Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens (skolininko) B. V. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2VP-189-547/2017 pagal pareiškėjo R. J. prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, suinteresuotas asmuo antstolė A. M., skolininkas B. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas R. J. pareiškime prašė pakeisti pradinį išieškotoją S. J. į naująjį išieškotoją R. J.. Nurodė, kad Varėnos rajono apylinkės teismas 2009-12-16 priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo B. V. pripažino kaltu padarius nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir priteisė iš jo nukentėjusiajam civiliniam ieškovui S. J. turtinę ir neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Įsiteisėjus nuosprendžiui buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas vykdyti antstolės kontorai. Antstolės kontoroje yra užvesta vykdomoji byla ir šiai dienai dalis skolos jau yra išieškota. (duomenys neskelbtini) mirė S. J. (pareiškėjo tėvas). Po palikėjo mirties palikimą priėmė pareiškėjas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi prašymą tenkino. Pakeitė pradinį išieškotoją S. J. pagal Varėnos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turtinės ir neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko B. V. į naują išieškotoją (S. J. turto paveldėtoją) R. J..Teismas nustatė, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, išduotu 2017-01-02, patvirtinama, kad mirusiojo S. J. turtą paveldi R. J.. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei byloje nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskirajame skunde skolininkas B. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi. Atskirajame skunde nurodo, kad 2010 m. balandžio mėnesį Vilniaus apygardos teismas atmetė S. J. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Priteista neturtinė žala negali būti perduota paveldėtojui, kadangi susidaro situacija, kad nukentėjusiu tampa R. J., o ne S. J.. Taip pat tokiu atveju skolininkas tampa skolingas visai J. šeimai iš kartos į kartą. Tai yra neteisinga skolininko atžvilgiu.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakeistas pradinis išieškotojas S. J. pagal Varėnos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turtinės ir neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko B. V. į naują išieškotoją (S. J. turto paveldėtoją) R. J., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Iš civilinės bylos, apeliacinės instancijos teismo iniciatyva (CPK 179 str.) išreikalautos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Varėnos rajono apylinkės teismas 2009-12-16 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė iš B. V. nukentėjusiajam civiliniam ieškovui S. J. 3 148,20 Eur (10 870,12 Lt) turtinės žalos ir 419,95 Eur (1 450 Lt) bylinėjimosi išlaidų (advokato pagalbai apmokėti). Taip pat priteisė iš B. V. nukentėjusiajam civiliniam ieškovui S. J. 14 481 Eur (50 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismo 2010-04-30 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono apylinkės teismo 2009-12-16 nuosprendį pakeitė, kas liečia S. J. priteistas pinigines sumas, teismas iš B. V. priteistą S. J. turtinę žalą sumažino iki 53,11 Eur (183,38 Lt), išlaidų dydį advokato pagalbai apmokėti sumažino iki 86,89 Eur (300 Lt). Varėnos rajono apylinkės teismas 2010-05-17 išieškotojui S. J. išdavė vykdomąjį dokumentą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (c.b.l. 4). Antstolė A. M. 2010-06-16 patvarkymu priėmė vykdyti S. J. pateiktą vykdyti 2010-05-17 Varėnos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 14 621 Eur (50 483,38 Lt) išieškojimo iš B. V. (v. b. l. 4). 2016-08-05 patvarkymu antstolė sustabdė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus paveldėtojų perimtos išieškotojo teisės ir pareigos ir pakeistas išieškotojas vykdymo procese (v. b. l. 291). 2017-01-23 pažymoje antstolė nurodė, kad vykdomojoje byloje išieškota iš B. V. ir pervesta išieškotojui S. J. 1 205,13 Eur skolos bei grąžintos išieškotojo sumokėtos 251,10 Eur bylos vykdymo išlaidos (v. b. l. 293). Išieškotojas S. J. (duomenys neskelbtini) mirė (c. b. l. 6). Palikimą pagal Varėnos rajono antrojo notarų biuro notarės L. M. 2017-01-02 išduotus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus paveldėjo R. J. (c. b. l. 7 – 17). Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti pradinį išieškotoją S. J. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turtinės ir neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko B. V., į naują išieškotoją R. J.. Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi prašymą tenkino.Pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismas. Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-367/2008). Apeliantas nesutinka, kad priteista neturtinė žala gali būti perduota paveldėtojui, nes susidaro situacija, kad nukentėjusiu tampa paveldėtojas R. J., o ne S. J.. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais.Procesinių teisių perėmimas įmanomas tik tada, kai galimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Tuo atveju, kai neleidžiama perimti materialiųjų subjektinių teisių, t. y. kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu, negalima perimti ir procesinių teisių.Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Vadovaujantis CK nuostatomis, paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 str. 1 d.). Nors teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra neatskiriamai susijusi su asmeniu, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo kaltininko nusikalstamų veiksmų, nes tik šis asmuo savo subjektyviais išgyvenimais gali nulemti tos žalos buvimo faktą ir dydį, tačiau teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra susijusi su turtinėmis teisėmis, nes ji nukentėjusio asmens valia išreiškiama konkrečia pinigine suma (CK 1.115 str. 2 d.). Tuo tarpu teisė į neturtinės žalos atlyginimą, neišreikšta konkrečia pinigų suma, nepriklauso paveldimo turto masei, nes nėra civilinės apyvartos objektu. Teisės į neturtinės žalos atlyginimą perėjimo (paveldėjimo) tretiesiems asmenims galimybė gali būti pripažinta tuomet, kai ji jau yra apibrėžta teismo nustatytos kompensacinės sumos pavidalu, ar kai nėra apibrėžta, bet nukentėjusysis išreiškė valią ją realizuoti ir kreipėsi į teismą (Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr.2A-1880-657/2015; Lietuvos Apeliacinio Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-212-464/2015; R. V.. Neturtinės žalos atlyginimas Lietuvoje.: teorija ir praktika. VU TF, 2010, p. 98; S. C.. Neturtinės žalos atlyginimas kaip civilinių teisių gynimo būdas. Justitia, 2008, p. 105).Nagrinėjamu atveju pradinis išieškotojas S. J. jau buvo realizavęs savo teisę į neturtinės žalos atlyginimą Varėnos rajono apylinkės teismo 2009-12-16 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo priteista iš B. V. nukentėjusiajam civiliniam ieškovui S. J. 14 481 Eur (50 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo. Taigi, teisė į neturtinės žalos atlyginimą jau buvo apibrėžta teismo nustatytos kompensacinės sumos pavidalu – 14 481 Eur, o tai reiškia, kad ši teisė galėjo pereiti tretiesiems asmenims (įpėdiniams) paveldėjimo būdu.Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teisminę praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pradinį išieškotoją pakeitė naujuoju išieškotoju, kadangi pastarasis galėjo paveldėti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kuri jau buvo apibrėžta teismo nustatytos kompensacinės sumos pavidalu. Nagrinėjamu atveju, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmos instancijos teismas rėmėsi į bylą pateiktais objektyviais duomenimis, t.y. Varėnos rajono antrojo notarų biuro notarės L. M. 2017-01-02 išduotais paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimais, kurie patvirtina, jog, (duomenys neskelbtini) mirus pradiniam išieškotojui S. J., jo turtą pavelėjo R. J. (c. b. l. 7 – 17). Apeliacinės instancijos teismo savo iniciatyva (CPK 179 str.) gautais Testamentų registro duomenimis kitų pradinio išieškotojo S. J. palikimą priėmusių įpėdinių nenustatyta. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, pakeitė pradinį išieškotoją pagal Varėnos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turtinės ir neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko B. V. į naują išieškotoją (S. J. turto paveldėtoją) R. J. (CPK 185 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto atskirąjį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 5,72 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš apelianto B. V. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) 5,72 Eur (penkis Eur ir 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.