- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-26
- Bylos Nr.
- 2-439-393/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00316-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Blekaitienė
- Pareiškėjas
- J. I.
- Suinteresuotas asmuo
- E. I., Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė, sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei, dalyvaujant pareiškėjui J. I., jo atstovei advokatei Reginai Šeperienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą dėl termino palikimui priimti pratęsimo pagal pareiškėjo J. I. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis E. I., Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškimu prašoma pratęsti pareiškėjui J. I. asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po A. I. asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti.
Pareiškėjas paaiškino, kad A. I. yra jo dėdė (jo tėvo brolis), kuris mirė 2005-07-08. Jo tėvas J. I. mirė 1993-12-20. Pareiškėjas J. I. dalyvavo dėdės laidotuvėse. Apie dėdės mirtį iš karto žinojo ir jo motina J. D. I., nes jai buvo pranešta. Pareiškėjas paaiškino, kad dėdė A. I. turi sūnų E. I.. Tačiau kur jis šiuo metu yra jam nežinoma ir žinoma, kad jis palikimo nepriėmė. Pareiškėjas palikimo po dėdės A. I. mirties nepriėmęs. Po dėdės mirties liko žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini). Apie šį likusią žemės sklypo dalį jam tapo žinoma 2012 metų balandžio mėnesio pabaigoje, kai mama paprašė, kad jis sutvarkytų geodezinius matavimus. Jam nuvykus tvarkyti geodezinių matavimų buvo pranešta, kad kita dalis žemės sklypo yra laisva ir nieks jos nepaveldėjo. Todėl jis per įstatymo numatytą terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo pas notarą. Tada jis kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo nes jį praleido nieko nežinodamos apie dėdės turėtą žemę.
Suinteresuotas asmuo E. I. į teismo posėdį neatvyko. Jam procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (b.l. 53). Jam apie teismo posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu (b.l. 55). Atsiliepimas negautas ir į teismo posėdį suinteresuotas asmuo neatvyko.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepime nurodo, kad neprieštarauja dėl termino palikimui pratęsimo, jei pareiškėjas pateiks teismui įrodymus patvirtinančius pareiškimą o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais (b.l.38).
Liudytoja J. D. I. paaiškino, kad pareiškėjas yra jos sūnus. Jai apie A. I. mirtį buvo pranešta, tačiau ji dėl sveikatos laidotuvėse nedalyvavo. Kad žemės sklypo dalis priklauso A. I. jai buvo žinoma. Ji paprašė pas sūnų sutvarkyti jai priklausančio žemės sklypo geodezinius matavimus ir tada sužinojo, kad žemės sklypo dalis, kuri priklauso A. I., nepaveldėta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Iš gimimo įrašų matyti, kad pareiškėjo tėvas J. I. ir A. I. yra broliai ( b.l. 10-11).
Iš pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre ( b.l. 7-8) matyti, kad žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 5903/0004:45, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai yra J. D. I. ir A. I..
Iš 2005 m. liepos 11 d. mirties įrašo Nr. 261 matyti, kad A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties data nurodyta - 2005 m. liepos 8 d. (T 1, b.l. 69-70).
Iš ištirtų įrodymų matyti, kad palikimas, į kurį pretenduoja pareiškėjas, atsirado 2005 m. liepos 8 d. mirus jo dėdei A. I.. Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalis nurodo, kad terminą nustatytą Civilinio kodekso 5.50 straipsnyje palikimui priimti teismas gali pratęsti, jei nustato, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės normų dėl termino palikimui priimti pratęsimo aiškinimo ir taikymo praktikoje ne vieną kartą konstatuota, kad su materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaiga yra siejamas teisių ar pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis byloje Nr. 3K-3-696/2004); dėl to spręsdami termino palikimui priimti pratęsimo klausimą teismai turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis byloje Nr. 3K-3-46/2006, nutartis byloje Nr. 3K-3-627/2006).
Byloje nustatyta, kad palikimo atsiradimo dieną pareiškėjas nežinojo apie likusią žemės sklypo dalį, dėl palikimo priėmimo į notarą jis nesikreipė. Į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti pratęsimo pareiškėjas kreipėsi tik 2012 m. birželio 25 d., t. y. praėjus septyniems metams po palikimo atsiradimo dienos. Nuo 2012 m. balandžio mėnesio pabaigos pareiškėjas sužinojo apie tai, kad likusi žemė nepaveldėta ir apie teisę į palikimo priėmimą, tačiau šios teisės neįgyvendino.
Byloje nenustatyta jokių objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių laiku priimti palikimą, taip pat nenustatyta tokių aplinkybių, kurios pateisintų termino praleidimą. Pareiškėjas pripažino, kad jis pradėjo siekti priimti palikimą tik tada, kada sužinojo, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą neįgyvendintos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiškoje byloje yra išaiškinęs, kad praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas asmeniui, turėjusiam norą ir apsisprendimą palikimo atsiradimo metu palikimą priimti, tačiau neįgyvendinusiam tokios savo valios dėl svarbių priežasčių. Palikimas priimamas visas, jo negalima priimti dalimis ar su išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Dėl to neturėjęs ketinimų priimti palikimo jo atsiradimo metu, tačiau pareiškęs norą dėl palikimo priėmimo vėliau, kada sužinoma, kad palikimas nepriimtas, asmuo faktiškai išreiškia savo valią tik dėl dalies palikimo priėmimo, tačiau, kaip nurodyta, palikimo dalį priimti draudžia įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis byloje Nr. 3K-3-391/2008.
Pareiškėjas pats pripažino ir nustatytos aplinkybės šioje byloje visiškai patvirtina, kad jis būtent ir siekia tik dalies palikimo priėmimo ir, kad jo norą priimti palikimą nulėmė vien tik vėlesnis sužinojimas apie atsiradusį nepriimtą palikimą po palikėjo A. I. mirties. Atitinkamai teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neturėjo noro ir apsisprendimo palikimo atsiradimo metu palikimą priimti ir savo teisės priimti palikimą neįgyvendino sąmoningai, o ne dėl priežasčių, sutrukdžiusių tą padaryti. Aplinkybė, kad pareiškėjas tiksliai nežinojo ar žemės sklypo dalis paveldėta ar ne, nepateisina termino palikimui priimti praleidimo. Pareiškėjas visą laiką žinojo, kad dėdė mirė, tai žinojo ir jo motina. Ji žinojo ir tai, kad kita žemės sklypo dalis priklauso dėdei. Ir kad po jo mirties liko žemės sklypo dalis, kurią galėjo ir gali paveldėti kitas įpėdinis - palikėjo sūnus E. I.. Pareiškėjas yra tik penktos eilės įpėdinis. Todėl kaip rūpestingas, atidus ir sąžiningas įpėdinis jis galėjo pasidomėti po dėdės mirties likusio turto teisiniu statusu ir įsitikinti ar yra paveldimo turto jeigu iš tiesų būtų turėjęs ketinimą palikimą priimti jo atsiradimo metu ar per įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pareiškėjo nurodytos termino palikimui priimti priežastys nelaikytinos svarbiomis, todėl jo pareiškimas atmetamas.
Iš pareiškėjo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, - 28,70 Lt, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ( CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290 str., 578 str. teismas
nutaria:
Pareiškimą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo J. I. 28,70 Lt, (dvidešimt aštuonis litus, 70 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Dėl nutarties per 7 dienas gali būti paduotas atskirasis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.