Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-12-21 · Administracinė byla Nr. I-4099-281/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-21
Bylos Nr.
I-4099-281/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02643-2018-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
M. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4099-281/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02643-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. S. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1).

Paaiškino, kad nuo 2017-10-04 iki 2018-08-06 buvo laikomas Vilniaus PN, drausmės grupėje. Pažymėjo, kad drausmės grupei priklausantys nuteistieji turi teisę du kartus po vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, tačiau pasivaikščiojimo kiemeliuose yra tvanku ir karšta, nejaučiama gryno oro. Kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, taip pat tvanku, nėra geros ventiliacijos, juntama drėgmė, veisiasi pelėsis, dėl kurio pareiškėjui vystosi alergija, o reikiami vitaminai nesuteikiami dėl lėšų trūkumo. Be to, galimybė pasinaudoti karštu vandeniu suteikiama tik vieną kartą per savaitę, tai žemina pareiškėjo orumą.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Šalies argumentai

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 5–9).

Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2017-10-04 iki 2018-08-06, atlikdamas Vilniaus PN direktoriaus paskirtas nuobaudas už pataisos įstaigos režimo reikalavimų pažeidimus, pareiškėjas buvo perkeltas į drausmės grupę ir laikomas Vilniaus PN kamerų tipo patalpose. Pažymėjo, kad drausmės grupės nuteistieji laikomi patalpose, analogiškose kamerų tipo patalpoms, jie laikomi visą laiką užrakinti, išskyrus pasivaikščiojimui skirtą laiką, kuomet yra išvedami į specialiai įrengtus pasivaikščiojimų kiemelius. Atkreipė dėmesį, kad dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo, nuteistieji priskirti drausmės grupei iki 2016-04-01 galėjo visą dieną nevaržomai judėti drausmės grupės įgyvenamųjų patalpų gyvenamajame korpuse, tame tarpe būti įrengtame poilsio kambaryje, naudotis kambariu maisto produktams laikyti ir pan., o patalpose drausmės grupės gyvenamosiose patalpose užrakinami buvo tik nakties metu. Tuo tarpu nuo 2016-04-01 pasikeitus reglamentavimui, nuteistųjų, priskirtų drausmės grupei, naudojimasis minėtomis patalpomis tapo neįmanomas, nes įstatymų leidėjas numatė, kad drausmės grupės nuteistieji iš patalpų, įrengtų pagal kamerų tipo patalpų reikalavimus, atrakinami ir išleidžiami (išvedami) tik dviem valandoms pasivaikščioti į pasivaikščiojimų kiemelius. Vilniaus PN drausmės grupės nuteistiesiems bei nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose, įrengti visus tesės aktų reikalavimus atitinkantys pasivaikščiojimų kiemeliai. Pasivaikščiojimų kiemeliuose įrengtas sporto inventorius, nuteistiesiems sudarytos galimybės mankštintis ir sportuoti. Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai. Atsakovės atstovo teigimu, ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama teisė pasinaudoti dušu, nuteistieji dušu naudojasi pagal grafiką. Kiekvienoje kamerų tipo patalpoje yra sanitarinis mazgas su kriaukle ir jos pagalba kasdien galima apsiprausti ir taip palaikyti būtinąją asmens higieną. Pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado 1 500 Eur neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalės atsiradimo sumą.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už kalinimą Vilniaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2017-10-04 iki 2018-08-06 sąlygomis, galimai neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Kadangi analizuojamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.

Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus PN 2017-10-20 direktoriaus įsakymu Nr. 28-704111 perkeltas į kamerų tipo patalpas, drausmės grupę, nuo 2017-10-20 iki 2018-04-20, dėl to, jog 2017-10-20 padarė bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimą (b. l. 11).

Pažymėtina, kad drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnyje. BVK redakcijoje, galiojusioje iki 2016-03-31, buvo įtvirtinta nuostata, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus, užrakinami nakties metu, tuo tarpu nuo 2016-04-01 galiojančiame BVK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus, t. y. visą parą, išskyrus pasivaikščiojimo laiką (BVK 75 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems palikta teisė: 1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje; 2) per keturis mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą; 3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų; 4) du kartus per mėnesį paskambinti telefonu; 5) kasdien pasivaikščioti dvi valandas. Drausmės grupei priskirti nuteistieji nakties metu užrakinami gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus (75 straipsnio 2 dalis). Lyginant su iki tol galiojusiomis BVK 75 straipsnio nuostatomis, matyti, jog tam tikra apimtimi drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos pasunkėjo, nuo 2016-04-01 nėra galimybės be apribojimų naudotis drausmės grupės korpusuose įrengtomis patalpomis, nes visą parą nuteistieji yra rakinami, taigi drausmės grupei paskirtam nuteistajam suteikiamos tik dvi valandos laiko kasdien pasivaikščioti kiemelyje.

Pasivaikščiojimo kiemelių įrengimą reglamentuoja Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Taisyklės), pagal kurių 4 punktą, pasivaikščiojimo kiemas – tai specialiai įrengta teritorija nuteistiesiems pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore. Taisyklių 18 punkte nustatyta, kad ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu, o esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos (Taisyklių 19 punktas). Vadovaujantis Taisyklių 20-21 punktais, pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei. Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, matyti, kad temperatūra pasivaikščiojimo kiemelyje priklauso nuo lauko temperatūros, nes pasivaikščiojimo kiemeliai įrengiami lauke, nemontuojant atskiros vėdinimo sistemos. Reikalavimas pasivaikščiojimo kiemelius uždengti atitinkamai grotomis ir metaliniu tinklu numatytas nurodytuose teisės aktuose, todėl šiuo pagrindu Vilniaus PN namų neteisėtų veiksmų dėl temperatūros pasivaikščiojimo kiemelyje nenustatyta. Be to, pastebėtina, kad pagal atsakovo pateiktas nuotraukas matyti, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose taip pat įrengtos priemonės mankštintis, dalis pasivaikščiojimo kiemelio uždengta stogu dėl galimų kritulių, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad pasivaikščiojimo kiemeliai Vilniaus PN teisės aktų reikalavimų neatitinka.

Vertinant pareiškėjo nusiskundimus dėl temperatūros kamerose, pažymėtina, kad pagal Taisyklių 13.12 punktą, drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami. Gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovas paaiškino, kad visose Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą, taip pat per langus gyvenamosios patalpos yra vėdinamos. Teismas nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytais teiginiais, kad atskiros vėdinimo sistemos neįrengimas galėjo sukelti pareiškėjui neturtinę žalą. Pažymėtina, kad kamerose įrengtas langas, pagal nurodytų teisės aktų reikalavimų nuostatas, yra pakankama priemonė užtikrinti patalpų vėdinimą. Todėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų šiuo aspektu taip pat nenustatyta.

Pareiškėjo teigimu, galimybė nusiprausti po karštu vandeniu suteikiama tik vieną kartą per savaitę, tai žemina pareiškėjo orumą.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte nurodyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktas). Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punktą, ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, kartą per mėnesį – pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Taigi matyti, kad pagal teisės aktų reikalavimus galimybė nusiprausti po karštu dušu suteikiama vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas neginčija, kad šia teise jis pasinaudoti galėjo. Be to, pastebėtina, kad drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose kambariuose įrengti praustuvai, todėl asmens higienai palaikyti nuteistieji gali jais naudotis neribotai.

Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius neteisėtų Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo M. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė