- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-02
- Bylos Nr.
- 2A-1540-413/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-05292-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Žibutė Budžienė, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- K. P.
- Atsakovas
- R. P.
- Trečiasis asmuo
- I. P.
- Kategorijos
- 3.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Ramūno Mitkaus,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-205-90/2012 pagal ieškovės K. P. ieškinį atsakovui R. P., trečiasis asmuo I. P., dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė K. P. ieškiniu (b. l. 2-5) prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą po 600,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomos nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki ieškovės mokymosi aukštojoje mokykloje dieniniame skyriuje pabaigos. Ieškovė nurodė, kad jos tėvų (atsakovo ir trečiojo asmens) santuoka nutraukta 2009 m. kovo 13 d., jos gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iš atsakovo iki ieškovės pilnametystės priteistas išlaikymas po 600,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Išlaikymą atsakovas teikė nereguliariai ir yra susidaręs daugiau kaip 3 000,00 Lt įsiskolinimas. Ieškovei tapus pilnamete ir atsakovui nutraukus išlaikymo teikimą, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo priteisimo ir teismo sprendimu jai buvo priteistas išlaikymas po 600,00 Lt iki gimnazijos pabaigimo. CK 3.194 straipsnio pagrindu atsakovas privalo teikti išlaikymą ir jai mokantis aukštojoje mokykloje iki sueis 24 metai. Nurodė, kad pažangumo rezultatų pateikti negali, nes nėra pasibaigusi egzaminų sesija. Santaupų, asmeninio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, pašalpų negauna, dirbti negali, nes studijuoja dieniniame skyriuje ir darbas trukdytų studijoms. Kadangi kas mėnesį ieškovės išlaidos sudaro apie 1500 -1600 Lt, motina viena nepajėgia jos išlaikyti. Atsakovas ieškove visiškai nesidomi, nepadeda ir net kenkia, nes besiruošiant abitūros egzaminams kartu su motina iškeldino ieškovę iš buto. Kadangi ieškovės motinai trūksta lėšų išlaikyti save ir dukrą, mano, kad atsakovas privalo prisidėti prie jos išlaikymo, nes gauna nemažas pastovias pajamas, kitų išlaikytinių neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo dukros K. P. paramai po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2012 m. kovo 29 d. iki ieškovė mokysis aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniuose skyriuje, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus (b. l. 76-77). Teismas konstatavo, jog atsakovas yra ieškovės tėvas, kuris Alytaus rajono apylinkės teismui 2009 m. kovo 13 d. sprendimu nutraukus jo santuoką su ieškovės motina, teikė ieškovei išlaikymą po 600 Lt iki pastaroji baigė gimnaziją. 2010 m. lapkričio 4 d. ieškovė tapo pilnamete, šiuo metu studijuoja Mykolo Romerio Universiteto Socialinės politikos fakultete, psichologijos programos bakalauro nuolatinių valstybės nefinansuojamų studijų I kurse, gyvena Studentų namuose, už kuriuos moka po 160 Lt kas mėnesį. Studijų įmoka už vienerius metus siekia 5 220,00 Lt. Ieškovę visiškai išlaiko motina. Teismas sprendė, kad išlaikymas pilnamečiam vaikui priteisiamas tada, kai vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi dieniniame skyriuje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Ieškovė pateikė pažymą, jog mokosi pažangiai – semestro vidurkis siekia 8,94 balo. Tačiau teismas atkreipė dėmesį ir į tai, ieškovė nesikreipė dėl valstybės finansuojamos paskolos, ji nepakankamai stengėsi įstoti į valstybės finansuojamą vietą, nepasirinko kitų studijų formų, kad galėtų užsidirbti pragyvenimui, nepateikė savo užimtumo grafiko, neprašė iš tėvo paramos, nebendrauja su juo. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo turtinę padėtį, t.y. kad atsakovas dirba, tačiau jo darbo užmokestis nedidelis ir jis neturi nekilnojamojo turto, sprendė, jog atsakovas gali teikti ieškovei paramą po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Atsiliepimas
1. Dėl CPK 270 straipsnio pažeidimo. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnį, nes sprendimo tinkamai nemotyvavo, o į sprendimą tiesiog surašė atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes.
2. Dėl ieškovės materialinės padėties įvertinimo ir galimybės susirasti darbą. Ieškovė su ieškiniu pateikė visus dokumentus, pagal kuriuos buvo galima nustatyti jos materialinę padėtį ir spręsti dėl jos paramai reikalingos sumos dydžio, tačiau teismas šių įrodymų nevertino. Ieškovė nepateikė teismui užimtumo grafiko, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kokiu grafiku jai vyksta užsiėmimai, ir kad atsižvelgiant į jį, gali dirbti tik 1 valandą per dieną. Ieškovė nesurado nė vienos įstaigos, kuri norėtų ją priimti į darbą tokiu grafiku, nes vien nuvykti iki artimiausios darbo vietos užtruktų apie 30 min.
3. Dėl kitos studijų formos nepasirinkimo ir lėšų užsidirbimo. Apeliantė studijų formą pasirinko įtakojama gerų gimnazijos baigimo rezultatų. Studijuodama dieniniame skyriuje ji toliau siekia gerų mokymosi rezultatų, kad jos studijas kompensuotų valstybė. Nurodo, kad pakeitus studijų formą ir pradėjus dirbti, neabejotinai nukentėtų studijos ir mokymosi rezultatai. Be to, galimybę dirbti riboja laiko stoka, nes ilgai užtrunka važinėjimas į paskaitas, rengiamas skirtinguose miesto rajonuose esančiuose universiteto fakultetuose, mokymasis bibliotekose ir praktinio rengimo vietose, anglų kalbos žinių tobulinimas.
4. Dėl nepakankamo stengimosi įstoti į valstybės finansuojamą grupę. Šis teismo argumentas nesuprantamas, nes ieškovė gimnaziją baigė aukštais balais, dėl ko stojo į aukštąją mokyklą. Tai, kad ji siekia patekti į valstybės finansuojamų studentų sąrašus, rodo aukšti jos studijų rezultatai.
5. Dėl valstybės paskolos studijoms apmokėti. Apeliantė neturi jokio turto, pajamų ir santaupų, todėl suabejojo galimybe paskolą grąžinti ateityje. Mokslams užsitęsus ar apeliantei nusprendus mokytis ilgiau, paskolos suma padidėtų, atitinkamai padidėtų ir jos grąžinimo rizika.
6. Dėl tėvo pareigos prisidėti prie išlaikymo ir motinos finansinių galimybių. Valstybė CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę į išsilavinimą, todėl tėvai privalo taip pat padėti savo vaikui. Teismas, priteisdamas 200 Lt paramą, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes šių lėšų pakaktų tik susimokėti už gyvenimą studentų namuose. Atsakovas išlaikymo niekada neteikė geranoriškai, priteistas sumas reikėjo iš jo išieškoti antstolių pagalba. Apeliantės motina gauna minimalų darbo užmokestį, neturi nekilnojamojo turto, o turimos ¼ dalies pastato iki šiol nepavyksta parduoti ir gauta suma prisidėti prie ieškovės mokslų.
7. Dėl nebendravimo su tėvu ir neprašymo jo paramos. Apeliantė kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl paramos skyrimo, tačiau jis pasikeitė mobilaus telefono numerį ir bendravimas nutrūko. Atsakovas apskritai nesidomėjo apeliantės gyvenimu, jos pasiekimais, nežinojo, kur apeliantė studijuoja. Teismas taip pat neįvertino aplinkybių, kad atsakovo motina (apeliantės senelė) ir atsakovas apeliantės egzaminų sesijos metu ją ir jos motiną iškraustė iš jos motinai ir atsakovui priklausančio gyvenamojo būsto, kad sutrukdytų apeliantei tinkamai pasiruošti egzaminams. Be to, atsakovas pateikė teismui melagingus duomenis apie turimą nekilnojamąjį turtą, nes minėtas būstas, siekiant išvengti atsakovui skirtų baudų išieškojimo, yra registruotas atsakovo motinos vardu, nors faktiškai priklausė apeliantės tėvams. Taigi atsakovas klaidina teismą, kad nekilnojamojo turto neturi. Jis turi ir lengvąjį automobilį, tačiau taip pat registruotą kitų asmenų vardu, kad išvengtų skolų išieškojimo. Nurodo, kad atsakovas faktiškai gauna didesnes pajamas, nei nurodo teismui, kitų išlaikytinių neturi. Jei neturėtų lėšų, nesudarytų atstovavimo sutarties su advokatu.
8. Dėl priteisto išlaikymo termino. Apeliantė prašė priteisti paramą nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2011 m. gruodžio 22), tačiau teismas, sprendime dėl to visiškai nepasisakymas, priteisė paramą nuo 2012 m. kovo 29 d., nors sprendimas priimtas 2012 m. balandžio 2 d.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantė yra pilnametis asmuo, todėl neturėjo ir neturi teisės į išlaikymą dar ir dėl to, jog nėra išnaudojusi visų protingų galimybių pati pasirūpinti lėšų, reikalingų jos studijoms aukštojoje mokykloje, taip pat pragyvenimui, aukščiau nurodytų aplinkybių, reikalingų pilnamečiui asmeniui gauti paramą iš tėvų, nepagrindė, nors privalo tai pagrįsti. Atsakovo nuomone, apeliantės abejonės dėl galimybės paskolą grąžinti ateityje yra nepagrįstos ir neteisėtos tėvo atžvilgiu, nes kaip išaiškinta kasacinio teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011 „perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditorinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – tėvui“. Ieškovė nepateikė į bylą jokių duomenų apie paskaitų grafiką ir galimybę dirbti bent dalį dienos, net ir po to, kai atsakovas šį faktą nurodė dar atsiliepime į ieškinį. Tai leidžia manyti, kad apeliantė siekė šias jai nepalankias aplinkybes nuslėpti. Kadangi apeliantė neįstojo į valstybės finansuojamas studijas, vadinasi ji dar mokykloje mokėsi nepakankamai pažangiai, nors jai buvo suteiktos visos sąlygos ir galimybės, kadangi vien atsakovas jos išlaikymui skirdavo 600 Lt per mėnesį. Apeliantė matydama, kad neįstojo į valstybės finansuojamą vietą ir įvertindama savo bei tėvų galimybes ją remti, privalėjo pasirinkti kitą studijų formą. Teismo posėdžio metu, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apeliantė patvirtino, kad su atsakovu nebendrauja ir paramos į jį nesikreipė. Apeliantė atsisako su atsakovu bendrauti, apie jai reikalingą paramą jis sužinojo tik gavęs iš teismo procesinius dokumentus. Atsakovo nuomone, šį klausimą būtų galima spręsti neteismine tvarka, jei apeliantė elgtųsi kitaip. Nurodo, kad jam yra 42 metai, tačiau nekilnojamojo turto ar nuosavo būsto nuosavybės teise neturi, turi tik seną lengvąjį automobilį, o vidutinės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 1 235 Lt. Apeliantės prašoma priteisti suma sudaro pusę jo gaunamų pajamų, todėl yra neproporcinga jos ir tėvų turtinei padėčiai. Tuo tarpu trečiasis asmuo gauna pastovias pajams, turi nemažai nekilnojamojo turto. Pažymėjo, kad pažymą apie turimą nekilnojamąjį turtą trečiasis asmuo pateikė ne po pirmo teismo reikalavimo, tikėtinai siekiant šiuos duomenis nuslėpti. Byloje taip pat nėra duomenų apie bandymus parduoti trečiajam asmeniui priklausantį turtą. Nurodė, kad apeliantės į bylą pateikta išlaidų ataskaita yra aiškiai per didelė ir nepagrįsta įrodymais, be to, viršija visas atsakovo gaunamas pajamas. Apeliantė melagingai nurodo, kad ji su motina buvo išvarytos iš gyvenamojo būsto, nes atsakovas jokio turto neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad visame CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ XII skyriaus „Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos“ antrajame skirsnyje „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“ (ar kitose Civilinio kodekso normose) nėra aiškiai reglamentuojama, į ką turi atsižvelgti teismas, spręsdamas, ar priteisti tėvų išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui, besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, taip pat iš kokių pajamų, kurias gauna tėvai (ar vienas iš jų), toks išlaikymas gali būti priteisiamas ir pan. Tai reiškia, kad nėra nustatytų esminių paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai. Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Kai sprendžiama dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Teismas pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir pirmiau nurodytus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti. Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009, ir kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu studijuoja Mykolo Romerio Universiteto Socialinės politikos fakultete, psichologijos programos bakalauro nuolatinių valstybės nefinansuojamų studijų I kurse (b.l. 7). Sąžiningą pareigos mokytis vykdymą patvirtina Universiteto pažyma apie studijų pažangumą (b.l. 56). Nekilnojamojo ir kito registruotino turto ieškovė neturi (b.l. 9-10). Byloje nėra duomenų, kad dabartiniu momentu ieškovė būtų pajėgi save išlaikyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tėvų gaunamas pajamas ir teisinį šio klausimo reglamentavimą, teismas turėjo pagrįstą pagrindą konstatuoti, kad egzistuoja išlaikymo prievolės pilnamečiam vaikui (ieškovei) būtinybė.
Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2011 m. gruodžio 15 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011, ir kt.). Į nurodytus kriterijus atsižvelgtina ir sprendžiant dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo.
Abu ieškovės tėvai yra darbingi, gauna pastovias ir maždaug vienodo dydžio (iki 1200-1300 Lt per mėnesį) pajamas (b.l. 14, 32), kitų išlaikytinių neturi. Ieškovės motina nuosavybės teise turi įgijusi keletą nekilnojamojo turto objektų (žemės sklypus, namų valdą, b.l. 63-68). Atsakovas savo vardu turi registruotą 20 metų senumo automobilį (b.l. 36). Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas pateikė melagingus duomenis apie savo nekilnojamąjį turtą (Registrų centro pažymoje nurodyta, kad atsakovas tokio turto neturi, b.l. 35), kadangi jie neparemti leistinais įrodymais ir prieštarauja faktinei bylos medžiagai. Paminėtos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovės motinos turtinė padėtis yra geresnė nei jos tėvo (atsakovo). Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas prašomos paramos dydį, nurodė ir tokią jo poziciją lėmusius motyvus (ieškovė nesikreipė dėl valstybės finansuojamos paskolos; nepakankamai stengėsi įstoti į valstybės finansuojamą vietą; nepasirinko kitų studijų formų, kad galėtų užsidirbti pragyvenimui; nepateikė mokymosi užimtumo grafiko ir kt;), todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas.
Kaip jau minėta, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti jai tokį patį išlaikymą, koks buvo jai priteistas būnant nepilnamete. Todėl pirmosios instancijos teismas, remiantis jau pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis ir nenustatęs naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios lemtų išlaikymo dydžio padidinimą, neturėjo teisino pagrindo ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Atsižvegdama į šalies ekonominės situacijos ir darbo apmokėjimo pokyčius (nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. padidėja minimali mėnesinė alga iki 850 Lt), atsakovo gaunamas pajamas ir į tai, kad ieškovė turi galimybę pasinaudoti teise į valstybės remiamą paskolą studijų kainai sumokėti, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju yra proporcingas ir socialinio solidarumo principui neprieštaraujantis 300 Lt per mėnesį išlaikymo pilnametei aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentei (ieškovei) išlaikymo dydis. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, padidinant priteistą sumą iki 3000 Lt. Be to, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo sprendimo dalies dėl išlaikymo pradžios momento nustatymo. Remiantis tuo, kad teisė į pažeidimo pašalinimą atsiranda nuo ieškinio padavimo teismui dienos, teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta apeliantės argumentus, kad priteisto išlaikymo dydis turi būti skaičiuojamas nuo 2011 m. gruodžio 29 d., todėl ši apylinkės teismo sprendimo dalis pakeistina.
Aptartų aplinkybių pagrindu ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, padidinat priteistą išlaikymą iki 300 Lt, išlaikymo dydį skaičiuojant nuo 2011 m. gruodžio 29 d. (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų negauta, todėl šios išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį dėl išlaikymo išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovo R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą, mokamą 300 (trijų šimtų) Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo 2011 m. gruodžio 29 d. iki K. P. mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau, nei sulauks 24 metų amžiaus.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.