Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio, Jurgitos Mačionytės

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. P. (D. P.) ir M. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams ir 3 mėnesiams;

M. K. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams ir 3 mėnesiams.

Nukentėjusiosios I. G. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista solidariai iš D. P. ir M. K. 260 Eur turtinei žalai atlyginti.

1. D. P. ir M. K., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami kartu ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, t. y. 2018 m. rugsėjo 11 d., apie 12.00 val., ( duomenys neskelbtini), D. P. iš nugaros priėjo prie I. G., abejomis rankomis griebė už I. G. kaklo, pradėjo ją smaugti, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, tuo tarpu M. K. laikė I. G. už rankų, atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, o I. G. praradus sąmonę, abu iš jos apatinių kelnaičių pagrobė 260 Eur ir su pagrobtais pinigais pasišalino, tokiu būdu panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą – I. G. priklausantį 260 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais D. P. ir M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. P. prašo sušvelninti Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Paskirta 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, nes tokio pobūdžio bausmė jam paskirta pirmą kartą.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. K. prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nuosprendį ir jį išteisinti neįrodžius, jog buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje. Taip pat apeliaciniame skunde prašoma atnaujinti įrodymų tyrimą bei apklausti proceso dalyvius.

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį rėmėsi tik M. K. nepalankiomis aplinkybėmis, t. y. jog yra teistas, o ne tikrosiomis įvykio aplinkybėmis. Teismas visiškai nesivadovavo apelianto parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, o išvadas dėl jo kaltės padarė remdamasis išimtinai prieštaringais ir melagingais nukentėjusiosios parodymais.

5. Pirmosios instancijos teismas neapklausė liudytojo V. K., kuris visą laiką nuo pinigų gavimo momento buvo kartu su nukentėjusiąja. Taip pat kritiškai vertintini pareigūnų veiksmai, nes jokiais objektyviais duomenimis nėra patvirtinta, jog rasti pinigai buvo būtent pagrobtų pinigų dalis. Prokurorė neišsireikalavo iš nukentėjusiosios pirkimo kvito, kuomet buvo teigiama, jog ji apsipirko parduotuvėje kartu su liudytoju V. K., kuris apie kvito egzistavimą taip pat neapklaustas.

6. Teismas išskirtinai teigiamai vertino nukentėjusiosios parodymus, tačiau įvykio dieną ji vartojo alkoholį, netinkamai ir melagingai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pasakojo apie įvykio aplinkybes. Nukentėjusioji 2018 m. rugsėjo 11 d. apklausos metu nurodė, jog pinigus ji gavo 2018 m. rugsėjo 11 d. apie 11 valandą ir tą pačią dieną su minėtu liudytoju išleido 120 Eur parduotuvėje, taigi iš turėtų 380 Eur liko 260 Eur. Tačiau tokie parodymai prieštarauja logikai, nes teismas nustatė, jog pinigai buvo gauti 2018 m. rugsėjo 10 d. , o ne šio mėnesio 11 d. ir suma buvo ne 380 Eur, o 366 Eur. Jei nukentėjusioji įvykio dieną išleido 120 Eur, pas ją turėjo likti ne 260 Eur, o 246 Eur. Todėl ši aplinkybė įrodo, jog nukentėjusioji nepatyrė nuosprendyje nurodytos žalos bei melavo viso proceso metu.

7. Apeliantas teigia, jog nukentėjusiosios atžvilgiu smurto nenaudojo. Šią aplinkybę pagrindžia faktas, jog gavusi dokumentus atlikti ekspertizę nukentėjusioji to nepadarė, nes smurto žymių ant jos kūno nebuvo. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi jokių priemonių sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. Be to jei nukentėjusioji būtų smaugiama dalyvaujant dviem vyriškiams, ji turėjo patirti ir kitų sužalojimų. Tai, jog M. K. nenaudojo smurto patvirtino liudytojas V. K., pareigūnų tarnybiniai pranešimai, bylos medžiaga bei byloje esantis garso įrašas, kuomet I. G. skambino policijai. Esant tokios aplinkybėms pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo nusikalstamą veiką kaip plėšimą.

8. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog nuo pirmojo nukentėjusiosios skambučio policijai praėjo 4 val. Per minėtą laikotarpį policija buvo atvykusi, tačiau nukentėjusioji nepateikė pareiškimo dėl galimos nusikalstamos veikos jos atžvilgiu, greitoji pagalba iškviesta nebuvo. Taip pat klaidingai vertintinas apelianto atėjimas į miškelį turint tikslą apiplėšti nukentėjusiąją. Minėti asmenys pažįsta vienas kitą, kartu vartojo alkoholinius gėrimus.

9. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, manytina, jog M. K. inkriminuota nusikalstama veika nėra įrodyta. Baudžiamoji atsakomybė pritaikyta remiantis tik nukentėjusiosios parodymais, o ne objektyviais duomenimis ir jų visuma.

Teismo posėdžio metu D. P., M. K. ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorė prašė skundus atmesti.

Nuteistųjų D. P. ir M. K. apeliaciniai skundai atmetami.

10. Nuteistasis D. P. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti bausmę, nuteistasis M. K. nesutinka su teismo atliktu įrodymu vertinimu bei padarytomis išvadomis ir prašo jį išteisinti pagal kaltinimą , numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, įvertinusi nuteistųjų apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad šioje byloje apylinkės teismas tinkamai įvertino surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus, jų visetą, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, padarė bylos aplinkybes atitinkančias motyvuotas išvadas dėl D. P. ir M. K. padarytų veiksmų ir jų kvalifikacijos bei paskyrė teisingas bausmes. Visi byloje surinkti duomenys, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste, laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, neturi pagrindo abejoti padarytomis išvadomis.

12. Nuteistieji ir nukentėjusioji, kurios parodymais iš esmės ir buvo grindžiamas kaltinimas, laikėsi skirtingų pozicijų. Nukentėjusioji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-09-11, apie 12 val. šalia (duomenys neskelbtini), esančiame miškelyje, kuriame ji laikinai gyveno su sugyventiniu V. K. atėję jai pažįstami asmenys D. P. ir M. pagrobė jai priklausančius pinigus, kuriuos ji slėpė kelnaitėse. D. P. priėjęs iš už nugaros ją pradėjo smaugti, o M. laikė jos rankas. Ji prarado sąmonę, o atsigavusi pasigedo kelnaitėse laikytų 260 Eur. Nukentėjusioji parodė, kad nuteistieji pamatyti, kur ji laiko pinigus galėjo tuo metu, kai ji, netoliese jiems esant, persirenginėjo ir pinigus paslėpė kelnaitėse ( 1 t. b.l. 31) Apklausiama teismo posėdyje nukentėjusioji nurodė analogiškas aplinkybes ( 1 t. b.l. 182-183). Pažymėtina ir tai, kad lygiai tokios pačios aplinkybės užfiksuotos policijos įvykių registre , kuomet ji pranešė apie įvykį ( 1 t. b.l. 3) ir BPC pateikto garso įrašo stenogramoje ( 1 t. b.l. 17-18) . Nukentėjusios parodymai buvo patikrinti atliekant parodymų patikrinimą vietoje, kurio metu ji taip pat nurodė analogiškas aplinkybes( 1 t. b.l. 34-37). Kiti byloje surinkti duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji 2018-09-11 galėjo turėti 260 Eur sumą, kadangi 2018-09-10 jai buvo išmokėta pašalpa( 2 t. b.l. 13). Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas įvykio metu dalyvavęs liudytojas V. K. ( 1 t. b.l. 39), kuris patvirtino nukentėjusios nurodytas aplinkybes , tačiau apklausiamas teisme ( 1 t. b.l. 183-184) liudytojas įvykio aplinkybių neatsiminė, teigė , kad dėl patirtos galvos traumos neatsimena ką veikė vakar, painiojosi, todėl teismas pagrįstai nesirėmė šio liudytojo parodymais. D. P. sulaikymo metu pas jį rasti 120 Eur ( 1 t. b.l.12), tyrimo metu apklausti policijos pareigūnai J. P. ir D. I. ( 1 t., b.l. 41,44) taip pat patvirtino nukentėjusios nurodytas aplinkybes. Taigi matyti, kad nukentėjusios parodymai buvo patikrinti kitais objektyviais duomenimis , kurių kontekste teismo buvo pagrįstai pripažinti nuosekliais ir nekeliančiais abejonių.

13. Analizuojant kaltinamųjų parodymus matyti, kad tiek D. P. tiek M. K. apklausiami neneigė 2018-09-11, apie 12 val. buvę miške kartu su nukentėjusiąja I. G. ir jos sugyventiniu V. K., tačiau kategoriškai neigė apiplėšę nukentėjusiąją. Iš jų parodymų matyti, kad susitikimo su I. G. aplinkybes jie nurodo skirtingai. D. P. nurodė, kad buvo miške, vėliau ėjo į parduotuvę , po ko vėl grįžo, dar vėliau vėl ėjo į parduotuvę ir grįžus I. G. juos užsipuolė, kad jie pavogė pinigus (1 t. b.l. 55). M. K. gi teigė, kad susitikus visą laiką buvo miške ir niekur išėję nebuvo, vėliau išsiskirstė kas sau. Apie tai, kad I. G. juos užsipuolė dėl dingusių pinigų apklausiamas neminėjo, teigė, kad bendravo draugiškai ( 1 t. b.l.86) Apklausiamas teismo posėdyje D. P. nurodė dar kitokias aplinkybes, teigė kad apie dingusius pinigus sužinojo tik sulaikytas būnant komisariate ( 1t. b.l. 179-180). M. K. parodymai teisme nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu nesiskyrė. Taip pat kaltinamieji skirtingai nurodė priežastis dėl kurių jie ėjo į mišką. D. P. teigė, kad ėjo ir atsitiktinai pamatė I. G., o M. K. aiškino, kad pasiūlė D. P. eiti į mišką paieškoti I. G.. Toks skirtingas aplinkybių aiškinimas verčia abejoti kaltinamųjų duotų parodymų teisingumu, be to kaltinamųjų versijos nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys. D. P. nurodė, kad pas jį sulaikymo metu rastus pinigus jis užsidirbo statybose, tačiau jokių konkrečių aplinkybių nurodyti negalėjo. Nukentėjusioji pašte , 2018-09-10 atsiimdama pašalpą, sutiko M. K.. Ši aplinkybė rodo, kad K. buvo žinoma, kad I. G. turi pinigų.

14. M. K. savo skunde teigė, kad pirmos instancijos teisme nebuvo apklaustas liudytojas V. K.. Šis skundo teiginys yra klaidingas, kadangi liudytojas apklaustas buvo 2019-01-07 teismo posėdyje. Kolegija aukščiau pasisakė, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nesirėmė šio liudytojo parodymais, kadangi teismo posėdžio metu buvo matyti, kad liudytojo sveikatos būklė neleidžia jam prisiminti įvykio aplinkybių, dėl ko negalima patikrinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie kaltinamiesiems nėra palankūs, teisingumo.

15. Taip pat skunde M. K. teigia, kad pas D. P. sulaikymo metu rasti 120 Eur neturi įrodomosios reikšmės, kadangi neįmanoma nustatyti, kad tai iš I. G. pagrobtų pinigų dalis. Kolegija sutinka, kad vien ši aplinkybė nėra pakankamas kaltinamųjų kaltės įrodymas. Tačiau teismas vertina ne atskirus duomenis, o jų visumą. Taip vertinant, aplinkybė, jog pas D. P. rasta ta pati pinigų suma, su kitais įrodymais sudaro pakankamą visumą duomenų tam, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės nekeltų jokių pagrįstų abejonių. Be to D. P. apklausiamas negalėjo nurodyti konkrečių aplinkybių kur kaip ir kada tuos pinigus užsidirbo, kas yra dar vienas pagrindas jo šiuos parodymus atmesti.

16. Skunde M. K. bando menkinti nukentėjusios parodymų patikimumą remdamasis jos parodymuose esančiais netikslumais dėl pašalpos gavimo dienos , sumos neatitikimo išleidus dalį pinigų. Aplinkybė, kada nukentėjusiajai buvo išmokėta pašalpa ar įvykio dieną, ar dieną prieš, nėra esminė, juolab, kad nukentėjusioji apklausiam teismo posėdžio metu patikslino, kad pinigai buvo išmokėti 2018-09-10, tai patvirtina ir byloje esantis kvitas. Taip pat nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo išmokėti 366 Eur. Nukentėjusioji apklausiama teismo posėdyje nurodė, kad įvykio dieną ji apsipirko ir išleido dalį pinigų, tačiau ji nuo pat pradžių nuosekliai tvirtino, kad buvo likę 260 Eur, ji tai žino, nes prieš įsikišdama į kelnaites juos perskaičiavo ir net nurodė kupiūras kokiomis buvo ši suma, taigi abejoti nukentėjusios parodymais dėl pagrobtos sumos teismas neturi pagrindo.

17. Teismas sutinka su M. K. skundo argumentu, kad byloje nėra objektyvių duomenų patvirtinančių prieš nukentėjusiąją panaudoto smurto faktą. Nukentėjusioji nevykdė tyrėjo jai pateiktos užduoties ir nenuvyko pas teismo med. specialistus, apklausti liudytojai policijos pareigūnai taip pat negalėjo prisiminti ar ant nukentėjusios kaklo matėsi kokios nors žymės, tačiau vien ši aplinkybė nepaneigia kitų byloje surinktų ir kaltinamųjų kaltę patvirtinančių įrodymų. M. K. teiginys, kad liudytojas V. K. patvirtino, kad jis smurto nenaudojo neatitinka tikrovės, kadangi šis liudytojas apklaustas po įvykio nurodė, kad D. P. nukentėjusiąją smaugė, o M. K. laikė už rankų. Teisme liudytojas jau neprisiminė nei savo nurodytų aplinkybių, nei įvykio. Dėl to pirmosios instancijos teismas šio liudytojo parodymų pagrįstai nepripažino įrodymais.

18. M. K. teigia, kad teismas privalėjo įvertinti tai, kad nukentėjusioji pareiškimą pateikė praėjus 4 val. nuo pirmojo skambučio policijai. Ši aplinkybė nėra svarbi nusikalstamos veikos padarymo įrodymo prasme. Nukentėjusioji pareiškimą galėjo pateikti ir sekančią dieną, šiuo atveju svarbu tai, kad nukentėjusioji į policijos pareigūnus kreipėsi iškart po nusikalstamos veikos padarymo, jos pirmasis skambutis yra fiksuotas 11.58 val. ( 1 t. b.l. 17) ir jau pirmo skambučio metu nurodė įvykio aplinkybes, kurios jos parodymuose nekito ir buvo patvirtintos kitais bylos duomenimis.

19. Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodymai ir jų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad byloje ištirtų įrodymų vertinimas neatitinka nuteistųjų pusės lūkesčių, savaime negali būti traktuojama, kaip apkaltinamojo nuosprendžio nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės.

20. Nuteistasis D. P. skunde neginčija jam paskirtos bausmės rūšies, tačiau teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad laisvės atėmimo bausmė jam paskirta pirmą kartą, nustatytas jos 3 metų ir 3 mėnesių dydis yra per griežtas.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, teismas , skirdamas D. P. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė teisingą bausmę. Teismas skirdamas bausmę vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgia į tai, kad bausmė privalo sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusį asmenį tai, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ( BK 41 straipsnio 2 dalis).

22. Asmuo padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje yra baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Teismas D. P. paskyrė 2 metus laisvės atėmimo, tai yra mažesnę bausmę, nei numatytasis straipsnio sankcijos vidurkis. Paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-03 nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir nustatyta galutinė 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi D. P. skundo argumentas, kad jam laisvės atėmimo bausmė paskirta pirmą kartą neatitinka tikrovės. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, charakterizuojančius duomenis, į tai, kad D. P. teisiamas 4 kartą, taip pat į tai , kad nustatytos dvi D. P. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, į lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir nors pasirenkamo pridedamos bausmės dalies dydžio nemotyvavo, bausmė paskirta nepažeidžiant bausmės skyrimą reglamentuojančių teisės normų. Nuteistajam D. P. paskirta galutinė bausmė artima sankcijos vidurkiui , taigi atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, kuriomis apylinkės teismas vadovavosi skirdamas bausmę, apeliacinės instancijos teismo kolegijos nuomone, paskirta bausmė nėra per griežta, todėl ją mažinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija , vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria :

nuteistųjų D. P. ir M. K. apeliacinius skundus atmesti.