- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-11
- Bylos Nr.
- e2-937-464/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00465-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- S. R., G. P., E. R.
- Trečiasis asmuo
- L. P., A. N., G. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-442-856/2018 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovams S. R., G. P., E. R. dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe ir jo padalijimo, tretieji asmenys L. P., A. N., G. B. individuali įmonė, M. D., R. P., D. P., M. B., G. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo: 1) pripažinti, kad ji ir velionis E. R. 2011-12-31–2017-08-15 vedė bendrą ūkį ir veikė jungtinės veiklos pagrindu, ir šiuo laiku kiekvieno jų vardu registruotas turtas ir prisiimti įsipareigojimai buvo bendra dalinė jų nuosavybė, kurioje kiekvienam priklausė po 1/2 dalis; 2) pripažinti visą jos ir E. R. vardu 2011-12-31–2017-08-15 registruotą turtą ir prisiimtus įsipareigojimus jos bei atsakovų E. R., S. R. ir G. P. bendra daline nuosavybe, kurioje ieškovei priklauso 1/2 dalis, o E. R., S. R. ir G. P. – po 1/6 dalį; 3) ieškovei nuosavybės teise priteisti transporto priemones ,,Polaris sportsman 850Touring”, ,,Polaris scrambler”, saulės elektrinę (integruotą pastatą), butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovams – po 6 310,88 Eur kompensaciją; 4) pinigines lėšas ,,Swedbank”, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – (-) 0,58 Eur – padalinti natūra, ieškovei priteisiant 1/2 dalį, o atsakovams – po 1/6 dalis; 5) pinigines lėšas AB ,,Citadele” banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 584,13 Eur – padalinti natūra, ieškovei priteisiant 1/2 dalį, o atsakovams – po 1/6 dalį; 6) pinigines lėšas AB ,,Citadele” banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 229,70 Eur – padalinti natūra, ieškovei priteisiant 1/2 dalį, o atsakovams – po 1/6 dalis; 7) turtines teises į skolas pripažinti bendromis ieškovės ir atsakovų reikalavimo teisėmis, kuriose ieškovei priklauso 1/2 dalis, o atsakovams – po 1/6 dalis; 8) turtines teises į turtines prievoles pripažinti bendromis ieškovės ir atsakovų turtinėmis prievolėmis, kuriose ieškovei priklauso 1/2 dalis, o atsakovams – po 1/6 dalis; 9) priteisti iš atsakovų po 518,97 Eur kompensaciją iš kiekvieno už velionio E. R. laidotuvių išlaidas; 10) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2018-03-14 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo mažamečio E. R. atstovas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė prašymą pakeisti jo procesinę padėtį į išvadą teikiančios institucijos, o mažamečiui atsakovui paskirti kuratorių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2018-03-19 nutartimi atsakovui E. R. nutarė paskirti kuratorių, kreipiantis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl kuratoriaus skyrimo ir jo kandidatūros parinkimo; įpareigojo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kuo skubiau (iki 2018-04-03) pateikti duomenis apie parengto kuratoriaus kandidatūrą; pakeitė Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus procesinę padėtį į išvadą teikiančios institucijos procesinę padėtį bei įpareigojo iki 2018-04-03 pateikti išvadą; nurodė, kad ši nutartis neskundžiama. Teismas pažymėjo, kad atsakovas E. R. yra nepilnametis, o ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo į dalį šio atsakovo mirusiam tėvui priklausiusį turtą, į kurį pretenduoja ir pats atsakovas, pareiškė jo motina, ieškovė V. K.. Kadangi nepilnamečio vaiko, neturinčio civilinio procesinio veiksnumo, atstovu pagal įstatymą galėtų būti jo tėvai, o šiuo atveju tarp motinos ir vaiko kyla interesų konfliktas, E. R. turi būti paskirtas kuratorius, kurio kandidatūrą, teismo vertinimu, turi parinkti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2018-03-19 nutarties dalį, kuria ji įpareigota parinkti kuratoriaus kandidatūrą, panaikinti; įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Tarnybai suteikta kompetencija susijusi su antrinės teisinės pagalbos teikimo organizavimu, tačiau nei Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, nei CPK nėra numatyta jos teisė ar pareiga parinkti kuratorių. Tokia pareiga, pagal CPK 39 straipsnio 1 dalį, tenka pačiam teismui.Tarnyba nėra bylos šalimi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismo priimta nutartimi jai sukuriamos nepagrįstos pareigos, ji turi teisę ne tik teikti atskirąjį skundą, bet ir skųsti nutartį, kuri nėra skundžiama. Skundžiama teismo nutartimi Tarnyba buvo įpareigota parinkti kuratoriaus kandidatūrą, todėl darytina išvada, jog ji yra suinteresuota bylos baigtimi. Todėl Tarnyba turi būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu.
Ieškovė V. K. atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus: Šioje byloje skiriant kuratorių yra siekiama apginti nepilnamečio vaiko teises ir interesus, todėl negalima teigti, kad teismas Tarnybai pavedė atlikti jai nepriskirtas funkcijas. Viena iš Tarnybos funkcijų ir yra viešo intereso gynimas. Pagal Valstybes garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 10 punktą, asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į turtą ir pajamas, yra nepilnamečiai vaikai, kai įstatymų nustatytais atvejais savarankiškai kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka sudariusius santuoką ar teismo pripažintus visiškai veiksniai. Šiuo atveju bylos šalimi yra mažametis E. R., kuris nors savarankiškai ir nesikreipė į teismą, bet buvo įtrauktas atsakovu, todėl jo teisės ir interesai, kurie yra ir viešo intereso dalimi, privalo būti ginami. Vaiko motina, įstatyminė jo atstovė, negali atstovauti vaiko interesų šioje byloje, nes jie iš dalies yra priešingi – motina yra ieškovė, pareiškusi reikalavimą atsakovui, savo vaikui, ir jos reikalavimu yra prašoma sumažinti taip pat ir vaikui tenkančią paveldimo turto dalį. Reikalavimas įtraukti Tarnybą trečiuoju asmeniu yra nepagrįstas. Tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje nurodoma, kad tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi. Neaišku, kokias Tarnybai teises ir pareigas sukurs, pakeis ar panaikins būsimas teismo sprendimas, ar kokią įtaką galimai turės. Pati Tarnyba nėra susijusi jokiais teisiniais santykiais su bylos šalimis, jai nereiškiami jokie reikalavimaiPagal LR CPK 305 ir 338 straipsnius, atskirąjį skundą byloje turi teisę paduoti byloje dalyvaujantys asmenys, tačiau Tarnyba byloje nėra įtraukta jokiu statusu, todėl teisės skųsti teismo nutartį ji iš viso neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl rašymo apsirikimo ištaisymo
Apeliaciniame teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirasis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2018-03-19 nutarties dalies, kuria Tarnyba įpareigota parinkti kuratorių, tačiau skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta, kad ji yra priimta 2017-03-19. Apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas nutarties datą, padarė akivaizdų rašymo apsirikimą, juolab kad iš bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) yra akivaizdi data, kada buvo sprendžiami kuratoriaus skyrimo bei kiti klausimai –2018-03-19. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 276 straipsnio 2 dalimi ir 302 straipsniu, savo iniciatyva ištaiso šį rašymo apsirikimą, padarytą teismo nutarties įžanginėje dalyje.
Dėl galinčių paduoti atskirąjį skundą asmenų
Pagal CPK 305 straipsnį apeliacinį (atskirąjį) skundą gali paduoti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 338 str.), o pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktą skundas nepriimamas, jeigu jį paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Taigi sprendžiant klausimą, ar asmuo turi teisę paduoti apeliacinį arba atskirąjį skundą (inicijuoti apeliacinį procesą), pirmiausia turi būti nustatyta aplinkybė, ar jis buvo byloje dalyvaujančiu asmeniu pirmosios instancijos teismo procese.Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 str. 1 d.). Taigi CPK 37 straipsnyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi: šalys (ieškovai, atsakovai) ir tretieji asmenys (su savarankiškais reikalavimais ar dalyvaujantys ieškovo arba atsakovo pusėje), CPK 49 straipsnyje nurodyti asmenys, pareiškę ieškinį viešajam interesui ginti, pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardytose bylose (t. y. bylose, kurios nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka), CPK 431 straipsnyje nurodyti kreditoriai bei skolininkai (ne ginčo tvarka nagrinėjamos bylos), o taip pat visų šių asmenų atstovaiJeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą kurios nors šalies ar teismo iniciatyva, taip pat jo paties motyvuoto prašymo pagrindu, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 str., 46 str. 2 d., 47 str. 2 d.) ir naudotis jomis, gindamas savo procesinę poziciją bei savo interesą. Taigi dalyvaujančio byloje asmens procesinis statusas yra būtina procesinės teisės dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) paduoti apeliacinį / atskirąjį skundą įgyvendinimo sąlyga. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kuomet atskirąjį skundą pateikė asmuo, nesantis bylos proceso dalyviu, tačiau jis kartu su skundu pateikė prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyta ieškovės pozicija, kad Tarnyba nepatenka į minėtą subjektų ratą, kuriems įstatymas suteikia teisę teikti byloje atskiruosius skundus. Tuo tarpu aplinkybė, kad kartu su atskiruoju skundu Tarnyba pateikė ir prašymą įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu (nenurodant, koks jos suinteresuotumas bylos baigtimi), savaime nesuteikia jai byloje dalyvaujančio asmens statuso. Pažymėtina, kad toks prašymas turėjo būti teikiamas ir nagrinėjamas būtent pirmosios instancijos teisme. Ir tik šiam teismui išsprendus tokį prašymą Tarnyba galėtų įgyti atitinkamam proceso dalyviui įstatymuose numatytas procesines teises ir/ar pareigas bei galėtų jomis naudotis. Šiuo atveju toks prašymas pirmosios instancijos teismui nebuvo pareikštas. Šiame kontekste pažymėtina, kad Tarnyba, manydama, kad ji dėl objektyvių priežasčių tokio teismo įpareigojimo negali įgyvendinti galėjo pasinaudoti kitomis procesinėmis priemonėmis. Tai yra, pateikti pirmosios instancijos teismui motyvuotą pranešimą apie negalėjimą įvykdyti įpareigojimą, galimai nepatenkantį į jos kompetencijos sritį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, turėjo atsisakyti priimti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos dėl Šiaulių apygardos teismo 2018-03-19 nutarties paduotą atskirąjį skundą kaip paduotą asmens, neturinčio teisės jį paduoti. Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai priėmus šį atskirąjį skundą ir CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant atskirąjį skundą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas dėl Šiaulių apygardos teismo 2018-03-19 nutarties šiuo pagrindu nutrauktinas.
Dėl kitų teisės į apeliaciją įgyvendinimo sąlygų
Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais apeliacinės instancijos teismui CPK tiesiogiai numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Taigi apeliacinio apskundimo objektu gali būti ne kiekviena pirmosios instancijos teismo nutartis. Atskirajame skunde keliamas procesinis klausimas, susijęs su atstovo (kuratoriaus) paskyrimu tinkamo atstovo neturinčiai bylos šaliai, atsakovui E. R.. CPK 39 straipsnyje nėra numatyta galimybė atskirai nuo teismo sprendimo apskųsti tokią nutartį (CPK 334 str. 1 d. 1 p.). Toks teismo išspręstas procesinis klausimas taip pat nepatenka ir į CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sritį, nes pirmosios instancijos teismas neatsisakė skirti kuratoriaus, tik, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vertinimu, išsprendė šį klausimą procesiškai neteisingai. Taigi tokia teismo nutartis neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai. Pažymėtina, kad ir pirmosios instancijos teismo 2018-03-19 nutartyje nurodoma, kad ši nutartis negali būti skundžiama, kita vertus, šis teismas turėjo skundą atsisakyti priimti, o ne siųsti jį nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis (atitinkamai, ir atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kurie pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektais. Jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d., 338 str.). Vadinasi, šiuo konkrečiu atveju egzistuoja dar vienas savarankiškas pagrindas apeliacinio proceso nutraukimui.
Dėl procesinių veiksmų teisėtumo ir viešo intereso
Pradėto ir vykstančio proceso teisėtumo klausimas yra aktualus viso proceso metu, t. y. visose civilinio proceso stadijose bylą nagrinėjant teisme. Apie tai ne kartą buvo pasisakyta ir teismų praktikoje. Tai reiškia, kad net ir tuomet, kai apeliacine tvarka sprendžiami klausimai, kurie tiesiogiai nėra susiję su pradėto proceso teisėtumu, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) gali ir turi įsitikinti pradėto bei vykstančio proceso teisėtumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2010; 2012-08-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-919/2012; 2013-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2496/2013; 2015-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1770-464/2015). Taigi, nors nutraukus apeliacinį procesą neatsiranda apeliacinės instancijos teismo pareiga pasisakyti dėl apeliacijos dalyko (t. y. dėl teismo nutarties, kuria Tarnyba įpareigota paskirti kuratorių ir parinkti jo kandidatūrą, teisėtumo bei pagrįstumo), šioje konkrečioje byloje susiklosčiusi išskirtinė situacija bei viešas interesas, susijęs su nepilnamečio asmens interesų apsauga bei jo procesinių teisių byloje įgyvendinimu, teikia prielaidą atkreipti pirmosios instancijos teismo dėmesį į kuratoriaus paskyrimo teisinį reglamentavimą, numatytą CPK 39 straipsnyje. Kuratoriaus instituto tikslas užtikrinti bylos šalies, kuri dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės savarankiškai bei betarpiškai įgyvendinti savo procesinių teisių, tinkamą teisių įgyvendinimą bei jo interesų apsaugą. Šiuo atveju ginčo dėl atsakovo E. R., kuriam šios bylos nagrinėjimo metu yra 1,5 m., galimybės savarankiškai vesti bylą ar dėl būtinybės paskirti jam kuratorių, kai jo ir įstatyminės atstovės (motinos V. K.) interesai nesutapta (CPK 39 str. 4 d.), nėra. Procesiniame įstatyme yra įvardintas konkretus subjektas, kuris turi teisę teikti prašymą skirti byloje kuratorių, t. y. priešinga bylos šalis, siekianti atlikti procesinius veiksmus byloje. Šiuo konkrečiu atveju toks asmuo yra pati ieškovė V. K., iniciavusi civilinę bylą ir neabejotinai suinteresuota jos išnagrinėjimu. Kuratoriumi gali būti skiriamas tik fizinis asmuo ir tik jo sutikimu. Vadinasi, prašanti skirti kuratorių šalis turi nurodyti ir jo kandidatūrą, ir pateikti į bylą jo sutikimą. Be to, iš šio straipsnio struktūros bei lingvistinių formuluočių akivaizdu, kad, sprendžiant dėl kuratoriaus kandidatūros, prioritetas turi būti teikiamas fizinio asmens giminaičiams, kuriems pagal CPK 39 straipsnio 3 dalį už atstovavimą nemokamas atlyginimas. Tik kai nėra giminaičių, kurie galėtų būti skiriami kuratoriumi, juo paskirtinas advokatas, kuris, priešingai nei giminaičiai, jau turi teisę gauti atlyginimą už atstovavimą. Šias išlaidas apmoka ta šalis, kurios iniciatyva skiriamas kuratorius. Atstovavimo išlaidas ši šalis sumoka iš anksto. CPK 39 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta ir tai, kad kuratorius gali būti skiriamas tik teismo, o nutartis gali būti priimama rašytinio proceso tvarka. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą prašymą skirti kuratorių turi pateikti priešinga bylos šalis, kuri taip pat turi nurodyti kuratoriaus kandidatūrą, pateikti jo sutikimą bei, jei yra reikalinga, užtikrinti tokių išlaidų atlyginimą. Teismo pareiga, įvertinus CPK 39 straipsnio 4 dalyje numatytas aplinkybes, paskirti konkretų kuratorių priimant nutartį, kuri gali būti priimta rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad būtent bylą nagrinėjantis teismas privalo kontroliuoti bylos procesą bei užtikrinti, kad jis vyktų ne tik operatyviai ir vadovaujantis CPK nuostatomis, bet ir jo teisėtumą. Siekiant šių tikslų įgyvendinimo CPK yra numatytos ir priemonės, leidžiančios pasiekti minėtus tikslus.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 ir 302 straipsniais, 315 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais, 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ištaisyti rašymo apsirikimą, padarytą skundžiamos Šiaulių apygardos teismo nutarties įžanginėje dalyje, nurodant, kad Šiaulių apygardos teismo nutartis yra priimta 2018 m. kovo 19 d.
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarties dalies dėl kuratoriaus skyrimo, nutraukti.