Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-01-07 · Civilinė byla Nr. e2-1701-863/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-07
Bylos Nr.
e2-1701-863/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Ieškovas
Akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
M. B.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)SPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui M. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 785,53 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2019 m. spalio 2 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis.

Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka procesinius dokumentus siunčiant jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir laikant juos įteiktais praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad pranešimas atsakovui paliktas 2019 m. lapkričio 13 d. procesiniai dokumentai atsakovui laikytini įteiktais 2019 m. gruodžio 14 d. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini) (viešbučio kieme), atsakovas M. B., karučiu veždamas prekes, netyčia kliudė bei apgadino transporto priemonės BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galines keleivio pusės dureles. Minėto įvykio metu apgadinta transporto priemonė BMW X, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta ieškovės transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO). Dėl minėto įvykio metu padarytos žalos ieškovė išmokėjo 785,53 Eur dydžio draudimo išmoką, išmokos dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis UAB „K. A. Vilnius“ pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 2018 m. sausio 17 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pateiktą pažymą, dėl 2017 m. gruodžio 21 d. įvykio kaltas atsakovas M. B., kuris savo kaltę pripažino. Ieškovė siuntė atsakovui 2018 m. kovo 12 d. pretenziją dėl išmokos išieškojimo, tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovas atlygino ieškovei jos patirtus nuostolius, lygius išmokėtai draudimo išmokai nėra (CPK 178 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą padaręs asmuo privalo ją visiškai atlyginti. Atsakovui savo neteisėtais veiksmais padarius ieškovei nuostolių, jai kyla civilinė deliktinė atsakomybė juos atlyginti. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Ieškovas įrodė visas būtinas deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygas (žalą, priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, atsakovės neteisėtus veiksmus ir kaltę). Ieškovė ragino atsakovą atlyginti jos patirtus nuostolius, tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovas juos atlygino ieškovei nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 785,53 Eur nuostolių atlyginimą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246-6.248 straipsniai, 6.251 straipsnis, 6.263 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (785,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 18 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (5,37 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) – 5,37 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai 785,53 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų ir 53 euro centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (785,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18 Eur (aštuoniolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,37 Eur (penkių eurų ir 37 euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti (duomenys neskelbtini) straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Lysionok