Kauno apygardos teismo nutartis

2019-09-05 · Civilinė byla Nr. e2A-1318-390/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-04-17Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-09-05Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-05
Bylos Nr.
e2A-1318-390/2019
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-02139-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Ieškovas
J. Š.
Atsakovas
E. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1318-390/2019Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02139-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1948-722/2019 pagal atsakovės E. V. patikslintą priešieškinį ieškovui J. Š. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, naudojosi turtu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė:

1.1. pripažinti nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (bendro 43,94 kv. m. ploto), vertė – 5310 Eur, su priklausiniais – 16/100 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 2I1m, dalies vertė – 71,52 Eur, 24/100 ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 6, plane pažymėto 3I1p, dalies vertė – 221,52 Eur, o taip pat lauko tualeto (vadinasi kiti statiniai ( inžinieriniai) – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja daline J. Š. ir E. V. nuosavybe, lygiomis dalimis tai yra po ½;

1.2. pripažinti E. V. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ½ dalį ieškovo J. Š. vardu registruoto nekilnojamojo turto: buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (bendro ploto 43,94 kv. m.) vertė – 5310 Eur, su priklausiniais: – 16/100 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 2I1m, dalies vertė – 71,52 Eur, 24/100 ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 3I1p, dalies vertė – 221,52 Eur, o taip pat lauko tualeto (vadinasi kiti statiniai (inžinieriniai) – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

1.3. nustatyti tokią naudojimosi turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurį sudaro: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (bendro 43,94 kv. m. ploto), vertė – 5310 Eur, su priklausiniais – 16/100 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 2I1m, dalies vertė – 71,52 Eur, 24/100 ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 3I1p, dalies vertė – 221,52 Eur, o taip pat lauko tualetas (vadinasi kiti statiniai ( inžineriniai) – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką: E. V. asmeniškai naudosis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (bendro ploto 43,94 kv. m.), kambariu, pažymėtu indeksu 4-3 (17,03 kv. m.), koridoriumi, pažymėtu indeksu 4-2 (4,58 kv. m.), iš viso 21,61 kv. m. J. Š. asmeniškai naudosis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (bendro ploto 43,94 kv .m.), kambariu, pažymėtu indeksu 4-4 (11,92 kv. m.), ir buto priklausiniu 24/100 ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 3I1p (bendras plotas 47 kv. m.), iš viso 23,20 kv. m. E. V. ir J. Š. bendrai naudosis šiomis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (bendro ploto 43,94 kv. m.), ir jo priklausinių patalpomis: virtuve, pažymėta indeksu 4-1 (5,20 kv. m.) ir koridoriumi, pažymėtu indeksu 4-5 (5,21 kv. m.); buto priklausiniais: 16/100 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 2I1m; lauko tualetu (kuris vadinasi kiti statiniai ( inžineriniai) – kiemo statiniai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

1.4. priteisti iš ieškovo J. Š. visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas J. Š. pilnai pripažino atsakovės patikslintą priešieškinį, jis ir jo atstovė prašė priešieškinį patenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi priėmė ieškovo J. Š. pareiškimą dėl ieškinio atsakovams E. V. ir R. V. dėl iškeldinimo atsisakymo ir civilinę bylą dalyje dėl E. V. ir R. V. iškeldinimo nutraukė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu patikslintą priešieškinį patenkino, priteisė atsakovei E. V. iš ieškovo J. Š. 813 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nurodė, kad šalys, nuo 1973 metų gyvendamos kartu, vedusios bendrą ūkį ir 1974 m. susilaukusios dviejų dukterų, 2004 m. rugsėjo 21 d. įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) pripažįstamą kaip bendroji dalinė nuosavybė. Bendroji dalinė nuosavybė sukurta šalių bendrais piniginiais įnašais bei piniginėmis lėšomis, skirtomis buto būklei pagerinti. Šios aplinkybės pagrįstos byloje atsakovės pateiktais rašytiniais įrodymais. Ieškovas sutinka su patikslinto priešieškinio reikalavimais.

6. Teismas nurodė, kad atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos yra: 213 Eur žyminis mokestis ir 600 Eur išlaidos advokato padėjėjo, advokatės pagalbai apmokėti, kurios, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių. Teismas, tenkinęs atsakovės priešieškinį, 813 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisė atsakovei iš ieškovo, nors jis atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovas J. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019-04-17 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – nepriteisti iš ieškovo 813 Eur atsakovei E. V. arba priteisti tik sumokėtą žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Atsakovė E. V. iki ieškinio pateikimo teismui turėjo visas galimybes ginčą tarp šalių spręsti taikiai ir ne teismo tvarka, tačiau to nenorėjo. Teisminis procesas tęsėsi beveik 2 metus ir tik dėl atsakovės kaltės, todėl jos elgesys pripažintinas netinkamu.

7.2. Atsakovė turėjo visas galimybes gauti kaip ir ieškovas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, tačiau dėl jos nesikreipė. Todėl perkelti visą atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų naštą ieškovui, kuriam valstybė suteikė nemokamas teisines paslaugas kaip pensininkui ir socialiai remtinam, nėra nei teisiškai nei socialiai teisinga.

7.3. Teismo iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos (atsiliepimo ir priešieškinio surašymo) yra niekuo nepagrįstos ir aiškiai per didelės.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė E. V. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti skundžiamą sprendimą, priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Apeliaciniame skunde yra nurodytos išgalvotos ir faktinės situacijos neatitinkančios aplinkybės, kuriomis siekiama iškreipti visą bylos eigą. Ieškovo advokatės elgesys atsakovės atžvilgiu iki teisminio nagrinėjimo buvo netinkamas ir neprofesionalus, tarp šalių nebuvo jokio tarimosi dėl taikaus ginčo sprendimo.

8.2. Atsakovė sudarė privačią sutartį su advokatu, nes po susitikimo su ieškovo atstove buvo praradusi pasitikėjimą „valstybės skiriamais“ advokatais, jų kompetencija ir net bendravimo manieromis.

8.3. Bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl ieškovo ir jo atstovės pasirinkto ginčo sprendimo būdo, netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis, nesavalaikiai priimtų procesinių sprendimų bei nenoro racionaliai spręsti susidariusią situaciją ne tik dėl ginčo turto, bet ir dėl kompensavimo už patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai

argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

9. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2019 m. balandžio 11 d. medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, kad yra siunčiamas medicinos tyrimams, VSDFV Kauno skyriaus pažymą apie asmeniui išmokėtas sumas nuo 2014-06-01 iki 2019-05-1, t. y. mokamą senatvės pensiją, bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 2019-05-08 apmokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas 100 proc. Šiais įrodymais apeliantas siekia įrodinėti aplinkybes dėl savo turtinės padėties. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi apeliantui būtinybė pateikti šiuos įrodymus atsirado įvertinus skundžiamo sprendimo argumentaciją, apelianto su apelaciniu skundu pateikti nauji įrodymai pridėtini prie bylos ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 straipsnis).

11. Ieškovas J. Š. nesutinka su teismo išvada dėl atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo ir prašo priimti šioje dalyje naują sprendimą – iš viso nepriteisti bylinėjimosi išlaidų įvertinant bylinėjimosi išlaidų atsiradimo aplinkybes, jų dydį arba priteisti tik žyminį mokestį.

12. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; pagal 3 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

13. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015).

14. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl paties teismo proceso inicijavimo yra kaltas ne ieškovas, o atsakovė, kadangi būtent ji nesutiko išspręsti susidariusią situaciją taikiai, t. y. nesikreipiant į teismą, o teismo metu taip pat nesielgė tinkamai, nesutiko bylą užbaigti taikiai, nesukreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, o sudarė sutartį su privačiu advokatu. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais.

15. Pagrindinis principas, kuriuo paremtas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Tas yra būdinga visų instancijų teisminiams procesams (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu (o taip pat ir priešieškiniu) pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas.

16. Ginčo byloje nustatyta, kad buvo nagrinėjamas tiek ieškovo ieškinys, tiek ir atsakovės priešieškinis. Taigi, ieškovas ir atsakovė buvo pareiškę vienas kitam skirtingus materialinius-teisinius reikalavimus, kurie taip pat galėjo būti ir atskiros bylos dalyku, kas reiškia, kad atitinkamai į tai turi būti atsižvelgiama ir paskirstant tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.

17. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsisakė ieškinio ir pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi priėmęs ieškovo ieškinio atsisakymą, bylą šioje dalyje nutraukė, o 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu tenkino atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimus, t. y. byla buvo išspręsta atsakovės naudai, todėl atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti jai atlygintos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

18. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad atsakovė byloje turėjo bylinėjimosi išlaidas: 213 Eur žyminis mokestis ir 600 Eur išlaidos advokato padėjėjo, advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro: 50 Eur už atsiliepimo į ieškinį paruošimą, 550 Eur už susipažinimą su byla, priešieškinio paruošimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Šios išlaidos yra pagrįstos, turėtos ir neviršijančios 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių. Pažymėtina, kad jos yra žymiai mažesnės nei Rekomendacijose nurodyti dydžiai, todėl net įvertinus atsakovo turtinę padėtį – atsakovas yra socialiai remtinas, jam teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir teisinės paslaugos teikiamos, kompensuojant 100 proc. jų vertės, nėra teisinio pagrindo jas dar mažinti.

19. Nors viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatytos normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai, įstatyme įvirtinta galimybė nukrypti nuo šios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ginčo atveju pastebėtina, kad teisminis procesas inicijuotas būtent paties ieškovo. Ieškovas (apeliantas) nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jo teiginius pagrindžiančių įrodymų, kad ginčas tarp šalių būtų spręstas taikiai, t. y. nesikreipiant į teismą, ir kad tokiai galimybei sutrukdė būtent atsakovė (CPK 178 straipsnis). Išanalizavus atsakovės procesinius dokumentus ir procesinį jos elgesį visos bylos nagrinėjimo metu taip pat nėra pagrindo teigti, kad atsakovė vilkino bylos nagrinėjimą ar procese elgėsi netinkamai. Priešingai, iš atsakovės atsiliepimo matyti, kad ji nesutiko su ieškiniu, siekdama apginti savo pažeistas teises pareiškė priešieškinį, su kurio reikalavimais ieškovas sutiko, bylos nagrinėjimo teisme metu teikė taikos sutarties projektą.

20. Asmuo turi teisę pats pasirinkti advokatą, taip pat teisę turėti valstybės paskirtą advokatą, t. y. asmuo turi teisę, bet ne pareigą kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė turėjo kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, o ne sudaryti atstovavimo sutartį su privačiu advokatu taip didinant bylinėjimosi išlaidas, yra nepagrįstas.

21. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo. Atsižvelgiant į tai apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. balandžio 17 d. sprendimas skundžiamoje dalyje paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

22. Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 50 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Taigi, ieškovo apeliacinio skundo netenkinus, nurodytos atsakovės turėtos išlaidos, kurios neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, priteistinos iš ieškovo J. Š. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 50 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Algimantas Kukalis