- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-10
- Bylos Nr.
- AN2-42-350/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00570-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. L.
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – G. L. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 13 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Skundžiamu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 13 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) G. L. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą buvo skirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 850 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams.
1.1. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė Pažeidėjui skirta už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 16 d., apie 14.21 val., (duomenys neskelbtini), atvirame privačiame lauke, manevruodamas savaeige transporto priemone (keltuvu), pervažiavo per L. K. dviratį, jį sugadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus (konkretus KET punktas Nutarime nenurodytas), o vėliau iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir blaivumo patikrinimo vartojo alkoholį (2019 m. rugpjūčio 16 d., 16.00 val. jam nustatytas 1,79 prom. girtumas).
2. Apeliaciniu skundu Pažeidėjas skundžia minėtą apylinkės teismo Nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti, o nustačius, jog G. L. veiksmuose yra kokio nors administracinio nusižengimo požymiai – skirti švelnesnę administracinę nuobaudą ir neskirti administracinio poveikio priemonės arba trumpinti jos terminą.
Šalies argumentai
3.1. G. L. cituoja skundžiamą Nutarimą, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, ANK nuostatas ir teigia, jog nei administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame Nutarime nenurodytas KET punktas, kurio reikalavimus apeliantas pažeidė. Apeliaciniame skunde teigiama, kad G. L. sutiko apmokėti L. K. padarytą žalą dėl dviračio sugadinimo, tačiau tai nereiškia, kad jis pažeidė KET, kadangi apie tai, kad Pažeidėjas turėjo matyti pievoje gulintį dviratį sprendžiama tik iš nukentėjusiojo parodymų. Nenustatyta, ar vairuodamas keltuvą G. L. galėjo realiai pastebėti pievoje paguldytą dviratį, juolab kad administracinio nusižengimo tyrimo metu net nebuvo apžiūrėta įvykio vieta. Svarbu ir tai, kad policiją L. K. kvietė ne dėl paties dviračio pervažiavimo fakto, o todėl, kad, nukentėjusiojo nuomone, G. L. jo atžvilgiu elgėsi nepagarbiai, kadangi iš karto nesumokėjo už sugadintą dviratį ir išvijo iš lauko. Apeliantas pabrėžia, kad iš įvykio vietos išvyko todėl, kad atliko suplanuotus darbus, o ne tam, kad išvengtų neva jam gresiančios atsakomybės, juolab kad buvo pasakęs L. K., jog žalą už sugadintą dviratį atlygins vėliau, nes tuo metu su savimi neturėjo piniginės. Iš viso to galima daryti išvadą, kad G. L., pervažiuodamas pievoje gulintį dviratį, nepažeidė KET, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis pasišalino iš įvykio vietos. Svarbia aplinkybe apeliantas laiko ir tai, kad byloje nėra nustatytas konkretus dviračio pervažiavimo laikas. G. L. teigia, jog grįžęs namo jautėsi neramiai, todėl kreipėsi į gydytoją, o vėliau, norėdamas nesiraminti, išgėrė alkoholinių gėrimų. Dviračio pervažiavimo nelaikė KET pažeidimu, be to, buvo nusprendęs L. K. atlyginti padarytą žalą, todėl net nepagalvojo, kad gali būti iškviesta policija ir dėl to negali vartoti alkoholinių gėrimų. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo bylos teisena turėtų būti nutraukta.
3.2. Apeliaciniu skundu Pažeidėjas taip pat prašo, kad būtų atsižvelgta į tai, kad jis dirba šeimos ūkyje ir yra vienintelis asmuo šeimoje, kuris moka vairuoti žemės ūkio techniką bei turi tam teisę. Atėmus teisę vairuoti, nukentėtų G. L. šeima, būtų apsunkinta galimybė ūkininkauti, gauti pajamų. Be to, Pažeidėjas negalėtų toliau dirbti Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje Stebėjimo departamento Hidrologinių stebėjimų skyriaus techniku ir vairuotoju bei vežioti į gydymo įstaigas kartu gyvenančios žmonos motinos, kuri yra garbingo amžiaus ir neįgali. Palikus galioti skundžiamą Nutarimą, būtų nubaustas ne tik Pažeidėjas, bet ir jo šeima. Apeliantas pabrėžia, kad įvykio metu galvojo, jog su L. K. susitars dėl žalos atlyginimo, įvykį vertino kaip nelaimingą atsitikimą, nesuprato, kad pažeidė KET, šiuo metu yra atlyginęs padarytą žalą, todėl, įvertinus visas paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiamu Nutarimu paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra per griežtos, neatitinkančios teisingumo ir protingumo kriterijų.
Atsiliepimas
4. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba atsiliepimu į Pažeidėjo apeliacinį skundą su šiame skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka ir nurodo, kad skundžiamas Nutarimas yra pagrįstas bei teisėtas, priimtas įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6.1. Nagrinėjamu atveju Pažeidėjas ginčija savo kaltę padarius jam inkriminuotus, ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 422 straipsnio 5 dalyje numatytus, administracinius nusižengimus ir prašo arba nutraukti bylos teiseną, arba sušvelninti paskirtą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę arba šios priemonės apskritai neskirti. Pažeidėjas, ginčydamas Nutarimą, teigia, jog nukentėjusiojo L. K. dviračio pervažiavimo nelaikė KET pažeidimu, be to, buvo nusprendęs L. K. atlyginti padarytą žalą, todėl net nepagalvojo, kad gali būti iškviesta policija ir dėl to po įvykio negali vartoti alkoholinių gėrimų.
6.2. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad Pažeidėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Byloje nėra ginčo dėl to, kad G. L., privačiame lauke važiuodamas savo vairuojamu keltuvu pervažiavo ten buvusio L. K. priklausančio dviračio ratą ir dėl to dviratis buvo sugadintas ir kad apie tokias atsiradusias pasekmes G. L. sužinojo iš karto.
7.1 Pagal 426 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taigi, šio straipsnio dispozicija yra ir blanketinė, ir materiali, t. y. pagal šį straipsnį atsako vairuotojas, kurio sąvoka šiame straipsnyje nėra atskleista, susijęs su eismo įvykiu, kurio sąvoka dispozicijoje taip pat nėra atskleista. Taip pat straipsnio dispozicijoje tiesiogiai nenurodyta, kaip vairuotojas turi elgtis po eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs – dispozicijoje tik nurodyta, kad tokiu atveju jis privalo vadovautis KET. Tai reiškia, jog šio straipsnio dispozicija nurodo, kad turi būti vadovaujamasi kitais įstatymais, kuriuose šios sąvokos yra išaiškintos.
7.2 Būtent Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnyje yra nurodyta, kad eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas (14 punktas), kad vairuotojas yra asmuo, vairuojantis transporto priemonę (92 punktas), kad vairuotojas yra eismo dalyvis (13 punktas), kad transporto priemonė, be kita ko – ir savaeigė mašina (74 punktas). KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti KET ir jų laikytis.
7.3 Visa tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju įvyko eismo įvykis, su kuriuo akivaizdžiai yra susijęs G. L., įvykio metu vairavęs savaeigę transporto priemonę ir buvęs eismo dalyviu – vairuotoju, t. y. asmeniu, privalančiu išmanyti SEAKĮ, mokėti KET ir jų laikytis.
7.4 Esant šioms aplinkybėms apeliacinio skundo argumentas, jog G. L. šį įvykį traktavo (suvokė) ne kaip eismo įvykį, o kaip nelaimingą atsitikimą, rodo, jog jis arba nežino teisės aktų, kuriuos jis kaip vairuotojas privalo žinoti ir jų laikytis, arba, juos žinodamas, jų nesilaikė sąmoningai. Kadangi įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis, ANK 2 straipsnio 2 dalis) šis argumentas sprendžiant jo atsakomybės klausimą jokios reikšmės neturi.
8. Taigi, atsitikus eismo įvykiui G. L. privalėjo vadovautis KET nuostatomis, reglamentuojančiomis su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių pareigas, kurios nurodytos KET XXIX skyriuje. Šiame skyriuje esančiame 220 punkte pasakyta, kaip turi elgtis su eismo įvykiu, kurio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, susiję eismo dalyviai: 1. Jei eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, privalo eismo įvykio deklaracijoje, o kai tokios neturi – švariame popieriaus lape nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes nurodant su eismo įvykiu susijusius eismo dalyvius, transporto priemones, eismo įvykio liudininkus, ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. 2. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
8.1 Ši KET nuostata reiškia, kad sutarimas dėl eismo įvykio, tame tarpe ir dėl kaltės bei padarytos žalos atlyginimo, galimas tik šį faktą patvirtinus raštu, kurį pasirašyti privalo visi eismo įvykio dalyviai, o jei toks dokumentas eismo įvykio vietoje nesurašomas laikytina, jog eismo dalyviai dėl įvykio nesutaria ir tokiu atveju į įvykio vietą privaloma kviesti policiją. Tik įvykdę šias sąlygas eismo dalyviai, susiję su eismo įvykiu, turi teisę iš įvykio vietos pasišalinti.
8.2 Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, jog G. L., tinkamai vykdydamas dėl kilusio eismo įvykio jam atsiradusią pareigą, iš nagrinėjamo eismo įvykio vietos galėjo pasišalinti tik tada, jei būtų buvęs surašytas jo susitarimas su dviračio savininku L. K., arba po to, kai į eismo įvykio vietą būtų buvusi iškviesta policija, jos pareigūnai leidimu.
8.3 Pats G. L. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pripažino, jog po to, kai L. K. parodė pervažiuotą dviratį, su nukentėjusiuoju bandė tartis žodžiu dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau tarp jų kilo konfliktas ir jis L. K. iš lauko išvijo. Taigi, pats apeliantas pripažino, kad iki pasišalindamas iš įvykio vietos sutaręs dėl eismo įvykio su kitu jo dalyviu jis nebuvo net žodžiu, o kaip matyti iš apelianto pirmos instancijos teismui pateikto rašytinio susitarimo dėl eismo įvykio, jis buvo surašytas tik 2019-12-13 (b.l. 28).
8.4 Kadangi nagrinėjamu atveju G. L. šių savo pareigų akivaizdžiai neįvykdė, akivaizdu, jog jis tokiu būdu iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus, todėl jis skundžiamu nutarimu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį kaltu pripažintas visiškai pagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
9. Taip pat pažymėtina, kad pareiga vykdyti KET 220 punkto reikalavimus yra privalomas visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams, tiek kaltiems dėl jo, tiek nekaltiems. Tai reiškia, jog atsakomybė pagal ANK 426 straipsnį kyla bet kuriam eismo įvykio dalyviui, pasišalinusiam iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, nepriklausomai nuo jo kaltės dėl eismo įvykio, ir pasišalinimo motyvai jokios reikšmės veikos kvalifikavimui neturi.
10. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už eilę alternatyvių pažeidimų, tarp jų ir už alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas) vartojimą iki patikrinimo, už ką skundžiamu nutarimu G. L. taip pat nubaustas.
10.1 KET 221 nurodyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.
11. Byloje neginčijamai nustatyta, kad po aptarto eismo įvykio praėjus kelioms valandoms, G. L. buvo nustatytas girtumas, viršijantis ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą minimalų – 1,79 promilių.
11.1 Atsižvelgiant į tai, kad po eismo įvykio tarp G. L. ir eismo įvykio metu sugadinto dviračio savininko susitarimas dėl eismo įvykio nebuvo pasiektas, jokie dokumentai dėl to nebuvo surašyti akivaizdu, kad G. L., kaip eismo dalyvis, susijęs su eismo įvykiu privalėjo tikėtis, jog kitas eismo įvykio dalyvis L. K. tokioje situacijoje vykdys KET 220 punkto reikalavimą ir į eismo įvykio vietą iškvies policiją, kuri nustatinės įvykio aplinkybes, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad G. L., išvykęs iš įvykio vietos negalvojo, jog L. K. nekvies policijos ir grįžęs į namus vartojo alkoholį, taip akivaizdžiai pažeisdamas KET 221 punkto reikalavimą, jo kaltės padarius pažeidimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje niekaip nepaneigia ir ji yra visiškai įrodyta.
12. Nors apeliantas teigia, kad administracinio nusižengimo protokole nenurodytas KET punktai, kurių reikalavimus G. L. pažeidė, tačiau su šis teiginys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog Pažeidėjo atžvilgiu 2019 m. lapkričio 26 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo skiltyje “Teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas” aiškiai nurodyta, kad savo veiksmais apeliantas pažeidė KET 114, 220, 221, 222 punktų reikalavimus.
12.1 Sutiktina su apelianto teiginiu, jog skundžiamame Nutarime formuluojant G. L. padarytų administracinių nusižengimų esmę, konkrečiai neįvardinti KET punktai, kurių reikalavimus jis pažeidė, tačiau šis pažeidimas apeliacinės instancijos teismo ištaisomas šia nutartimi ir tai negali būti pagrindu administracinio nusižengimo teiseną apelianto atžvilgiu nutraukti. Taip pat pažymėtina, kad skundžiamu nutarimu G. L. inkriminuotas KET 114 punkto reikalavimo pažeidimas yra pašalintas kaip perteklinis. Kadangi ši nutarimo dalis neskundžiama, skundą nagrinėjantis teismas dėl jos nepasisako.
13. Apeliaciniame skunde plačiai pasisakoma ir dėl to, jog skundžiamame nutarime nenurodyta kokį KET pažeidimą G. L. padarė pervažiuodamas L. K. dviratį.
13.1 Šiuo klausimu pažymėtina, kad atsakomybė už veiką, kai pažeidžiant KET sukeliamas kitų asmenų turto sugadinimas (apgadinimas) ir kai tai padaro asmuo, alkoholį vartojęs po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, numatyta ANK 423 straipsnio 3 dalyje, ir už šį pažeidimą numatyta nuobauda – bauda nuo 1200 iki 1400 eurų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 5 metų. Jeigu būtų sprendžiamas atsakomybės pagal šį įstatymą klausimas, būtų būtina nustatyti, kad asmuo sukėlė straipsnio dispozicijoje numatytus padarinius pažeisdamas konkrečias KET nuostatas. Kadangi G. L. dėl tokio pažeidimo nebuvo surašytas administracinio pažeidimo protokolas, jis tokio pažeidimo padarymu nebuvo kaltinamas ir skundžiamu nutarimu nėra pripažintas kaltu, o kaip minėta, KET reikalavimų, reglamentuojančių eismo dalyvių pareigas kilus eismo įvykiui, privalo laikytis visi eismo dalyviai, susiję su eismo įvykiu, nepriklausomai ar jie dėl šio įvykio yra kalti, todėl klausimas, ar dėl nagrinėjamo eismo įvykio kaltas G. L. ir ar jis pervažiuodamas L. K. dviratį pažeidė kokius nors KET reikalavimus nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
14. Iš to, kas aptarta, darytina išvada, kad apylinkės teismas iš esmės teisingai nustatė, kad G. L. veikoje yra visi 426 straipsnio 1 dalyje ir 422 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymiai, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti Nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.
15. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma skirti švelnesnę administracinę nuobaudą ir neskirti administracinio poveikio priemonės arba trumpinti jos terminą, t. y. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
15.1. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 Eur iki 1 100 Eur <...>. Už šį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Tuo tarpu ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 800 Eur iki 1 100 Eur ir privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).
15.2. G. L. nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį 650 Eur bauda, pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį – 850 Eur bauda, paskiriant ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nėra duomenų, jog G. L., iš eismo įvykio vietos pasišalino būdamas neblaivus, yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, todėl už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą netaikė Pažeidėjui administracinio poveikio priemonės. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, G. L. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 850 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams.
15.3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.
15.4. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.
15.5. Pagal teismų praktiką administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015).
15.6. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nenustatyta. Apylinkės teismas, skirdamas Pažeidėjui administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, o vėliau jas subendrindamas, įstatymo reikalavimų nepažeidė. G. L. paskirtos nuobauda ir administracinio poveikio priemonė atitinka padarytų pažeidimų pavojingumą, taigi yra teisingos. Iš skundžiamo Nutarimo matyti, kad skiriant nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę apeliantui buvo atsižvelgta į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį bei pavojingumą, pažeidėjo asmenybę (neteistas, administracine tvarka nebaustas), vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Apylinkės teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad už abu administracinius nusižengimus Pažeidėjui skirtinos ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydis artimas minimaliam, nes būtent tokio dydžio baudos atitiks administracinės atsakomybės paskirtį, neprieštaraus teisingumo, protingumo bei proporcingumo principams, o už ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui. Šiame kontekste pažymėtina, kad G. L. nuo pat proceso pradžios nepripažino savo kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, o jo veiksmų pavojingumą apibūdina ir tai, kad administracinis nusižengimas, numatytas 426 straipsnio 1 dalyje, padarytas įžūliai pasišalinant iš įvykio vietos, t. y. konfliktuojant su nukentėjusiuoju (byloje yra duomenų apie tai, kad konflikto metu buvo panaudotas netgi fizinis smurtas), išvejant L. K. iš lauko su plaktuku. Švelninti G. L. teisinę padėtį nepakanka to, kad eismo įvykiu padaryta nedidelė žala ar kad šią žalą Pažeidėjas atlygino. Pažymėtina, jog iš į bylą pateikto susitarimo tarp apelianto ir nukentėjusiojo matyti, kad šį susitarimą šalys pasirašė tik 2019 m. gruodžio 13 d., t. y. praėjus beveik 4 mėnesiams po eismo įvykio, kuomet byla buvo perduota nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams. Be to, į tai, kad administraciniu nusižengimu padaryta žala yra atlyginta, tinkamai atsižvelgė apylinkės teismas, nustatęs, kad ši aplinkybė lengvina Pažeidėjo atsakomybę, todėl apeliacinės instancijos neturi pagrindo minėtos aplinkybės vertinti pakartotinai ir jos pagrindu švelninti pareiškėjui paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skiriama nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi, nepatogumų ir finansinių nuostolių atsiradimas G. L. ar jo šeimos nariams taip pat savaime nėra išskirtinė aplinkybė, leidžianti nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės neskirti ar ją švelninti. Todėl apelianto teiginys, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones jo šeima gali netekti pajamų, nes G. L. negalės pagelbėti šeimos ūkyje bei dirbti, kad negalės nuvežti savo senyvo amžiaus uošvienės į gydymo įstaigas, nėra pakankamas konstatuoti, jog G. L. paskirta nuobauda ar administracinio poveikio priemonė yra neproporcingos jo padarytiems teisės pažeidimams. Pabrėžtina, kad administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, atsiradusių dėl nuobaudos paskyrimo. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, numatytų ANK 22 straipsnyje.
15.7. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas netinkamai taikė įstatymą, reglamentuojantį administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo taisykles.
16. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu Pažeidėjo apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. L. apeliacinio skundos netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.