Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo ,,PACCAR Financial Polska Spolka z Ograniczoną Odpowiedzialnoscią“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo ,,PACCAR Financial Polska Spolka z Ograniczoną Odpowiedzialnoscią“ ieškinį atsakovei Ž. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo ,,Integre Trans Poland Spolka z Ograniczoną Odpowiedzialnoscią“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Civilinis bylos nagrinėjimo procesas susideda iš tam tikrų stadijų, t. y. civilinės bylos iškėlimo, pasirengimo nagrinėti bylą, bylos nagrinėjimo pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, proceso atnaujinimo. Kiekvienos iš šių stadijų, kurios sudaro vientisą bylos procesą, metu yra siekiama bendro tikslo – išnagrinėti ginčą, visgi kiekvienai stadijai būdingos ir tam tikros specialios proceso taisyklės.

10. Apeliantas ,,PACCAR Financial Polska Spolka z Ograniczoną Odpowiedzialnoscią“ siekia pasinaudoti CPK 10 straipsnyje įtvirtinta bylos medžiagos viešumo ribojimo išimtimi, prašydamas pripažinti neviešu jau po bylos išnagrinėjimo ir joje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo jo pateiktą procesinį prašymą išduoti Europos vykdomąjį raštą pagal Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria toks prašymas buvo išspręstas, pradėtas tam nesant teisinio pagrindo.

11. CPK 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad gali būti ribojamas bylos medžiagos ar jos dalies viešumas, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Tokiais atvejais teismas, priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas, gali būti duodamas atskirasis skundas.

12. Pagal CPK 10 straipsnio 4 dalies nuostatas su bylos medžiaga, sudarančia valstybės ar tarnybos paslaptį, turi teisę susipažinti asmenys, kuriems ši teisė yra suteikta vadovaujantis įstatymais ir kuriems tokios informacijos reikia jų pareigoms atlikti. Asmuo, teikiantis teismui dokumentus ar medžiagą, kuriuose esantys duomenys sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Dėl to teismas priima nutartį. Proceso įstatyme nėra numatyta, kad nutartis, priimta CPK 10 straipsnio 4 dalies pagrindu, galėtų būti skundžiama atskiruoju skundu.

13. Lietuvos apeliacinis teismas, vienodindamas ir plėtodamas CPK 10 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad kol byla dar yra nagrinėjama, informacijos pripažinimo nevieša klausimas turi būti sprendžiamas pagal CPK 10 straipsnio 4 dalyje nurodytas taisykles ir tvarką, o CPK 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tvarka yra aktuali ir turi būti taikoma priimant teismo sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį. Nuo proceso etapo, kuriame šis klausimas išnagrinėtas, skiriasi ir procesinių sprendimų peržiūros instancine tvarka galimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-99-943/2018, 14 punktas).

14. Visiškai akivaizdu, kad apelianto prašymas neatitinka nė vieno iš įstatymų leidėjo tiesiogiai įvardytų tikslų, galinčių teikti pagrindą prašyti riboti byloje esančių duomenų viešumą, t. y. šiuo prašymu nėra siekiama apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumo, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumo, nesiekiama užkirsti kelio atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę ar kitą įstatymų saugoma paslaptį, apeliantui akcentuojant vien sklandesnio vykdymo proceso galimybę, bylos šaliai (atsakovei) neatskleidus informacijos dėl vykdymo proceso jos atžvilgiu inicijavimo. Todėl vertinant prašymą šiuo aspektu, pripažintina, kad viešumo ribojimo išimtimi siekiama pasinaudoti ne pagal jos taikymo paskirtį. Apelianto prašymas, atsižvelgiant į jo esmę, kvalifikuotinas kaip prašymas išnagrinėti Europos vykdomojo rašto išdavimo klausimą apie tai nepranešus kitai šaliai. Tačiau CPK nėra numatyta galimybė dėl tokio pobūdžio procesinio prašymo išsprendimo inicijuoti apeliacinį procesą, taip pat tokio prašymo išsprendimu neužkertama galimybė ir tolesnei proceso eigai, t. y. vykdymo proceso pradėjimui (CPK 334 straipsnio 1 dalis).

15. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad CPK 10 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, susijusios su teismo posėdžio ir bylos medžiagos viešumo ribojimo išimtimis, įstatymų leidėjo valia gali būti taikomos tik tam tikrose civilinio proceso stadijose, sudarančiose, kaip minėta, vientisą bylos procesą, t. y bylos iškėlimo, pasirengimo nagrinėti bylą, bylos nagrinėjimo pirmosios ir aukštesnės instancijos teismuose, proceso atnaujinimo stadijose, o vėliausiai – priimant sprendimą ar bylos procesą užbaigiančią nutartį. Konkretus teisinis ginčas, dėl kurio nagrinėjimo buvo kreiptasi į teismą, gali būti laikomas pasiekusiu vėlesnę (apeliacijos ar kasacijos) stadiją tuo atveju, jei aukštesnės instancijos teismui yra apskundžiamas baigiamasis teismo procesinis sprendimas (sprendimas ar procesą užbaigianti nutartis). Šiuo konkrečiu atveju civilinės bylos, kurioje yra paduotas aptariamas prašymas, nagrinėjimas baigėsi pirmosios instancijos teisme, o priimtas bylos procesą užbaigiantis pirmosios instancijos teismo sprendimas jau įsiteisėjo. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančių duomenų taip pat nustatyta, kad apelianto (išieškotojo) prašymu 2025 m. sausio 30 d. buvo išduotas elektroninis vykdomasis raštas. Ar jau yra prasidėjęs vykdymo procesas, kuris prasideda tik nuo to momento, kai išieškotojas teismo jam išduotą vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti antstoliui ir šis vykdomąjį dokumentą priima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019, 21 punktas), nagrinėjamoje byloje duomenų nėra.

16. Todėl konstatuotina, kad apeliantas negalėjo paduoti atskirojo skundo dėl CPK 10 straipsnyje numatytos viešumo išimties ribojimo procedūros jo prašymui išduoti Europos vykdomąjį raštą netaikymo, o pirmosios instancijos teismas, atskirąjį skundą priėmęs, suklydo. Apeliacinis procesas nagrinėjamu atveju buvo pradėtas dėl nutarties, kuri negali būti peržiūrima apeliacine tvarka. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tokia teismo klaida neteikia pagrindo nutarties, pagal teisinį reguliavimą negalinčios būti apeliacijos objektu, peržiūrai apeliacine tvarka.

17. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Tokios pačios procesinės taisyklės taikytinos ir atskirųjų skundų padavimui bei nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis). Taigi, šiam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako, o apeliacinį procesą, pradėtą pagal apelianto atskirąjį skundą, nutraukia (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalis, 338 straipsnis).

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visose civilinio proceso stadijose išlieka aktualus ir tos proceso stadijos teisėtumo klausimas, kuris reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) gali ir turi įsitikinti vykstančio proceso teisėtumu net ir tada, kai tokie klausimai jam nekeliami ar kai pradėtas apeliacinis procesas nutraukiamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-937-464/2018, 20–21 punktai). Vadinasi, nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas Europos vykdomojo rašto išdavimo teisėtumo klausimas ir apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalyko jis nesudaro, visgi būtina atkreipti pirmosios instancijos teismo ir bylos šalių dėmesį į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 805/2004, sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (toliau – Reglamentas Nr. 805/2004), kuriuo ir buvo grindžiamas apelianto prašymas išduoti Europos vykdomąjį raštą, nuostatas, įtvirtinančias reikalavimus kilmės teismo sprendimui, kuriuos jis turi atitikti tam, kad būtų pripažintas Europos vykdomuoju raštu (Reglamento Nr. 805/2004 3 ir 6 straipsniai), bei į Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo tvarka, įtvirtintą Reglamento Nr. 805/2004 9 ir 10 straipsniuose, kurią turi patikrinti teismas. Šalis, kuri mano, kad Europos vykdomasis raštas išduotas tam nesant pagrindo, gali kreiptis į Europos vykdomąjį raštą išdavusį pirmosios instancijos teismą su prašymas ištaisyti ir (ar) panaikinti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir šio straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo ,,PACCAR Financial Polska Spolka z Ograniczoną Odpowiedzialnoscią“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 4 d. nutarties, nutraukti.