- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-13
- Bylos Nr.
- 2-118-752/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12687-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Ieškovas
- V. Č.
- Atsakovas
- E. Č.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Č. patikslintą ieškinį atsakovei E. Č. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikino dėl abiejų sutuoktinio kaltės ir pagal atsakovės E. Č. priešieškinį ieškovui V. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2016-06-17 ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė panaikinti jo ir atsakovės E. Č. (C.) bažnytinės santuokos pagrindu Kauno m. CMS (duomenys neskelbtini) atliktą santuokos apskaitos akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, jog santuokos apskaitos akto įrašas naikinamas dėl abiejų sutuoktinių kaltės; panaikinus santuokos apskaitos akto įrašą, palikti pavardes – Č. ir Č.; kreditą akcinei bendrovei ,,Swedbank“ pripažinti asmeniniu V. Č. kreditoriniu įsipareigojimu, kurį jis privalo įvykdyti asmeniškai; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus (b.l. 3-4, 80-81).
Savo procesiniuose doklumentuose ieškovas nurodė, kad nuo bendro gyvenimo pradžios su atsakove nesutarė. Jie yra skirtingų charakterių, skiriasi jų požiūris į šeimą, pareigas šeimoje, bendrą gyvenimą, dėl ko jų bendras gyvenimas tapo neįmanomas, jie vienas nuo kito nutolo, tapo svetimi. Bendro ūkio netvarko, santuokinio gyvenimo negyvena. Kadangi jų santuokiniai ryšiai yra nutrūkę, siūlė atsakovei panaikinti santuokos apskaitos akto įrašą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, t.y. kultūringai, be kaltinimų, įžeidinėjimų, piktų žodžių, neviešinant bendro gyvenimo problemų, vienas kito asmeninių savybių, netinkamo elgesio, be didelių ginčų ir priekaištų vienas kitam, neieškant kaltų ir nenustatinėjant, kuris pirmas pažeidė santuokines pareigas, kurio kaltė didesnė. Tačiau atsakovė į ieškovo siūlymą nereagavo. Dėl nenusisekusio santuokinio gyvenimo ieškovas nenori nieko kaltinti, nori taikiai užbaigti nepavykusį savo ir atsakovės bendro gyvenimo tarpsnį. Ieškovo vertinimu, jie abu su atsakove yra kalti dėl šeimos iširimo, todėl prašė nustatyti mišrią kaltę ir pripažinti, kad santuokos apskaitos akto įrašas naikinamas dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Prašė neskirti termino susitaikymui, kadangi jo sprendimas dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo yra gerai apgalvotas ir galutinis. Šeima yra iširusi galutinai ir jos išsaugoti nebeįmanoma.
Ieškovas taip pat nurodė, kad santuokoje vaikų nesusilaukė. Dalintino turto neįgijo. Ieškovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: 0,1053 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei 0,1628 ha žemės sklypas su pastatu – gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini), kuris yra ieškovo asmeninė nuosavybė, įsigytas iki santuokos sudarymo, todėl nedalintinas. Atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, jos vardu registruotas automobilis ZIL 130, v/n (duomenys neskelbtini) kuris yra atsakovės asmeninė nuosavybė, todėl nedalintinas. Kito dalintino turto šalys neįgijo.
Ieškovas pažymėjo, kad bendrų kreditorinių įsipareigojimų ir reikalavimų šalys neturi. Ieškovas yra paėmęs iš „Swedbank“, AB, 72 000 Eur kreditą, kurį jis asmeniškai ir turi grąžinti. Kreditorinį įsipareigojimą akcinei bendrovei „Swedbank“ ieškovas prašė pripažinti jo asmenine prievole. Ieškovas taip pat nurodė, kad neprieštarauja, kad atsakovė pasiliktų Č. pavardę. Kadangi jis yra veiksnus ir darbingas, išlaikymo sau nereikalavo (b.l. 3-4, 80-81).
Atsakovė E. Č. atsiliepimo į pradinį ir patikslintą ieškinį nepateikė. Priešieškiniu prašė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp atsakovės E. Č. ir ieškovo V. Č. nutraukti esant ieškovo kaltei; neskirti termino susitaikyti ir bylą nagrinėti iš esmės; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokoje turėtą pavardę – Č.; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 20 000 Eur neturtinės žalos; priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 26-30). Priešieškinyje nurodė, kad santuoka iširo ne dėl abiejų sutuoktinių, o dėl ieškovo kaltės. Jau nuo pirmųjų santuokos dienų ieškovas buvo linkęs į psichologinio smurto naudojimą jos atžvilgiu. Per neilgą bendro gyvenimo laikotarpį išryškėjo sutuoktinio noras parodyti savo valdžią, pranašumą, valdyti ir įskaudinti kitą žmogų, kas Civilinio kodekso 3.26 straipsnio prasme negali būti laikoma sutuoktinių lygiateisiškumu. Atsakovės teigimu, jos atžvilgiu specialiai ir pakartotinai buvo išsakomi įžeidinėjimai, susiję su jos išvaizda, aprangos stiliumi, artimais giminaičiais, profesine priklausomybe ir pan., kuo siekiama pažeisti jos pasitikėjimą savimi. Sutuoktinio užgauliojimai nuolat verčia ją jausti nepilnavertiškumo kompleksą, yra manipuliuojama atsakovės jausmais, verčiama tikėti ieškovo kuriamomis „sąmokslo teorijomis“ apie padidintą jos įtarumą, pavydą, nesugebėjimą priimti sprendimus. Taip siekiama apkaltinti ją nebūtais dalykais ir pan.
Atsiliepimas
Atsakovė taip pat nurodė, kad iki ir po vedybų su sutuoktiniu gyveno jai priklausančiame bute, o vyras tuo metu statė namą (duomenys neskelbtini). Maždaug 2015 m. lapkričio mėn. po darbo sutuoktinis pradėjo vėliau grįžti į namus motyvuodamas tuo, kad turi didelių verslo projektų, be to privalo prižiūrėti namo statybas, dažnai likti jame, kad nebūtų grobstomos statybinės medžiagos. Į prašymus vykti tvarkytis prie namo kartu, sutuoktinis atsakydavo, kad tai tik jo vieno reikalas, nes paskolą namo statybai yra pasiėmęs savo vardu ir jis atsakovei niekaip nepriklausys. Į atsakovės paaiškinimus, kad statomas namas bus jų šeimos būstas, ieškovas atsakydavo barniais, neigė atsakovės šeimos narių finansinę paramą statyboms, šaukdavo nesirinkdamas žodžių ir teksto. Atsakovės teigimu, ieškovas inicijuodavo konfliktus dėl elementarių buitinių situacijų, tačiau niekada nebandydavo jų išspręsti taikiai, o tik kaltindavo atsakovę.
Maždaug 2016 m. sausio mėn. atsakovė pradėjo įtarti, kad ieškovas turi nesantuokinius ryšius su kitomis moterimis. Tokios abejonės dėl neištikimybės atsirado po to, kai po ilgalaikių gimdos kaklelio uždegimų gydytojo ginekologo jai buvo pasiūlyta pasitikrinti dėl lytiškai plintančių ligų. 2016 sausio 27 d. buvo nustatytas toks susirgimas, atsakovė vartojo medikamentus, dėl galimybės šią ligą pernešti – sutuoktiniui taip pat buvo rekomenduota tikrintis pas urologą. Atsakovės abejonės dėl neištikimybės pasitvirtino 2016 m. gegužės mėn. pradžioje, kuomet vairuodama automobilį Kauno mieste pastebėjo važiuojantį ieškovą jo įmonei priklausančiu automobiliu Mercedes Benz v/n (duomenys neskelbtini) ir kuriame, šalia vairuotojo, sėdėjo buvusi sutuoktinio mergina O. J.. Netrukus automobilis sustojo ir buvo akivaizdžiai matyti, kaip ieškovas su mergina kalbasi, bučiuojasi, vėliau ši išlipa iš automobilio. Išaiškėjus nurodytoms aplinkybėms, ieškovas visokiausiais būdais neigė savo kaltę, įtikinėjo, kad tai nėra rimti santykiai, kaltino atsakovę liguistu pavydu, persekiojimu. Ieškovas išeidavo iš namų, gerdavo, tokiu būdu siekdamas įteigti, kad tai daro tik dėl jos nesugyvenamo charakterio ir pan. Galiausiai ieškovo psichologinis teroras pradėjo peraugti į fizinį, kadangi ginčų metu ieškovas neretai pastumdavo atsakovę, suspausdavo rankas, bandydavo įspirti, grasindavo sumušti. Dėl panašaus pobūdžio veiksmų 2016 m. liepos 5 d. Kauno apskr. VPK Kauno rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-31410-16, kurioje V. Č. pareikšti įtarimai pagal LR BK 140 str. 2 d. (dėl smurto artimoje aplinkoje), jam paskirta kardomoji priemonė, jis įpareigotas gyventi skyrium.
Ieškovas smurtaudamas, vesdamas netvarkingą ir amoralų gyvenimo būdą, neprisidėdamas prie šeimos gerbūvio kūrimo materialiai, sukūrė situaciją, dėl kurios šeimyniniai santykiai yra visiškai nutrūkę ir jų atnaujinti nebeįmanoma. Todėl atsakovė daro išvadą, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.
Šalies argumentai
Ieškovą pripažinus kaltu dėl santuokos iširimo, atsakovė prašė priteisti jai iš ieškovo 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Nurodė, kad dėl neištikimo, smurtaujančio sutuoktinio, netvarkingo ir palaido jo gyvenimo būdo ji patyrė stiprius dvasinius ir emocinius išgyvenimus, fizinį skausmą, pažeminimą, psichologinį smurtą, stresą ir kt. Pažymėjo, kad ieškovas nurodytą gyvenimo būdą pradėjo vesti netrukus po santuokos sudarymo (maždaug už dviejų mėnesių), apie barnius ir konfliktines situacijas šeimoje sužinojo artimieji ir draugai, kas natūraliai kėlė jų susidomėjimą, įvairių paskalų skleidimą, viešinimą ir pan. Dėl sutuoktinio artimų ryšių su kitomis moterimis, atsakovė buvo priversta nuolat jausti įtampą, atsirado nemiga, nepasitikėjimas ir savęs nuvertinimas, kas ilgainiui pradėjo trukdyti tinkamai atlikti darbines funkcijas, sumažino bendravimo su artimaisiais ir draugais galimybes, sumenkino dalykinę reputaciją prieš aplinkinius, visiškai pakirto pasitikėjimą vyrais. Dėl lytinių keliu plintančių susirgimų ir panaudoto smurto ji buvo priversta lankytis gydymosi įstaigose, vartoti medikamentus, kęsti gėdą ir fizinį skausmą, iki šiol patiria nepatogumus susijusius su atliekamais ikiteisminio tyrimo veiksmais. Visi šie emociniais išgyvenimai neigiamai paveikė atsakovės dvasinę sveikatą. Ieškovas, dėl kurio kaltės faktiškai iširo santuoka, užuot žmogiškai pripažinęs kaltę dėl savo netinkamo ir palaido elgesio ir dėjęs pastangas kaip įmanoma labiau sušvelninti dėl to šeimoje kilusias konfliktines situacijas, nesiimė priemonių garbingai nutraukti santuokinius ryšius, toliau demonstruoja savo pasitikėjimą, skleidžia melą ir šmeižtą, skaudina ir šaiposi iš atsakovės talpindamas savo nuotraukas su tekstais internetiniuose pažinčių portaluose ir pan.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad jos sprendimas nutraukti santuoką yra rimtai apgalvotas ir galutinis. Pprašė neskirti termino susitaikymui, po santuokos nutraukimo palikti santuokoje turėtą pavardę – Č. Nurodė, kad išlaikymo iš ieškovo priteisti neprašo.
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškinio reikalavimais ir jame išdėstytomis aplinkybėmis nesutinka. Atsakovė jį šmeižia, kaltina nebūtais dalykais – psichologinio smurto naudojimu, įžeidinėjimu dėl išvaizdos, neištikimybe. Atsakovė ieško kaltų ir siekia jam pakenkti. Pažymėjo, kad atsakovė yra labai sunkaus charakterio, nuolat kelia intrigas ir stengiasi supriešinti ieškovui artimus žmones. Nurodė, kas turi 2016-02-26 vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip atsakovė atsiprašinėja už tokį savo elgesį ir prašo su ja nesiskirti, kai jai pranešė, kad dėl netinkamo jos elgesio nemato bendros ateities ir nori santuoką nutraukti. Ieškovo vertinimu, atsakovė savaip supranta sutuoktinių pareigas, jos požiūris visada buvo savanaudiškas, vartotojiškas, ji vengė prisidėti prie šeimos materialinių poreikių tenkinimo. Dar iki santuokos sudarymo ir santuokos metu ji nesugebėjo susirasti tinkamo arba bent jau padoriai apmokamo darbo pagal savo specialybę ir prisidėti prie šeimos išlaikymo. Ieškovas ją buvo įdarbinęs savo bendrovėje vadybininke (laikotarpiu nuo 2015-08-18 iki 2016-03-01), mokėdavo mėnesinį atlyginimą, apmokėdavo jos asmeninio telefono sąskaitas, automobilio kuro išlaidas. Atsakovei buvo duotas įmonei priklausantis automobilis BMW X3, v/n (duomenys neskelbtini) kurį atsakovė grąžino tik 2016 šių metų liepos mėnesio 5 d. naktį, tuo metu, kai veržėsi į ieškovo namą su ginkluota apsauga. Automobilis buvo paliktas kieme, be užvedimo raktelių ir užrakintas, be jame buvusios įrangos ir detalių, specialiai užstatant ieškovo automobilį, su kuriuo jis važinėja į darbą – taip siekiant dar kartą ieškovui pakenkti ir padaryti materialinę žalą. Ieškovo teigimu, atsakovė, visuomet ir visose situacijose vaidina auką. Ieškovas prašydavo atsakovės pradėti elgtis tinkamai (nustoti kelti barnius, liautis pavyduliauti), tačiau atsakovė net vestuvių šventės metu sukėlė barnį dėl to, kad ieškovas šoko su savo giminaite. Be to, į jų šeimyninius santykius kišosi atsakovės mama. Atsakovė iki santuokos sudarymo ir santuokos metu nuolatos kaltino ieškovą turint kitų moterų, nors tam pagrindo niekada nebuvo: iki pradedant gyventi skyrium, ieškovas niekada nebuvo likęs nakvoti vienas, t.y. be sutuoktinės. Taigi kaltinimai dėl netinkamo elgesio šeimoje ir neištikimybės bei „palaido elgesio“ yra visiškai nepagrįsti. Atsakovės teiginys, jog jos artimieji finansiškai prisidėjo prie ieškovo būsto statybos ir įrengimo neturi jokio pagrindo, tai yra atsakovės išsigalvojimai. Ieškovas neturi jokių finansinių įsipareigojimų fiziniams asmenims. Ieškovo teigimu, atsakovė iš jo pastoviai reikalavo pinigų: 2016 m. liepos 5 d. konflikto metu reikalavo grąžinti 60 000 Eur, kuriuos ieškovui neva paskolino. Vėliau, jau apklausos policijoje metu, už tai, kad pasirašytų skyrybų dokumentus, prašė 40 000 Eur, o priešieškinyje jau prašo 20 000 Eur sumos. Ieškovas turi garso įrašus, kuriuose minimos sumos. Todėl ieškovas daro išvadą, kad atsakovė net nutraukdama santuoka siekia pasipelnyti.
Ieškovas pažymėjo, kad atsakovę išlaikė dar iki santuokos sudarymo ir santuokos metu, mokėjo atsakovei priklausančio buto komunalinius mokesčius, atsakovės būstą apstatė baldais. Atsakovė, praktiškai niekur nedirbdama ir neturėdama nuolatinių pajamų, buvo vežama į keliones, jai buvo perkami drabužiai, kosmetika ir t.t. Todėl ieškovo manymu, atsakovei mažiausiai rūpėjo šeima, į santuoką atsakovė žiūrėjo kaip į pasipelnymo šaltinį.
Ieškovo vertinimu, atsakovės byloje pateiktos nuotraukos nepatvirtina jo neištikimybės, nufotografuotu automobiliu jis naudojasi nuo 2016 m. balandžio 25 d., t.y. nuo automobilio pirkimo, t.y. šalims jau gyvenant skyrium daugiau nei 2 mėnesiai. Šalys santuokinių ryšių nepalaiko nuo 2016 m. metų pradžios (sausio – vasario mėn.). Be to, iš pateiktų nuotraukų nėra aišku, kada jos darytos, nuotraukose nieko smerktino neužfiksuota, jam nėra uždrausta bendrauti su savo darbuotojais, su kitais žmonėmis. Ieškovo neištikimybė yra atsakovės fantazijos ir nepagrįsto įtarinėjimo vaisius. Atsakovė jį persekioja, šmeižia, tiesiog terorizuoja. Jos pasamdyti asmenys sekė ir rinko apie ieškovą informaciją, jo namas ir jis buvo stebimas įvairių asmenų. Stebėtojus matė kaimynai, be to, apie tai, kad ieškovas yra stebimas ir sekamas, jį informavo pati atsakovė bei jos motina.
Šalies argumentai
Ieškovas taip pat nurodė, kad 2016 metų liepos 5 d. atsakovė bandė išprovokuoti konfliktą, jėga veržėsi į jo namą, suvaidino, jog jis ją pastūmė ir sužalojo. Pagal atsakovės melagingą pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, ieškovas buvo sulaikytas dviem paroms, parą praleido areštinėje, jam buvo paskirta kardomoji priemonė - pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, dėl to gana ilgą laiko tarpą jis negalėjo pilnai vykdyti savo darbinių funkcijų. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius, kad ieškovas vartojo smurtą prieš atsakovę, kad atsakovė susižalojimus galėjo pasidaryti pati, neatsakingai elgdamasis. Visa tai rodo, kad atsakovė pažeidinėjo sutuoktinės pareigas, numatytas civiliniame kodekse.
Atsakovė priešieškinyje prisipažįsta, kad buvo susirgusi lytiniu keliu plintančia liga. Šis faktas rodo, kad ne jis, o atsakovė pažeidė sutuoktinio pareigas, buvo jam neištikima, kadangi ieškovas tokiomis ligomis nesirgo ir neserga. Kadangi atsakovė ieškovui buvo neištikima, nes ne nuo jo užsikrėtė lytiniu keliu plintančia liga, todėl vien dėl šios priežasties yra pagrindas pripažinti, kad atsakovė santuokos metu pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas ir jos kaltė pagal CK 3.60 str. 3 dalį yra preziumuojama. Todėl yra pagrindas santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės ir prašyti atlyginti ieškovo patirtą neturtinę žalą bei reikalauti, jog nutraukus santuoką atsakovei nebūtų palikta santuokinė pavardė. Tačiau ieškovas to neprašo. Prašo tenkinti jo ieškinį, o priešieškinį atmesti (b.l. 39-42).
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime taip pat nurodė, kad pas ieškovę yra likę jo asmeniniai daiktai, kuriuos prašo grąžinti. Parengiamajame teismo posėdyje ieškovui buvo išaiškinta teisė didinti ieškinio reikalavimus, tačiau dėl asmeninių daiktų grąžinimo ieškova reikalavimo nepareiškė.
Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas pilnai palaikė patikslintą ieškinį ir jame išdėstytus reikalavimus, o priešieškinį prašė atmesti. Detalizuodamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, ieškovas paaiškino, kad su atsakove prieš santuoką bendravo nepilnai metus. Jau tuo metu pastebėjo, kad atsakovė labai įtari, pavydi. Iki susipažįstant su atsakove, jis draugavo su mergina, su kuria išsiskyrė prieš 3-4 mėnesius iki pažinties su atsakove. Atsakovė vis įtarinėjo, kad jis griš pas ją. Manė, kad susituokus atsakovė liausis pavyduliauti. Tačiau netgi per vestuves gavosi pavydo scena, nes jis pašoko su pusbrolio žmona. Po santuokos atsakovė juo nepasitikėjo, nors jokio pagrindo nebuvo. Prasidėjo konfliktai, kurių pagrindinė priežastis buvo atsakovės didžiulis pavydas. Mato ir savo kaltę, nes netoleruodavo atsakovės pavydo, supykdavo, nešnekėdavo su ja kelias dienas, buvo nepakantus. Praėjus keleriems mėnesiams po vestuvių, tarp jų nebeliko normalių vyro ir žmonos santykių, gyveno kartu kaip kambariokai. Todėl 2016 m. vasario mėnesį jis išsikraustė pas brolį. Išsikraustęs dar bandė bendrauti su atsakove, susitikdavo mieste, kavinėje, bet gyventi pas atsakovę nebuvo grįžęs. Tik buvo grįžęs pasiimti savo daiktų, tačiau į butą negalėjo įeiti, nes spynos buvo pakeistos. 2016 m. birželio pabaigoj pradėjo gyventi statomame name. Atsakovė kartu su juo name negyveno. Liepos mėnesį atsakovė bandė įsiveržti į jo namą, su policija ir ginkluota apsauga, teigė, kad jis neįleidžia jos į jų bendrus namus, nors gyveno skyrium jau penkis mėnesius ir jokių atsakovės asmeninių daiktų ten nebuvo. Tai jo daiktai liko jos bute. Ieškovas buvo sulaikytas dėl smurto, išvežtas į komisariatą. Atsakovė reikalavo pinigų, bandė pasipelnyti. Mano, kad tai moters kerštas.
Šalies argumentai
Ieškovas taip pat paaiškino, kad atsakovės pateiktose nuotraukose nufotografuota mergina, su kuria jis draugavo iki pažinties su atsakove. Šiuo metu ji yra jo verslo partnerė, juos sieja darbiniai santykiai. Nemato nieko blogo, kad su ja važiavo automobiliu, vyko pasveikinti bendrus draugus vestuvių proga. Tuo labiau, kad tuo metu su atsakove santuokiniai ryšiai jau buvo faktiškai nutrūkę, o važiuojant sveikinti draugus, jau buvo iškelta byla dėl santuokos nutraukimo.
Kategoriškai neigia kaltinimus dėl atsakovės įžeidinėjimų. Jis didžiavosi, kad turi gražią, išsilavinusią, kultūringą žmoną. Dėl profesijos jokių priekaištų taip pat nebuvo, tik pasakydavo, kad baigus du aukštuosius, o pagal specialybę nedirba. Norėjo, kad atsakovė rastų darbą, turėtų užsiėmimą. Dėl vėlesnio grįžimo į namus lapkričio mėnesį, kai dar gyveno kartu, taip pat nepagrįstas kaltinimas. Jis visada grįždavo po darbo į namus, pavalgydavo, kartu su atsakove važiuodavo į statomą namą. Prasidėjus barniams, ne visada važiuodavo su atsakove, bet nelikdavo nakvoti, tik vėliau grįždavo. Taip pat nepagrįstas kaltinimas, kad sausio mėnesį turėjo intymių ryšių su kitomis moterimis. Visų pirma, jau nuo gruodžio mėnesio intymių santykių su atsakove nepalaikė, o apie tai, kad atsakovė buvo susirgusi lytiškai plintančia liga sužinojo iš advokato, atsakovei pateikus priešieškinį. Sutuoktinė jo apie susirgimą neinformavo. Nenori teigti, kad sutuoktinė buvo jam neištikima, bet būtų galima taip teigti, nes jis ligos neturėjo, o ji turėjo. Ieškovo žiniomis, atsakovė turėjo gerbėjų, ji nuo balandžio – gegužės mėnesio eksponuoja savo erotines nuotraukas internete, puslapiuose instagram, facebook, kur užsiregistravusi mergautine pavarde. Todėl mano, kad nėra jokio pagrindo atlyginti atsakovei neturtinę žalą.
Šalies argumentai
Ieškovas taip pat paaiškino, kad paskola paimta iki santuokos, jis asmeniškai vykdo ir vykdys savo įsipareigojimus.
Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Pažymėtina, kad teismo posėdžio data su jais buvo suderinta iš anksto, 2016-11-23 vykusio parengiamojo posėdžio metu (b.l. 75-77, 78). Atsakovės atstovas 2017 m. vasario 15 d. pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų pateikimo, kuriame taip pat nurodė, kad 2017 m. vasario 20 d. teismo posėdyje dalyvaus trys liudytojai, kurių dalyvavimą užtikrins atsakovė. Tačiau į teismo posėdį atsakovė, jos atstovas ir liudytojai neatvyko. Iki posėdžio pradžios, 2017 m. vasario 20 d., atsakovės atstovas pateikė raštą dėl neatvykimo į teismo posėdį, kuriame nurodė, kad iš savo atstovaujamosios gavo informaciją telefonu, jog dėl transporto priemonės gedimo (ar kitų techninių kliūčių) negalės grįžti į Lietuvą iš kelionės po užsienį ir dalyvauti teismo posėdyje. Apie šią aplinkybę pranešė planuotiems byloje apklausti liudytojams bei ieškovo atstovui. Tuo pačiu prašė jo neatvykimą į posėdį nelaikyti nepagrįstu. Papildomai, 2017 m. vasario 20 d. elektroniniu laišku, atsakovės atstovas prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl atsakovės neatvykimo, bei nurodė, kad jis taip pat negalės dalyvauti teismo posėdyje, kadangi yra iškviestas dalyvauti kitame procese Marijampolės teisme (b.l. 89-90). Tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės ir jos atstovo neatvykimo priežastis, teismui nepateikė.
Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovei ir jos atstovui nepateikus jokių įrodymų, pateisinančių jų neatvykimą į teismo posėdį, teismas atsakovės atstovo prašymo netenkino, bylą išnagrinėjo atsakovei ir jos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.
Iš byloje pateikto santuokos liudijimo nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje (Vytauto Didžiojo) rektoratas, įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgiant į tai, jog šalys (duomenys neskelbtini) sudarė bažnytinę santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) buvo apskaityta Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), spręstinas (duomenys neskelbtini) atlikto santuokos apskaitos įrašo panaikinimo klausimas (Civilinio kodekso 3.7 straipsnis).
Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kaltės.
Civilinio kodekso 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje Civilinio kodekso straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Vienas sutuoktinis, pareiškęs ieškinį pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė nustatyti mišrią sutuoktinių kaltę bei santuokos apskaitos akto įrašą panaikinti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėtina, kad pradiniame ir patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad nuo bendro gyvenimo pradžios su atsakove nesutarė, dėl kilusių nesutarimų jų bendras gyvenimas tapo negalimas, jie atitolo, susvetimėjo, jų bendras gyvenimas nutrūko. Nesutarimų priežasčių ieškovas nedetalizavo, nurodė, kad nepageidauja jų viešinti ir nenori, kad būtų nustatinėjama, kurio kaltė didesnė ir kuris pirmas pažeidė santuokines pareigas. Tačiau atsakovei pareiškus priešieškinį ir nurodžius, kad santuoka iširo dėl vieno ieškovo kaltės, ieškovas su tuo nesutiko ir atsiliepime į priešieškinį bei teismo posėdyje išdėstė išsamius atsikirtimus į atsakovės kaltinimus ir nurodė priešingas aplinkybes - kad bendras šeimos gyvenimas tapo neįmanomu dėl atsakovės elgesio – jos nepagrįstų įtarinėjimų, perdėto pavydo, nepasitikėjimo sutuoktiniu ir dėl to keliamų nuolatinių konfliktų. Ieškovas taip pat pripažino, kad dėl šeimos iširimo yra ir jo kaltės, nes jis netoleruodavo atsakovės pavydo, supykdavo, nešnekėdavo su ja kelias dienas, buvo nepakantus.
Atsakovė priešieškinio pareiškime nurodė, kad ieškovas naudojo prieš ją psichinį ir fizinį smurtą, ją žemino ir įžeidinėjo dėl išvaizdos, aprangos, profesinės priklausomybės. Taip pat nurodė, kad ieškovas buvo jai neištikimas. Tačiau jokių įrodymų apie patirtus įžeidimus ir pažeminimus atsakovė nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nurodytų aplinkybių nepatvirtino. Iš pateikto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad ieškovui buvo pareikštas kaltinimas dėl fizinio smurto panaudojimo 2016 m. liepos 4 d. atsakovės atžvilgiu. Tačiau šis įtarimas nepasitvirtino. Kitų įrodymų, apie atsakovo naudotą fizinį ar psichinį smurtą byloje nėra.
Teismo vertinimu, kaltę preziumuojančios aplinkybės – ieškovo neištikimybės - atsakovė taip pat neįrodė. Sutuoktinio neištikimybę atsakovė įrodinėjo kartu su priešieškiniu pateikta sveikatos priežiūros įstaigos informacija, kad 2016-01-27 jai buvo diagnozuotas susirgimas lytiškai plintančia liga, vyrui rekomenduota pasitikrinti pas urologą (b.l. 31). Tačiau duomenų apie analogišką ieškovo susirgimą byloje nėra. Ieškovas pateikė savo gydymo įstaigos išduotą išrašą iš medicinos dokumentų, iš kurio matyti, kad toks susirgimas jam nebuvo nustatytas. Todėl teismas neturi pagrindo vertinti, kad ieškovas užkrėtė atsakovę lytiškai plintančia liga.
Ieškovo neištikimybę atsakovė taip pat įrodinėjo kartu su priešieškiniu pateiktomis fotonuotraukomis, kuriose užfiksuotas Mersedes Benz markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jame sėdintis vyriškis (ieškovas), bei iš automobilio išlipanti mergina. Atsakovė nuotraukų aprašyme nurodyta, kad minėta mergina yra O. J. (buvusi ieškovo mergina), su kuria ieškovas automobilyje bučiavosi. Tačiau iš pateiktos nuotraukos to nematyti. Neištikimybės fakto nepatvirtina ir kita atsakovės pateikta nuotrauka, kurioje užfiksuota, kad ieškovas su ta pačia mergina dalyvavo draugų vestuvėse 2016 m. liepos mėnesį. Ieškovas artimus ryšius su minėta mergina neigia. Teismo vertinimu, vien tas faktas, kad ieškovas bendrauja su kitomis moterimis, nereiškia santuokinės neištikimybės. Santuokos sudarymu neuždraudžiama sutuoktiniams bendrauti su priešingos lyties asmenimis. Pažymėtina ir tai, kad byla dėl santuokos nutraukimo iškelta 2016-06-27, todėl nėra jokio pagrindo šeimos iširimo priežastis grįsti 2016 m. liepos mėnesio įvykiais.
Ieškovo neištikimybę atsakovė grindė ir nuotrauka iš internetinės pažinčių svetainės, iš kurios matyti, kad ieškovas 2016-02-28 yra sukūręs savo profilį (b.l. 34). Tačiau ieškovė taip pat talpino savo nuotraukas pažinčių portale, 2016-06-11 nurodydama, kad yra išsiskyrusi, nors tuo metu santuoka dar nebuvo nutraukta ir byla neiškelta (b.l. 51-53).
Šios aplinkybės patvirtina, kad ištikus santuokinei krizei, ne tik ieškovas, bet ir atsakovė atvirai skelbė, jog yra laisvi ir ieškojo naujų pažinčių, galimai tuo siekdami įskaudinti kitą sutuoktinį. Tokiu savo elgesiu jie abu demonstravo savo nelojalumą kitam sutuoktiniui. Ši aplinkybė sudaro pagrindą pripažinti, kad jie abu nesiekė išsaugoti šeimos.
Ieškovo teigimu, bendras šeimos gyvenimas tapo neįmanomu dėl atsakovės netinkamo elgesio - jos perdėto pavydo, nepagrįstų įtarinėjimų, nepasitikėjimo sutuoktiniu ir dėl to keliamų konfliktų. Ieškovo paaiškinimus, kad atsakovė be jokio objektyvaus pagrindo kėlė pavydo scenas, patvirtino ir liudytojas V. G..
Vertinant šalių nurodytas šeimos iširimo priežastis, jų pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje surinktų duomenų nepakanka konstatuoti vieno iš sutuoktinio kaltę. Todėl spręstina, jog nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes nustojo vienas kitą gerbti, remti moraliai, dalyvauti bendrame gyvenime, tapo nelojalūs vienas kitam. Pripažintina, kad jie abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.27 straipsnyje.
Pažymėtina, kad santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito sutuoktinio nepaneigia teismo išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
Byloje abi šalys prašė panaikinti santuokos apskaitos įrašą, nurodė, kad jų nesutarimai prasidėjo nuo pat bendro gyvenimo pradžios, jau kuris laikas negyvena santuokinio gyvenimo, netvarko bendro ūkio, jų santykiai atšalę, sutuoktiniai nutolę vienas nuo kito, nelikę bendrų interesų. Sutuoktiniai taikytis nesutiko, abu prašė neskirti termino susitaikymui.
Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl santuokos apskaitos įrašas naikintinas dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).
Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas vertina, jog yra patenkintas ieškovo reikalavimas, o atsakovės priešieškinio reikalavimas šioje dalyje atmestas.
Dėl neturtinės žalos priteisimo.
Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo jos naudai 20000 Eur neturtinės žalos.
Nustačius, kad dėl santuokos išrimo yra kalti abu sutuoktiniai, atmestinas atsakovės prašymas priteisti jai iš atsakovės 20000 Eur neturtinę žalą (LR CK 3.70 str. 2 d.).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis).
Panaikinus santuokos apskaitos akto įrašą, ieškovas prašė palikti pavardes – Č. ir Č. Atsakovė taip pat prašė jai palikti santuokoje turėtą pavardę – Č. Todėl šalių prašymu, panaikinus santuokos apskaitos įrašą, šalims paliktinos santuokos metu jų turėtos pavardės, atitinkamai „Č” ir „Č”.
Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.
Šalims nereiškiant prašymo dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymas jiems vienam iš kito nepriteistinas.
Dėl santuokoje įgyto turto ir kreditorinių prievolių padalijimo.
Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas (Civilinio kodekso 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas.
Ieškovas nurodė, kad turto, kuris butų dalintinas naikinant santuokos apskaitos akto įrašą šalys neįgijo. Atsakovė priešieškiniu reikalavimo dėl turto padalinimo taip pat nereiškė.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas 0,1053 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei 0,1628 ha žemės sklypas su pastatu – gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini), kuris yra ieškovo asmeninė nuosavybė, įsigytas iki santuokos sudarymo, todėl nedalintinas (b.l. 7-10). Atsakovė savo vardu taip pat turi registruotą nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 2015 m. rugpjūčio 12 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Butas yra atsakovės asmeninė nuosavybė, todėl nėra dalintinas (b.l. 73-74). Atsakovės vardu taip pat yra įregistruota transporto priemonė – automobilis ZIL 130, v/n (duomenys neskelbtini) Tarp šalių nėra ginčo, kad automobilis yra atsakovės asmeninė nuosavybė, todėl nedalintinas. Ieškovas savo vardu registruotų transporto priemonių neturi (b.l. 12). Pažymėtina, kad atsakovė byloje taip pat pateikė duomenis, kad jos vardu 2009 m. birželio 11 d., t.y. iki santuokos sudarymo, yra įregistruotas ūkininkės E. C. ūkis, esantis (duomenys neskelbtini), (b.l. 66-72), kuris taip pat nėra dalintinas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant pareikštų reikalavimų, pripažintina, kad nutraukiant santuoką, dalintino turto nėra.
Šalys bendrų kreditorinių įsipareigojimų ir reikalavimų santuokos metu neįgijo. Ieškovas turi kreditorinį įsipareigojimą kreditorei akcinei bendrovei „Swedbank“ 72 000 Eur sumai (b.l. 13). Ieškovas prašė prievolę „Swedbank“, AB, pripažinti jo asmenine prievole. Atsakovė prieštaravimų nereiškė. Trečiasis asmuo (kreditorė) akcinė bendrovė „Swedbank“, AB apie santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bylos iškėlimą informuota tinkamai (b.l. 14), prieštaravimų byloje negauta. Todėl naikinant santuokos apskaitos akto įrašą, ieškovo kreditoriniai įsipareigojimai „Swedbank“, AB, pripažintini jo asmenine prievole.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai tenkinti, o atsakovės priešieškinis atmestas, ieškovui iš atsakovės priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 41 Eur žyminis mokestis (b.l. 5).
Ieškovo turėtos atstovavimo išlaidos (450 Eur) iš atsakovės nepriteistinos, kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateikti atstovavimo išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai (CPK 98 str. 2 d.).
Teismas šioje byloje turėjo 3,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios valstybei priteistinos ir atsakovės (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis). Atsakovei išaiškintina, kad šias išlaidas ji turi sumokėti sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniu, 392 straipsniu, 399 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.
Panaikinti (duomenys neskelbtini) santuokos apskaitos įrašą, kuriuo Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), apskaityta ieškovo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės E. Č. (iki santuokos sudarymo C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), Kauno Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) rektorate, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovui V. Č. palikti pavardę – Č., atsakovei E. Č. – Č.
Pripažinti asmenine prievole ieškovo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolę kreditorei akcinei bendrovei ,,Swedbank“, juridinio asmens kodas 112029651, pagal 2015 m. balandžio 17 d. Kredito sutartį, Nr. 15-027298-FA.
Priteisti iš atsakovės E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovės E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 3,36 Eur (tris eurus, 36 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.