- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-23
- Bylos Nr.
- e2S-81-614/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02954-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žvirblonių žalioji energija“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Litgrid“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žvirblonių žalioji energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žvirblonių žalioji energija“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Litgrid“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Žvirblonių žalioji energija“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę akcinę bendrovę (toliau – AB) „Litgrid“ (toliau – atsakovė) išduoti patvirtinimą, kad ieškovės planuojamos leistinos generuoti galios elektros įrenginių prijungimui perdavimo tinklų rezervacija pagal 2023 m. kovo 13 d. prašymą yra galima bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, t. y. uždrausti atsakovei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos: 1) išduoti tretiesiems asmenims patvirtinimus apie galimą elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervaciją, 2) išduoti tretiesiems asmenims išankstines prijungimo prie perdavimo tinklo sąlygas; 3) sudaryti ketinimų protokolus su trečiaisiais asmenimis dėl pasinaudojimo atsakovės elektros perdavimo tinklais prie 330kV oro linijos „Utena-Panevėžys“ (LN 455) (pralaidumų zona Nr. 77), jeigu trečiajam asmeniui būtų rezervuotas toks elektros perdavimo tinklo pralaidumas, dėl ko būtų neįmanoma iš pralaidumų zonos Nr. 77 perkelti laisvus elektros perdavimo tinklo pralaidumus į pralaidumų zoną Nr. 70 ir tokiu būdu išduoti ieškovei patvirtinimą pagal ieškovės pateiktą 2023 m. kovo 13 d. prašymą apie galimybę rezervuoti elektros tinklo pralaidumus pralaidumų zonoje Nr. 70.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 3 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 20 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – uždraudė atsakovei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos 65 MW apimtyje pralaidumų zonoje Nr. 77 330 kV oro linijos „UTENA PANEVĖŽYS (LN 455): (i) išduoti tretiesiems asmenims patvirtinimus apie galimą elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervaciją, (ii) išduoti tretiesiems asmenims išankstines prijungimo prie perdavimo tinklo sąlygas; (iii) sudaryti ketinimų protokolus su trečiaisiais asmenimis dėl pasinaudojimo LITGRID AB elektros perdavimo tinklais prie 330 kV oro linijos „UTENA PANEVĖŽYS (LN 455) (pralaidumų zona Nr. 77), jeigu trečiajam asmeniui būtų rezervuotas toks elektros perdavimo tinklo pralaidumas, dėl ko būtų neįmanoma iš pralaidumų zonos Nr. 77 perkelti 65 MW laisvus elektros perdavimo tinklo pralaidumus į pralaidumų zoną Nr. 70 ir tokiu būdu išduoti ieškovei patvirtinimą pagal ieškovės 2023 m. kovo 13 d. pateiktą apie galimybę rezervuoti elektros perdavimo tinklo pralaidumus pralaidumų zonoje Nr. 70. Teismas taip pat ieškovei nustatė terminą 3 250 000 Eur dydžio užstatui arba banko garantijai pirmosios instancijos teismui pateikti, išaiškino, kad nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, per 3 darbo dienas nuo termino pabaigos dienos bendrosios kompetencijos teismas privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
5. Ieškovė UAB „Žvirblonių žalioji energija“ pateikė prašymą nespręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo iki kol nėra išnagrinėta konstitucinės justicijos byla Nr. 6/2024 arba sustabdyti civilinės bylos dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki kol bus išnagrinėta konstitucinės justicijos byla Nr. 6/2024.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 3 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo nespręsti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir prašymo dėl civilinės bylos dalies sustabdymo, panaikino byloje Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad nutartis neskundžiama.
Šalies argumentai
7. Ieškovė UAB „Žvirblonių žalioji energija“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutarties prašydama priimti atskirąjį skundą ir panaikinti skundžiamą nutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutarties.
9. Teismas nurodė, kad ieškovės atskirąjį skundą atsisakytina priimti, nes jis paduotas dėl nutarties, kuri nėra skundžiama atskiruoju skundu. CPK 146 straipsnyje yra tiesiogiai (expressis verbis) nurodyta, kad ši nutartis yra neskundžiama. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 64 straipsnio 8 dalyje taip pat nėra nustatyta, kad teismo nutartis panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas šios normos pagrindu, gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Ieškovė UAB „Žvirblonių žalioji energija“ atskiruoju skundu prašo priimti ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutarties, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 202 m. spalio 16 d. nutartį, priimti ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutarties, išspręsti ieškovės atskirąjį skundą ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
10.1. Ieškovės atskirasis skundas dėl teismo nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, yra priimtinas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 151 straipsnio 2 dalimi. Atsakovė prašė ir teismas tenkino atsakovės prašymą įpareigoti ieškovę įmokėti užstatą arba pateikti banko garantiją galimiems atsakovės nuostoliams dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinti, remiantis specialia teisės norma, t. y. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – AIEĮ) 64 straipsnio 8 dalies pagrindu. Iš šios teisės normos matyti, kad įstatymų leidėjas nenumatė, jog teismo nutartis panaikinti laikinąsias apsaugos priemonės nėra skundžiama. Įpareigojimas pateikti užstatą nustatytas ne CPK, bet AIEĮ 64 straipsnio 8 dalies pagrindu, todėl netaikomas CPK 146 straipsnis, numatantis neskundžiamumą teismo nutarčių, kuriomis panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovui neįmokėjus teismo nustatyto užstato.
10.2. Pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančios, teisės normos, todėl neturėtų būti taikomas CPK 146 straipsnis. Bendroji teisės norma yra CPK 151 straipsnio 2 dalis, kuri numato bendrą taisyklę, kad visas šio skirsnio nustatyta tvarka priimtas pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyvaujantys byloje asmenys atskiruoju skundu gali skųsti aukštesnės instancijos teismui, išskyrus šio kodekso numatytus atvejus.
10.3. AIEĮ 64 straipsnio 8 dalis ir CPK 146 straipsnis yra iš esmės skirtingos teisės normos. Skiriasi šių teisės normų subjektai, kurių atžvilgiu jos taikomos, ir sąlygos šių teisės normų pritaikymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutarties.
13. CPK 334 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.
14. Pasisakydamas dėl atskiraisiais skundais neskundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių, kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ši taisyklė nereiškia, jog tokios nutartys apskritai negali būti skundžiamos. Tokios nutartys skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-969/2018 36, 37 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi CPK 334 straipsnio 1 dalis grindžiama logika, kad pagrindinis procesinis dokumentas, lemiantis šalių teises ir pareigas, yra teismo sprendimas, todėl būtent šis procesinis dokumentas yra skundžiamas apeliacine tvarka. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nutartimis sprendžiami klausimai, nesusiję su bylos išsprendimu iš esmės. Tačiau, atsižvelgiant į šių nutarčių reikšmę ir įtaką byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, yra nustatyta galimybė atitinkamas nutartis apskųsti atskirai nuo teismo sprendimo. Ši galimybė arba expressis verbis įtvirtinta atskiruose CPK straipsniuose, arba pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019 25 punktą).
15. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas negali būti stabdomas ginčais dėl bet kokio tarpinio teismo procesinio sprendimo, nes tai neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis). Dėl to galimybė skųsti tarpines teismo nutartis atskirai nuo baigiamojo akto yra išimtinio pobūdžio. Būtinybė peržiūrėti tam tikras tarpines nutartis nedelsiant gali kilti dėl jų sukeliamų teisinių pasekmių, taip pat klausimų, kurie išsprendžiami šiomis tarpinėmis nutartimis, įtakos tolesnei bylos eigai ar paties teismo proceso ir jo rezultato teisėtumui. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Ne kiekvienas tarpinis procesinis sprendimas gali lemti esminį proceso teisės normų pažeidimą, todėl daugeliu atvejų jų instancinė patikra atskirai nuo teismo sprendimo nėra tikslinga, nes tai vis tiek neturėtų įtakos galutiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, o suteikimas teisės juos skųsti apeliacine tvarka atskirai nuo teismo sprendimo turėtų neigiamą įtaką teismo proceso trukmei. Tačiau nesuteikus teisės apeliacine tvarka skųsti tarpinių teismo nutarčių, lemiančių viso teismo proceso ir būsimo teismo sprendimo teisėtumą bei galiojimą, tai neatitiktų CPK 334 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos tikslų ir taip pat prieštarautų minėtiems proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principams.
16. Tam tikrais atvejais CPK tiesiogiai įtvirtinta, kad kai kuriais klausimais teismo priimamos nutartys yra atskiraisiais skundais neskundžiamos (pvz., CPK 36 straipsnio 5 dalis, 46 straipsnio 3 dalis, 72 straipsnio 4 dalis, 104 straipsnio 2 dalis, 139 straipsnio 2 dalis ir kt.). Kasacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad draudimas skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį paduodant atskirąjį skundą, tiesiogiai nustatytas atitinkamame CPK straipsnyje, vertintinas kaip lex specialis (specialusis įstatymas) CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto atžvilgiu, todėl, esant tame straipsnyje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, taikytinas specialusis įstatymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017 19 punktą; 2018 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-421/2018 19 punktą).
17. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar atskiruoju skundu gali būti skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria, ieškovei nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, teismas panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
18. AIEĮ 64 straipsnio 8 dalyje reglamentuota, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ginčo šalies prašymu bendrosios kompetencijos teismas per nustatytą terminą įpareigoja pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. <...> Nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, per 3 darbo dienas nuo termino pabaigos dienos bendrosios kompetencijos teismas privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
19. Nagrinėjamu atveju, į ką pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, AIEĮ nėra nustatyta, kad teismo nutartis panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas šios normos pagrindu, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Taigi tokia nutartis nepatenka į CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atvejį, kai atskirai nuo teismo sprendimo atskiraisiais skundais gali būti skundžiamos teismo nutartys.
20. Nustačius, kad įstatymo leidėjas teismo nutarties, kuria teismas panaikina taikytas laikinąsias apsaugos priemones, apskundimo galimybės tiesiogiai neįtvirtino, vertinama, ar tokia teismo nutartis gali būti skundžiama CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu kaip užkertanti kelią tolesnei bylos eigai.
21. CPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visas šio skirsnio nustatyta tvarka priimtas pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyvaujantys byloje asmenys atskiruoju skundu gali skųsti aukštesnės instancijos teismui, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus.
22. CPK 146 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Ieškovui nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, teismas per tris darbo dienas nuo termino pabaigos dienos privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.
23. Taigi panašiu atveju, kai teismas panaikina taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl to, kad ieškovas nesumoka nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikia banko garantijos, teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Jau pats CPK nustatytas reguliavimas patvirtina, kad įstatymų leidėjas tokios situacijos, kai teismas panaikina taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl to, kad ieškovas nesumoka nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikia banko garantijos, nelaiko šiems asmenims užkirtimu galimybės tolesnei bylos eigai.
24. Pastebėtina, kad vien ta aplinkybė, kad taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas nutartimi yra išsprendžiamas galutinai, nėra pakankama tam, kad ši nutartis būtų vertinama kaip užkertanti kelią tolesnei bylos eigai.
25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, nutartis, kuria teismas panaikina taikytas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovui nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.
26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti tinkamai taikė ir aiškino proceso ir materialiosios teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.