Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – ir Institucija) atstovui M. Č.,

teismo posėdyje išnagrinėjo G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, spec. vidurinio išsilavinimo, vedusio, vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravusio (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, neteisto, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. 2019 m. rugpjūčio 16 d., apie 14.21 val., Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., atvirame privačiame lauke, manevruodamas su savaeige transporto priemone (keltuvu) pervažiavo per L. K. dviratį, jį sugadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus, o vėliau iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir blaivumo patikrinimo vartojo alkoholį (2019 m. rugpjūčio 16 d., 16.00 val., jam nustatytas 1,79 promilių girtumas).

G. L. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad įvykio dieną privačiame lauke užklimpo sunkvežimis, kurį vairavo pats, ir negalėjo išvažiuoti. Sunkvežimį reikėjo būtinai iškrauti, todėl į lauką apie 10 valandą ryto atsivežė pažįstamą V. S., kad jis iškrautų gruntą iš sunkvežimio. Pats į lauką atsivarė ir keltuvą. Paskui į lauką su dviračiu atvažiavo L. K.. Nežino, kur ir kaip L. K. numetė savo dviratį, bet jis (G. L.), manevruodamas keltuvu atbuline eiga, tą dviratį pervažiavo. Tas buvo iki 12 valandos. Tai, kad pervažiavo dviratį, suprato iš L. K. veiksmų, kuris iš karto pakėlė ir parodė sugadintą dviratį. Tada išlipo ir keltuvo. L. K. pasakė, kad reikės sumokėti už sugadintą dviratį. Nukentėjusiajam atsakė, kad sumokės. Kaip ir susitarė dėl žalos atlyginimo, bet paskui su nukentėjusiuoju apsižodžiavo ir jis (G. L.) L. K. su plaktuku išvarė iš lauko. Kai nukentėjusįjį išvarė, pats kartu su V. S. lauke toliau tęsė darbus, o paskui, šie tiek po dvyliktos valandos, parvažiavo namo. Grįžus namo V. S. pavalgė ir gėrė alaus. Pats tuo metu alkoholio dar nevartojo. Po to jam (G. L.) pasidarė negera, todėl apie 14 valandą nuvažiavo į ambulatoriją. Ambulatorijoje davė vaistų nuo kraujospūdžio. Grįžęs namo išgėrė alkoholio. Policijos pareigūnai atvažiavo po pietų maždaug apie 15 valandą ir nustatė girtumą. Pats policijos nekvietė, nes nesuprato, kad tai buvo toks eismo įvykis, dėl kurio reiktų kviesti pareigūnus. Šiuo metu nukentėjusiajam padarytą žalą jau yra atlyginęs.

Nukentėjusysis L. K. parodė, kad apie 12 valandą su dviračiu atvažiavo į G. L. lauką. Atvažiuodamas atsivežė alaus. Tą alų gėrė kartu su G. L.. Išgėrė apie 6 litrus alaus. V. S. alaus negėrė. Paskui jis (L. K.) atsitraukė kažkur, o G. L. važiavo su krautuvu ir pervažiavo dviratį. Savo dviratį buvo pasidėjęs lauke ir mano, kad jis buvo gerai matomas, nes ta vieta buvo nuvažinėta ir žolės aukštis galėjo būti iki 5 cm, o dviratis juodai baltas. Kai G. L. pervažiavo dviratį, jis (L. K.) dviratį pakėlė nuo žemės ir parodė, kas atsitiko bei pareikalavo G. L. iš karto atlyginti žalą. G. L. iš pradžių sutiko atlyginti žalą, bet paskui kilo konfliktas. Jis (L. K.) dar minėtiems asmenims esant lauke, 14.11 val. paskambino policijai. G. L. tikrai girdėjo, kai jis skambino policijai. Tada G. L. kartu su V. S. sėdo į keltuvą ir išvažiavo namo. Jis (L. K.) iki kol neatvažiavo policijos pareigūnai, iš lauko niekur nebuvo išėjęs. A. K. policijos pareigūnai, kuriems davė išsamius parodymus. Tai truko maždaug apie pusvalandį.

Institucijos atstovas M. Č. parodė, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad G. L. sukėlė eismo įvykį, iš jo pasišalino ir iki įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Šiuo atveju G. L., iš karto po įvykio nepavykus susitarti su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo (susitarimas dėl žalos atlyginimo tokiu atveju turi būti rašytinis) ir nesant galimybei užpildyti eismo įvykio deklaracijos, turėjo pats iškviesti policijos pareigūnus tam, kad būtų nustatytos eismo įvykio aplinkybės, ir iš eismo įvykio vietos nepasišalinti. Eismo įvykis yra tada, kai jame dalyvauja bent viena judanti transporto priemonė, nepriklausomai nuo to, ar ta transporto priemonė yra registruota ir turi valstybinius numerius. Šiuo atveju G. L. vairuotas keltuvas yra laikomas transporto priemone. Apie eismo įvykį privaloma pranešti policijai, jeigu jo metu sugadinamas kitam asmeniui priklausantis turtas ir dėl žalos atlyginimo nepavyksta susitarti iš karto arba žala neatlyginama iš karto. Nagrinėjamo eismo įvykio laikas buvo nustatytas pagal byloje esantį policijos pareigūno, kuris buvo nuvykęs į eismo įvykio vietą, tarnybinį pranešimą.

Liudytojas T. Š. parodė, kad buvo gautas pranešimas, kad kita transporto priemone apgadintas dviratis. Su kolege nuvyko į įvykio vietą – lauką, kuriame rado tik nukentėjusįjį. Kitų asmenų lauke nebuvo. Nukentėjusysis parodė sugadintą dviratį, kurį buvo šiek tiek patraukęs į šalį. Nukentėjusysis parodė vietą, kur dviratis gulėjo įvykio metu. Tą vieta buvo išvažinėta ir žolė buvo neaukšta. Padėtas dviratis tokioje žolėje matytųsi. Be to, lauke dar stovėjo krovininis automobilis Mercedes Benz, kuris buvo įklimpęs. Aplink šį automobilį pieva buvo išvažinėta. Nukentėjusysis paaiškino, kad dėl sugadinto dviračio jam buvo padaryta žala. Šis įvykis buvo įvertintas kaip eismo įvykis, todėl nuvyko pas galimą pažeidėją į namus, kur šiam buvo nustatytas girtumas. G. L. buvo akivaizdžiai neblaivus ir iš pradžių nenorėjo nusistatyti blaivumo. G. L. paaiškino, kad šis įvykis yra eismo įvykis, kad buvo kitam žmogui padaryta žala, o G. L. tik pasakė, kad nieko ten nebuvo, ir prašė įvykio neforminti. Pažeidėjas paaiškino, kad laukas, kuriame įvyko įvykis, priklauso jam ir žmonai ir tai yra adresu Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k. Paaiškėjus tokioms aplinkybėms tolesnį įvykio tyrimą perdavė pareigūnams iš Panevėžio.

Liudytoja R. T. parodė, kad žino, jog G. L. ir L. K. susipyko, nes G. L. su traktoriumi pervažiavo L. K. dviratį. Tą dieną pati nuo 10 val. iki 16 val. tvarkėsi kieme. Apie pietus (galimai tarp 11 val. ir 13 val.) atvažiavo G. L. su kažkokia balta mašina. Sakė, kad jam spaudžia galvą. Buvo pakilęs spaudimą, todėl G. L. davė vaistų. Nepastebėjo, kad G. L. būtų buvęs išgėręs.

Liudytojas A. J. parodė, kad įvykio aplinkybių neatsimena, nes nuo įvykio praėjo nemažai laiko. Patvirtina, kad jo 2019 m. rugpjūčio 16 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 10) nurodytos aplinkybės yra teisingos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo G. L. kaltė dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymo grindžiama ir šių byloje esančių rašytinių įrodymų visuma: 2019 m. lapkričio 26 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 50-ANR_P-17540-2019 (b. l. 1); administracinių nusižengimų registro išrašu (b. l. 3-4); įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašu (b. l. 5-6); vyriausiojo patrulio A. J. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. dirbant Panevėžio rajone ekipaže ,,1909“ kartu su vyriausiuoju patruliu G. K., apie 17.10 val. iš budėtojų dalies gavo nurodymą nuvykti adresu Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., kur anksčiau buvo pranešimas, jog asmuo su transporto priemone pervažiavo per pranešėjo dviratį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nuvykus nurodytu adresu į eismo įvykio vietą (apytikslė eismo įvykio vieta pridedama prie eismo įvykio foto nuotraukų) pasitiko ekipažas ,,1165“, kurio vairuotojas V. S. nurodė eismo įvykio aplinkybes, vietą bei pasišalinusią transporto priemonę. Jis paaiškino, kad G. L., vairuodamas motorinę transporto priemonę (keltuvą), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,79 promilių girtumas, manevruodamas atvirame lauke užvažiavo ant L. K. dviračio ir iš eismo įvykio vietos pasišalino (b. l. 7); G. L. paaiškinimu, iš kurio matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d., apie 11 val., būdamas blaivus, nuosavoje pievoje, manevravo autokrautuvą. Važiuodamas į priekį tarp didelės žolės nepastebėjo ir galiniu ratu pervažiavo dviračio priekinį ratą. Su dviračio savininku L. K. susitarė, kad nupirks naują dviratį. Baigęs darbus parvarė krautuvą į ūkį. Susinervino, todėl buvo pas šeimos gydytoją. Buvo sukilęs kraujo spaudimas ir gydytoja liepė išgerti spaudimą mažinančių vaistų. Tai buvo apie 14 val. Tikrai buvo blaivus. Grįžęs iš gydytojos garaže išgėrė degtinės ir alaus. 15.30 val. į kiemą atvyko policijos pareigūnai ir nustatė girtumą. Gailisi, kad vartojo alkoholį po įvykio (b. l. 8); papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 8); vyresniosios tyrėjos J. M. tarnybiniu pranešimu dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo (b. l. 10); 2019 m. rugpjūčio 16 d. neblaivumo nustatymo akto kopija, iš kurio matyti, kad antru tikrinimu 16.00 val. G. L. buvo nustatytas 1,79 promilių girtumas (b. l. 11); 2019 m. lapkričio 7 d. prokuroro G. K. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kopija (b. l. 12-15); tyrėjo T. Š. tarnybiniu pranešimu (b. l. 16); 2019 m. rugpjūčio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo kopija bei fotolentelėmis (b. l. 18-19, 20-23).

Nors tiek G. L., tiek jo atstovas advokatas A. L. tvirtina, kad pievoje įvykusio įvykio nėra pagrindo laikyti eismo įvykiu, iš kurio G. L. pasišalino tyčia, tokius parodymus teismas atmeta kaip nepagrįstus. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, to neneigia ir pats G. L., kad jis, atbuline eiga manevruodamas savaeige transporto priemone (keltuvu), pervažiavo per L. K. dviratį ir jį sugadino. Taigi šiuo atveju buvo judanti transporto priemonė, t. y. keltuvas, ir judant šiai transporto priemonei buvo sugadintas nukentėjusiajam L. K. priklausantis turtas, t. y. dviratis, todėl šis įvykis yra laikytinas eismo įvykiu.

G. L. teismo posėdžio metu parodė, kad manevruodamas keltuvu atbuline eiga, pervažiavo dviratį. Tai, kad pervažiavo dviratį, suprato iš L. K. veiksmų, kuris iš karto pakėlė ir parodė sugadintą dviratį. Tada išlipo ir keltuvo. Nukentėjusysis L. K. teisme irgi parodė, kad G. L. važiavo su krautuvu ir pervažiavo jo dviratį. Savo dviratį buvo pasidėjęs lauke ir mano, kad jis buvo gerai matomas, nes ta vieta buvo nuvažinėta ir žolės aukštis galėjo būti iki 5 cm, o dviratis juodai baltas. Kai G. L. pervažiavo dviratį, jis (L. K.) dviratį pakėlė nuo žemės ir parodė, kas atsitiko. Šie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad G. L. aiškiai suprato, jog sugadino svetimą turtą. Tačiau G. L. policijai pats nepaskambino ir nepranešė apie tai, kas nutiko. Institucijos atstovas teisme paaiškino, kad apie eismo įvykį privaloma pranešti policijai, jeigu jo metu sugadinamas kitam asmeniui priklausantis turtas ir dėl žalos atlyginimo nepavyksta susitarti iš karto arba žala neatlyginama iš karto. Šiuo atveju G. L., iš karto po įvykio nepavykus susitarti su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo (susitarimas dėl žalos atlyginimo tokiu atveju turi būti rašytinis) ir nesant galimybei užpildyti eismo įvykio deklaracijos, turėjo pats iškviesti policijos pareigūnus tam, kad būtų nustatytos eismo įvykio aplinkybės, ir iš eismo įvykio vietos nepasišalinti. Ir nors G. L. atstovas advokatas teisme tvirtino, kad dėl žalos atlyginimo G. L. ir L. K. susitarė iš karto po to, kai buvo sugadintas nukentėjusiojo dviratis, su tokiu advokato teiginiu nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad pats administracinėn atsakomybėn traukiamas G. L. teisme paaiškino, kad L. K. pasakė, kad reikės sumokėti už sugadintą dviratį. Nukentėjusiajam atsakė, kad sumokės. Kaip ir susitarė dėl žalos atlyginimo, bet paskui su nukentėjusiuoju apsižodžiavo ir jis (G. L.) L. K. su plaktuku išvarė iš lauko. Nukentėjusysis L. K. teisme irgi parodė, kad pareikalavo G. L. iš karto atlyginti žalą. G. L. iš pradžių sutiko atlyginti žalą, bet paskui kilo konfliktas. Susitarti dėl žalos atlyginimo iš karto nepavyko, nes G. L. puolė jį vaikytis po lauką su kūju. Taigi tiek iš G. L., tiek iš nukentėjusiojo L. K. parodymų akivaizdu, kad susitarti dėl žalos atlyginimo iš karto po eismo įvykio tik buvo bandoma, bet joks susitarimas – nei žodinis, nei rašytinis – dėl to sudarytas nebuvo, todėl, kaip nurodė Institucijos atstovas, G. L. pats privalėjo apie įvykį pranešti policijai ir iš įvykio vietos iki atvyks policija bei nustatys įvykio aplinkybes, nepasišalinti. Aplinkybę, kad susitarimas dėl žalos atlyginimo buvo sudarytas kur kas vėliau nei įvyko eismo įvykis, patvirtina ir paties G. L. į bylą pateiktas 2019 m. gruodžio 13 d. rašytinis patvirtinimas (b. l. 28).

Taigi aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma nustatyta, kad nagrinėjamu atveju G. L., aiškiai suprasdamas, jog padarė žalos nukentėjusiajam, ir nesusitaręs su nukentėjusiuoju dėl šios žalos atlyginimo, po eismo įvykio išvažiavo iš lauko apie tai nepranešęs policijos pareigūnams, nors tokią pareigą esant aptartoms aplinkybėms turėjo. Todėl tokie G. L. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, ir pažeidėjas baustinas pagal šią įstatymo nuostatą.

Taip pat nors administracinėn atsakomybėn traukiamo G. L. atstovas advokatas teismo posėdžio metu ne kartą akcentavo, kad G. L. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nes byloje nėra jokių įrodymų, jog įvykio metu jis buvo neblaivus, pažymėtina, kad advokatas, galimai siekdamas suklaidinti teismą ir kitus proceso dalyvius, ne iki galo skaitė ANK 422 straipsnio 5 dalies dispoziciją. Pažymėtina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo. Taigi iš šio straipsnio dispozicijos akivaizdu, kad asmuo gali būti nubaustas už vieną iš šių alternatyvių veikų, t. y.: 1) arba už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai; 2) arba už apsvaigimo patikrinimo vengimą; 3) arba už alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo. Šiuo gi atveju G. L. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis vartojo alkoholį iki patikrinimo. Aplinkybės, kad po to, kai sugadino nukentėjusiojo L. K. dviratį ir susipyko su nukentėjusiuoju, grįžęs į namus vartojo alkoholinius gėrimus, teisme neneigė ir pats G. L.. Jis teismui paaiškino, kad kai nukentėjusįjį išvarė iš lauko, dar kiek padirbėjęs parvažiavo namo. Grįžus namo V. S. pavalgė ir gėrė alaus. Pats tuo metu alkoholio dar nevartojo. Po to jam (G. L.) pasidarė negera, todėl apie 14 valandą nuvažiavo į ambulatoriją. Ambulatorijoje davė vaistų nuo kraujospūdžio. Grįžęs namo išgėrė alkoholio. Policijos pareigūnai atvažiavo po pietų, maždaug apie 15 valandą, ir nustatė girtumą. Šią aplinkybę G. L. nurodė ir rašytiniame savo paaiškinime (b. l. 11). Iš neblaivumo nustatymo akto taip pat matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d., 15.38 val. G. L. buvo nustatytas 1,84 promilių girtumas, o 16.00 val. – 1,79 promilių girtumas. Ir nors G. L. advokatas teismo posėdžio metu tvirtino, kad nėra tiksliai nustatyta, kada įvyko įvykis, teismas šiuos teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Institucijos atstovas M. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nagrinėjamo eismo įvykio laikas buvo nustatytas pagal byloje esantį policijos pareigūno, kuris buvo nuvykęs į eismo įvykio vietą, tarnybinį pranešimą. Nukentėjusysis L. K., teismo posėdžio metu pasitikrinęs savo telefone, teismui parodė, kad jis bendruoju pagalbos telefonu policiją kvietė 14.11 val. Iš policijos pareigūno T. Š. 2019 m. rugpjūčio 16 d. tarnybinio pranešimo taip pat matyti, kad pranešimas apie įvykį buvo gautas 14.21 val. Taigi kaip matyti, nukentėjusiojo nurodytas įvykio laikas sutampa su policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytu laiku, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šiais įrodymais. Tuo tarpu liudytoja byloje apklaustos R. T. parodymai nei patvirtina, nei paneigia aplinkybės, kad eismo įvykis įvyko apie 14 valandą, nes ši liudytoja parodė, kad G. L. pas ją buvo atvažiavęs apie pietus.

Taigi nustačius aplinkybes, kad eismo įvykis įvyko apie 14.00 val., o G. L. alkoholį vartojo jau po įvykio grįžęs iš lauko ir girtumas jam buvo nustatytas tik 15.38 val., laikytina, kad šioje byloje neabejotinai įrodyta, jog G. L. padarė ir administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. vartojo alkoholį iki patikrinimo, todėl jis baustinas ir už šios teisės normos pažeidimą.

Tuo tarpu pažeidėjo veiksmų kvalifikavimas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, teismo vertinimu, yra perteklinis ir nereikalingas, nes žalos kito asmens turtui padarymą apima ANK 426 straipsnio 1 dalies dispozicija. Esant tokioms aplinkybėms iš G. L. pareikšto kaltinimo šalintinos aplinkybės, kad jis pažeidė KET 114 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje.

G. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo noru atlygino nuostolius. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas administracinę nuobaudą G. L., teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį bei pavojingumą. Individualizuodamas nuobaudas teismas taip pat atsižvelgia ir į pažeidėjo asmenybę – neteistas (b. l. 8-14), administracine tvarka nebaustas (b. l. 3-4). Teismas atsižvelgia ir į pažeidėjo vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad už abu administracinius nusižengimus pažeidėjui skirtinos šių straipsnių sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydis nustatytinas artimas minimaliam, nes būtent tokio dydžio baudos atitiks administracinės atsakomybės paskirtį, neprieštaraus teisingumo, protingumo bei proporcingumo principams. G. L. skiriamos administracinės nuobaudos subendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t. y. galutinė nuobauda skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų, jog G. L. manevruodamas transporto priemonę (keltuvą), pervažiavo per dviratį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos būdamas neblaivus, yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, jam pagal šį straipsnį administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – netaikytinas.

ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Šiuo atveju, teismo nuomone, administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti G. L. kartu su bauda paskyrus administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – minimaliam terminui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 635-637 straipsniais, 675 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

- dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti administracinę nuobaudą – 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą;

- dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir paskirti administracinę nuobaudą – 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir G. L. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – 1 (vieneriems) metams.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ bankas, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB“, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas (įmokos kodas 1001), mokėjimo pavedime privalomai nurodant ROIK: (duomenys neskelbtini) bei įmokos kodą – 1001.

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.