 9 d. nutartimi iškėlė UAB „VP Invest“ bankroto bylą. Bankas 2009 m. sausio 3 d. pareiškė 203823,70 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, kuris teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartimi buvo patvirtintas įmonės bankroto byloje (b. l. 61). Atsakovas nurodė, kad kredito likutis 2009 m. lapkričio 1 d. buvo ne 203823,70 Lt, bet 118537,17 Lt. Dėl šio argumento atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad teismo nutartimi patvirtintas banko 203823,70 Lt kreditorinis reikalavimas būtų sumažintas iki 118537,17 Lt. Tik šioje byloje atsakovas siekia įrodyti 118 537, 17 Lt kredito likutį, kuris, atsakovo manymu, buvo 2009 m. lapkričio 1 d. Teismas vadovavosi Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartimi, kuria buvo patvirtintas ieškovo 203823,70 Lt kreditorinis reikalavimas. Nors atsakovas nurodo, kad 2009 m. lapkričio 1 d kredito likutis buvo 118537,17 Lt, bet teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2009 m. liepos 23 d. sprendimu Kauno apygardos teismas pripažino įmonės veiklą pasibaigusia ir 2009 m. rugsėjo 2 d. įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro (b. l. 89), tai reiškia, kad atsakovas nepagrįstai įrodinėja kredito likutį 2009 m. lapkričio 1 dienai.Teismas nurodė, kad atsakovo argumentai, jog iš ieškovo pateiktos sąskaitos išrašo nėra matyti laikotarpiai, už kuriuos buvo skaičiuojamos palūkanos bei, kad ieškinyje prašomos priteisti 969,19 Lt palūkanos yra už laikotarpį nuo 2009 m.gruodžio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 19 d. nėra detalizuotas, laikytini pagrįstais. UAB „VP Invest“ skola bankui pagal 2007 m. spalio 7 d. kreditavimo sutartį yra 203 823, 70 Lt: 202 854, 51 Lt negrąžinto kredito, 969, 19 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų (b. l. 26). 203 823, 70 Lt, kaip minėta, yra pinigų suma, kurią teismas patvirtinto kaip ieškovo kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, todėl šioje konkrečioje byloje nėra pagrindo tirti, ar 969,19 Lt palūkanos yra paskaičiuotos teisingai. Ieškovas 2010 m. gegužės 24 d. pateikė ieškinio patikslinimą, kuriuo paprašė priteisti iš atsakovo 201 642, 23 Lt skolą ir 969, 19 Lt priskaičiuotų palūkanų, t.y. ieškovas sumažino skolos sumą iki 202 611,42 Lt.

Teismas nurodė, kad laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas, t.y. už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6. 81 straipsnio 2 dalis). Atsakovas (laiduotojas) atsako ieškovui (bankui) tiek pat kaip ir kredito gavėjas (UAB „VP Invest“). Atsakovas V. B. nuo 2007 m. kovo 1 d. buvo UAB „VP Invest“ vienintelis akcininkas bei šios įmonės direktorius, kuris ir laidavo už savo valdomo ir kontroliuojamo juridinio asmens prievoles, įsipareigojęs atsakyti už visas skolininko prievoles pagal kreditavimo sutartį Nr. PS/1567/002. Teismas atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, priėjo išvados, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas, todėl jis tenkintinas.

Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad atsakovo paduotas ieškinys yra netiesioginis ieškinys (CK 6.68 straipsnis). Netiesioginis yra toks ieškinys, kurį už skolininką pareiškia jo kreditorius. Jis reiškiamas, kai skolininkas turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, tačiau jo neįgyvendina siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui. Kreditorius, pareikšdamas netiesioginį ieškinį, veikia skolininko vardu. Netiesioginis ieškinys iš tikrųjų yra skolininko, pareikštas prieš jo valią kreditoriaus. Netiesioginis ieškinys gina visų skolinio kreditorių interesus. Kas išieškoma patenkinus tokį ieškinį, naudojama visų skolininko kreditorių, o ne vien ieškovo reikalavimams tenkinti (CK 6. 68 straipsnio 5 dalis).

Atsakovas V. B. priešieškiniu siekia prisiteisti iš ieškovo AB Parex banko 347914,20 Lt, tačiau teismo nuomone atsakovas minėtą sumą siekia prisiteisti sau asmeniškai, bet toks atsakovo priešieškinis prieštarauja netiesioginio ieškinio sampratai, todėl negali būti tenkinamas (CK 6. 68 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010-06-09 sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas ir priimti naują sprendimą toje dalyje - ieškovo AB „Parex bankas“ ieškinį atsakovui V. B. atmesti ir priteisti iš ieškovo AB „Parex bankas“ atsakovo V. B. naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas padarė netinkamą išvadą, jog bankroto byloje patvirtintas AB „Parex bankas“ kreditorinis reikalavimas ir šioje byloje pareikštas reikalavimas yra tapatūs, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik Kauno apygardos teismo UAB „VP Invest“ bankroto byloje patvirtintu AB „Parex bankas“ kreditoriniu reikalavimu.

2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nesilaikė kreditavimo sutarties sąlygų, dalį už parduotus vertybinius popierius gautų lėšų nukreipdamas ne iš šios kreditavimo sutarties kylančių prievolių dengimui ir sprendime nenurodė, kodėl minėtų aplinkybių nevertina, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, bei netinkamai aiškino tiek Kreditavimo, tiek ir Laidavimo sutartis, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

3. Kreditavimo sutartimi Bankas įsipareigojo skolininkui, kad jei pastarasis nevykdys savo pareigos išlaikyti Sutartyje numatyta kredito ir turto santykį, parduoti įkeistas akcijas ir už jas gautomis lėšomis padengti kreditorinius įsipareigojimus. Bankas turėjo prievolę parduoti įkeistas akcijas ir už jas gautas lėšas nukreipti kredito pagal Kreditavimo sutartį dengimui. Vykdant kreditavimo sutartį ir susitarimą ieškovas nesilaikė tiek jo profesinei veiklai, tiek bet kokiam apdairiam asmeniui keliamų reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas, kurio pavadinimas 2010 m. rugpjūčio 25 d. iš AB „Parex bankas“ buvo pakeistas į AB „Citadele“, kuris perėmė visas AB „Parex bankas” teises ir pareigas, prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2010-06-09 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto ieškovo naudai visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad UAB „VP Invest“ direktorius gerai žinojo akcijų rinkose susidariusią sudėtingą situaciją, vadovaudamas pardavimams pats kontroliavo padėtį bei tuo pačiu prisiėmė galimą riziką. UAB „VP Invest“ veikė savo rizika, todėl dėl to kylančios neigiamos pasekmės taip pat tenka UAB „VP Invest“. Atsižvelgiant tiek į UAB „VP Invest“, tiek Banko veiksmus, akivaizdu, kad tarp UAB „VP Invest“ patirtų nuostolių ir Banko veiksmų, priežastinio ryšio nėra, Banko kaltės šiuo atveju taip pat nėra. Ieškovas šiuo atveju veikė išimtinai savo kliento interesais, t.y. vykdė pavedimus (kurios privalėjo priimti), laikydamasis konkrečių UAB „VP Invest“ nurodymų dėl pavedimų taip, kad būtų pasiektas geriausias įmanomas rezultatas klientui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje pagal apeliacinio skundo suformuluotus pagrindus apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimo dalis, kuria buvo tenkintas ieškovo ieškinys, dalyje dėl apelianto ginčijamos 84074,25 Lt sumos.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas, nurodė, kad jo pavadinimas 2010 m. rugpjūčio 25 d. iš AB „Parex bankas“ buvo pakeistas į AB „Citadele“ bankas, kuris perėmė visas AB „Parex bankas” teises ir pareigas, tačiau jokių įrodymų, kad buvo pakeistas pavadinimas nepateikė. Patikslinus ieškovo nurodytą informaciją Juridinių asmenų registre, ji pasitvirtino, todėl laikytina, kad ieškovas šioje civilinėje byloje yra AB „Citadele“ bankas, kuris yra AB „Parex bankas” teisių ir pareigų perėmėjas.

Byloje nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 25 d. ieškovas ir atsakovas sudarė laidavimo sutartį Nr.LS/1567/002, pagal, kurią atsakovas V. B. įsipareigojo UAB „VP Invest“ atsakyti kreditoriui AB „Parex bankas“, jeigu UAB „VP Invest“ neįvykdys visos ar dalies savo prievolės pagal 2007 m. rugsėjo 7 d. kreditavimo sutartį Nr. PS/1567/002. Pagal kreditavimo sutartį kredito gavėjas UAB „VP Invest“ iš ieškovo AB „Parex bankas“ pasiskolino kreditavimo sutartyje ir susitarime prie kreditavimo sutarties nurodytą sumą pinigų AB „Invalda“ akcijų pirkimui. Šios akcijos buvo įkeistos užtikrinant kredito gavėjo prievolių pagal kreditavimo sutartį vykdymą.

Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 9 d. nutartimi iškėlė UAB „VP Invest“ bankroto bylą. Bankas 2009 m. sausio 3 d. pareiškė 203823,70 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, kuris Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartimi buvo patvirtintas UAB „VP Invest“ bankroto byloje (t.1,b. l. 60-61).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovo argumentas, kad kredito likutis 2009 m. lapkričio 1 d. buvo ne 203823,70 Lt, bet 118537,17 Lt. nėra pagrįstas, dėl minėto argumento atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad teismo nutartimi patvirtintas banko 203823,70 Lt kreditorinis reikalavimas būtų sumažintas iki 118537,17 Lt. Taigi teismas vadovavosi Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartimi, kuria buvo patvirtintas ieškovo 203823,70 Lt kreditorinis reikalavimas.

Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais teismas prilygino kreditorinį reikalavimą UAB „VP Invest“ bankroto byloje atsakovo prievolei ieškovo atžvilgiu, t.y. sutapatino UAB „VP Invest“ su atsakovu V. B., negali sutikti. Byloje yra nustatyta, jog 2007 m. rugsėjo 7 d. ieškovas AB Parex bankas“ ir UAB „VP Invest“ sudarė kreditavimo sutartį Nr. PS/1567/002, pagal kurią UAB „VP Invest“ buvo suteiktas 1192531,20 Lt kreditas. Šalys 2008 m. rugsėjo 5 d. sudarė susitarimą dėl 2007 m. rugsėjo 7 d. kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo buvo susitarta kredito sumą sumažinti iki 1007505,80 Lt. Bylos duomenys patvirtina, kad prievolės pagal minėtą kreditavimo sutartį ir jos pakeitimą, įvykdymas buvo užtikrintas 2008 m. rugsėjo 25 d. laidavimo sutartimi Nr. LS/1567/002, pagal kurią atsakovas V. B. įsipareigojo, kaip solidarus skolininkas, atsakyti bankui visu jam priklausančiu turtu, jeigu kredito gavėjas laiku ir tinkamai neįvykdys visų savo prievolių arba jų dalies pagal kreditavimo sutartį. Taigi atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija laiko, kad atsakovas V. B. yra įsipareigojęs atsakyti bankui visu jam priklausančiu turtu už UAB „VP Invest“ prievoles, tik pagal minėtą kreditavimo sutartį bei jos pakeitimą, bet ne už visas minėtos įmonės prievoles.

Pagal į bylą pateiktą 2009 m. liepos 2 d. ieškovo parengtą UAB „VP Invest“ paskolos dengimo suvestinę lentelę (t.1, b.l. 88), matyti, kad kredito likutis 2009 m. rugsėjo 30 d. sudarė 1007505,80 Lt, tuo tarpu trečiajame lentelės stulpelyje nurodyta, kad vertybinių popierių buvo parduota už 588968,63 Lt sumą, o papildomas kredito dengimas sudarė 300000 Lt sumą, todėl kredito likutis 2009 m. lapkričio 1 d. sudarė 118537,17 Lt. Kreditavimo sutarties 6 punkte yra numatyta sąlyga, kad jei kredito gavėjas neatlieka veiksmų, kurie užtikrintų kreditavimo sutartyje nustatytą kredito ir turto, šiuo atveju akcijų, rinkos vertės santykį, kredito gavėjas paveda bankui parduoti įkeistas akcijas ir gautas lėšas nukreipti kreditorinių įsipareigojimų padengimui. Tai reiškia, kad visos iš įkeistų vertybinių popierių pardavimo gautos lėšos privalėjo būti nukreiptos kreditinių įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį padengimui. Taigi, gautos už parduotus vertybinius popierius lėšos – 588968,63 Lt turėjo būti nukreiptos iš šios kreditavimo sutarties kylančių prievolių dengimui. Prie šios sumos pridėjus papildomai pervestą 300000 Lt sumą, nepadengta suma sudaro – 118537,17 Lt (1007505,80 - 588968,63 - 300000 = 118537.17). Ši suma priteistina ieškovui iš atsakovo. Dėl nurodytų aplinkybių keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai sumažinant priteistą skolos sumą bei bylinėjimosi išlaidas.

Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.). Ieškovas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 5077 Lt dydžio žyminį mokestį (t.1, b.l. 28), taip pat turėjo 1452 Lt dydžio išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 178-179), o pašto išlaidos sudarė 47,98 Lt sumą. Atmetus ieškovo reikalavimą dėl 84074,25 Lt dalies, laikytina, kad buvo patenkinti 58 procentai jo ieškinio, todėl pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteista 5077 Lt žyminio mokesčio suma sumažintina iki 2945 Lt, 1452 Lt dydžio išlaidų teisinei pagalbai apmokėti suma sumažintina iki 250 Lt (įvertinant atsakovo turėtas 3000 Lt dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti) , o valstybei priteista 47,98 Lt suma susijusi su procesinių dokumentų įteikimu, - sumažintina iki 28 Lt, likusi šių išlaidų dalis – 20 Lt priteistina iš ieškovo.

Atsakovas sumokėjo 2522 Lt dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą (t.1, b.l. 195). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra tenkinamas, todėl 2522 Lt suma priteistina iš ieškovo atsakovui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.

nutaria:

Ieškovu šioje byloje laikyti AB „Citadele“ bankas, kuris yra AB „Parex bankas” teisių ir pareigų perėmėjas.

Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 9 d.sprendimą iš dalies pakeisti:

ieškovui AB ,,Citadele“ bankui (įmonės kodas 112021619) iš atsakovo V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą 202611,42 Lt skolos sumą sumažinti iki 118537,17 Lt., priteistą 5077 Lt žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 2945, priteistą 1452 Lt dydžio išlaidų teisinei pagalbai apmokėti sumą sumažinti iki 250 Lt, o valstybei priteistą 47,98 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu sumą sumažinti iki 28 Lt.

Priteisti iš ieškovo AB ,,Citadele“ banko į valstybės biudžetą 20 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo AB ,,Citadele“ banko 2522 žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėMarytė MitkuvienėNijolė Piškinaitė