Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-02-15 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Viešosios įstaigos „Velžio komunalinis ūkis“ ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esminiai teisiniai argumentai

11. Atkreipia dėmesį, kad nėra aišku ar (duomenys neskelbtini) įsigaliojusi ginčo daugiabučio namo jungtinės veiklos sutartis dar tebegalioja. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė namą administruoja nuo (duomenys neskelbtini), tad lieka neaišku kodėl mokesčiai skaičiuojami ir reikalavimas reiškiamas nuo 2021 m. lapkričio mėnesio. Mano, kad mokesčiai turėtų būti skaičiuojami nuo 2022 m. gegužės mėnesio.

14. Nesutinka su apelianto argumentais, kad mokesčiai turi būti skaičiuojami nuo (duomenys neskelbtini). Ginčo daugiabutis namas į administruojamų daugiabučių sąrašą įtrauktas (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-624. Visi savivaldybės sprendimai yra viešai prieinami. Atsakovui keliant klausimą dėl įsakymų teisėtumo, jie turi būti sprendžiami įstatymu nustatyta tvarka bei nėra ir negali būti šios bylos dalyku.

15. Nors atsakovas teigia, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo jungtinės veiklos sutartis yra galiojanti, tačiau tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikia. Atsakovas, kaip turto savininkas, turi teisę gauti ir patikrinti minėtus duomenis, taip pat inicijuoti jungtinės veiklos sutarties sudarymą ir taip atsisakyti ieškovės, kaip daugiabučio namo administratoriaus paslaugų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo

17. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-09-12 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-83-768/2024, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus (duomenys neskelbtini) raštą dėl atsakovo skundo ir asmens tapatybės kortelės kopiją.

19. Įvertus tai, kad procesiniuose dokumentuose atsakovo vardas nurodomas skirtingai, t.y. vienuose V., kituose V., jo prašymas pridėti prie bylos jo asmens tapatybės kortelės kopiją laikytinas visiškai pagrįstu.

20. Prašymas prijungti prie bylos kitus dokumentus, t. y. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla atsakovo atžvilgiu dėl pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51⁶ straipsnio 2 dalį (dėl buitinių nuotekų neteisėto nuleidimo į lietaus nuotekų liniją) ir Seimo kontrolieriaus atsakymo į atsakovo skundą dėl Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pareigūnų neveikimo sprendžiant geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo ir organizavimo, įskaitant ir ginčo namui priskirtame žemės sklype, vertintinas kaip nepagrįstas.

21. Pažymėtina, kad minėtuose dokumentuose prieš beveik dešimtmetį fiksuoti faktiniai duomenys nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku bei ginčijamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, reikšmės neturi, jų sąsajumas su sprendžiama byla nėra nustatytas. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti ir nevertina jų kartu su kitais byloje jau esančiais įrodymais.

Dėl faktinių aplinkybių

22. Ieškovė kaip ieškinio priedą ir reikalavimo į atsakovą pagrindą pateikė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius 2014-04-17 įsakymą Nr. A-40 „Dėl VŠĮ Velžio komunalinio ūkio skyrimo daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi“ ir jo priedus, kuriuose nurodomi priskirti administruoti daugiabučiai. Nei šiame įsakyme, nei jo prieduose daugiabutis, esantis adresu (duomenys neskelbtini) nėra nurodomas. Pirmosios instancijos teismas 2024-01-10 nutartimi įpareigojo ieškovę pateikti teismui Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kurio pagrindu ieškovei pavesta administruoti aptariamą daugiabutį namą. Ieškovė pateikė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-04-11 įsakymą Nr. A-257 „Dėl VšĮ Velžio komunalinis ūkis skyrimo daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi“. Šiuo įsakymu ieškovė penkeriems metams paskirta bendrojo naudojimo objektų – daugiabučių gyvenamųjų namų, nurodytų 1 ir 2 prieduose, administratoriumi. Įsakymu, be kita ko, nustatytas namų, kurių plotas iki 1 000 m², butų savininkams taikytinas tarifas (0,06 Eur/m²) už bendrosios nuosavybės administravimą. Įsakymo 1 priede pateikiamas daugiabučių gyvenamųjų namų, įskaitant ir ginčo namą, kuriems skiriamas bendrosios nuosavybės administratorius sąrašas, pažymint, kad tai namai, kurių plotas iki 1000 m². Priedo lentelės 6 skiltyje nurodoma, kad šis namas ieškovės administruojamas nuo 2021-10-05. Iš į bylą pateikto Administracijos direktoriaus 2021-10-06 įsakymo Nr. A-624 dėl jo 2014-04-17 įsakymo Nr. A-407 „Dėl VšĮ Velžio komunalinis ūkis skyrimo daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi“ pakeitimo matyti, kad 2014-04-17 įsakymo Nr. A-407 1 ir 2 priedai, kuriuose nurodomi administruojami objektai keičiami ir išdėstomi nauja redakcija, 1 priedo 56 eilutėje nurodant, kaip ieškovės administruojamą daugiabutį ir (duomenys neskelbtini) 154,84 m² ploto, 4 butų namą. Duomenų, kad aptariamo daugiabučio bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai būtų įsteigę butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudarę jungtinės veiklos sutartį į bylą nėra pateikta.

23. Ieškovė reikalavimui į atsakovą pagrįsti pateikė (duomenys neskelbtini) sudarytą, bet jokia forma nepasirašytą dokumentą įvardytą kaip „Priskaitymų ir mokėjimų sąrašas“, iš kurio matyti, kad atsakovo skolinį įsipareigojimą ji skaičiuoja nuo 2021 m. gruodžio mėnesio, kiekvieną mėnesį iki 2023 m. spalio jį padidindama 6,80 Eur suma.

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.83 straipsnio 3 dalis numato, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. <...> Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės. CK 4.84 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalis įtvirtina nuostatą, kad sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė.

25. Nutarties 24 punkte aptarti duomenys leidžia spręsti, kad ieškovė ginčui aktualiu laikotarpiu buvo ir yra daugiabučio, kuriame atsakovas pripažįsta turintis butą, bendrojo naudojimo objektų administratore. Apelianto nurodomos abejonės dėl tokio ieškovės statuso visgi nėra pagrįstos į bylą pateiktais duomenimis (CPK 178 straipsnio).

26. Pažymėtina, kad kiekvienos civilinės bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia asmens, kuris inicijuoja civilinį ginčą – ieškovo arba atsakovo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, priešieškinyje) nurodytas reikalavimų pagrindas ir dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 4 punktas, 143 straipsnio 3 dalis). Įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia ginčo šalių teisės ir pareigos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Dispozityvumo principas lemia, kad šalys ir proceso dalyviai joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis disponuoja savo nuožiūra (CPK 13 straipsnis).

27. Šiuo atveju ieškovės, inicijavusios teisminį procesą, apibrėžtą bylos nagrinėjimo dalyką sudaro skolos jai, kaip konkretaus daugiabučio bendrojo naudojimo objektų administratorei, klausimas. Atsakovas priešieškinio, kuriame keltų reikalavimą panaikinti Administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo ieškovė paskirta daugiabučio administratore, byloje neteikė, tad jo argumentais dėl ieškovės, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorės paskyrimo pagrįstumo, plačiau nepasisakytina.

28. Pasisakant dėl ginčijamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo pažymėtina ir tai, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis. Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės <...>, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (LAT 2014-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014, 2023-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-916/2023)

29. Iš bylos procesinių dokumentų matyti, kad ieškovė į teismą kreipėsi dėl atsakovo 156,40 Eur skolos už administravimo paslaugas, nurodydama, kas įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini).

30. Kaip jau minėta, reikalaujama suma apskaičiuota pagal pateiktą dokumentą įvardytą „Priskaitymų ir mokėjimų sąrašas“, nenurodant nei kas jį sudarė, sudarytojui jo nepasirašius fiziškai ar elektroniniu būdu. Be to, iš šio dokumento nėra aišku, kas sudaro kas mėnesį priskaitytą 6,80 Eur sumą. Jei tai yra administravimo mokestis, nėra aišku kaip jis apskaičiuotas.

31. CK 4.76 straipsnis nustato, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

32. Iš pirmiau paminėtų Administracijos direktoriaus įsakymų ir VĮ Registrų centro 2023-12-19 duomenų bazės išrašo galima spręsti, kad (duomenys neskelbtini) esantis daugiabutis yra 154,84 m² naudingo ploto ir sudarytas iš 4 butų. Tačiau kokio ploto butas priklauso atsakovui duomenys nėra pateikti, kas yra aktualu vertinant buto savininkui tenkančios mokėti išlaidų ir mokesčių už bendro naudojimo turtą dalies apskaičiavimo teisingumą.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovės pateikto „Priskaitymų ir mokėjimų sąrašo“ turinys ir ieškinio reikalavimai leidžia spręsti, kad apylinkės teismo išvados dėl skolos dydžio ir ieškinio pagrįstumo pilna apimtimi, pagrįstos neinformatyviais skaičiavimais, kas iš esmės neatitinka nutarties 28 punkte kasacinio teismo išaiškinimų dėl tinkamo ieškinio suformulavimo.

34. Šiuo atveju reikšminga tai, kad ieškinyje nurodoma, kad atsakovas nevykdė pareigos atsiskaityti pagal teikiamas sąskaitas. Atsakovas, teikdamas pirmosios instancijos teismui procesinius dokumentus, atsikirtinėjo, kad sąskaitų jis negaudavo. Tačiau pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu visiškai nepasisakė, neįvertino, kad ieškovė sąskaitų teismui taip ir nepateikė, nenurodė kokiu būdu jas siuntė atsakovui ir pan.

35. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškovės pateiktą „Priskaitymų ir mokėjimų sąrašą“, šių duomenų nevertino, nesiaiškino kokiu pagrindu atlikti priskaitymai, kaip jie apskaičiuoti, ar jų dydis teisingas, kaip apie priskaitymus ir pareigą juos apmokėti kas mėnesį buvo informuojamas atsakovas.

36. Ieškovė tikslių sąskaitų siųstų atsakovui, kur aiškiai atsispindėtų jos nurodomų paslaugų pobūdis, kiekis ir kaina į bylą neteikė, kas apsunkina ieškinio reikalavimų pagrįstumo vertinimą. Todėl teismas turėjo tikslinti ieškovei pareigą įrodinėti bei siūlyti teikti papildomus įrodymus tiek dėl skolos dydžio, tiek įsiskolinimo susidarymo priežasčių.

37. Pirmiau aptartų aplinkybių pagrindu, iš dalies sutiktina su apeliantu, kad ieškinio reikalavimo tenkinimas pilna apimtimi nėra pagrįstas ieškovės į bylą pateiktais duomenimis. Daroma išvada, kad pasisakydamas dėl atsakovo įsiskolinimo ieškovei, teismas neatskleidė skolos susidarymo nuo (duomenys neskelbtini) mechanizmo, savo išvadas grindė aiškumo ir informatyvumo stokojančiu ieškovės pateiktu – „Priskaitymų ir mokėjimų sąrašu“, nepasinaudojo ieškinio trūkumų šalinimo institutu, kad būtų aiškiai ir konkrečiai suformuluotas ir įrodymais pagrįstas ieškinio reikalavimas, tokiu būdu užtikrinant ir priešingos ginčo šalies galimybes tinkamai atsikirsti. Pirmosios instancijos teismas nepatikslino šalių pareigos įrodinėti, tuo pažeisdamas CPK 159 straipsnio 1 dalį, 179 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 1 punktą, 226 straipsnį. Padaryti procesinės teisės normų pažeidimai yra esminiai, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

38. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2024-01-10 nutartimi bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje. Pagal CPK 232 straipsnio 1 dalį tik matydamas, kad byla parengta nagrinėti teisme, teismas priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. CPK 153 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, tai yra kviečiant į jį dalyvaujančius byloje asmenis, išskyrus atvejus, kai CPK numato kitaip. Rašytinis procesas galimas tik CPK numatytais atvejais (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Byla rašytinio proceso tvarka gali būti nagrinėjama CPK 441 straipsnyje numatytu atveju dėl pinigų sumų, neviršijančių 5000 Eur, priteisimo. Šiuo atveju byla nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, tačiau teismui suteikiama teisė pačiam nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas arba teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK 441 straipsnio 2 dalis).

39. Šiuo atveju ieškovei įvykdžius teismo nurodymą pateikti Administracijos direktoriaus įsakymą dėl jos skyrimo administratore, o atsakovui pateikus atsiliepimą, kuriuo jis kategoriškai nesutiko su ieškinio reikalavimais, teismas, nutardamas civilinę bylą skirti nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepasisakė dėl pasirengimo bylą nagrinėti bylą teismo posėdyje, dėl tinkamai nustatytų ginčo ribų ir kt. (CPK 232 straipsnio 1 dalis).

40. Išnagrinėjęs ginčą rašytinio proceso tvarka, teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, jog atsakovas įvykdė sutartinius įsipareigojimus ir pripažino ieškinio reikalavimus visa apimtimi pagrįstais, nors iš ieškovės procesinės pozicijos galima spręsti, kad reikalavimą ji kildina ne iš sutartinių santykių, o iš įstatymo (bendraturčio pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių procesinių dokumentų, pateiktų įrodymų turinio neišsamumas, aptarti trūkumai, ginčui teisingai išspręsti reikalingų aplinkybių išsiaiškinimo būtinybė, visgi, suponavo pagrindą tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, išsiaiškinti skolos susidarymo ir kitas ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, kas aptariamu atveju nebuvo padaryta.

41. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

42. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nepasirengė bylos nagrinėjimui, neatskleidė bylos esmės, nes neatliko visapusiško ir objektyvaus įrodymų vertinimo, padarytų išvadų tinkamai nemotyvavo.

Dėl procesinės bylos baigties

43. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, o šiuo atveju dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų bei vertintinų įrodymų bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą reikšminga apimtimi iš naujo, dėl to po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją. Konstatavus, kad nagrinėjamos bylos esmė nebuvo atskleista ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

44. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nepasisako, nes jie šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tolimesnei bylos baigčiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Apeliacinės instancijos teismui bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinėje instancijoje nesprendžiamas. Šių klausimų išsprendimas tenka bylą iš naujo nagrinėsiančio pirmosios instancijos teismo kompetencijai, atsižvelgus į visos bylos procesinę baigtį (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-02-15 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.