- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2016-02-15
- Bylos Nr.
- 2S-426-264/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20121-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Pareiškėjas
- D. V., A. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų D. V. ir A. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-25857-375/2015 pagal pareiškėjų D. V. ir A. V. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui R. S., AB Swedbank dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjai D. V. ir A. V. prašė panaikinti antstolio R. S. 2015-09-02 patvarkymą Nr. S-5365 vykdomojoje byloje Nr.(duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolis 2015-09-02 patvarkymu nusprendė tęsti išieškojimą iš kito skolininkams priklausančio turto ir 2015-09-03 turto arešto aktu vykdomojoje byloje areštavo pareiškėjams priklausantį turtą bei 2015-09-03 patvarkymais nurodė pareiškėjų darbdaviams daryti atitinkamo dydžio išskaitymus iš pareiškėjams priklausančio darbo užmokesčio. Tikrieji banko skolininkai yra ne pareiškėjai, o L. B. ir jos sutuoktinis. Likusi skolos dalis po įkeisto turto realizavimo turi būti išieškoma iš tikrųjų skolininkų, o ne iš pareiškėjų, dėl ko nėra pagrindo nukreipti likusios skolos išieškojimo iš pareiškėjams priklausančio turto ir tam tikslui jį areštuoti bei daryti atitinkamo dydžio išskaitas iš pareiškėjų darbo užmokesčio. Taip pat nurodė, kad antstolis savavališkai ir vienasmeniškai, nesant išieškotojo valios, nusprendė tęsti likusios skolos išieškojimą. Taip pat antstolis privalėjo pareiškėjams išsiųsti raginimą įvykdyti sprendimą, t.y. raginimą gražiuoju padengti likusią skolos sumą ir kartu informuoti, kad likusios skolos sumos nepadengus gera valia per raginime nustatytą terminą, jos išieškojimas bus nukreiptas į kitą pareiškėjams priklausantį turtą. Antstolis 2015-09-03 turto arešto aktu areštuodamas pareiškėjams priklausantį turtą nenurodė nei vienos aplinkybės, kad yra realus pavojus ar grėsmė, jog pareiškėjai ketina turtą paslėpti. Antstolis taip pat vienu metu taikė kelias priverstinio vykdymo priemones t. y. 2015-09-03 turto arešto aktu areštavo pareiškėjams priklausantį turtą ir 2015-09-03 patvarkymu pareiškėjų darbdaviams nurodė daryti atitinkamo dydžio išskaitas iš pareiškėjams priklausančio darbo užmokesčio.
Antstolis R. S. patvarkymu pareiškėjų skundo netenkino. Nurodė, kad pardavus turtą nebuvo padengti hipotekos kreditoriaus reikalavimai. Tik pardavus turtą buvo gautas žodinis išieškoto prašymas tęsti išieškojimą pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį Nr.2-839-570/2012/2012-05-31. 2015-09-09 gautas raštiškas išieškotojo prašymas tęsti išieškojimą pagal vykdomąjį raštą. Skolininkų teiginiai, kad tikrieji skolininkai yra L. B. ir V. B. nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais. Antstolio teigimu, nėra pagrindo teigti, kad jis padarė kokius nors vykdymo proceso pažeidimus ar nesilaikė tvarkos. Skolininkai galėjo ir turėjo domėtis vykdymo eiga.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Swedbank AB atsiliepime į skundą dėl antstolio veiksmų prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tik pardavus bankui įkeistą turtą bankas pateikė antstoliui žodinį prašymą tęsti išieškojimą pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-05-31 nutartį, o 2015-09-07 išsiuntė pakartotinai rašytinį prašymą tęsti išieškojimą. Suinteresuoto asmens nuomone, nėra pagrindo teigti, kad antstolis padarė kokius nors vykdymo proceso pažeidimus ar nesilaikė nustatytos tvarkos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi pareiškėjų skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad skolininkai, būdami tinkamai informuoti apie pradėtus vykdymo veiksmus, turėjo pakankamai laiko tinkamai ir savalaikiai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, gera valia sumokėti kreditoriui išieškomą skolą. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad jiems nebuvo pasiūlyta kreditoriaus reikalavimą patenkinti gera valia. Teismas pažymėjo, kad skolininkai, turėdami procesinę teisę susipažinti su bylos medžiaga, turėjo ir pareigą aktyviai domėtis bylos eiga. Įstatymas neįtvirtina imperatyvo antstoliui pranešti vykdymo proceso dalyviams – skolininkams apie gautą išieškotojo prašymą tęsti vykdymo veiksmus, todėl teismas atmetė pareiškėjų argumentą, kad jiems nebuvo pranešta apie išieškotojo prašymą tęsti vykdymo veiksmus ir tokiu būdu jų teisės buvo pažeistos.
Taip pat teismas atmetė pareiškėjų argumentą dėl raginimo sumokėti įsiskolinimą jiems neįteikimo ir tokiu būdu jų teisių ir interesų pažeidimo. CPK 661 str. reglamentuoja atvejus, kada raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, t.y. kai nurodyti įvykdymo terminai, skubaus vykdymo bylose, bylose dėl turto konfiskavimo, ir mažesnių negu 57 Eur piniginių sumų išieškojimo. Antstolis, vadovaudamasis būtent šiuo CPK 661 str., pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus, kadangi terminai įvykdyti sprendimą buvo jau suėję.
Teismas laikė nepagrįstais skolininkų argumentus, kad tikrieji banko skolininkai yra L. B. ir V. B., o jie nėra skolininkai, todėl antstolis neturėjo teisės nukreipti likusios skolos išieškojimą į jiems priklausantį turtą. Tiek kredito sutarties, tiek sutartinės hipotekos šalys buvo AB „Swedbank“ ir D. V., A. V., J. K., J. K., K. S., R. D., A. D. ir A. N.. Pareiškėjų nurodomi L. B. ir V. B. buvo ne tikrieji skolininkai pagal sudarytą 2008-07-17 kredito sutartį, o laiduotojai, kurie 2010-06-21 Laidavimo sutartimi Nr. .(duomenys neskelbtini) laidavo už skolininkų įsipareigojimų pagal minėtą kredito sutartį įvykdymą.
Teismas konstatavo, kad antstolio vykdymo veiksmai šioje byloje atitiko įstatymo keliamus reikalavimus, imantis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas ir aktyviai padedant šalims ginti jų teises bei interesus, todėl pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjai D. V. ir A. V. atskirajame skunde ( b. l. 63 – 68) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-11-13 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio R. S. 2015-09-02 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. .(duomenys neskelbtini). Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:
1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino LR CK ir LR CPK nuostatas, reglamentuojančias likusios skolos išieškojimo veiksmus po įkeisto turto realizavimo.
2. Teismas, spręsdamas dėl skundžiamų antstolio veiksmų teisėtumo, privalėjo įvertinti, ar šiuo atveju po įkeisto turto realizavimo, už kurį gautų lėšų nepakako skolos sumai padengti, antstolis likusios skolos išieškojimą nukreipė į kitą skolininkams priklausantį turtą, laikydamasis bendros įstatymų nustatytos tvarkos, kaip tai aiškiai numato minėta LR CK 4.193 str. 1 d.? Tačiau nagrinėjamu atveju tas padaryta nebuvo. Teismas šiuo atveju, spręsdamas dėl antstolio veiksmų teisėtumo vertino antstolio procesinius veiksmus atliktus dar 2012 metais, kuomet buvo apskritai pradėtas skolos išieškojimo procesas, ko pasekoje visiškai nepagrįstai sprendė, kad jo veiksmai atitiko įstatymų keliamus reikalavimus, bet ne antstolio veiksmus, kurie buvo atlikti po įkeisto turto realizavimo.
3. Tiek banko, tiek antstolio nurodytos aplinkybės, kad bankas pirmiausia antstoliui žodžiu pareiškė prašymą tęsti išieškojimą iš kito skolininkams priklausančio turto, nagrinėjamu atveju vertintinos kritiškai ir laikytina suderinta gynybine pozicija dėl pateikto skundo, kadangi rašytinis banko prašymas kaip nurodo pats bankas antstoliui buvo išsiųstas tik 2015-09-07 dieną, t.y. jau gerokai po skundžiamo 2015-09-02 patvarkymo priėmimo, o gautas antstolio kontoroje, kaip nurodo pats antstolis, tik 2015- 09-09 dieną. Antstolis, remiantis LR CPK 655 str. 1 d. privalėjo skolininkams išsiųsti raginimą įvykdyti sprendimą, t.y. raginimą gražiuoju padengti likusią skolos sumą ir kartu informuoti apie likusios skolos likutį bei įspėti, kad likusios skolos sumos nepadengus gera valia per nustatytą terminą, jos išieškojimas bus nukreipiamas į kitą skolininkams priklausantį turtą, t.y., kad bus areštuojamas turtas ir iš darbo užmokesčio daromos išskaitos.
4. Tiek antstolis, tiek teismas visą atsakomybę ir pareigą aktyviai veikti vykdymo procese perkėlė išimtinai vien tik skolininkams, visiškai nepaisant to, kad ir antstolis lygiai taip pat turi pareigą bendradarbiauti su vykdymo proceso šalimis ir padėti joms aktyviai įgyvendinti savo teises vykdymo procese. Bendradarbiavimo pareigos visiškai nepaisė, jokio raginimo dėl skolos padengimo neatsiuntė, apie skolos likutį neinformavo, net nesuteikė galimybės pateikti informacijos, kad skolą galbūt galime grąžinti patys mokėdami reikiamas sumas į antstolio depozitinę sąskaitą, o vietoje to, iš karto skundžiamu patvarkymu vienašališkai nusprendė tęsti likusios skolos išieškojimą iš skolininkams priklausančio kito turto, ko pasekoje areštavo mūsų turtą ir nurodė daryti išskaitas iš mūsų darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų sumų.
5. Teismas nevertino ir nepasisakė, ar antstolis, skundžiamo patvarkymo pagrindu 2015-09-03 turto arešto aktu areštuodamas skolininkams priklausantį turtą, nepažeidė LR CPK 658 str. 2 d. Antstolis, surašydamas turto arešto aktą, nenurodė nei vienos pagrįstos aplinkybės, kad yra nors koks realus pavojus ar grėsmė, jog skolininkai gali ketinti turtą paslėpti. Tokiu būdu buvo pažeistas 658 str. 2 d., kitaip tariant be jokio pagrindo antstolis areštavo skolininkams priklausantį turtą. Taip pat liko neįvertintos aplinkybės, kad antstolis vienu metu taikė net kelias priverstinio vykdymo priemones (LR CPK 624 str. 3 d.), t.y. tiek 2015-09-03 turto arešto aktu areštavo skolininkams priklausantį turtą, tiek 2015-09-03 patvarkymu skolininkų darbdaviams nurodė daryti atitinkamo dydžio išskaitas iš skolininkams priklausančio darbo užmokesčio. Antstolis vienu metu pritaikydamas net kelias priverstinio vykdymo priemones tokiu būdu iš esmės pažeidė LR CPK 664 str. nustatytą išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę.
7. Tikrieji banko skolininkai šiuo atveju yra L. B. ir jos sutuoktinis V. B., todėl realizavus įkeistą turtą, likusi skolos dalis turėtų būti išieškoma būtent iš jų. Jie vieni visada tvarkė visus su banku ir įkeistu turtu susijusius reikalus. Tai, kad būtent jie ir yra tikrieji banko skolininkai be kita ko patvirtina ir aplinkybės, kad 2012 metais jiems buvo išduoti įgaliojimai atstovauti skolininkų interesus, kurių pagrindu veikdami, jie toliau savo nuožiūra tvarkė visus su kredito sutartimi ir įkeistu turtu susijusius klausimus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Swedbank AB atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantų D. V. ir A. V. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
1. 2015-09-02 buvo surašytas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas ir tą pačią dieną gautos piniginės lėšos paskirstytos ir pervestos skolai ir vykdymo išlaidoms dengti. Pardavus bankui įkeistą turtą bankui buvo grąžinta tik dalis skolos - 99 948 Eur. Tik pardavus įkeistą turtą bankas pateikė žodinį prašymą antstoliui tęsti išieškojimą pagal Marijampolės rajono apylinkės 2012-05-31 nutartį, o 2015-09-07 išsiuntė pakartotinai rašytinį prašymą tęsti išieškojimą.
2. Skolininkų atžvilgiu skola laikytina priteista Marijampolės r. apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi. LR CPK 18 str. numato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
3. Antstolis, naudodamasis jam suteiktais įgaliojimais, turi imtis aktyvių veiksmų ir areštuoti tiek turto, kad būtų realiai užtikrintas skolos ir vykdymo išlaidų padengimas. Net ir tuo atveju, kai kreditoriaus naudai yra hipoteka įkeistas turtas, CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostata negali būti aiškinama kaip absoliučiai ribojanti antstolio teisę areštuoti hipoteka neįkeistą skolininko turtą. Kai hipoteka įkeisto turto vertė yra akivaizdžiai per maža realiam sprendimo vykdymui užtikrinti, antstolio teisė areštuoti hipoteka neįkeistą skolininko turtą iš esmės gali būti ribojama tuomet, jeigu bendra hipoteka įkeisto ir jo areštuoto kito turto vertė peržengia išieškotinos ir vykdymo išlaidų sumos ribas. Nei LR CPK, nei LR CK nenustatyta šios bendrosios teisės normos išimčių, taikomų išieškant iš įkeisto turto, todėl tais atvejais, kai iš konkrečių duomenų akivaizdu, jog iš hipoteka įkeisto turto gautų lėšų nepakaks skolos ir vykdymo išlaidoms padengti, antstolis turi teisę areštuoti ir hipoteka neįkeistą skolininko turtą, jei tokiu areštu iš esmės neviršijama išieškomos skolos bei vykdymo išlaidų suma
4. Skolininkai turi ne tik teises, bet ir pareigas vykdymo procese. Viena iš jų yra pareiga pačiam skolininkui aktyviai domėtis vykdymo eiga (LR CPK 644 str. 4 d ). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir pareiga sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis ir pareigomis. Todėl skolininkų teiginys, kad jiems nebuvo pranešta apie išieškojimo proceso tęsimą apribojo skolininkų procesines teises, tik įrodo, kad ir patys skolininkai vengė domėtis vykdomosios bylos eiga ir siekti, kad būtų galimybė laiku pasinaudoti savo teisėmis ginti savo interesus.
Antstolis R. S. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Iš vykdomosios bylos Nr. .(duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolis R. S. 2012-09-26 patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojo Swedbank AB 2012-09-25 pateiktą vykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-05-31 išduotą nutartį Nr.2-839-570/2012 dėl priverstinio turto pardavimo iš varžytynių, negrąžintos 1745562,62 Lt skolos, 12 mėn. EURIBOR plius 4.8 proc. marža (2011-05-30 iki 2012-05-30 nustatyta palūkanų norma 6.932 proc.) sutartines metines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos, jas skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo pateikimo dienos, t. y. 2012-05-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už visą priteistą skolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2012-05-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistus nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, pastatą – kiemo rūsį, garažą, pirtį, kitus statinius (inžinerinius), kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini) atitinkamai nuosavybės teise priklausančius D. V., A. V., J. K., J. K., K. S., R. D., A. D., A. N. išieškojimo išieškotojo Swedbank AB naudai (vykdomosios bylos b. l. 17 – 16). Antstolis 2015-07-28 patvarkymu dėl turto įkainojimo įkeistą turtą įkainojo 104 300 Eur sumai. Su patvarkymu skolininkų įgaliotas asmuo L. B. supažindinta pasirašytinai 2015-07-29 (vykdomosios bylos b. l. 192). Antstolis 2015-09-02 sudarė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą (vykdomosios bylos b. l. 205). Antstolis 2015-09-02 patvarkymu dėl hipotekos išregistravimo patvarkė informuoti pirkėją kreiptis į notarų biurą dėl 2008-07-24 hipotekos lakšto išregistravimo dalinai įvykdžius Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį Nr.2-839-570/2012/2012-05-31. Su šiuo patvarkymu skolininkų įgaliotas asmuo L. B. 2015-09-03 supažindinta pasirašytinai (vykdomosios bylos b. l. 208 – 206). 2015-09-02 patvarkymu dėl išieškojimo tęsimo iš kito skolininkams priklausančio turto, pardavus įkeistą turtą antstolis patvarkė tęsti išieškojimą pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį Nr.2-839-570/2012/2012-05-31 iš D. V., A. V., A. N., K. S., A. D. ir J. K. išieškotojo Swedbank AB naudai iš kito skolininkams priklausančio turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Patvarkymas skolininkams išsiųstas 2015-09-03 (vykdomosios bylos b. l. 232 – 231). 2015-09-03 antstolis priėmė turto arešto aktą, kuriuo areštavo skolininkams D. V. ir A. V. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą (vykdomosios bylos b. l. 230 – 228). 2015-09-03 patvarkymais dėl skolos išieškojimo nutarė nukreipti išieškojimą iš skolininkų A. V. ir D. V. darbo užmokesčių (vykdomosios bylos b. l. 252 – 251). 2015-09-07 raštu išieškotojas Swedbank AB kreipėsi į antstolį dėl išieškojimo tęsimo pagal vykdomąjį raštą (vykdomosios bylos b. l. 258).
Apeliantų teigimu, teismas spręsdamas dėl antstolio veiksmų teisėtumo vertino antstolio procesinius veiksmus atliktus dar 2012 metais, kuomet buvo apskritai pradėtas skolos išieškojimo procesas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus laiko nepakankamais spręsti, kad pirmos instancijos teismas neteisingai vertino antstolio veiksmus ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Pažymėtina, kad Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. LR CK 4.193 str. reglamentuoja hipotekos kreditoriaus teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Įstatyme numatyta, kad tuo atveju, jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad nurodytu atveju išieškoma iš kito neįkeisto turto. Priverstinis įkeisto daikto realizavimas išlaisvina daiktą iš visų hipotekų (LR CK 4.197 str. 1 d.), tačiau tai nereiškia, kad nepakakus lėšų skolininkų įsipareigojimams padengti, nebus išieškoma iš kito skolininkų turto. Daikto išlaisvinimas iš hipotekos nereiškia, kad skolininkų prievolė vykdyti įsipareigojimus kreditoriui pasibaigė, nes kreditoriaus skolai padengti sumos, gautos pardavus įkeistą turtą (104 300 Eur), nagrinėjamu atveju nepakako. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jeigu iš įkeisto turto netenkinamas visas kreditoriaus reikalavimas, antstolis be papildomų procedūrų to paties vykdomojo dokumento pagrindu toliau tęsia išieškojimą iš kito skolininko turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010). Nagrinėjamu atveju iš Swedbank AB rašto antstoliui (vykdomosios bylos b. l. 258) matyti, kad pardavus įkeistą turtą skolos likutis 2015-09-07 sudarė 564 509,03 Eur kas reiškia, kad visas kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas, todėl antstolis be papildomų procedūrų to paties vykdomojo dokumento pagrindu toliau tęsė išieškojimą iš kito skolininkų turto. Nors apeliantų teigimu antstolio veiksmai priimant 2015-09-02 patvarkymą dėl išieškojimo tęsimo iš kito skolininkams priklausančio turto, pardavus įkeistą turtą kelia abejonių, kadangi raštiškas banko pareikalavimas dėl išieškojimo tęsimo gautas tik 2015-09-09, tačiau ši aplinkybė teismo vertinimo nesudaro pagrindo antstolio veiksmus vertinti kaip prieštaraujančius LR CK ir LR CPK nuostatoms. Tai, kad toks raštiškas banko reikalavimas antstolio kontoroje gautas 2015-09-09 t. y. po to kai buvo priimtas 2015-09-02 antstolio patvarkymas tęsti vykdymo veiksmus, nepaneigia kreditoriaus valios toliau tęsti išieškojimą iš kito skolininkų turto.
Apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai apeliantų argumentus, kad antstolis, remiantis LR CPK 655 str. 1 d. privalėjo skolininkams išsiųsti raginimą įvykdyti sprendimą, t.y. raginimą gražiuoju padengti likusią skolos sumą ir kartu informuoti apie likusios skolos likutį bei įspėti, kad likusios skolos sumos nepadengus gera valia per nustatytą terminą, jos išieškojimas bus nukreipiamas į kitą skolininkams priklausantį turtą. LR CPK 655 str. 3 d. nustatyta, kad vykdant tą patį vykdomąjį dokumentą, raginimas skolininkui pateikiamas tik vieną kartą, išskyrus atvejus, kai vykdomasis dokumentas buvo grąžintas išieškotojui jo paties prašymu (šio Kodekso 631 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir vėl pateiktas vykdyti. Kadangi antstolis priėmė patvarkymą tęsti išieškojimą iš kito skolininkams priklausančio turto pagal tą patį vykdomąjį dokumentą, todėl antstoliui neatsirado pareiga skolininkams siųsti raginimą įvykdyti sprendimą. Pažymėtina, kad LR CPK 644 str. 1 d. nustatyta, kad skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga. Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad apeliantų interesus atstovavo L. B. ir V. B. pagal 2012-03-13 Kauno miesto 19-ojo notarų biuro notarės A. U. patvirtintą įgaliojimą. Nagrinėjamu atveju apeliantai neginčija aplinkybės, kad jiems apie užvestą vykdomąją bylą buvo žinoma. 2015-08-11 patvarkymas dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui buvo įteiktas pasirašytinai apeliantų atstovei L. B. 2015-08-11 (vykdomosios bylos b. l. 201). Šiame patvarkyme nurodoma įkeisto turto vertė 104 300 Eur. Todėl jau nuo šio patvarkymo gavimo apeliantai būdami rūpestingi, sąžiningi, atidūs turėjo suvokti, kad lėšų pardavus įkeistą turtą nepakaks įsiskolinimui padengti. Apeliantai nenurodė jokių aplinkybių kodėl patys nesiėmė jokių veiksmų siekdami laisva valia padengti šį įsiskolinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantai žinodami šias aplinkybes turėjo būti patys aktyvūs ir siekti įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriui. Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad skolininkai, turėdami procesinę teisę susipažinti su bylos medžiaga, turėjo ir pareigą aktyviai domėtis bylos eiga.
Apeliantai nurodo, kad teismas nevertino ir nepasisakė, ar antstolis, skundžiamo patvarkymo pagrindu 2015-09-03 turto arešto aktu areštuodamas skolininkams priklausantį turtą, nepažeidė LR CPK 658 str. 2 d. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų nepasisako, kadangi skundas pareikštas dėl antstolio R. S. 2015-09-02 patvarkymo Nr. S-5365 vykdomojoje byloje Nr. .(duomenys neskelbtini).
Vertintini kritiškai apeliantų argumentai, kad tikrieji banko skolininkai šiuo atveju yra L. B. ir jos sutuoktinis V. B., todėl realizavus įkeistą turtą, likusi skolos dalis turėtų būti išieškoma būtent iš jų. Nagrinėjamu atveju antstolio vykdomoje Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-05-31 nutartyje (Civ.b. Nr.2-839-570/2015) skolininkais nurodomi D. V., A. V., J. K., J. K., K. S., R. D., A. D. ir A. N. (vykdomosios bylos b. l. 3-1) Todėl pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai pareiškėjų argumentus dėl tikrųjų skolininkų šioje vykdomojoje byloje atmetė kaip nepagrįstus.
Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų nepasisako, kadangi apeliantai išdėstė iš esmės tokius pat argumentus kaip ir apylinkės teismui pateiktame skunde dėl antstolio veiksmų, į kuriuos pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išsamiai ir argumentuotai atsakė. Apeliantai su atskiruoju skundu nepateikė jokių naujų faktinių bei teisinių argumentų, naujų įrodymų, kurie patvirtintų skundžiamų antstolės veiksmų neteisėtumą bei paneigtų skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantų D. V. ir A. V. atskirąjį skundą šios išlaidos iš apeliantų nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,70 / 2 = 2,85 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.