- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-20
- Bylos Nr.
- e2A-62-280/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35123-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- J. Č.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės (apeliantės) J. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2384-1089/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškinį atsakovei J. Č. dėl skolos, palūkanų, netesybų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės J. Č. 231,70 Eur negrąžintą kreditą, 57,92 Eur paskolos mokestį, 139,85 Eur palūkanas, 40,54 Eur netesybas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Nurodė, kad UAB „Ferratum“ 2009 m. vasario 11 d. suteikė atsakovei 231,70 Eur vartojimo kreditą 30 dienų terminui, atsakovė skolos negrąžino. Ieškovė UAB „Legal Balance“ yra perėmusi UAB „Ferratum“ reikalavimo teises, todėl prašo priteisti skolą iš atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė UAB „Legal Balance“ iš atsakovės J. Č. 231,70 Eur negrąžintą kreditą, 28,96 Eur paskolos mokestį, 65,17 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 10,35 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.
4. Atsakovė iš UAB „Ferratum“ 2009 m. vasario 11 d. gavo 231,70 Eur paskolą, kurią įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. kovo 13 d. Paskolą UAB „Ferratum“ atsakovei suteikė nuotoliniu būdu, t. y. Kredito sutartį atsakovė sudarė internetu. Savo tapatybę ir valią sudaryti tokią sutartį atsakovė patvirtino 2008 m. gruodžio 30 d. sumokėdama registracijos mokestį. Atsakovė pagal sutarties sąlygas turėjo grąžinti skolą ir sumokėti 57,92 Eur dydžio paskolos mokestį. Atsakovė skolos nėra grąžinusi.
5. UAB „Ferratum“ (naujas pavadinimas UAB „Halex“) 2013 m. lapkričio 5 d. su UAB „Deneira“ pasirašė Gautinų sumų pirkimo sutartį Nr. 017. Pagal šios sutarties 1 ir 4 skirsnių nuostatas UAB „Ferratum“ pardavė UAB „Deneira“ reikalavimo teises į UAB „Ferratum“ tretiesiems asmenims suteiktas, bet pastarųjų negrąžintas paskolas. Aplinkybę, kad UAB „Deneira“ pagal nurodytą sandorį buvo perleistos ir reikalavimo teisės į atsakovės skolą, kylančią iš Kredito sutarties, patvirtina ieškovės pateikta Priedo Nr. 1 prie Gautinų sumų pirkimo sutarties Nr. 017 kopija. Vadinamąjį skolų portfelį, į kurį įėjo ir iš UAB „Ferratum“ įgyta reikalavimo teisę į atsakovės skolą, UAB „Deneira“ perleido akcinei bendrovei (toliau – AB) „Debt Capital Management“ remiantis 2015 m. gruodžio 1 d. įmonių pasirašyta Skolų pirkimo ir pardavimo sutartimi. Faktą, kad AB „Debt Capital Mangement“ iš tiesų buvo perleistas ginčo reikalavimas, patvirtina Priedo Nr. 6 prie Skolų pirkimo ir pardavimo sutarties nuorašas.
6. 2018 m. rugpjūčio 23 d. AB „Debt Capital Management“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2018-08/03 bei šios sutarties Priedo Nr. 1 išrašas patvirtina, kad reikalavimas, kylantis iš Kredito sutarties, perėjo ieškovei.
7. Tai, kad ginčo reikalavimo teisė iš pradžių perėjo UAB „Deneira“, vėliau AB „Debt Capital Management“, o galiausiai ieškovei, patvirtina ir kiti įrodymai: UAB „Deneira“ ir AB „Debt Capital Management“ 2019 m. kovo 4 d. patvirtinimai „Dėl reikalavimo perleidimo sutarčių“, ieškovė disponuoja visais dokumentais, patvirtinančiais reikalavimo teisę ir papildomas teises: mokėjimo dokumentais, įrodančiai paskolos suteikimo ir atsakovės registracijos faktus, taip pat kitais pradinio kreditoriaus parengtais dokumentais (CK 6.104 str. 1 d.). Objektyvaus pagrindo abejoti tuo, kad ginčo reikalavimo teisė yra perėjusi ieškovei, teismas nenustatė.
8. Vien tik aplinkybės, kad ieškinyje ir kartu su juo pateiktuose išrašuose iš nurodytų sutarčių priedų buvo padaryta rašymo klaidų, kad reikalavimo perleidimo grandinėje dalyvavę juridiniai asmenys galbūt yra tarpusavyje susiję ar kad kreditorių atsakovei teiktuose pranešimuose kisdavo jų prašomos sumokėti sumos, neturi jokios teisinės reikšmės vertinant, ar reikalavimo teisės perleidimas iš tiesų įvyko.
9. Ieškovės į byla pateiktų dokumentų autentiškumas buvo patvirtintas įgalioto įmonės atstovo per įmonės paskyrą Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale. Reikalavimo teisių perleidimo sutartys buvo sudarytos rašytine forma, t. y. nepažeistas CK 6.103 straipsnyje nustatytas reikalavimas. Taigi atsakovė nepagrįstai kvestionuoja nurodytų sutarčių sudarymo ir vykdymo faktus (CPK 185 str.). Juolab, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė pripažino, jog pranešimus apie ginčo reikalavimo teisės perleidimą buvo gavusi ir iš UAB „Deneira“ bei AB „Debt Capital Management“.
10. Visi su reikalavimo perleidimo faktu susiję reikšmingi dokumentai atsakovei buvo įteikti kartu su ieškiniu ir vėliau bylos nagrinėjimo eigoje. Be to, pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo ieškovė atsakovei buvo išsiuntusi elektroniniu paštu dar 2018 m. rugpjūčio 31 d.
11. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė visus sandorius, remiantis kuriais buvo perleista ginčo reikalavimo teisė į atsakovės skolą. Dėl to laikytina, kad atsakovė yra tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimą ieškovei ir kad pastaroji turi teisę reikalauti, jog atsakovė įvykdytų savo prievolę.
12. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iki šiol nėra grąžinusi jai UAB „Ferratum“ suteiktos paskolos, iš atsakovės ieškovei priteisė 231,70 Eur negrąžinto kredito (CK 6.38 str. 1 d., 6.870 str. 1 d.).
13. Nagrinėjamu atveju atsakovė įsipareigojo UAB „Ferratum“ už naudojimąsi įmonės paskolintomis lėšomis 30 dienų sumokėti 57,92 Eur paskolos mokestį, šio dydžio teismas nelaikė adekvačiu, esant nurodytoms paskolos paėmimo aplinkybėms ir siekiat užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, šį dydį sumažino per pusę iki 28,96 Eur (CK 1.5 str. 4 d.).
14. Ieškovės reikalavimą priteisti 139,85 Eur dydžio kompensacines palūkanas ir 40,54 Eur netesybas, tenkino iš dalies, nes priteista palūkanų suma viršijo ieškovės apskaičiuotas netesybas bei nepateikė įrodymų, kad UAB „Ferratum“susitarė su atsakove dėl baudos taikymo (CK 6.72 str.). Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 40,54 Eur netesybas netenkino. O reikalavimą priteisti kompensacines palūkanas tenkino iš dalies, už penkerių metų laikotarpį – 65,17 Eur (231,70 Eur + 28,96 Eur) × 5 procentai × 5 metai) (CK 1.125 str. 9 d.), ieškovei prašant taikyti senatį.
15. Iš atsakovės ieškovei taip pat priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (325,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliaciniu skundu J. Č. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Legal balance“ ieškinį atsakovei J. Č. atmesti.
17. Mano, kad byloje esantys įrodymai, priešingai nei konstatavo pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime, nepatvirtina, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovę.
18. 2013-11-05 Pradinis kreditorius (suteikęs vartojimo kreditą atsakovei) su UAB „Deneira“ pasirašė Gautinų sumų pirkimo sutartį, kurios pagrindu Pradinis kreditorius perdavė UAB „Deneira“ reikalavimo teises į savo skolininkus, tame tarpe kaip teigiama teismo sprendime, ir į atsakovės skolą. Tai, kad UAB „Deneira“ perėmė reikalavimo teisę į atsakovę, neva patvirtina įrodymas - priedo Nr. 1 prie Gautinų sumų pirkimo sutarties Nr. 017 kopija. Tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta. Kaip matyti iš į bylą pateikto priedo Nr. 1 kopijos turinio, kopijoje yra tik atsakovės skolos duomenys ir pirminio bei naujojo kreditoriaus parašai. Visas kitas šio priedo turinys yra neperteiktas kopijoje, užrašant ant tuščių vietų lapuose „konfidencialu“ (lygiai kaip ir pačios sutarties kopijoje). Abejonių dėl pateikto į bylą priedo tikrumo sukėlė ir tai, kad pačią sutartį UAB „Ferratum“ vardu pasirašė valdybos narys L. L. ir generalinis direktorius S. M. K., o tikėtina tą pačią dieną (nors iš priedo kopijos nematyti šio priedo sudarymo data) sudarytą Priedą Nr. 1 prie sutarties pasirašo iš UAB „Ferratum“ pusės Operacijų priežiūros vadovas T. Š..
19. Esant tokiai retušuotai dokumento „ištraukai“, kilus pagrįstoms abejonėms dėl šio dokumento kopijos tikrumo ir apskritai tokio dokumento autentiškumo, atsakovė (atsakovės atstovas) teismo posėdyje prašė teismo įpareigoti ieškovę (išreikalauti iš ieškovės) Priedo Nr. 1 originalą (be retušavimo) arba tinkamai patvirtintą kopiją, iš kurio būtų matyti, kad tame priede be kitų skolininkų yra (ar nėra) nurodyta ir atsakovė. Tačiau teismas visiškai nepagrįstai tokio prašymo netenkino, netinkamai vadovavosi pateiktos Priedo Nr. 1 retušuota kopija, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimą, nepagrįstai skundžiamame sprendime konstatuodamas, kad šis įrodymas patvirtina, jog Pradinis kreditorius perleido naujam kreditoriui reikalavimo teisę į atsakovės skolą.
20. 2015-12-01 UAB „Deneira“ su AB „Debt Capital Management“ sudarė Skolų pirkimo ir pardavimo sutartį, kurios pagrindu įgijo reikalavimo teisę į UAB „Deneira“ skolininkus, tame tarpe teismo manymu, ir į atsakovės skolą. Teismas sprendė, kad faktą, jog AB „Debt Capital Mangement“ iš tiesų buvo perleistas ginčo reikalavimas, patvirtina Priedo Nr. 6 prie Skolų pirkimo ir pardavimo sutarties nuorašas. Kaip matyti iš pateikto į bylą Priedo Nr. 6 nuorašo jame taip pat yra tik atsakovės skolos duomenys ir šalių parašai. Kitas priedo turinys retušuotas užrašant tą patį - „konfidencialu“. Abejones dėl šio dokumento autentiškumo sukėlė ir tai, kad vizualiai akivaizdžiai matyti, jog šalių parašai ant sutarties ir pateikto priedo skiriasi, nors tokio skirtumo neturi būti, jeigu tiek sutartis, tiek jos priedas pasirašomi vienu ir tuo pačiu metu. Lygiai taip pat teismo buvo prašoma įpareigoti ieškovę pateikti Priedo Nr. 6 originalą ar tinkamai patvirtintą kopiją, tačiau teismas ir šioje dalyje prašymo netenkino, priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavsi pateikto priedo kopijos ištrauka, tuo vėl gi pažeisdamas įrodymų vertinimą, nepagrįstai laikė įrodytu, jog UAB „Deneira“ perleido AB „Debt Capital Management“ reikalavimo teisę į atsakovės skolą.
21. 2018-08-23 tarp AB „Debt Capital Management“ ir ieškovės buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2018-08/03, kuria AB „Debt Capital Management“ perleido Ieškovui reikalavimo teises į Pradiniam kreditoriui skolingus asmenis. Kad šiuo sandoriu ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovės skolą, anot teismo sprendimo, patvirtina šios sutarties Priedo Nr. 1 išrašas. Kaip matyti į bylą pateiktas išrašas nėra net pasirašytas, iš pateikto išrašo neaišku, kada jis sudarytas. Vėl gi, tokį įrodymą teismas visiškai nepagrįstai vertino kaip tinkamą ir pakankamą ieškovo reikalavimo perėmimo iš ankstesnio kreditoriaus faktui įrodyti.
22. Teismas taip pat visiškai nepagrįstai, motyvuodamas ieškovės reiklavimo teisės į atsakovę egzistavimą, rėmėsi į bylą pateiktais UAB „Deneira“ ir AB „Debt Capital Managment“ 2019-03-04 Patvirtinimais dėl reikalavimo perleidimo sutarčių. Akivaizdžiai matyti, kad šie kreditorių raštai pasirašyti vieno ir to paties asmens - abiejų ankstesnių tariamų atsakovės kreditorių vadovo S. T., raštų turinys ir forma yra beveik identiški, o tai reiškia, kad šie patvirtinimai teismo negalėjo būti vertinami kaip objektyvūs įrodymai, patvirtinantys reikalavimo teisių perleidimo į atsakovės skolą faktą. Šie raštai į bylą buvo pateikti tuomet, kai teismas pasiūlė ieškovei pateikti įrodymus apie reikalavimo teisės perleidimus į atsakovės skolą. Tokie įrodymai (2019-03-04 patvirtinimai) niekaip nepatvirtina minėto fakto ir nepaneigia abejonių dėl šiame skunde nurodytų reikalavimo teisių perleidimo sutarčių priedų tikrumo ir autentiškumo. Tačiau pirmos instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, šiuos Patvirtinimus pripažino kaip įrodančius ieškovės reikalavimo pagrįstumą.
23. Įvertinus skundžiamo sprendimo turinį, faktinius bylos duomenis, konstatuotina, kad šią bylą nagrinėjęs teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 str.) ir nukrypo nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais. Įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog ji turi (ji įgijo) reikalavimo teisę į atsakovės skolą iš AB „Debt Capital Managament“, kadangi nėra įrodyta, jog pastaroji įgijo reikalavimo teisę į atsakovę iš UAB „Deneira“, o pastaroji – iš pradinio atsakovės kreditoriaus – UAB „Ferratum“.
24. Pažymėjo, kad teismas, atsisakydamas išreikalauti iš ieškovės tinkamo turinio įrodymus, dokumentus, kurių kopijų ištraukomis rėmėsi ieškovė, įrodinėdama savo reikalavimo teisės į atsakovės skolą egzistavimą, esant motyvuotoms ir pagrįstoms atsakovės abejonėms dėl jų autentiškumo, tokiu būdu išreiškė savo šališkumą bei pažeidė teismo pareigą būti aktyviam bylose, susijusiose su vartojimo santykiais. Teismas, būdamas (turėdamas būti) aktyvus su vartojimo santykiais susijusiose bylose, nepagrįstai neįpareigojo ieškovės pateikti papildomus tinkamus (tinkamo turinio) įrodymus, patvirtinančius reikalavimo perleidimo į atsakovės skolą tarp visų kreditorių faktą.
25. Mano, kad pirmos instancijos teismas, nepagrįstai skundžiamame sprendime laikė įrodytu, jog ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovę, nes iš byloje esančių įrodymų nėra pakankamo ir objektyvaus pagrindo teigti, kad tokią reikalavimo teisę turėjo ir galėjo ieškovei perlesti AB „Debt Capital Management“, kaip ir nėra pagrindo teigti, jog pastaroji įgijo reikalavimo teisę į atsakovę iš UAB „Deneira“, o pastaroji – iš pradinio atsakovės kreditoriaus – UAB „Ferratum“.
Atsiliepimas
26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Legal Balance“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-03 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2384-1089/2019 palikti nepakeistą.
27. Nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė iš esmės ginčijo reikalavimo perleidimo sutartį bei Priedą Nr. 6 prie sutarties, tarp kreditorių UAB „Deneira“ – AB „Debt Capital Managment“. Apeliaciniame skunde apeliantė iš esmės kelia naujas abejones, dėl įmonių UAB „Ferratum“ – UAB „Deneira“, AB „Debt Capital Managment“ – UAB „Legal Balance“ sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių, nors šias aplinkybes turėjo galimybę aiškintis Pirmos instancijos teismui nagrinėjant bylą, t.y. iš esmės Apeliantė remiasi naujais faktais, kurie nebuvo nagrinėti pirmos instancijos teisme, taip iš naujo kartodama jau vykusį procesą.
Šalies argumentai
28. Apeliantė nurodo, kad Priedas Nr. 1 prie Gautinų sumų pirkimo sutarties neįrodo, kad reikalavimo teisę į Apeliantės skolą buvo perleista įmonei UAB „Deneira“, kadangi tiek pačioje sutartyje, tiek jos priede, nesusijusi su byla informacija yra neatvaizduojama, žymima „konfidencialu“ žyma, taipogi, Sutartį ir priedą prie sutarties pasirašo ne tas pats asmuo. Pažymi, kad ieškovė negali pateikti Reikalavimo perleidimo sutarties originalo, bei Priedo Nr. 1 prie sutarties originalo, kadangi ieškovė nėra minimo sandorio šalis, neturi teisės gauti galimai įmonių komercinę paslaptį sudarančių duomenų, kurie ir yra Sutartyje žymimi žyma „konfidencialu“. Kaip ir priedo Nr. 6 prie Skolų pirkimo ir pardavimo sutarties, nes tokių duomenų pateikimas apeliantei bei jos atstovui neabejotinai pažeistų su byla nesusijusių asmenų asmens duomenis.
29. Ieškovė, kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, pateikė tinkamai patvirtintas rašytinių dokumentų kopijas, todėl nėra pagrindo abejoti pateikiamų dokumentų tikrumu. Reikalavimo perleidimų sutartis bei priedus prie sutarčių pasirašo tam įgalioti įmonės atstovai, apeliantė nepateikia įrodymų, kad sutartys pasirašytos netinkamai, todėl ši aplinkybė laikytina kaip dar viena dirbtinai kuriama prielaida siekiant nuginčyti teisėtai sudarytas reikalavimų perleidimo sutartis.
30. Teismo posėdžio metu nei apeliantė, nei jos atstovas, neginčijo, kad AB „Debt Capital Managment“ ir UAB „Legal Balance“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, neprašė pateikti nei Reikalavimo perleidimo sutarties be žymų „konfidencialu“, nei originalaus Priedo Nr. 1 prie šios sutarties, nors tai vienintelė sutartis, kurios šalis ieškovė yra ir kurią teismui reikalaujant būtų galėjusi pateikti, tam, kad išsklaidyti kilusias abejones. Tačiau abejones dėl šios sutarties ir priedo prie sutarties apeliantė kelia tik dabar, teikdama apeliacinį skundą. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė nurodo, kad priedas nėra šalių pasirašytas, tačiau Ieškovė priedo į bylą ir nebuvo pateikusi, buvo pateikusi tinkamai patvirtintą Priedo nuorašą, kurį pasirašė įmonės įgaliotas asmuo el. parašu pateikdamas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą.
31. Remiantis asmens duomenų apsaugos Reglamento nuostatomis, bet kokia informacija, kuria remiantis galima nustatyti asmens tapatybę yra saugotini asmens duomenys, už kurių atskleidimą yra numatyta atsakomybė. Nei pradiniai kreditoriai, nei ieškovė, tinkamai laikydamiesi šio Reglamento nuostatų, negalėjo pateikti apeliantei bei jos atstovui Priedų prie skolų portfelių, kadangi taip atskleistų itin jautrius su byla nesusijusių asmenų duomenis. Nagrinėjamu atveju, tokių dokumentų pateikimas būtų neproporcingas siekiamam rezultatui ir akivaizdžiai perteklinis.
32. Apeliantė, tiek jos atstovas-advokatas, viso teisminio proceso metu buvo pasyvūs, netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis bei pareigomis, t.y. nors ir ginčijo Reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo faktą, tačiau keliamoms versijoms ir nurodomoms aplinkybėms pagrįsti neteikė jokių įrodymų. Priešingai, nors pirmos instancijos teismas bent keletą kartų siūlė apeliantės atstovui, kaip advokatui, pasinaudoti LR Advokatūros įstatymo 44 str. numatyta teise pačiam rinkti ir gauti informaciją iš fizinių bei juridinių asmenų, šia teise apeliantės advokatas nei karto nepasinaudojo, nesikreipė į nei vieną iš ankstesnių skolos kreditorių, kad būtų paneigtos pačių, apeliantės bei jos atstovo, keliamos versijos, abejonės dėl sudarytų sutarčių autentiškumo.
33. Mano, kad apeliantės abejonės, atsisakius išreikalauti apeliantės atstovo pageidaujamo turinio įrodymus, negali būti laikomas preziumuojamo teisėjo asmeninio nešališkumo principo paneigimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
47. Apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.)
48. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).
49. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė reikalavimu sutartimi įgijo reikalavimo teisę į atsakovę ir priteisė skolą.
50. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė pagal 2009-02-11 sudarytą paskolos sutartį yra skolinga (231,70+57,92 Eur) UAB „Ferratum“ (naujas pavadinimas UAB „Deneira“). Taigi tarp šalių dėl skolos fakto ir dydžio tarp šalių ginčo nėra.
51. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, konstatavo, kad ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovę, nes ieškovė tokios teisės neįrodė.
52. Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi.
53. Šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose: CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, CK 6.107 straipsnio 1 dalyje – kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą, pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį reikalavimo įgijėjui (naujajam kreditoriui) pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Dėl šių teisės normų aktualiu reikalavimo perleidimo įtakos prievolės šalių teisėms klausimu kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius, perdavęs savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009; ir kt.).
54. Spręsdamas ginčus dėl cesijos pagrindu perleistos prievolės, teismas turi vertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2009).
55. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką.
56. CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, kad pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
57. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.
58. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybės ir išsamiai jų nebekartoja. Tik papildomai pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.
59. Nagrinėjamoje byloje atsakovė abejoja ieškovės pateiktais įrodymais, kuriais ji grindžia reikalavimo perleidimo faktą ir apeliaciniame skunde, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, jog UAB „Legal Balance“ perėmė iš UAB „Holex“ (buv. pavadinimas UAB „Ferratum“ reikalavimo teisę.
60. Tačiau atsakovė, nurodydama šias aplinkybes, nenurodė jokių argumentų ar faktinių aplinkybių, paneigiančių turėtą reikalavimo teisę į ją. UAB „Ferratum“ t.y. pradinis kreditorius turėjo reikalavimo teisę, dėl kurios sudaryta pirmoji (2013-11-05) reikalavimo perleidimo sutartis ir ši teisė galiojo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu, nes atsakovė nebuvo ir nėra grąžinusi paskolos UAB „Ferratum“. Šalių - UAB „Ferratum“ ir UAB „Deneira“ sudarytą sutartį iš UAB „Ferratum“ pusės pasirašė valdybos narys ir generalinis direktorius Ir UAB „Deneira“ direktorius, taigi sutartis sudaryta teisėtai, yra galiojanti ir turi šalims turi įstatymo galią. Tai, kad sutarties priedą pasirašė operacijų priežiūros vadovas T. Š., reikalavimo teisės pagrįstumui neturi reikšmės.
61. 2015-12-01 UAB „Deneira“ ir AB „Debt Capital Menegement“ sudarė skolų pirkimo pardavimo sutartį, kuri yra pateikta į bylą, sutartį pasirašė abiejų įmonių vadovai. Į bylą pateiktas priedas patvirtina, kad buvo parduota reikalavimo teisė ir į skolininkę. Sutartyje nurodyta, kad duomenys pirkėjui duomenys bus užfiksuoti 2015-12-15 ir perduoti exel dokumento pavidalu. Pardavėjas ne vėliau kaip per savaitę nuo perduodamų dokumentų sąrašo juos turi pasirašyti ir grąžina su įgaliojimą pasirašyti įrodančiais dokumentais. Taigi sutartis ir priedai galėjo būti pasirašomi ne tuo pačiu metu ir parašai ant jų galėjo skirtis.
62. Atsakovė taip pat laiko nepatikimu 2018-08-23 sudarytą tarp AB „Debt Capital Menegement“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ įrodymu reikalavimo perleidimo sutarties pateiktą išrašą, nes jis nėra pasirašytas. Ieškovė į bylą yra pateikusi, sutarties priedo išrašą, jis yra tinkamai patvirtintas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nesant kitų duomenų, laikė išrašą tinkamą tinkamu įrodymu byloje (CPK 114 str. 1, 4 d.). Byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai gali būti suklastoti, be to, ieškovei nesant sudarytų sutarčių vienai iš šalių bei šiai informacijai esant konfidencialiai, pirmos instancijos teismas pagrįstai byloje netenkino atsakovės prašymo išreikalauti sutarčių sudarytų tarp UAB „Deneira“ ir AB „Debt Capital Menegement“, UAB „Ferratum“ ir UAB „Deneira“, originalų. Prašomuose išreikalauti ginčo sutarčių priedų originaluose yra kitų asmenų, nesusijusių su bylos nagrinėjimu duomenys, kurių ieškovė atskleisti neturi teisės ir galimybės, o atsakovei prašant pateikti Apsaugos įstatymo saugomą informaciją, ieškovė kaip duomenų valdytojas, vykdydama reglamento nuostatose, susijusiose su asmens duomenų perdavimu trečiosioms šalims nuostatas, turėjo prievolę pateikti informaciją tokia apimtimi, kurioje nėra kitų asmenų duomenų, kas šiuo atveju ir buvo padaryta (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 str. 3 d., Reglamento (ES) 2016/679 2, 3,4, 5 str. ).
63. Dėl nurodyto, atmestini apeliantės argumentai, kad bylą nagrinėjusio teismo atsisakymas tenkinti jos prašymą išreikalauti įrodymus, reiškia teismų šališkumą. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nepateikė jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, nagrinėjant bylą, teismui nereiškė nušalinimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo veiksmai, susiję su įrodinėjimo dalyko byloje nustatymu, įrodymų ryšio su įrodinėjimo dalyku patikrinimu, neturi būti vertinami kaip šališki vienos ar kitos ginčo šalies atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2012). Taigi vien ta aplinkybė, kad bylą nagrinėjęs teismas neišreikalavo tam tikrų įrodymus, nepatvirtina teisėjo šališkumo.
64. Pažymėtina, kad teismas labai išsamiai išnagrinėjo visas su paskolos gavimo, reikalavimo perleidimo aplinkybes ir dalį ieškovės reikalavimų atmetė. Kaip nepagrįstus, nors tiesiogiai atsakovė neišreiškė tokio prašymo, atsakovei išreiškus abejones dėl palūkanų, tai kvalifikavo kaip prašymą taikyti senatį ir sumažino priteistinų palūkanų dydį, taigi dalis atsakovės prašymų buvo tenkinta.
65. Taigi nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai iš šalių, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų dėl jo suinteresuotumo bylos baigtimi ar dar kitokių aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2002 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1082/2002).
66. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esančių įrodymų visuma, nesudaro pagrindo, abejoti, kad ginčo reikalavimo teisė ieškovei yra perėjusi.
67. Pagal CK 6.104 straipsnio 1 dalį reikalavimą perleidęs kitam asmeniui kreditorius privalo perduoti naujajam kreditoriui dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę ir papildomas teises, įskaitant ir teisę į palūkanas. Nagrinėjamu atveju ieškovė turi visus dokumentus patvirtinančius reikalavimo teisę, taigi ieškovei reikalavimą perleidęs kreditorius perdavė ir įstatyme numatytus dokumentus. Šie įrodymai patvirtina, kad reikalavimo teisė buvo perleista ir nebuvo pažeistos CK 6.104 straipsnio 1 dalies nuostatos. Atsakovei apie reikalavimo perleidimą buvo pranešta elektroniniu paštu 2018 rugpjūčio 31 d., šio fakto atsakovė neneigia. Todėl bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui pakako byloje nustatytų duomenų, kad jis konstatuotų atsakovės prievolės ieškovei buvimo faktą.
68. Atsakovė, apeliaciniame skunde nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia pirmos instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taigi, atsakovė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė bylą nagrinėjęs teismas.
69. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo perleidimą, ir todėl nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
70. Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovei turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė apie turėtas bylinėjimosi išlaidas įrodymų nepateikė ir neprašė jų priteisti, todėl šis klausimas nespręstinas.
71. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.