Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

R. (R.) D. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsimokslinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, 20 kartų baustas administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), 3 kartus teistas: 1) 2006-09-06 pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės apribojimu 1 metams; 2) 2007-01-08 pagal BK 180 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 metams. Paskirtą bausmę subendrinus su 2006-09-06 nuosprendžiu paskirta bausme – galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 80, 81, 87, 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; 3) 2012-06-18 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.,– laisvės apribojimu 1 metams; teistumas neišnykęs ir nepanaikintas;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. spalio 28 d. apie 16.20 val. (duomenys neskelbtini), namuose, artimoje aplinkoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą prieš savo motinos A. D. sugyventinį V. K. (V. K.), t. y. tyčia, turėdamas tikslą sužaloti, vieną kartą peiliu dūrė V. K. į veido sritį, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, dešiniajame žande, pjautinę žaizdą nosies nugarėlės priekiniame – dešiniajame šoniniame paviršiuje, pjautinę žaizdą kairiajame žande su poodine kraujosruva, pereinančia į kaklą, durtinę – pjautinę žaizdą su poodinę kraujosruva kairiajame petyje ir tuo nesunkiai sutrikdė V. K. sveikatą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu R. D. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2012-10-29 į jo kambarį įėjęs neblaivus jo patėvis V. K. pradėjo mušti todėl, norėdamas kad pastarasis paliktų jį ramybėje ir išeitų iš jo kambario, gindamasis virtuviniu peiliu vieną kartą užsimojo ir pataikė į veido sritį. Tarp jų stovėjusiai motinai jis vieną kartą netyčia pataikė peiliu virš riešo. Motinos atsiprašė ir ji jam atleido. Įvykio metu jis buvo neblaivus (b. l. 84-85, 91-92).

Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais duomenimis: nukentėjusiojo V. K. 2012-10-28 protokolu – pareiškimu, paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu, kad 2012-10-28 apie 16 val. tarp jo ir posūnio kilo žodinis konfliktas. Jis nuėjo į R. D. kambarį jo nuraminti. Tarp jo ir R. D. įsiterpė A. D.. Pastaroji sušuko, kad R. D. perpjovė jai ranką, o jis pajuto skausmą dešinėje nosies dalyje ir kairėje kaklo pusėje. Jis atėmė iš R. D. peilį, o atvažiavę medikai išvežė jį į ligoninę (b. l. 36-37); liudytojos A. D. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu, kad 2012-10-28 apie 16.20 val. tarp jos sugyventinio ir sūnaus kilo žodinis konfliktas. Kad neįvyktų muštynės, ji įsiterpė tarp sugyventinio ir sūnaus. R. D. perpjovė jai ranką ir sužalojo V. K. veidą. Ji sūnui dėl sužalojimo pretenzijų neturi (b. l. 63-65); tarnybiniu pranešimu dėl įvykio tarnybos metu, kuriame nurodyta, kad R. D. 2012-10-28 su peiliu sužalojo A. D. ranką, o V. K. nosį ir kaklą (b. l. 4); įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). (b. l. 16-29); daikto apžiūros protokolu, kad apžiūrėtas virtuvinis peilis, ant kurio buvo rasta dėmių, panašių į kraują; po apžiūros peilis perduotas į daiktinių įrodymų saugojimo kamerą (b. l. 30-35); išrašu iš medicininių dokumentų, kad V. K. nustatytos pjautinės veido žaizdos (b. l. 45); Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad V. K. nustatyti šie kūno sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, dešiniame žande, pjautinė žaizda nusies nugarėlės priekiniame – dešiniame šoniniame paviršiuje, pjautinė žaizda kairiame žande su poodine kraujosruva, pereinančia į kaklą, durtinė – pjautinė žaizda su poodine kraujosruva kairiame petyje. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių durtinių – pjautinių savybių turinčiu daiktu (daiktais), galimai peiliu ir įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-10-28). Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl pjautinių žaizdų veide V. K. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais. Pasisakyti apie sužalojimų padarymo seką nėra galimybės, nes tam nėra objektyvių kriterijų. Sužalojimų vietose požymių, pagal kurios galima būtų identifikuoti žalojimo įrankį, nėra. Sužalojimai nenurodo konkrečios nukentėjusiojo padėties bei tarpusavio su užpuoliku išsidėstymo jų padarymo metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti bet kurioje prieinamoje padėtyje (b. l. 48-50); asmens blaivumo testo rezultatu, kad 2012-10-28 18.53 val. R. D. nustatytas 2,64 promilės neblaivumas (b. l. 66); Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad įtariamajam R. D. netikslinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę (b. l. 128).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis peiliu nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o ją sunkina tai, kad nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo elgesiui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, sukeltas pasekmes ir tai, kad kaltinamasis sudarė žalos atlyginimo sutartį ir ketina atlyginti nukentėjusiojo gydymo išlaidas, į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, registruotas darbo biržoje, yra neįgalus, 20 kartų baustas administracine tvarka, anksčiau 3 kartus teistas ir nusikalto esant teistumui, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 str. 1 d., todėl esant po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, bei atsižvelgus į tai, kad jis ir nukentėjusysis sutinka, jog sprocesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam kaip bausmė būtų skiriamas laisvės apribojimas,- skirtina prokuroro pareiškime teismui siūlomos rūšies ir dydžio bausmė. Kaltinamasis nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-06-18 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo laikotarpiu, tačiau šio nuosprendžio priėmimo metu bausmės vykdymo laikas jau pasibaigęs.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje buvo pareiškusi 244,04 Lt dydžio civilinį ieškinį nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti. R. D. sudarius su „Žalos PSDF biudžetui atlyginimo sutartį“, civilinis ieškovas ieškinį atsiėmė, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Daiktai: virtuvinis peilis, supakuotas į voką ir perduotas saugoti į daiktinių įrodymų saugojimo kamerą (b. l. 35) – naikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Priimant nuosprendį teisme sprendžiama kaip pasielgti tik su tais daiktais, kurie turėjo reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 91-94 str.), o nuosprendžio revoliucinėje dalyje turi būti nurodomas teismo sprendimas tik dėl „daiktinių įrodymų likimo“ (BPK 307 str. 6 d. 2 p.). Visų kitų ikiteisminio tyrimo metu paimtų asmeninių bei parduodant bylą teismui, nepripažintų turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti daiktų apskaitos, saugojimo, perdavimo ir grąžinimo klausimai sprendžiami ne teisme, o ikiteisminio tyrimo įstaigose. Nemenčinės policijos nuovados 2013-04-24 nutarimu vokas, kuriame yra 2 vnt. plastikinių uždaromų maišelių, laikinai perduotas saugoti į daiktinių įrodymų saugojimo kamerą (b. l. 78), nagrinėjamoje byloje nėra daiktas, turtintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Administracinės atsakomybės klausimas dėl psichotropinių medžiagų laikymo išspręstas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-05-10 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-915-927/2013. Kadangi Baudžiamojo proceso kodeksas nesuteikia teismui teisės nuosprendyje priimti sprendimų dėl daiktų, kurie nebuvo daiktiniai įrodymai nagrinėjamoje byloje,-todėl šiuo klausimu teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. (R.) D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu: būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir uždraudžiant lankytis kavinėse, baruose ir kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai.

Vadovaujantis BK 64¹ str. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutine bausmę skirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BPK 140 str. 9 d. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką (1 parą) nuo 2012 m. spalio 28 d. iki 2012 m. spalio 29 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinį įrodymą – virtuvinį peilį – sunaikinti.

Procesinį sprendimą dėl daiktų, kurie nebuvo daiktiniai įrodymai išnagrinėtoje byloje, priimti šiuos daiktus paėmusiai ikiteisminio tyrimo institucijai.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Išaiškinti kaltinamajam R. D., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.