Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 873 - 280 - 2013

Valentina Paliulionienė Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00639-2011-3

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 31 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Dzelzienės, Zinos Mickevičiūtės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11-847-2012 pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui A. P., institucijai, teikiančiai išvadą - Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto padalinimo bei atsakovo A. P. priešieškinį ieškovei N. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir turto padalinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimas keistinas dalyje dėl turto padalinimo, išlaikymo įsiskolinimo, išlaikymo vaikui priteisimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių

Byloje nustatyta, kad ieškovė 2011 metų sausio mėnesį sužinojo, kad jos sutuoktinis jai neištikimas, turi draugę. Nors atsakovas neigia savo neištikimybę ieškovei santuokos metu, teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais ir įrodymų įvertinimu, konstatuoja, kad liudytojų parodymai bei kiti rašytiniai įrodymai įvertinti tinkamai. Pats apeliantas tinkamai nepaaiškino apie tai, kokios kitos priežastys lėmė tai, kad jis paliko 2011 m. vasario mėn. šeimą, kurioje buvo slaugoma jo paties močiutė, ir persikėlė gyventi į kitą vietą, prisiimtas pareigas močiutei palikdamas vienai sutuoktinei. Apeliantas skunde argumentuoja, kodėl vienais ar kitais liudytojų parodymais pirmosios teismas neturėjo vadovautis. Ta aplinkybė, kurią pripažįsta pats atsakovas, kad jis išėjo iš namų ir šeimą paliko bei pradėjo bendrauti su kita moterimi, įrodo, kad jis pažeidė lojalumą šeimai, šeimą paliko tik dėl asmeninių priežasčių, nes šeima iki tol gyveno normaliai, joje atsakovui buvo sudarytos palankios sąlygos lavintis, dirbti, ilsėtis. Tai patvirtina ir faktas, kad jis 2010 m. buvo ilgam laikui išvykęs į JAV, visus šeimos rūpesčius bei jo paties slaugos reikalingos močiutės priežiūrą palikęs sutuoktinei. Šiomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, kad šioje skundžiamojoje dalyje Biržų rajono apylinkės teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas. Nenustatyta, kad ieškovė savo elgesiu prisidėjo prie šeimos iširimo. Atsakovas remiasi nekonkrečiais neva jos netinkamo elgesio epizodais, tačiau vertinant ankstesnius santykius šeimoje, jie, jeigu ir pasitaikė, nustatytomis aplinkybėmis negalėjo būti santuokos iširimo priežastimi. Jeigu ieškovės elgesys būtų buvęs toks netinkamas, kaip bando nurodyti atsakovas, tai ji nebūtų ilgą laiką slaugiusi atsakovo močiutės, tvarkiusi šeimos namų, rūpinusi šeimos buitimi, ir pan., o atsakovas su ja gyvenęs.

Dėl turto padalijimo

Aiškindamas ir taikydamas CK normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 str. turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas įstatyme, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo.

Biržų rajono apylinkės teismas, iš esmės tinkamai nustatė bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę sudarantį turtą. Netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik turto išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 str. 3 d. norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 d. normose, 3.90 ir 3.91 str. įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei nagrinėdamas tarp sutuoktinių kilusį ginčą dėl jo, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 str. 3 d.), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 d., 3.90 ir 3.91 str. taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Vadovaudamasi šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad teismas nepagrįstai bendru šalių turtu pripažino atsakovo vardu registruotas nuosavybės teises į 1/4 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais ir į 136/632 dalį žemės sklypo , esančius M. ir J. Y. g. 9, Biržuose, kuriuos jis įgijo 1999-12-23 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu jau po santuokos sudarymo 1995 metų gruodžio mėn. 30 d. Akivaizdu, kad turtas buvo įgyjamas tik šeimos interesais, nes įgytame name gyveno šeima, bendromis lėšomis įgytas turtas buvo išlaikomas. Biržų rajono apylinkės teismas atsakovo asmeninės nuosavybės teise valdomą ¼ dalį ginčo namo ir 130/632 žemės sklypo, atsakovo gautą dovanojimo sutarties pagrindu, neįtraukė į dalintino turto balansą. Ieškovė šių išvadų neginčija, todėl teismas jų nekvestionuoja.

Kolegija, vadovaudamasi teisingumo bei protingumo principais, pateiktu atsakovo turto vertinimu, laiko, kad dalintino garažo (duomenys neskelbtini) reali vertė yra 5000 Lt. Tokiu būdu, bendra dalintino turto tarp šalių piniginė išraiška yra gyvenamojo namo dalies su priklausiniais vertė – 86 250 Lt., garažas -5000 Lt., du automobiliai – 11 000 Lt., kilnojamasis turtas – 5 600 Lt., viso dalintino turto vertė 107 850 Lt. Dalijant lygiomis dalimis kiekvienam priklausytų turto už 53 925 Lt.

Kolegija nevertina apelianto pateiktų dokumentų dėl šalių turėto automobilio MERCESES BENZ E300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį atsakovas pardavė savo nuožiūra be ieškovės sutikimo, žinodamas, kad ir ieškovė turi teisę į šio turto dalį. Jis pats vienašališkai , be ieškovės sutikimo, pirkimo-pardavimo sutartyje nustatė pardavimo kainą, todėl kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, pagrįstai į dalintino turto balansą įskaičiavo parduoto automobilio vertę 9 000 Lt.

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai priskyrė visą gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) , natūra vien tik ieškovei. Teismas sutinka su apelianto teiginiu ir konstatuoja, kad byloje nėra nurodyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant reikėtų nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant tarp sutuoktinių bendrą santuokinį turtą, natūra visą dalintiną turtą palikti ieškovei. Bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę sudaro 3/4 dalys gyvenamojo namo su priklausiniais, todėl ieškovei priklausytų 3/8 dalys viso namo su priklausiniais prie jo , o atsakovui – 5/8 dalys. Byloje nustatyta, kad ginčo namas yra nedidelis, ieškovei tenkanti dalis yra itin maža, tik 35,54 kv.m. ploto, šalys nesutaria dėl naudojimosi turtu, konfliktuoja. Tai apsunkina galimybę šį ginčo turtą dalinti natūra, padalijus natūra, kiltų daugiau ginčų.

Namo antro aukšto patalpų plotas 38,98 kv. m. Šalys pateikė naudojimosi gyvenamuoju namu po padalijimo tvarkos variantus. Jų siūloma naudojimosi tvarka iš esmės vienoda, tik nė viena iš šalių nesutinka naudotis gyvenamojo namo antro aukšto patalpomis, kurios nėra tinkamos gyventi, jose nėra įrengtos virtuvės , sanitarinių patalpų, visos namo patalpos apšildomos bendrai ir iš rūsyje esančios katilinės. Kad mansardos patalpose reikalingas remontas yra nurodyta ir ieškovės pateiktoje UAB „Liturta“ turto vertės nustatymo ataskaitoje ( t.3, b.l.45). Be to, atsakovo pateiktoje Oberhaus vertinimo ataskaitoje irgi nurodyta, kad namo stogas prakiuręs, antrame aukšte sugedusi šildymo sistema, trūkę radiatoriai, antram aukštui reikalingas kapitalinis remontas. Taigi antro aukšto patalpų skirti naudojimui ieškovei su sūnumi nėra galimybės, nes jos netinkamos gyventi, reikalauja papildomo remonto, o tai susiję su didelėm išlaidom, kas rodo, kad patalpos nelygiavertės. Atsakovas, siūlydamas tas patalpas naudojimui palikti ieškovei, nesiūlo kompensuoti jų pritaikymo gyvenimui išlaidų kompensavimo. Kaip minėta, šiose patalpose nėra virtuvės, vonios kambario ir pan., atskiros apšildymo ir vandentiekio sistemos, jų naudojimui nepageidauja gauti nė viena iš šalių.

Teismo sprendime nurodyti motyvai, kad šalys tarpusavyje konfliktuoja, todėl negalės gyventi tame pačiame name, iš esmės teisingi. Tai pripažino ir šalys savo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio Biržų apylinkės teisme metu. Esant tarp šalių konfliktinei situacijai, gera valia susitarti dėl šildymo sistemos atskyrimo ar bendro apšildymo tvarkos, patalpų remonto sudėtinga. Teismui nepavyko įtikinti šalių ginčą išspręsti taikiai nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme, nors kliūčių tai padaryti, teismo manymu, jau iš esmės buvo nelikę, kai ieškovė buvo sutikusi gauti piniginę kompensaciją už jai tenkančią turto dalį, o visą nekilnojamąjį turtą natūra palikti atsakovui, siekdama už gautą kompensaciją nusipirkti atskirą sau ir sūnui dviejų kambarių butą. Taigi ieškovei apeliacinės instancijos teisme išreiškus sutikimą visą namą palikti atsakovo A. P. nuosavybės teisėmis, o jai priteisti už jai tenkančią dalį piniginę kompensaciją labiausiai atitiktų šalių interesus, jeigu atsakovas įpareigojimą sumokėti kompensaciją vykdys sąžiningai, nes pagal jam tenkantį natūra turtą bei jo vertę, turimą asmeninės nuosavybės teisėmis turtą, tam kliūčių nėra.

Šalys nesusitarė dėl ieškovei N. P. tenkančios piniginės kompensacijos išmokėjimo tvarkos: ieškovė pageidauja ją gauti greičiau ir pageidauja, kad būtų kokiu tai būdu užtikrintas sutartos kompensacijos išmokėjimas, kad faktiškai galėtų ja naudotis. Susitarimas su atsakovu nepasiektas tik todėl, kad atsakovas A. P. nesutiko užtikrinti ieškovei priklausančios kompensacijos sumokėjimo iki 2014-04-01, nesutikdamas mokėti 100 Lt baudą už laiku neįvykdytą įsipareigojimą, nes ieškovė buvo apsisprendusi kuo greičiau susirasti ir nusipirkti atskirą butą, dėl jo įgijimo tuoj po susitarimo pasiekimo sudaryti preliminarią sutartį. Atsakovas, neprisiimdamas ieškovės prašomų netesybų už laiku nesumokėtą kompensaciją, vengia prisiimti būsimo sandorio neįvykdymo rizikos, nors pagal jo turimą ir atitenkantį turtą tai jis gali daryti. Ieškovė savo tokio elgesio variantą pasirinko dėl nekilnojamojo turto kainų augimo prieš numatomą Lietuvoje euro įvedimą. Byloje nustatyta, kad susitarus taikiai atsakovo A. P. vardu liktų du namai Biržų m. , garažas, o ieškovei tik jo mokėtina kompensacija, kurios perkamoji galia dėl infliacijos mažėja. Bet ir šiomis aplinkybėmis atsakovas, sutikdamas perimti natūra visą šeimos nekilnojamąjį turtą, žiūri tik savo interesų, dėl ko išsibalansuoja šalių interesų pusiausvyra ieškovės nenaudai.

Nustatyta, kad atsakovas A. P. nuo 2011 m. pradžios ginčo name nebegyvena, juo nesinaudoja, jo neišlaiko, todėl jis nesuinteresuotas tuo, kad ieškovė N. P. greičiau iš namo išsikeltų. Jis siekia valdyti turtą nuosavybės teisėmis, tačiau iš jo paties elgesio matyti, kad nesuinteresuotas kuo skubiau ieškovei sumokėti tenkančią kompensaciją, nes ji tą namą nuo 2011 m. prižiūri ir išlaiko viena ir tai, pagal atsakovą, turi daryti iki kol name gyvens.

Byloje keliamas ginčas dėl Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyto nekilnojamojo turto, sudarančio bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, vertės. Teismas sutinka su tvirtinimu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje ( CK 3 119 str.). Teismas, nustatydamas turto vertę, vadovaujasi duomenimis iš šalių pateiktų įrodymų, teismas neturi būti aktyvus, spręsdamas turto vertės klausimų, bet turi nepažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teismas 2012 m. vasaros laikotarpiui turi du gyvenamojo namo su priklausiniais vertinimus, bei Oberhaus turto vertintojų pateiktą garažo, esančio (duomenys neskelbtini) , vertinimą. Teismas tenkina atsakovo prašymus ir turtą, kuris natūroje lieka atsakovui, vertina pagal jo pateiktus įrodymus.

Dalijant turtą natūra ieškovei tektų 3/8 dalys nekilnojamojo turto – pastatų ir kitų kiemo statinių ir 251/632 dalys žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) . Teismas nekilnojamojo turto vertę nustato pagal atsakovo pateiktus įrodymus : gyvenamojo namo su priklausiniais 115 000 Lt , o garažo – 5000 Lt. Teismas visą nekilnojamąjį turtą, priteisia atsakovui A. P., įpareigodamas jį ieškovei N. P. už jai tenkančią turto dalį ( 3/8 dalis namo ir ½ dalį garažo) sumokėti iki 2014-05-01 45 625 Lt. Šiomis aplinkybėmis , įvertinant tai, kad su ieškove lieka gyventi šalių sūnus, tai besąlygiškai iki vaikas baigs vidurinę mokyklą, jei atsakovas nesumokės priklausančios kompensacijos ir ieškovė nenusipirks dviejų kambarių atskiro buto, paliekama teisė ieškovei su vaiku gyventi ir naudotis gyvenamojo namo pirmo aukšto ir rūsio patalpomis, priklausiniais bei žemės sklypu. Nuo tokio sprendimo priėmimo dienos iki kompensacijos ieškovei sumokėjimo iš atsakovo skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo visos priteistos kompensacijos. Ieškovei natūra priteistinas automobilis VW GOLF , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt. vertės, dalis kilnojamojo turto.

Atsakovui, dėl tos priežasties, kad jam lieka gyvenamas namas, priteistini daiktai: dvi žoliapjovės bendros 200 Lt vertės, virtuvės baldai , kurių bendra vertė 1800 Lt, fotoaparatas 300 Lt vertės, audiogrotuvas su vaizdo sistema 100 Lt vertės ( kilnojamojo turto už 2400 Lt), o dujinė viryklė 1000 Lt vertės, televizorius 100 Lt, indaplovė 200 Lt, skalbimo mašina 700 Lt vertės, miegamojo baldai 400 Lt , šaldytuvas 800 Lt vertės ( iš viso kilnojamojo turto už 2300 Lt) priteistini ieškovei, atsižvelgiant į tai, kad su ja lieka gyventi nepilnametis sūnus, ir šie daiktai reikalingi ir ne vien ieškovės , bet ir sūnaus buitinių poreikių tenkinimui. Dujinė viryklė negalėjo būti išbraukta iš dalintino bendro turto ir priskirta tik nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti. Todėl dujinė viryklė 1000 Lt vertės įtrauktina į bendrą dalintino turto masę.

Taip pat ieškovei priteistina 3550 Lt dydžio kompensacija, kurią atsakovas turi sumokėti iki 2014-05-01, už parduotą automobilį MERSEDES BENZ E300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią 4500 Lt sumažinus 950 litų kompensacija už ieškovei paskirto kilnojamojo turto didesnę dalį.

.

Dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo

Biržų rajono apylinkės teismas, tenkindamas ieškovės prašymą išlaikymą sūnui priteisti atsakovo daliai tenkančiu turtu, priteisė išlaikymą asmenine atsakovo nuosavybės teise valdomą ¼ dalį pastatų ir kitų kiemo statinių bei 130/632 dalių žemės sklypo. Nors sprendimas ne visai atitiko ieškovės prašymą, bet ieškovė sprendimo neginčija. Ieškovė prašė priteisti išlaikymą atsakovo turto dalimi bendrojoje nuosavybėje, o ne atsakovui asmenine nuosavybe priklausančiu turtu. Atsakovo dovanojimo sutarties pagrindu įgyta ¼ dalis pastatų ir 130/632 dalys žemės sklypo, nebuvo įtraukta į dalintino turto balansą.

CK 3.196 str. numato kokios gali būti išlaikymo formos ir dydžiai.

Apeliantas skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas priteisdamas išlaikymą nekilnojamuoju turtu neteisingai aiškino ir taikė CK 3.196 str. normas. Esminis aspektas, kurį teismas turi įvertinti, priteisdamas konkretų išlaikymą konkrečiam asmeniui yra tas, jog parinkta išlaikymo forma labiausiai turi atitikti vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija, kad vaikas turi realiai gauti periodines lėšas, kurios padės jam patenkinti jo kasdieninius poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006). Ieškovė nebuvo numačius priteistą turtą realizuoti. Konkrečiu atveju, nekilnojamojo turto dalis, kurią priteisė pirmos instancijos teismas šalių vaikui, pajamų neduos, turtą teks ir išlaikyti. Byloje nustatyta, kad atsakovas turto išlaikyti kol name gyvena sūnus su ieškove nesiruošia, todėl vaiko poreikiai nebus tinkamai tenkinami. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės gaunamas atlyginimas yra tik apie 1400 Lt mėnesiui, į tai, kad pragyvenimui dviem asmenim būtent ir reikia panašios sumos pinigų kas mėnesį, kad būtų galima apmokėti visus mokesčius ir nusipirkti valgyti, tenkinti kitus būtinus kasdienius poreikius, į tai, kad šalių vaikas auga ir jo poreikiai didėja, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tik nepilnamečio vaiko interesus, priteisto išlaikymo formą keičia ir išlaikymą sūnui A. P. priteisia kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas kritiškai vertina atsakovo teiginius apeliaciniame skunde, kad pirmos instancijos teismas, paskaičiuodamas priteistino išlaikymo dydį 400 Lt pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, neatsižvelgė į apelianto turtinę padėtį, jog jo pajamos šiuo metu yra mažesnės nei ieškovės, turi nuomotis būstą Vilniuje, todėl gali teikti tik po 300 Lt išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir teismo precedentais bei atsižvelgusi į apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį bei faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad iš apelianto priteistinas išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis 500 Lt kas mėnesį. Atsakovas yra pakankamai jaunas, darbingas, sveikas, turi nekilnojamojo turto, kurį gali nuomoti, ar kitaip iš jo gauti pajamų, todėl pagal turtinę padėtį ir galimybes pajėgus gauti pajamų ir sūnui mokėti nurodyto dydžio išlaikymą.

CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovės atlyginimas sudaro 1 400 Lt. Atsakovo gaunamos pajamos yra analogiškos, be to, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso dar vienas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. 3694-0000-3012, esantis (duomenys neskelbtini) , jis taip pat asmeninės nuosavybės teisėmis turi ¼ dalį pastatų ir 130/632 dalis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) , taip pat jam tenka dalis to paties nekilnojamojo turto kaip ir ieškovei, todėl jo turimas turtas yra ženkliai didesnis nei ieškovės. Dėl aptarto iš atsakovo priteistina nepilnamečiui sūnui išlaikyti po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis suma nuo 2011 metų liepos mėn. 1 d. iki sūnaus pilnametystės, t. y. iki 2016-12-04.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas ne visą laiką mokėjo vaikui išlaikymą. Už 2011 metų vasario, kovo mėnesius atsakovas tik 2011 m. lapkričio 7 d. mokėjimo nurodymais Nr. 24 ir 25 pervedė po 200 Lt, todėl įsiskolinimas už šiuos mėnesius yra 600 Lt. Atsakovas nuo 2011 metų balandžio 1 d. iki 2012 metų liepos 1 d. teikė išlaikymą sūnui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir nupirko daiktų 907 Lt sumai, viso yra sumokėjęs 3907 litus. Už minėtą laikotarpį priklausė mokėti 15 mėn.x500 Lt. viso 7500 Lt, todėl įsiskolinimas už šį laikotarpį yra 7500 – 3907 =3593 litai. Tokiu būdu, išlaikymo įsiskolinimas nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. yra 3593+400=3993 Lt. Ieškovas apeliaciniu skundu pripažino 793 Lt įsiskolinimą, bet iki pakartotinio apeliacinio skundo nagrinėjimo šio įsiskolinimo gera valia nesumokėjo, nenurodydamas to priežasčių ir tuo nepateisinamai pažeisdamas savo pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų.

Teismas priteisdamas didesnį išlaikymą sūnui iš atsakovo, nei buvo priteisęs Biržų rajono apylinkės teismas, nepažeidžia atsakovo procesinių ir materialinių teisių, nes teismas prioritetiškai gina vaiko interesus ir tokiu atveju gali priimti tokį sprendimą. Ieškovė reikalavo priteisti išlaikymą sūnui po 500 Lt kas mėnesį, bet sprendimo priteisti mažesnį išlaikymą neginčijo, kai išlaikymas buvo priteistas konkrečiu turtu, bet su tuo nesutiko atsakovas.

Iš dalies pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą perskirstytinos ir turėtos šalių bylinėjimosi išlaidos tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, tiek kasacinės instancijos teisme.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo, teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti ir visus kitus su santuoka susijusius klausimus, kaip antai: nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, sutuoktinio išlaikymo, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas pasidalytas notarine tvarka (CK 3.62 straipsnio 3 dalis). Taigi santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka.

Akivaizdu, kad nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su santuokos nutraukimu. Santuokos nutraukimas, konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Šio teismo priimto sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (išlaikymo vaikams ar sutuoktiniui dydis, bendro turto padalijimo variantai ir pan.). Taigi ir bylinėjimosi išlaidų klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 ir 3,5 dalių nuostatomis.

Ieškovė, paduodama ieškinį, yra sumokėjusi 137 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl ištuokos ir 969 Lt už jai tenkančio turto dalį, 500 Lt už turto vertinimo ataskaitą, 800 Lt už advokato pagalbą bei 713 Lt sumokėjo paduodama kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo. Šios išlaidos yra patvirtintos pridėtais mokėjimo kvitais. Kadangi dėl santuokos iširimo kaltu pripažintas atsakovas, tai iš jo priteistina ieškovei 137 Lt sumokėto žyminio mokesčio už ištuoką, 969 Lt žyminio mokesčio ir 800 Lt už advokato pagalbą, 713 Lt už kasacinį skundą, iš viso 2619 Lt.

Atsakovo visos turėtos bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, paliktinos jam.

Biržų rajono apylinkės teismas 2012-08-13 nutartimi atidėjo apeliantui žyminio mokesčio mokėjimą už apeliacinį skundą iki byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka. Apelianto apeliacinis skundas patenkintas 50 procentų, todėl apeliantas privalo sumokėti žyminį mokestį valstybei, kas sudarytų 339 Lt. Taip pat iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimą dalyje dėl turto padalinimo, vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir šioje dalyje sprendimą išdėstyti taip:

A. P., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti 3/4 dalis nekilnojamojo turto – pastato, unikalus Nr. 3696-1007-4018, pastato, unikalus Nr. 3696-1007-4029, pastato, unikalus Nr. 3696-1007-4032, kitų statinių, unikalus Nr. 3696-1007-4050 ir 251/632 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 3604-0026-0081, 86 250 Lt vertės adresu (duomenys neskelbtini) , garažą 5000 Lt vertės, unikalus Nr. 3697-5001-9048:0003 adresu Pastaunyko g. 9, Biržai; daiktus: dvi žoliapjoves bendros 200 Lt vertės, virtuvės baldus , kurių bendra vertė 1800 Lt, fotoaparatą 300 Lt vertės, audiogrotuvą su vaizdo sistema 100 Lt vertės ( kilnojamojo turto už 2400 Lt). Viso priteisti turto natūra už 93 650 Lt.

N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti kompensaciją už jai priklausančio gyvenamojo namo dalį ir garažą 45 625 Lt, automobilį VW GOLF , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt. vertės, dujinę viryklę 1000 Lt vertės, televizorių 100 Lt, indaplovę 200 Lt, skalbimo mašiną 700 Lt vertės, miegamojo baldus 400 Lt , šaldytuvą 800 Lt vertės ( iš viso kilnojamojo turto už 4300 Lt. Viso priteisti turto už 49 925 Lt.

Priteisti iš A. P. 3550 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus) dydžio kompensaciją ieškovei N. P. už parduotą automobilį MERSEDES BENZ E300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)1998 m. laidos.

Įpareigoti atsakovą A. P. ieškovei N. P. iki 2014-05-01 sumokėti tenkančią kompensaciją 49 175 Lt ( už parduotą automobilį, kompensaciją už namo su priklausiniais dalį ir garažą) iki 2014-05-01 ir nuo 2013-12-31 priteisti 5 procentų dydžio palūkanas nuo šios sumos iki kompensacijos visiško sumokėjimo.

Iki ieškovei N. P. bus sumokėta kompensacija ir šioji už ją įsigys atskirą butą, įpareigoti atsakovą A. P. netrukdyti ieškovei ir sūnui A. P. naudotis jam nuosavybės teisėmis priklausančiu gyvenamuoju namu su priklausiniais adresu M. ir J. Y. g. 9, Biržai.

Priteisti iš A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po 500 Lt (keturis šimtus ) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m liepos 1 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš A. P. ieškovei N. P. išlaikymo įsiskolinimą sūnui A. P. už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. sumoje 3 593 Lt.

Priteisti iš A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) N. P. naudai 2619 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų visų instancijų teisme.

Priteisti iš A. P., a.k. (duomenys neskelbtini), 339 Lt) žyminio mokesčio valstybei ir 101 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei šias sumas sumokant į VMI surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.