Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2023-02-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-59-1113/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-02-03Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-05-25Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-02-03
Bylos Nr.
1-59-1113/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07503-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Renata Maziliauskienė
Kaltinamasis
A. V.
Nukentėjusysis
T. M.
Civilinis ieškovas
Šiaulių teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Modestas Švažas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-59-1113/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07503-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 3 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Indrei Kučinskaitei, Godai Pranskaitytei, Rasai Jonaitienei, Jolantai Stanelienei,

dalyvaujant prokurorėms Aldonai Jaugelienei, Elonai Korostinai,kaltinamajam A. V., jo gynėjui advokatui Modestui Švažui,nukentėjusiajam T. M., jo įgaliotam atstovui advokatui dr. Karoliui Kurapkai,nedalyvaujant civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos įgaliotam atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis neįgalumą, pensininkas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. V. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą T. M., o būtent: 2022 m. kovo 3 d. apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) namu, tyčia metaliniu strypu keturis kartus sudavė nukentėjusiajam į kairę ranką, kairės plaštakos pirštą, tuo T. M. sukeldamas fizinį skausmą, o dėl odos nubrozdinimo kairiame dilbyje su aplinkine poodine kraujosruva, poodinių kraujosruvų kairiame dilbyje, kairiame rieše pereinančią į plaštaką, odos nubrozdinimų kairės plaštakos II-ame piršte, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Kaltinamasis A. V. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad ne pirmas kartas jo užpuolimo, M. jį užpuolė. Šis susidėjo į valstybinę žemę šiukšles po namo statybos, paskui susivežė trinkeles, paskui maišytuvą, karutį ir po metų viskas ten dingo. Jį apkaltino, paskambino, parašė pareiškimą į policiją, policija jam nedavė ramybės gal du mėnesius. Ką pažinojo, iš telefono visiems skambino, net jo žmonai skambino. Jis pasakė, kad neėmė trinkelių. Paskui vasarą važiuojant pro tuos vartus, užpuolė ant jo autobuso, nulaužė veidrodį, paskui į veidą davė. Bet galvojo, kad jaunas vyras, tai nerašė pareiškimo. Po trijų savaičių važiavo ir vėl užpuolė. Kovo mėnesio 3 dieną jis tvarkė tvorą, kurios stulpas buvo išvirtęs, nes ten 1985 m. statyba. Sūnus pardavė sklypą ir kaimynas prašė nuimti tą seną tvorą, kur ribojasi 4E ir 4F. Niekas ten iš pasalų neišpuolė. Pradėjo ardyti tą kampą, ant jokių kopėčių jis ten nelipo, nebuvo jokių kopėčių. Atėjo, davė į galvą, iššoko guzas, antrą kartą davė į nosį, jis prarado sąmonę ir baigėsi viskas. Davė į galvą, dar davė į krūtinę. Šaukė pagalbos, stogdengiai 4E sklype, pas kaimynus, dengė stogą. Tada šie atėjo arčiau, bet išsigando. Sakė, kad policijai prisiskambinti negali. Pradėjo skambinti kaimynė B. Jis sakė: „kovo mėnuo, eina pašalas iš žemės, pagaus plaučių uždegimą, visai bus blogai“. T. M. su koja jį laikė. Jis šio nemušė. Buvo kažkur 17 val., pradėjo tvarkytis anksčiau, gal 16 val. Tą dieną jis T. M. nematė, tik pajuto smūgius į galvos dešinę pusę, už ausies. Pirmas smūgis, antras smūgis, buvo apsiavęs 50 dydžio „kaliošus“, pavirto, prarado sąmonę. Po smūgio jam pradėjo akyse raibuliuoti ir išvirto. Iki išvirtimo pajuto du smūgius, o paskui – nežino. Antras smūgis buvo į nosį, nes pradėjo kraujas bėgti, aukštai kažkur kliuvo. Kai davė, nematė jis T. M. tuo momentu, bet po abiejų smūgių atsisukęs pamatė. Ką T. M. tuo metu sakė, sunku pasakyti. Kažką apie pavogtas plyteles. Sakė padarysim taip, kad ne T. M. jį užpuolė, o jis T. M.. Kai gavo du smūgius ir nuvirto, šis puolė dar mušti. Jis buvo perverstas. Puolė ir pervertė. Negali nurodyti, kaip buvo perverstas. Kai atsidūrė ant žemės, šis toliau užlipo su kojomis ant krūtinės, jis negalėjo paskui pakvėpuoti, į galvą sudavė. Smūgių jis neskaičiavo. Gulėjo ant nugaros. Gal viena ranka, gal abejomis rankomis kumščiavo, nežino. Į galvą pataikė porą kartų, kraujas bėgo viršugalvyje. Skaudžiausia, kai su keliais ant krūtinės vaikščiojo. Galvojo, kad šonkauliai lūžo, dar dabar koją ir nugarą skauda. T. M. lipo ant kojų. T. M. atžvilgiu jis jokių veiksmų neatliko. Mušti šio nebandė, bandė ištrūkti iš ten. Jis sakė: „žmogau, ką tu darai?“. Gelžgaliai mėtėsi, medžio šaknys į nugarą rėmėsi, buvo skaudu. O šis tik šaukė, kad sugavo vagį ir pasodins į kalėjimą. A. M. jis pamatė, kad ji buvo atėjusi kartu, stovėjo už transformatoriaus. Jis taip sprendžia, nes T. M. sakė, kad šaukė, šauksmo nebuvo, ji pati atėjo ir prisistatė. Ten buvo viskas surežisuota, kad užpulti. Nežino, iš kur atsirado geležinis strypas, jam spaudė šoną, kairėje pusėje buvo, jis norėjo išmesti iš po nugaros. Mano, kad A. M. tą geležinį strypą atnešė. Jis nebandė nusimesti geležinio strypo į savo sklypą, o pastatė valdiškoje žemėje prie tvoros. Tas strypas ne jo, gal iš jo paimtas, nes vagys ten išnešė keturis diskus su padangomis. Ko gero, išnešė T. M., kaip šis sako, kad jis plyteles išnešė. Gal ne A. M. tą strypą atnešė, gal tas ten gulėjo. Kaip atsirado sužalojimai nukentėjusiajam, nežino, gal namuose pasidarė. Jis neturi motyvo T. M. pulti. T. M. turi motyvą jį pasodinti. Nepasodino už plyteles, už „mišalkas“, už karučius, neįrodė, o norėjo įrodyti. Kada nukentėjusysis grįžo į namus tą dieną, jis nematė. Kiek laiko jis buvo praradęs sąmonę, negali atsakyti, nežiūrėjo į laikrodį. Pirmą kartą gyvenime prarado sąmonę. Policiją iškvietė žmonės, kurie stogą dengė, jie išsigando, jie buvo atėję, apsimetė, kad neatsako policija, sujungė, bet sakė, kad policija neatsako, paskui jie skambino ar neskambino, nežino. Jis pradėjo juos grasinti, kad turėtų proto, eina pašalas, prisidarysim nesąmonių, plaučių ligą, A. M. pradėjo skambinti, toliau nuėjo, nežino ką ji sakė. Anksčiau nesikreipė dėl užpuolimo į policiją. Buvo, atrodo, 2007 metais kreipęsis, vyko teismas. Tai uošvis, tai draugai užstatydavo automobilius. Jis paskambino į policiją, atvažiavo, žadėjo patraukti. Teismo akivaizdoje vėl jam davė į nosį. Policijoje gal iš to šoko jis ir sakė, kad jo strypas. Tas strypas ne iš tvoros. Kai atvažiavo policija, T. M. sužalojimus matė, o jo nematė. Nematė, kad jo žmona buvo. Policininkų liudijimai vienpusiški. Medikai ėjo pirmiau pas M., nors jam buvo blogiau. Jam svaigo galva, buvo sutrenkimas. Jam liko dėmės galvoje. Laukia vizito pas gydytoją. Jį užpuolė, pats negalėjo susitrenkti. Peržiūrint policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą nešiojamų kūno kamerų užfiksuotus vaizdo ir garso įrašus, į nukentėjusiojo T. M. įgalioto atstovo advokato dr. K. Kurapkos klausimą, kodėl vaizdo įraše užfiksuota, jog jis teigia, kad T. M. jį puolė su metaliniu strypu, A. V. nurodė, kad T. jį puolė su „basliu“. Iš pradžių, tik atėjęs, jis puolė ranka. Jeigu įraše jis sako, kad puolė su „basliu“, tai, vadinasi, puolė su „basliu“. Su „basliu“ mane jis puolė, kai jie tik atsikėlė nuo žemės. T. jį užpuolė ir su kumščiu, ir su „basliu“, kuris buvo ne jo. Nežino iš kur jis atsirado.

Žemesnės instancijos teismas

2.1. A. V., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 17 d., kaltės nepripažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini), jis tvarkė savo namų tvorą. Tuo metu, galima sakyti, kad buvo netoli (duomenys neskelbtini), nes buvo už savo namo tvoros. Nepastebėjo, kai prie jo staiga priėjo kaimynas T. M.. Minėtas kaimynas iš pažiūros atrodė blaivus. T. M., nieko nesakęs, trenkė jam kumščiu vieną kartą į veido sritį, taip pat trenkė vieną kartą kumščiu į dešinės pusės ausį. Dėl patirtų smūgių jis, neišlaikęs pusiausvyros, nukrito ant žemės. Jam atrodo, kad buvo be sąmonės, kadangi nukritęs ant žemės viską atsimena kaip per miglą, labai svaigo galva. Tuomet T. M. keliais užsilipo ant jo krūtinės, ją spaudė ir toliau trankė jį kumščiais į krūtinės ląstos sritį iki 5 kartų. Savo veiksmais T. M. sukėlė jam fizinį skausmą. Tuo metu prie jo gulinčio pribėgo T. M. žmona A. M., kuri visu savo svoriu pradėjo lipti ant jo kojų. Užlipusi ji laužė jo pėdas, čiurnas. Savo veiksmais ji taip pat sukėlė jam fizinį skausmą. Kai jį kumščiais trankė T. M., jis buvo užsidengęs veidą ir gynėsi nuo šio smūgių, tačiau jam atgal netrenkė. Nemano, kad T. M. galėjo patirtį fizinį skausmą, nebent tik dėl to, kad labai stipriai smūgiavo į jį. T. M. smūgiuodamas šaukė, kad sugavo vagį, pasakė, kad: „yra vagis, pavogė jo trinkeles ir jo laukia kalėjimas“. Iš šių žodžių jis suprato, kad T. M. galvojo, kad jis pavogė šio darbo įrankius ir trinkeles. Žino, kad dėl šio įvykio kaimynas buvo rašęs pareiškimą policijoje, kadangi jį kvietė liudyti, tačiau apie šį įvykį jis nieko nežino, kaimyno trinkelių neėmė. Taip pat T. M. nurodė, kad skųsis policijai ir jį padarys kaltu dėl šio įvykusio užpuolimo. Tuo metu A. M. iškvietė policijos ekipažą. Ką ji kalbėjo su pagalbos centru, pasakyti negali. Į įvykio vietą atvyko policijos ekipažas ir greitoji medicinos pagalba. Atvykusi greitoji medicinos pagalba išvežė jį į Šiaulių Respublikinę ligoninę, kurioje jam buvo nustatytas smegenų sukrėtimas, čiurnos sumušimas, krūtinės ląstos sumušimas, o po medikų apžiūros buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Patirtą skausmą dešimtbalėje sistemoje vertintų 8 balais. Prieš šį konfliktą T. M. visiems (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojams sakė, kad jis yra vagis. Jis tikrai su strypu M. nemušė, iš kur tas strypas atsirado, paaiškinti negali, jo jis neatsinešė. Kodėl tas strypas gulėjo šalia jo, kai atvyko pareigūnai, paaiškinti negali, gal A. M. jį atsinešė ir padėjo šalia jo. T. M. jis nemušė, tad sukelti jam fizinio skausmo negalėjo. Su M. jo santykiai nėra geri. Savo kaltės nepripažįsta, nesijaučia kaltas. T. M. jis nemušė, tai T. M. jį gulintį seną invalidą žmogų mušė (t. 2, b. l. 122–125).

2.2. A. V., apklaustas įtariamuoju papildomai 2022 m. birželio 29 d., kaltės nepripažino, nurodė, kad tikrai nesutinka su tuo, kas yra parašyta pranešime apie įtarimą. Jis jau davė parodymus, nieko naujo nebepapildys, tik dar kartą tvirtina savo parodymus. Nurodo, kad jis T. M. nemušė, čia T. M. jį užsipuolė ir sumušė gulintį ant žemės. Jis atsisako akistatų su abiem M. dėl savo labai prastos sveikatos būklės (t. 2, b. l. 135–138).

3. Nukentėjusysis T. M. teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo tada, kai prieš 6 m. įsigijo sklypą. Pirmą mėnesį su kaimynu A. V. santykiai buvo draugiški, o paskui prasidėjo labai daug konfliktinių situacijų. 2022 m., tikslios įvykio datos negali pasakyt, apie 17 val., su šeima grįžtant iš darbo ir įsukus į namo keliuką, jis pastebėjo, kad valstybinėje žemėje ant kopėčių įlipęs į eglę A. V. pjovė jos šakas. Valstybinė žemė ribojasi su jo sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), įvažiavimu, A. V. ir dar vieno kaimyno sklypais. Minėta eglė buvo labiau prie A. V. ir kito kaimyno sklypų. Grįžus namo, jis pastatė automobilį, šeima nuėjo į namus, o jis prisidegė cigaretę ir nuėjo prie tos eglės, kuri yra už maždaug 50 m, pasikalbėti su A. V., kad šis nešiukšlintų valstybinės žemės ir nepjautų medžių. Jis tą sklypą šienauja, bet po kiekvieno nušienavimo A. V. į tą sklypą primeta metalo, plytų, ten tuštinasi, po visą sklypą paskleidžia tualetinio popieriaus, tame sklype jau ne vienas medis buvo nupjautas. Nuėjęs prie tos eglės, pamatė, jog A. V. ten nebėra, buvo prasegta kaimyno tvora, kuri buvo uždengta plėvele, kad nesimatytų. Pro tą tarpą, iš už kampo, ant jo šoko A. V. su strypu ir, stovėdamas priešais jį, keletą kartų smūgiavo jam į galvą. Jis užsidengė galvą kaire ranka. Kažkurio smūgio metu jam pavyko pagauti A. V. už rankos, perversti šį ant žemės ir prispausti. Tuomet atbėgo jo žmona ir iškvietė policiją. Visą laiką, kol laukė policijos, jis laikė A. V. už rankos prispaustą ant žemės. Neprisimena, ar iššokdamas A. V. jam ką nors sakė, nes viskas įvyko per kelias sekundes. Pagal tai, kokie ekspertizėje buvo nustatyti jam sužalojimai, jis sprendžia, jog A. V. jam sudavė keturis kartus – tris smūgius į kairę ranką ir vieną, kai gaudė A. V. ranką, į kairės rankos bevardį pirštą, nes šis buvo kruvinas, tačiau pačio įvykio metu jis neužfiksavo, kiek smūgių jam buvo suduota. Mano, jog A. V. smūgiavo strypą laikydamas abiejose rankose. Tarp smūgių pauzės nebuvo, viskas vyko kelias sekundes. Visą laiką, kol kaltinamasis smūgiavo, jis traukėsi, o paskui šį pagavo ir pervertė. Koviniu sportu jis neužsiima. A. V. jis parvertė laikydamas šio abi rankas ir pakišdamas šiam koją, parvertė nugara į žemę. Tada jis vieną A. V. ranką su strypu laikė prispaudęs ant žemės, o kitą ranką laikė prispaudęs šiam prie krūtinės. Taip pat kaltinamąjį jis spaudė ir savo kūno svoriu ir kažkaip buvo atsirėmęs su koja. Tuo metu A. V. plūdosi, sakė, jog jį užmuš, papjaus, vadino banditu, šaukė „paleisk“, taip pat jo žmoną išvadino visokiais žodžiais. Jo žmona atėjo labai greitai – vos tik pervertus A. V., ji jau buvo už nugaros. Žmona nematė jo ir kaltinamojo kontakto iki šio pervertimo. Strypas buvo kampuotis, apie 80 cm ilgio, iki tol jam jo neteko matyti. Žmona buvo užmynusi strypą. Kai jam buvo suduota metaliniu strypu, jam labai skaudėjo ranką, galvojo, kad neišlaikys A. V.. Iš pradžių manė, jog ranka lūžo, tačiau nebuvo lūžusi. Ant rankos buvo likusios trys žymės: vienas buka žymė, kita aštri žymė, taip pat buvo didelis „guzas“, ranka buvo „užtirpusi“ nuo pat dilbio. Daugiau nei mėnesį skaudėjo visą ranką, negalėjo jos visos valdyti, pirštas buvo užtirpęs dar ilgiau, o žymės laikėsi 2–3 sav. Apie tris savaites turėjo nedarbingumą. Įvykio metu plyšo jo striukė ties rankove nugaros pusėje. Striukę pirko prieš pusę metų ar metus iki įvykio, už ją buvo mokėjęs 190 eurų, todėl žala dėl jos padaryta 180 eurų. Ikiteisminio tyrimo metu nurodyta striukės įsigijimo data yra klaidinga – nurodyta 2001 m., kai turėtų būti – 2021 m. Byloje tiriamo įvykio metu jis nebuvo nei pargriuvęs, nei parverstas ant žemės. Griaudamas ant žemės kaltinamąjį, pats neužsigavo. Kaltinamajam jis smūgių nesudavė ir neturėjo galimybės to padaryti, nes laikė šio rankas, kuriose visą laiką buvo strypas, jo nepaleido, nors jis sakė, kad, jei paleis strypą, tai jis šį paleis. A. V. strypą paleido tik atvažiavus policijai. Policijos pareigūnai atvyko po 10–15 min. ir visą tą laiką jis laikė kaltinamąjį. Atvykusiems pareigūnams jis nurodė, kad ėjo kalbėtis pas kaimyną, o šis iššoko, jam smūgiavo, bet jis šį pagavo, pervertė ir laikė, kol atvažiuos policija. Kaltinamasis pareigūnams sakė, kad šį užpuolė banditai. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie iškvietė greitąją pagalbą, atvykę medikai apžiūrėjo jį, po to apžiūrėjo kaltinamąjį. Kadangi jie negalėjo abiejų vežti tuo pačiu automobiliu, tai jį į gydymo įstaigą iš karto po įvykio nuvežė žmona, o A. V. – greitoji pagalba. Gydymo įstaigoje jį apžiūrėjo, subintavo ir paleido. Jis matė, kad, kai A. V. gulėjo ant žemės, jam buvo prabrėžta nosis ir bėgo kraujas. Mano, jog nosį šis įsibrėžė lipdamas į eglę arba iš jos išlipdamas, arba šokdamas per tvoros tarpą, kur buvo išlindusių aštrių vielų. Kai grįždamas pamatė A. V., šis stovėjo ant trečios ar ketvirtos pakopos. A. V. matė juos grįžtančius. Kai parvertęs laikė kaltinamąjį, šis priešinosi, bandė išsprūsti, mosikavosi, bandė jį nusimesti, o pavargęs ramiai pagulėdavo. Negali paaiškinti, iš kur A. V. atsirado nustatyti sužalojimai – gal jis pats savo sklype užsigavo, nes ten neįmanoma praeiti, ten yra šiukšlynas, šis nuolat tampo tas šiukšles. Šis kaimynas vaidina, kad jo sveikata yra negera, bet iš tikrųjų jis pjauna malkas, jas kapoja, pjauna žolę, veža priekabas mėšlo ir jį išsimėto. Mano, kai taip A. V. gyvena, tai kiekvieną dieną kažkur užsigauna. Kai atvyko policijos pareigūnai, kaltinamasis čiupo strypą ir bandė jį paslėpti, numesdamas į savo sklypą. Apie tai, kad asmuo slepia strypą, jis pasakė pareigūnams, tai jie liepė paimti ir atnešti atgal. Byloje jis pareiškė civilinį ieškinį dėl 180 eurų turtinės žalos atlyginimo ir dėl 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo, ieškinį palaiko. Neturtinę žalą sudaro tai, kad negalėjo dirbti, turėjo nedarbingumą, dėl įvykio „išgyveno“, „kainavo daug nervų“, vaikai bijo šio žmogaus, jie matė policiją ir kas vyko. Vaikai ir dabar bijo išeiti į kiemą, o pamatę kaimyną bėga namo arba į kitą namo pusę, bijo atsivesti draugų. Aplinkiniai šio įvykio nematė, eidamas prie eglės jis nematė pašalinių asmenų, tik prieš atvykstant policijos pareigūnams prie statomo namo darbininkams šaukė kviesti policiją, tai vienas iš jų buvo priėjęs prie tvoros, bet, kai pamatė, jog yra atėjusi jo žmona ir jau skambina policijai, nuėjo. Tie darbininkai nebuvo atėję, kai atvyko pareigūnai, jie nematė paties užpuolimo, tik matė, kaip jis laikė A. V. prispaustą. Ateinant nuo jo namo minima eglė apie 30 metrų atstumą nesimato, o einat kitus 20 m – matosi. Kai įvykio metu atėjo žmona, ji stovėjo prie metalinio strypo, mano, jog ji buvo toje pačioje vietoje, kol atvyko pareigūnai. Žmona atėjo pro kaltinamojo kojas, šis ją keikė, grasino, bandė spirti. Kai rašė pareiškimą, nežinojo, kiek jam buvo suduota smūgių, nes jam tiesiog skaudėjo ranką ir įsivaizdavo, kad gavo 1–2 smūgius, o po ekspertizės buvo nustatyti ir matomi trys aiškūs sužalojimai bei nubrėžtas pirštas, tada suprato, kad buvo suduoti keturi smūgiai: trys suduoti, o ketvirtą sugavo. Viskas vyko labai greitai ir jis negalėjo suskaičiuoti smūgių, be to, tuo metu jam nerūpėjo skaičiuoti smūgius, o rūpėjo, kaip apsiginti. Be to, ten buvo primėtyta plytų, jis, traukdamasis atgal nuo A. V., kliuvo už tų plytų, todėl dar saugojosi ir jų. Toje vietoje, kur pervertė kaltinamąjį, plytų nebuvo, šis ant jų neužkrito, stengėsi asmenį numesti ten, kur nėra plytų. A. V. nukrito ant žolės. Šis galėjo susitrenkti į žemės grindinį galvą, stuburą, verčiant šis šaukė, kad sukasi kojos, nes jis A. V. pakišo „padnioškę“, o krentančio jo nelaikė. Po to, kai A. V. pargriovė, šis buvo sąmoningas visą laiką, nebuvo minties, kad kažkuriuo momentu šis būtų praradęs sąmonę, nes visą laiką konfliktavo, šnekėjo, buvo atsimerkęs, muistėsi, spardėsi, norėjo ištrūkti, o pavargęs pailsėdavo pabūdamas ramiai, bet po to ir vėl pradėdavo muistytis. Kaltinamajam kumščiais jis nesmūgiavo. Kada keliuku važiavau kaltinamąjį matė užlipusį ant kopėčių, o vėliau, atrodo, jos buvo įmestos į kiemo teritoriją.

3.1. Nukentėjusysis T. M., apklaustas pareiškimo pateikimo policijos įstaigai metu 2022 m. kovo 3 d., parodė, kad 2022 m. kovo 3 d. apie 17 val., grįžęs iš darbo į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), pamatė, kad kaimynas A. V. šalia jo namų, valstybinėje žemėje prie eglės buvo įrėmęs kopėčias ir įlipęs į eglę. Tada jis ėjo pasižiūrėti, ką A. V. ten daro ir norėjo pasakyti, kad susirinktų valstybinėje žemėje primėtytus plytgalius bei savo išmatas. A. V. tą teritoriją šiukšlina paprasčiausiai norėdamas jam kenkti, nes jis ją prižiūri. Jam priėjus prie eglės, netrukus prie jo priėjo kaimynas A. V., kuris rankoje turėjo metalinį strypą ir, nespėjus jam nieko pasakyti, A. V. jam su metaliniu strypu norėjo suduoti į galvos sritį, tačiau jis dengėsi su ranka ir jam du kartus sudavė į kairę ranką, dėl ko patyrė fizinį skausmą. Dešimties balų sistemoje sukeltą fizinį skausmą vertina 10 balų. Po suduoto antro smūgio jis pagriebė už metalinio strypo ir jį pargriovė ant žemės. Toliau jis kaimyną laikė prispaudęs prie žemės, o jo žmona A. M. paskambino pagalbos numeriu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie netrukus atvykę iškvietė medikus. Visą šį įvykį matė jo žmona A. M.. Atvykus medikams jis buvo pristatytas į Šiaulių ligoninę, kur jam buvo nustatytas rankos sumušimas. Dar nori pasakyti, kad konflikto metu, kai jis pargriovė A. V. ant žemės, jam suplyšo striukė. Suplėšytą striukę jis buvo pirkęs 2001 m. rudenį ir už ją mokėjo 190 eurų ir dabar ją vertina 180 eurų. Civilinio ieškinio pareiškimo tvarka jam išaiškinta. Civilinį ieškinį pareikš vėliau tyrimo metu. Dar nori paaiškinti, kad kaimynas, prieš jam suduodamas su strypu, pasakė, kad jį užmuš. A. V. jam grasina, kad užmuš apie dvejus–trejus metus, grasina įvairiomis aplinkybėmis, todėl konkrečių atvejų įvardinti negali (t. 1, b. l. 5–14).

3.2. Nukentėjusysis T. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 23 d., parodė, jog su kaimynu A. V. jau daug metų vyksta visokių aplinkybių aiškinimosi procesai. Pavyzdžiui, vieną dieną šis nutaria išpjauti pušis, kitą dieną – primėto statybinių atliekų, kur šiam šauna į galvą, kitą kartą – palieka išmatų. Visai tai vyksta valstybinėje žemėje, kuri yra priešais jo namą. Dar kitą kartą dingsta sudėtos tvarkingai į krūvą, jam priklausančios trinkelės, kurios irgi buvo toje valstybinėje žemėje, priešais jo namą. Dar kitą kartą – kaimynas išrovė visas jo pasodintas pušeles. Toliau – neaiškiu skysčiu pildamas, išdžiovino tujas, kurios yra jo sklype. Kaip įprasta žmogiškame bendravime, prieš kreipiantis į policiją, visuomet paklausia žmogaus, ar jis tą padarė ir dėl kokių priežasčių. Dėl to nuolatos šis jam grasina susidorojimu, o kai bendrauja tarpusavyje, A. V. savo kaltės niekad ir neneigia, argumentuodamas tuo, kad yra kaltas jis pats: medžius pasodina ne ten, kur reikia, arba sodina ne tą, ką reikia. Grasina nužudyti ir todėl jaučia, kad A. V. jam nuolat kenkia. Jis bando paaiškinti, kad valstybine žeme privalo rūpintis ne šis, o valstybė. Primena šiam, kad šis nėra šios valstybinės žemės savininkas. Deja, A. V. to suprasti nenori, jaučiasi padėties šeimininkas ir teisėtas valstybinės žemės naudotojas, įsivaizduojantis, kad gali kitiems, aplinkiniams diktuoti savo sąlygas. Būtina pabrėžti, kad 2016 m. rugsėjo mėnesį, A. V. jau vieną kartą bandė jį nepagrįstai apkaltinti tariamu tyčinio fizinio smurto naudojimu jo atžvilgiu. Tačiau šis ketinimas nepavyko, šio skleistas melas buvo paneigtas išteisinamuoju nuosprendžiu. A. V. kreipimasis 2022 m. kovo mėnesį yra ne kas kita, kaip eilinis bandymas apšmeižti, imituojant fizinio smurto jo atžvilgiu naudojimą. O kas susiję su pačiu įvykiu, nurodo, kad 2022 m. kovo 3 d. apie 17 val. jis, grįžęs iš darbo į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), pamatė, kad jo kaimynas A. V., šalia jo namų, valstybinėje žemėje prie eglės buvo įrėmęs kopėčias ir įlipęs į eglę. Tada jis ėjo pasižiūrėti, ką kaimynas ten daro ir norėjo pasakyti, kad susirinktų valstybinėje žemėje primėtytus plytgalius bei savo išmatas. A. V. tą teritoriją šiukšlina paprasčiausiai norėdamas jam kenkti, nes jis ją prižiūri. Jam artėjant prie eglės, A. V. nei pačioje eglėje, nei šalia eglės nebematė. Priėjo prie pat tos eglės, pakėlė galvą aukštyn, norėdamas pamatyti, kas su egle yra padaryta. Tuomet, iš už specialiai įsirengto, „užmaskuoto“ įėjimo, kuris yra A. V. parduoto kitam asmeniui, kurio duomenų nežino, žemės sklypo teritorijoje, įsirengęs užmaskuotą slėptuvę, iš kurios jam netikėtai ir staigiai iššokęs, su metaliniu strypu norėjo suduoti jam į galvos sritį, tačiau jis instinktyviai dengė savo galvą su kaire ranka. Po ko, sutrukdžius kaimynui pasiekti tikslą sužaloti jo galvą, visą smūgio jėgą priėmė minėta ranka. Iš viso jam A. V. sudavė iki 3 smūgių metaliniu strypu. Po paskutinio smūgio jis patyrė fizinį skausmą. Dešimties balų sistemoje sukeltą fizinį skausmą vertina 10 balų. Po suduoto paskutinio smūgio, jis pagriebė už metalinio strypo ir, kad toliau A. V. nebesmūgiuotų, šį pargriovė ant žemės. Jis A. V. laikė prispaudęs prie žemės, ant liemens nebuvo atsisėdęs, o jo žmona A. M., jo šaukta ir greitai atėjusi, stovėjo šalia jų bei paskambino pagalbos numeriu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie netrukus atvykę iškvietė medikus. A. V. nei rankomis, nei kojomis nei vieno smūgio jis nesudavė, nes neturėjo galimybės. Vienoje rankoje laikė vieną A. V. riešą, kurio rankoje buvo metalinis strypas, o kitą jo rankos riešą – laikė prispaustą prie šio krūtinės. Visą šį įvykį matė jo žmona A. M.. Pamatęs, kad jau atvyko policijos pareigūnai, A. V. iš karto perleido jų žinion. Pats, atvykus medikams, į ligoninę nevyko, atvyko vėliau savo transportu. Su medikais išvyko A. V.. Nors A. V., jį apkalbėdamas bando aprašyti save kaip labai sužalotą, bet tai pastarajam nesutrukdė nueiti į namus persirengti prieš vykstant su greitąja į ligoninę. Ligoninėje jam buvo nustatytas rankos sumušimas, pasireiškęs nuo metalinio strypo likusiais ruožais. Dar nori pasakyti, kad A. V. užpuolimo tramdymo metu jam suplyšo striukė. Suplėšytą striukę jis buvo pirkęs 2021 m. rudenį ir už ją mokėjo 190 eurų. Dabar ją vertina 180 eurų. Dar nori paaiškinti, kad kaimynas, prieš jam suduodamas su strypu pasakė, kad jį užmuš. Nori papildyti, kad A. V., atvykus policijos pareigūnams, bandė metalinį strypą paslėpti, jį numesdamas link tvoros, į atokesnę vietą. Taip pat pateikia fotolenteles, kuriose užfiksuota jo užpuolimo vieta ir apklausos metu nurodytų aplinkybių pagrindimas. Bendravimo su žmonėmis metu nėra linkęs naudoti jokio fizinio smurto. Santykių su kaimynu A. V. turinys jį įpareigojo elgtis ypač atsakingai, kad jokios žalos pastarajam nepadarytų (t. 1, b. l. 76–80).

3.3. Nukentėjusysis T. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 28 d., papildomai parodė, kad byloje reikš civilinį ieškinį, kurį jo advokatas pateiks artimiausiu metu. Kai rašė pareiškimą, jam pareigūnai liepė nurodyti, kiek konkrečiai jam buvo suduota smūgių. Tuo momentu matė lygiai du išilgus paraudimus, suduotus strypu. Kai kitą dieną ėjo pas ekspertus, ryte tarp tų dviejų sužalojimų viduryje, pastebėjo dar vieną sumušimą, patinimą. Tai matė ir ekspertas, kas ir buvo paminėta ekspertizėje. Todėl apklausoje ir pasakė, kad iki 3 smūgių buvo suduota. Tačiau pats net nepastebėjo, kol atėjo pas ekspertus, kad yra sumuštas ir kraujas bėgo iš jo kairės rankos vieno piršto. Dabar tiksliai nebepasakys iš kurio, bet mano, jog jo tyrimo specialisto išvadoje ten apie tai yra pasisakyta. Galėjo jis tą pirštą susižaloti ir tą strypą begaudydamas. Bet smūgis vis tiek buvo. Iš viso buvo 4 smūgiai. Griūdamas, versdamas ant žemės įtariamąjį, jis niekur neužsigavo. Viskas įvyko smūginių kontaktų metu (t. 1, b. l. 104–107).

4. Liudytoja A. M. teisme parodė, kad kovo mėnesio pradžioje, apie 17 val., grįždama su vyru namo, įvažinėdami į savo kiemą, pamatė, jog valstybinėje teritorijoje, kuri yra šalia jų sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), kaimynas A. V., įsilipęs į eglę kopėčiomis, metro ar pusantro metro aukštyje, galimai ketina joje kažką išpjauti. Sustojus kieme, vyras nuėjo pas A. pasikalbėti, ką šis ketina daryti su ta egle, o ji tuo tarpu įleido vaikus į namus, persiavė batus ir nuėjo paskui vyrą. Kol nuėjo pas vyrą, užtruko apie minutę laiko. Jai sunku nurodyti, bet nuo įvykio vietos iki tos vietos, kur pastatė automobilį, gali būti apie 30 m atstumas. Iš tos vietos, kur ji buvo įleisdama vaikus į namą, įvykio vietos nesimato, nes yra už tvoros, už kampo. Einant link tos vietos, ji išgirdo šaukiant vyrą, kad kviestų policiją, ir pamatė abu vyrus, gulinčius ant žemės: vyras buvo apžergęs A. V. ties liemeniu, jo keliai buvo ant žemės, ir rankomis laikė šio rankas prispaudęs prie žemės. Ji iškvietė pareigūnus. Neprisimena, ką konkrečiai sakė skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą, ar minėjo kokį nors įrankį. Sakė, jog kaimynas užpuolė jos vyrą. Gali būti, jog sakė, kad vyrą užpuolė su pjūklu, bet tuo metu ji dar nebuvo spėjusi ateiti į įvykio vietą, tai pagalvojo, kad su pjūklu užpuolė, bet priėjusi arčiau pamatė strypą. Todėl ir iškvietime buvo netiksliai nurodyta, su kuo yra užpultas vyras, nes tuo metu ji dar nežinojo tikros situacijos. Garso įraše girdisi, jog sako, kad pats viską išpjovė, išvogė, kur tvora, tie žodžiai buvo skirti A. V., nes dar einant į įvykio vietą situacija buvo žinoma. Negali tiksliai pasakyti, už kiek laiko atvyko policija, bet ji skambino pakartotinai klausti, ar atvyksta, nes kai lauki ir matai agresyvų žmogų, laikas prailgsta, o A. buvo agresyvus ir norėjosi, kad kuo greičiau atvažiuotų pareigūnai. Kol laukė policijos pareigūnų, kaimynas visaip „koliojosi“, grasino užmušti jos vyrą, ją išvadino visokiais žodžiais ir varė iš ten, muistėsi, kairėje rankoje turėjo metalinį strypą, kuriuo bandė suduoti vyrui, bet vyras laikė A. V. ranką su strypu ir nepaleido. Strypas buvo apie metro ilgio trikampis – kampuotis, anksčiau jo ji nebuvo mačiusi. Ji su vyru kelis kartus prašė A. V. paleisti strypą, nes tada galėtų ir šį paleisti, tačiau A. V. nepaleido, sakė, kad, kai šį paleis, tai vis tiek užmuš jos vyrą. Strypo atimti ji nebandė. Strypą kaltinamasis paleido tik išvydęs, jog atvyko policijos pareigūnai. Tada A. V. strypą numetė į savo sklypo teritoriją, bet pareigūnai liepė jį padėti. Vėliau vyras papasakojo, kad jam priėjus prie eglės, A. V. ten nebuvo, bet šis iššoko iš savo sklypo ir trenkė jam kelis kartus su metaliniu strypu. Tada vyras, suėmęs A. V., pervertė šį ant žemės ir šaukė ją, kad iškviestų policiją. Atėjusi į įvykio vietą, asmenų veiduose ar kūnuose sužalojimų ji nepastebėjo, tik vėliau vyras parodė sužalotą ranką. Atėjusi ji iš karto pastebėjo sudraskytą vyro striukę ties pažastimi nugaros srityje. Ji kol atvyko policija laikėsi atstumo nuo asmenų, nes A. V. „skeryčiavosi“ kojomis, bandė jai įspirti. Prie A. V. ji buvo priėjusi gal iki metro atstumu, laikyti jo nepadėjo. Atvykus policijos pareigūnams, A. V. atsistojo ir tada matėsi, jog yra prasibrėžęs nosies srityje, todėl pareigūnai iškvietė medikus, bet po to ir vyrui prireikė medikų pagalbos dėl rankos sužalojimų. Sutarė, kad ji nuveš vyrą į gydymo įstaigą. Ji matė labai stiprų patinimą vyrui nuo riešo iki pat alkūnės, buvo kažkokios duobės, atrodė lyg būtų skilę. Neprisimena, kuri ranka buvo sužalota, nes po įvykio jau praėjo daug laiko. A. V. atžvilgiu ji neatliko jokių veiksmų, prie jo kojų nebuvo. Vyras įvykio metu A. V. smūgių nesudavė nei rankomis, nei kojomis, o tiesiog laikė jo rankas. A. V. dažnai į valstybinę teritoriją primėto plytgalių, vielų, o ar jų buvo toje vietoje, kur šis gulėjo, neprisimena. Ties ta egle, kur yra A. ir dar vieno kaimyno sklypas, vartelių nėra, bet A. V. buvo atsiardęs dalį tvoros, kad galėtų išlįsti. Šiuo metu to plyšio nebėra. Galimai tas plyšys buvo ne iš A. V. sklypo, o iš kitų kaimynų sklypo, bet dabar tarp jų nėra skiriamosios tvoros. Nuo plyšio tvoroje iki tos vietos, kur pamatė A. V. ant žemės, buvo apie metro atstumas, nuo eglės iki to plyšio taip pat buvo metro atstumas, o transformatorinė yra už kelių metrų nuo įvykio vietos. Su A. V. yra pažįstami nuo 2015 m. rudens, kai nusipirko žemės sklypą. Iš pradžių su šiuo nebuvo jokių santykių, o paskui pajuto nuolatinį kenkimą iš šio kaimyno pusės ir su šiuo turėjo visokių įvykių. Ji su vyru prižiūri tą valstybinę žemę ir joje pjauna žolę, tai kiekvieną kartą prieš pjaunant žolę, A. V. iš savo sklypo į ją sumeta visokias vielas. Mano, jog šis taip elgiasi, nes šiam patinka kenkti.

4.1. Liudytoja A. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 10 d., parodė, kad 2022 m. kovo 3 d. apie 17 val. ji su vyru T. ir vaikais grįžinėjo namo. Kai iš pagrindinio kelio įsuko į keliuką, vedantį prie pat savo namo, po kaire puse pamatė kaimyną A., kuris buvo pasilipęs su kopėčiomis į eglę, matyt, kažką ten bandė pjaustyti. Dar su vyru pagalvojo, ką šis šį kartą sumąstė, nes vis kažką prisigalvoja neteisėto. Dar gali paminėti, kad prie pagrindinio kelio ir to jų keliuko, kur yra valstybinė žemė, buvo pastatyta tvora. Kaimynas dar iš vakaro, 2022 m. kovo 2 d. ją nei šio nei iš to buvo pradėjęs griauti, primėtė visokių plytgalių, nesusitvarkė. O kai jau 2022 m. kovo 3 d. apie 17 val. grįžinėjo namo, tos tvoros jau ir nebebuvo, viską buvo nuardęs. Jos vyras galvojo, kad nueis iki A. pasikalbėti, kad jis nelįstų prie tos eglės, kuri yra ir valstybinėje žemėje auganti. Pirmiausia vyras pasistatė automobilį prie namo, kieme, juos paleido ir nuėjo link A. pusės. Ji vaikus įleido į namą ir ėjo link vyro, ėjo ir link A.. Viskas įvyko labai greitai, nepraėjo nei minutė, kai atrakino duris ir jau išgirdo, kaip vyras jai šaukia, kad kviestų policiją. Atėjusi pastebėjo, kaip vyras yra apsižergęs A. per liemenį. Jie abu gulėjo ant žemės, o pas A. matė kairėje rankoje laikomą metalinį strypą. Jos vyras laikė A. abi rankas prispaudęs prie žemės. A. labai muistėsi, spardėsi, šaukė, kad jos vyrą vis tiek užmuš, kai jis šį paleis. Ji prie A. kojų tikrai nelindo iš viso, nes šis visas skeryčiojosi. Vyras šį bandė laikyti, kol atvyks pareigūnai. Kol ji buvo šalia savo vyro, jis tikrai jokių smūgių nesudavė A., priešingai, A. stengėsi vis vyrui suduoti. Kai atvyko pareigūnai, A. apsiramino. Kai šis pamatė, kad atvyksta pareigūnai, tik tada iš rankos paleido tą metalinį strypą. Jau po visko kalbėjosi su vyru apie tą situaciją. Vyras jai pasakojo, kad, kai ėjo link tos eglės, buvo likusios tik vienos kopėčios, o A. šalia nebuvo. Matyt, kai pamatė, kad grįžo, šis pasislėpė, suprato, kad vyras barsis dėl to, kad šis vėl šiukšlina valstybinėje žemėje, kurią jie su vyru prižiūri. Vyras teigė, kad nespėjo net žodžių ištarti, kai iš savo sklypo, pro atardytą tvorą išlindo su strypu A. ir ant jo puolė. Sakė spėjo vos ranką pakelti, o tai būtų tas strypas tiesiai į galvą patekęs. Po šių A. dviejų smūgių, vyras šį paguldė ant žemės ir tada jau šaukė jos pagalbos, kaip jau minėjo. Ji pati nieko nematė, kaip ten viskas prasidėjo, nes buvo tą akimirką su vaikais, rakino duris jiems, kad įeitų į namą. Kol laukė pareigūnų, A. ją išvadino labai negražiais žodžiais, liepė jai iš čia dingti (t. 2, b. l. 20–23).

5. Liudytojas A. A. teisme parodė, kad dėl byloje tiriamo įvykio prisimena, kad atvažiavo su kolega M. D. į iškvietimą dėl galimai su strypu sužalotos rankos. Atvykęs pastebėjo du vyrus, kurie buvo lauke, vienas iš jų, vyresnis, buvo ant žemės, o kitas, jaunesnis, šį laikė. Vienam vyrui buvo sužalota ranka, atrodo, jis ją trenkė į strypą. Kiek prisimena, konfliktas buvo dėl šalia esančios valstybinės žemės, nes jaunesnis vyras aiškino, kad tas vyresnis vyras šiukšlina aplinką, kurią jis tvarko. Neprisimena, ką asmenys aiškino dėl sužalojimų padarymo aplinkybių, bet viskas turėtų būti nurodyta tarnybiniame pranešime. Jis matė strypą, jis buvo metalinis, 50–100 cm ilgio, jis buvo kažkur šalia, bet nežino, ar kas nors jį laikė rankose, kam jis priklausė. Jis buvo nufotografuotas, o ar jį paėmė – neprisimena. Į įvykio vietą buvo kviesti medikai, nes jaunesniam vyrui buvo sužalota ranka, be to, ir vyresnis vyras kažkuo skundėsi ir abu išvažiavo į ligoninės priimamąjį. Įvykio vietoje buvo jaunesnio asmens sugyventinė, žmona ar draugė, bet nežino, ar ji matė įvykį. Visos aplinkybės buvo filmuojamos kūno kameromis.

5.1. Liudytojas A. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 7 d., parodė, kad 2022 m. kovo 3 d. jis dirbo kartu su kolega M. D.. Koks buvo jų darbo maršrutas tą dieną ir kokios darbo valandos, nebepasakys. Tikrai laiko nebepasakys, kada iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, bet tikrai dar buvo šviesu, bet jau gerokai po pietų. Atsimena, kad budėtojas teigė, kad adresu: (duomenys neskelbtini) namo, vyksta konfliktas tarp kaimynų. Atvykus ir išlipus iš automobilio, su kolega nuėjo link elektrinės, už kurios pamatė ant žemės gulinčius du vyrus, šalia jų stovėjo moteris. Vienam vyrui buvo sužalota kairė ranka, o kitam vyrui bėgo kraujas iš nosies viršutinės dalies. Ant vyro rankos matė du išilginius sumušimus su mėlynėmis. Akivaizdu, kad jis tikrai galėjo gauti iš strypo, kuris buvo įvykio vietoje. O tas, kuriam bėgo kraujas nuo nosies, teigė, kad jį sumušė kaimynas, suduodamas rankomis į nosį, galvą. Abu kaimynai kaltino vienas kitą puolimu. Vyresnis vyras vis kaimyno klausinėjo, ko jis pas jį eina, ko negali būti savo teritorijoje, juk jis pas jį tai nevaikšto. Vyresnis vyras kaltino ir šalia stovėjusią moterį, sakė, kad ji taip pat prieš jį smurtavo, kad laužė jam čiurnas. Moteris tai neigė. Kiekvienas kaimynas turėjo savo versiją. Buvo galima suprasti, kad tai jau ne pirmas toks incidentas tarp jų įvykęs. Abiem vyrams buvo iškviesti medikai, kurie juos apžiūrėjo. Abu vyrai buvo blaivūs. Šio įvykio metu buvo įjungtos jų „Body“ kameros. Ten mano, viskas detaliau matytųsi (t. 2, b. l. 49–52).

6. Liudytojas M. D. teisme parodė, jog prisimena, kad (duomenys neskelbtini) kaime pavasarį–vasarą buvo konfliktas. Atvykus į įvykio vietą, senesnis žmogus gulėjo apačioje, o jaunesnis asmuo buvo jį prispaudęs prie žemės. Teritorija, kurioje buvo asmenys, nebuvo aptverta, jie buvo prie elektros skydinės, tikslaus adreso neprisimena. Jaunesnis vyras sakė, kad reikia medikų, nes tas vyresnis žmogus su strypu trenkė jam į ranką. Konflikto priežasties nežino, neprisimena, kokias įvykio aplinkybes nurodė asmenys. Greitoji pagalba buvo kviesta, nes jaunesnis vyras skundėsi rankos sumušimu, o vyresniam asmeniui gal kraujavo iš nosies, nors tiksliai to neprisimena, tačiau ir šis reikalavo greitosios pagalbos. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir abu asmenys išvyko į gydymo įstaigą, abu pageidavo rašyti pareiškimus. Neprisimena, ar matė jaunesnio asmens sužalojimus. Jis matė metalinį strypą, kurį kaltinamasis bandė nusinešti link savo sklypo, bet atrodo, jie jį išėmė. Neprisimena, ką asmuo aiškino dėl tokių savo veiksmų. Nežino, kokio ilgio buvo strypas. Neprisimena, kieno buvo strypas, bet atrodo, kad vyresnis vyras juo trenkė jaunesniam vyrui. Neprisimena, ar asmenys sutarė dėl įvykio aplinkybių, ar kilo dėl to ginčas. Atrodo, kad įvykio vietoje dar buvo moteris. Ar buvo daugiau kitų asmenų, nurodyti negali. Taip pat neprisimena, koks buvo iškvietimas ir kas kvietė pareigūnus. Jam su kolega matant, smūgiai niekam nebuvo suduoti, tik jaunesnis vyras buvo vyresnį vyrą prispaudęs prie žemės, šį užguldamas ar prispausdamas keliu. Pareiškimų nepaėmė, kadangi asmenys išvyko į ligoninę, o jie parašė tarnybinį pranešimą. Neprisimena, ar šiuo atveju tikrino asmenų girtumą, bet paprastai tikrina. Kūno kameros, atvykus į įvykio vietą, turėjo būti įjungtos. Neprisimena, kiek praėjo laiko nuo pranešimo gavimo iki atvykimo į įvykio vietą. Neprisimena, ar įvykio vietoje ieškojo kopėčių. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog viskas įvyko taip, kaip nurodyta pagarsintuose parodymuose. Ikiteisminio tyrimo metu jis sakė tiesą, prašo teismo remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Be to, kas buvo pagarsinta, daugiau aplinkybių neprisimena. Strypas priklausė vyresniam žmogui, nes jis jį pasiėmė ir bandė nusinešti į savo sklypą. Neprisimena, ar tas vyras sakė, kodėl bandė išsinešti strypą į savo sklypą.

6.1. Liudytojas M. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 5 d., parodė, kad 2022 m. kovo 3 d. jis dirbo kartu su kolega A. A.. Apie 17.05 val. iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad vyksta konfliktas, adresu: (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) namo. Į nurodytą vietą atvyko per 6–8 minutes. Išlipus iš automobilio, su kolega ėjo link elektrinės. Už jos pamatė ant žemės gulinčius du asmenis, šalia jų stovėjo moteris. Abu vyrai buvo labai įsiaudrinę. Jaunesnis vyras buvo prispaudęs prie žemės vyresnį vyrą. Jaunesnis vyras aiškino, kad vyresnis vyras yra jo kaimynas ir, kad jis norėjo neteisėtai nukirsti medį ne savo žemėje, o valstybei priklausančioje. Sakė, kad ėjo link kaimyno, šis pasislėpė už tvoros. O kai atėjo prie tos pušies arčiau, kaimynas iš už tos tvoros jį puolė ir trenkė jam per ranką su strypu. Jaunesnis vyras buvo sužalotas į lygtais kairę ranką, o tam vyresniam vyrui bėgo kraujas iš nosies viršutinės dalies. Jaunesnis vyras gynėsi nuo puolimo, pervertė ant žemės vyresnį vyrą ir jį laikė tol, kol jie atvyko. Bent jau jis taip sakė jiems. Policiją iškvietė šalia stovėjusi moteris, kuri, jo manymu, irgi turėjo matyti šį įvykį. Su vyresniu vyru buvo sunku susikalbėti, nes, kiek pamena, tai jis pastoviai šaukė ant tų kaimynų, kad jie atėjo pas jį, kad jie užpuolė ir jį sumušė. Neigė, kad su strypu trenkė jaunam vyrui, sakė, kad čia ta moteris tą strypą atnešė ir padėjo. Moteris ir skriaudė kaimyną, lipo jam ant kojų. Nors, kai jie norėjo tą strypą iš karto paimti, jis pasiėmė, nusinešė ir numetė į savo sklypą. Po to tą strypą nuo jo sklypo ir paėmė, kaip daiktinį įrodymą. Jaunesnis kaimynas rodė savo suplėšytą striukės rankovę. Abu kaimynai visą laiką ginčijosi, liejo dideles nuoskaudas, nėjo suprasti, kuris čia pirmas pradėjo, kuris kaltesnis. Kiekvienas turėjo savo versiją. Kaip ir priklauso, buvo nustatytas visiems dalyviams blaivumas, vyrams buvo iškviesti GMP ekipažai, kurie juos apžiūrėjo. Nesimatė, kad jie būtų patyrę rimtų sužalojimų. Šio įvykio metu buvo įjungtos jų „Body“ kameros, kur mano, viskas detaliau matytųsi (t. 2, b. l. 43–46).

7. Iš 2022 m. kovo 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad T. M., pageidaujantis pareikšti apie įvykį, parodė, kad 2022 m. kovo 3 d. apie 17.00 val., adresu: (duomenys neskelbtini), prie namų, jį sumušė kaimynas A. V., suduodamas su metaliniu strypu du kartus į kairę ranką, taip sukeldamas fizinį skausmą. Šiaulių ligoninėje jam buvo nustatytas rankos sumušimas. Prašo kaimyną nubausti įstatymo nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 5–7, 11–12).

8. Iš 2022 m. kovo 3 d. apžiūros protokolo matyti, jog buvo atlikta įvykio vietos, esančios pievoje, ties (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, paimtas 63 cm ilgio metalinis strypas (t. 1, b. l. 20–25).

9. Iš policijos BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2022 m. kovo 3 d. 17.04 val. buvo gautas A. M. pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), kaimynas puolė ant pranešėjos vyro su pjūklu, konfliktavo. Pranešėjos vyras sulaikė kaimyną. 2022 m. kovo 3 d. 19.18 val. iš Respublikinės Šiaulių ligoninės gautas slaugytojos pranešimas, kad 18.00 val. į ligoninės Priėmimo skyrių atvežtas blaivus T. M., kuriam nustatytas kairės rankos sumušimas. Po med. apžiūros išleistas gydytis ambulatoriškai. 2022 m. kovo 3 d. 22.40 val. iš Respublikinės Šiaulių ligoninės gautas slaugytojos pranešimas, kad dėl smegenų sukrėtimo, čiurnos sumušimo, krūtinės ląstos sumušimo 18.00 val. iš namų GMP ekipažo atvežtas blaivus A. V., kuris sako, kad sumušė kaimynas. Ambulatoriškai (t. 1, b. l. 26–31).

10. 2022 m. kovo 3 d. Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus vyresniojo specialisto M. D. tarnybiniame pranešime „Dėl gauto iškvietimo ROIK Nr. 01220000131575“ nurodyta, kad 2022 m. kovo 3 d., patruliuojant, apie 17.05 val., gavo OVS pranešimą vykti į (duomenys neskelbtini), kur vyksta konfliktas. Nuvykus minėtu adresu, apie 17.12 val. pamatė ant žemės gulinčius du asmenis ir stovinčią moterį. Aiškinantis aplinkybes, T. M. paaiškino, kad pastebėjo kaimyną A. V., kuris bando nupjauti pušį, esančią valstybei priklausančiame sklype. Paklausus, kodėl jis tai daro, A. V., pasiėmęs metalinį strypą, trenkė T. M. į kairę ranką. T. M. pargriovė ant žemės A. V. ir laikė jį, kol atvyks policija. Įvykį matė A. M.. Abu įvykio dalyviai blaivūs (t. 1, b. l. 32).

11. Iš 2022 m. kovo 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog atlikta BPC garso įrašo apžiūra. Jame užfiksuota, jog paskambinusi moteris, kuri prisistatė A. M., teigia, jog nori iškviesti policiją, sako, kad kaimynas čia šoko; nurodo, jog kaimynas probleminis, ištisai konfliktuoja, dabar irgi pjovė; vyras laiko prie žemės prispaudęs, nes šoko su pjūklu priešais (t. 1, b. l. 42–44).

12. Iš 2022 m. balandžio 14 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, jog buvo atlikta strypo, paimto iš įvykio vietos, ir T. M. pateiktos striukės apžiūra. Strypas metalinis, 63 cm ilgio, kampuotas. Striukė nugarinėje dalyje matomas didelis plyšimas ties dešinės pusės rankove (t. 1, b. l. 45–51).

13. Iš 2022 m. balandžio 1 d. ir 2022 m. liepos 4 d. kitų objektų apžiūros protokolų matyti, jog atlikta policijos pareigūnų nešiojamomis kūno kameromis atliktų vaizdo ir garso įrašų apžiūra. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad policijos pareigūnams įvykio vietoje aiškinantis aplinkybes, A. V. nurodo, jog jį užpuolė banditai, teigia, jog jis dirbo, atėjo kaimynas, užpuolė, sulaužė kojas, jis nebegali paeiti. T. M. pareigūnams aiškina, kad A. V. visada puola, kenkia jiems, dabar pjovė medį, o jam atėjus pasakyti, ką čia daro, kodėl valstybinėje žemėje pjauna medį, su tuo metalu jam per ranką davė, žmonai spyrė. A. V. neigia sudavęs T. M., jie tarpusavyje aiškinasi santykius, pykstasi, kaltina vienas kitą sklypo šiukšlinimu. Įrašuose taip pat užfiksuota, jog A. V. pasiima metalinį strypą, o pareigūnui liepus jį padėti, sako, kad čia jo ir numeta arčiau savo sklypo. A. V. prašo kviesti medikus, sako, jog ta ant kojų lipo, tas rankas laikė ir nosis jam praskelta. T. M. teigia, jog A. V. su basliu atbėgo link jo, iš karto puolė, trenkė jam į ranką, jis užsidengė galvą, po to jie susistumdė, paguldė A. V. ant žemės ir iškvietė policiją (t. 1, b. l. 54–57, 58–61).

14. Iš 2022 m. kovo 23 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo kopijos iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-07557-22 matyti, jog T. M. pateikė fotolenteles, prašymą bei 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendį (t. 1, b. l. 81–101).

15. Iš 2022 m. rugpjūčio 24 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog nukentėjusysis T. M. įvykio vietoje nurodė aplinkybes, kuriomis jis buvo sužalotas, t. y. nurodė eglę, į kurią buvo atremtos kopėčios, ant kurių stovėjo A. V.; tarpą tvoroje, iš kurio iššoko A. V.; vietą, kurioje jis buvo, kai A. V. jam sudavė smūgius strypu bei kaip jis sugriebė A. V., paguldė šį ant žemės ir laikė prispaudęs, kol atvyks pareigūnai (t. 1, b. l. 109–125).

16. Iš 2022 m. kovo 3 d. asmens apžiūros protokolo matyti, jog atlikus T. M. kūno apžiūrą, nustatyta, jog ant jo kairės rankos matomi sužalojimai, kurie nufotografuoti (t. 1, b. l. 126–132).

17. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 299/2022(04) nurodytos išvados: 1. T. M. nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimas kairiame dilbyje su aplinkine poodine kraujosruva, poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, kairiame rieše, pereinanti į plaštaką, odos nubrozdinimas kairės plaštakos II piršte; 2. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku; 3., 6. Tikėtina, kad poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje padarytos dėl tiesioginių trauminių poveikių, kietais bukais daiktais. Odos nubrozdinimas kairiame dilbyje su aplinkine poodine kraujosruva bei odos nubrozdinimas kairės plaštakos II piršte galėjo būti padaryti tiek dėl tiesioginių trauminių poveikių kietais bukais daiktais, tiek griuviminės traumos metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais; 4. Sužalojimai padaryti ne mažiau dėl keturių trauminių poveikių; 5. T. M. nustatyti kūno sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tiriamojoje specialisto išvados dalyje aprašyti objektyvūs tyrimo duomenys: kairio dilbio viršutinio trečdalio ištiesiamajame paviršiuje linijinis 1 cmx 0,2 cm odos nubrozdinimas rusvu dugnu odos lygyje su aplinkine 9 cm x 7 cm raudonai violetine poodine kraujosruva, kurios srityje patinę minkštieji audiniai; Kairio dilbio vidurinio trečdalio ištiesiamajame paviršiuj įstrižos krypties juostos formos 8 cm x 1,5 cm, kairio riešo priekiniame paviršiuje, pereinanti į plaštaką, įstrižos krypties juostos formos 4 cm x 1,4 cm raudonai violetinės poodinės kraujosruvos. Kairės plaštakos II piršto nugariniame paviršiuje galinio pirštakaulio projekcijoje linijinis 1 cm x 0,2 cm odos nubrozdinimas rusvu dugnu odos lygyje (t. 1, b. l. 142).

18. Iš 2022 m. rugpjūčio 24 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog liudytoja A. M. įvykio vietoje nurodė: vietą, kurioje buvo pastatytas jų automobilis; eglę, į kurią buvo atremtos kopėčios, ant kurių stovėjo A. V.; tvorą, kurioje įvykio metu buvo tarpas; padėtis, kuriose buvo A. V. ir jos vyras T. M., kai juos pamatė; nurodė ranką, kurioje A. V. laikė strypą (t. 2, b. l. 29–40).

19. Iš 2022 m. rugpjūčio 23 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog A. V. nurodė: įvykio vietą, kuri yra dviejų sklypų – (duomenys neskelbtini), susikirtime; vietą, kur jis buvo, kai prie jo priėjo kaimynas T. M. ir pradėjo jį mušti; vietą, kurioje jis buvo nugriuvęs ant žemės, o T. M. abiem keliais užlipo ant jo krūtinės, spaudė ją, sudavė rankomis į veido sritį, o atėjusi A. M. kojomis lipo ant jo plaštakų, pėdų, čiurnų. A. V. taip pat paaiškino, kad strypą atsinešė A. M. ir padėjo po kairiu jo šonu ant žemės, kiek pakišdama po nugara (t. 2, b. l. 144–156).

20. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 306/2022(04) kopijoje nurodyta, kad A. V. padaryti kūno sužalojimai: nubrozdinimai pakaušio srityje, nosies nugarėlėje, dešinėje blauzdoje, kraujosruvos abiejose plaštakose ir abiejose pėdose. Rasti kūno sužalojimai padaryti keleto valandų laikotarpiu iki 2022 m. kovo 3 d. 18.26 val. A. V. apžiūrint Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyriuje. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo devynių trauminių poveikių bukais kietais daiktais. A. V. nustatyti kūno sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek sužalojimų visuma, tiek ir kiekvienas sužalojimas atskirai. Kūne rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai (3 t., b. l. 2–3).

21. 2022 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07557-22, pradėtas pagal A. V. pareiškimą, jog 2022 m. kovo 3 d. apie 17 val., adresu: (duomenys neskelbtini), prie jo namų jį sumušė kaimynas T. M. su savo žmona A. M., nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Nutarime konstatuota, jog bylos duomenys patvirtina, kad įtariamasis T. M. iš pradžių veikė būtinosios ginties sąlygomis ir turėjo teisę į būtinąją gintį, po to jo veiksmai peraugo į asmens, padariusio nusikalstamą veiką sulaikymą, o įtariamoji A. M. buvusioje situacijoje taip pat turėjo teisę padėti sulaikyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms – būtinajai ginčiai ir asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymui (3 t., b. l. 55–64). Minėtas prokuroro nutarimas įsiteisėjo Šiaulių apygardos teismui 2023 m. sausio 3 d. nutartimi išnagrinėjus nukentėjusiojo A. V. skundą (3 t., b. l. 31–54).

Motyvuojamoji dalis

22. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 str. 2 d. 2 p.), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 str. 3 d.).

23. Įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, ir juos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 1–5 d.). Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

24. Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamąjį šioje byloje A. V. ir nukentėjusįjį T. M. sieja ilgalaikiai konfliktiniai tarpusavio santykiai, o 2022 m. kovo 3 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini) namu, tarp T. M. ir A. V. susidarė situacija, kurios metu buvo panaudotas smurtas, dėl ko buvo iškviesti policijos pareigūnai bei medikai. Pažymėtina, jog asmenų, betarpiškai mačiusių įvykį, byloje nenustatyta. Po įvykio abiem asmenims buvo nustatyti sužalojimai, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Dėl šio įvykio tiek T. M., tiek A. V. policijos įstaigai pateikė pareiškimus. A. V. ir T. M. parodymai dėl įvykio metu jų atliktų veiksmų visiškai priešingi.

Žemesnės instancijos teismas

25. A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino. Teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad jis T. M. nemušė, tai T. M. jį užpuolė. Kai jis ardė tvoros kampą, pajuto smūgį į galvos dešinę pusę, už ausies, iššoko guzas. Antras smūgis buvo į nosį, nes pradėjo kraujas bėgti, aukštai kažkur kliuvo. Kai davė, nematė jis T. M. tuo momentu, bet po abiejų smūgių atsisukęs pamatė. Jis buvo apsiavęs 50 dydžio guminius batus, pavirto. Po smūgio jam pradėjo akyse raibuliuoti, prarado sąmonę. Iki išvirtimo pajuto du smūgius, o kiek paskui jų buvo – nežino, neskaičiavo. Kai gavo du smūgius ir nuvirto, šis puolė dar mušti. Jis buvo perverstas. Negali nurodyti, kaip buvo perverstas. Puolė ir pervertė. Jis gulėjo ant nugaros. Kai atsidūrė ant žemės, T. M. toliau užlipo su kojomis ant krūtinės, į galvą, krūtinę sudavė. Gal viena ranka, gal abejomis rankomis kumščiavo, nežino. T. M. su koja jį laikė. Į galvą pataikė porą kartų, kraujas bėgo viršugalvyje. Skaudžiausia, kai su keliais ant krūtinės vaikščiojo. Galvojo, kad šonkauliai lūžo, dar dabar koją ir nugarą skauda. T. M. lipo ant kojų. T. M. atžvilgiu jis jokių veiksmų neatliko. Mušti šio nebandė, bandė ištrūkti iš ten. Jis sakė: „žmogau, ką tu darai?“. Gelžgaliai mėtėsi, medžio šaknys į nugarą rėmėsi, buvo skaudu. O šis tik šaukė, kad sugavo vagį ir pasodins į kalėjimą. Ten buvo viskas surežisuota, kad užpulti. Nežino, iš kur atsirado geležinis strypas, jam spaudė šoną, kairėje pusėje buvo, jis norėjo išmesti iš po nugaros. Mano, kad A. M. tą geležinį strypą atnešė. Jis nebandė nusimesti geležinio strypo į savo sklypą, o pastatė valdiškoje žemėje prie tvoros. Tas strypas ne jo, gal iš jo paimtas, nes vagys ten išnešė keturis diskus su padangomis. Ko gero, išnešė T. M.. Gal ne A. M. tą strypą atnešė, gal tas ten gulėjo. Kaip atsirado sužalojimai nukentėjusiajam, nežino, gal namuose pasidarė. Jis neturi motyvo T. M. pulti. Policijoje gal iš to šoko jis ir sakė, kad strypas yra jo (Nuosprendžio 2 punktas).

26. Pažymėtina, kad A. V. parodymai apie įvykio aplinkybes tyrimo eigoje nebuvo visiškai nuoseklūs. Iš policijos pareigūnų nešiojamomis kūno kameromis užfiksuotų vaizdo ir garso įrašų matyti, jog pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams A. V., aiškindamas įvykio aplinkybes, teigė ne tik, kad, jam tvarkantis, atėjo kaimynas ir jį užpuolė, bet ir nurodė, jog tas metalinis strypas yra jo (vaizdo įrašuose nurodytas laikas nuo 17:13:40) bei, kad kaimynas pasičiupo tą geležį, puolė ant jo, o jis norėjo atimti; kaimynas tą geležį rado statybinių atliekų krūvoje, esančioje įvykio vietoje (rodo į krūvą) (vaizdo įrašuose nurodytas laikas nuo 17:14:20 ir nuo 17:18:04). Tokių aplinkybių A. V. tyrimų eigoje vėliau nei dviejų atliktų jo apklausų ikiteisminio tyrimo metu byloje Nr. 01-1-07503-22, nei priešpriešinėje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-07557-22 (3 t., b. l. 31–64), pradėtoje būtent pagal jo pareiškimą, taip pat ir apklaustas 2022 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio metu, nenurodė. Ir tik teisminio įrodymų tyrimo pabaigoje, peržiūrėjus policijos pareigūnų nešiojamomis kūno kameromis užfiksuotus vaizdo ir garso įrašus, A. V. į nukentėjusiojo T. M. įgalioto atstovo advokato klausimą, kodėl jo parodymai procese skiriasi nuo paaiškinimų apie įvykį iš karto po šio, to logiškai paaiškinti negalėjo, lakoniškai atsakė, jog, jeigu taip sakė, vadinasi, taip ir buvo. Dar daugiau – po to nurodė, jog T. M. su strypu ant jo puolė tada, kai jie tik atsikėlė nuo žemės, t. y. atvykus policijos pareigūnams, kas visiškai prieštarauja vaizdo įrašuose užfiksuotiems duomenims. Be to, vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip A. V. tą patį metalinį strypą, iš pradžių numetęs arčiau link tvoros valstybinėje žemėje, paima jį ir numeta į savo sklypą, iš kur kiek vėliau policijos pareigūnai jį paima ir nufotografuoja (Nuosprendžio 13 punktas), iš ko galima spręsti, jog įvykio vietoje užfiksuotas metalinis strypas priklauso būtent kaltinamajam A. V.. Teismas sprendžia, jog procese kaltinamojo A. V. duoti parodymai yra tik jo pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, kadangi šiuos tarpusavyje prieštaringus kaltinamojo A. V. parodymus paneigia nukentėjusiojo T. M. nuoseklūs parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme bei kiti byloje surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti duomenys.

Žemesnės instancijos teismas

27. Apklaustas teisme nukentėjusysis T. M. apie įvykį parodė, kad apie 17 val., su šeima grįždamas iš darbo pastebėjo, kad valstybinėje žemėje ant kopėčių įlipęs į eglę A. V. pjovė jos šakas. Pastatęs automobilį, jis nuėjo pasikalbėti su A. V., kad šis nešiukšlintų valstybinės žemės ir nepjautų medžių. Nuėjus prie eglės, A. V. ten nebebuvo. Pro tvoros tarpą ant jo šoko A. V. su strypu ir keletą kartų smūgiavo jam į galvą. Jis užsidengė galvą kaire ranka. Kažkurio smūgio metu jam pavyko pagauti A. V. už rankos, perversti šį ant žemės ir prispausti. A. V. jis parvertė nugara į žemę, laikydamas šio abi rankas ir pakišdamas koją. Tuomet atbėgo jo žmona ir iškvietė policiją. Visą laiką, kol laukė policijos, jis laikė A. V. prispaustą ant žemės. Pagal tai, kokie ekspertizėje buvo nustatyti jam sužalojimai, jis sprendžia, jog A. V. jam sudavė keturis kartus – tris smūgius į kairę ranką ir vieną, kai gaudė A. V. ranką, į kairės rankos bevardį pirštą, nes šis buvo kruvinas, tačiau pačio įvykio metu viskas vyko labai greitai, todėl jis neužfiksavo, kiek smūgių jam buvo suduota. Kai rašė pareiškimą, nežinojo, kiek tiksliai smūgių jam buvo suduota, nes jam tiesiog skaudėjo ranką ir įsivaizdavo, kad gavo 1–2 smūgius, o po ekspertizės buvo nustatyti ir matomi trys aiškūs sužalojimai bei nubrėžtas pirštas. A. V. smūgiavo strypą laikydamas abiejose rankose. Įvykio metu jis nebuvo nei pargriuvęs, nei parverstas ant žemės. Griaudamas ant žemės kaltinamąjį, pats neužsigavo. Kaltinamajam jis smūgių nesudavė. Kai atvyko policijos pareigūnai, kaltinamasis čiupo strypą ir bandė jį paslėpti, numesdamas į savo sklypą (Nuosprendžio 3 punktas). Iš esmės tokias pačias aplinkybes T. M. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (Nuosprendžio 3.1, 3.2, 3.3, 15 punktai).

28. Liudytoja A. M. teisme parodė, kad grįždama su vyru namo pamatė, jog valstybinėje teritorijoje, kuri yra šalia jų sklypo, kaimynas A. V. įsilipęs į eglę kopėčiomis, galimai ketina joje kažką išpjauti. Sustojus kieme, vyras nuėjo pas A. pasikalbėti, ką šis ketina daryti su ta egle, o ji tuo metu įleido vaikus į namus, persiavė batus ir nuėjo paskui vyrą. Kol nuėjo pas vyrą, užtruko apie minutę laiko. Iš tos vietos, kur ji buvo įleisdama vaikus į namą, įvykio vietos nesimato, nes ši yra už tvoros, už kampo. Einant link tos vietos, ji išgirdo šaukiant vyrą, kad kviestų policiją, ir pamatė abu vyrus, gulinčius ant žemės: vyras buvo apžergęs A. V. ties liemeniu ir rankomis laikė šio rankas prispaudęs prie žemės. Ji iškvietė pareigūnus. Neprisimena, ką konkrečiai sakė skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą. Kol laukė policijos pareigūnų, kaimynas plūdosi, grasino užmušti jos vyrą, ją išvadino visokiais žodžiais ir varė iš ten, muistėsi, kairėje rankoje turėjo metalinį strypą, kuriuo bandė suduoti vyrui, bet vyras laikė A. V. ranką su strypu ir nepaleido. Strypas buvo apie metro ilgio trikampis – kampuotis, anksčiau jo ji nebuvo mačiusi. Ji su vyru kelis kartus prašė A. V. paleisti strypą, nes tada galėtų ir šį paleisti, tačiau A. V. nepaleido, sakė, kad, kai šį paleis, tai vis tiek užmuš jos vyrą. Strypo atimti ji nebandė. Strypą kaltinamasis paleido tik išvydęs, jog atvyko policijos pareigūnai. Tada A. V. strypą numetė į savo sklypo teritoriją. Vėliau vyras papasakojo, kad jam priėjus prie eglės, A. V. ten nebuvo, bet šis iššoko iš savo sklypo ir trenkė jam kelis kartus su metaliniu strypu. Tada vyras, suėmęs A. V., pervertė šį ant žemės ir šaukė ją, kad iškviestų policiją. Ji matė labai stiprų patinimą vyrui nuo riešo iki pat alkūnės, buvo kažkokios duobės, atrodė lyg būtų skilę. A. V. atžvilgiu ji neatliko jokių veiksmų. Vyras įvykio metu A. V. smūgių nesudavė nei rankomis, nei kojomis, o tiesiog laikė jo rankas (Nuosprendžio 4 punktas). Iš esmės tokias pačias aplinkybes liudytoja A. M. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (Nuosprendžio 4.1, 18 punktai).

29. Nukentėjusiojo T. M. ir liudytojos A. M. duoti parodymai yra iš esmės nuoseklūs ir neprieštaringi, logiški ir aiškūs nuo pat to momento, kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Teismas nukentėjusiojo T. M. ir liudytojos A. M. parodymus vertina kaip patikimus byloje ir jais remiasi, kadangi jie parodymus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme davė būdami pasirašytinai įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, šių asmenų parodymus patvirtina ne tik liudytojų policijos pareigūnų A. A. ir M. D. parodymai, jog, atvykus į įvykio vietą jaunesniam vyrui (T. M.) buvo sužalota ranka (Nuosprendžio 5, 5.1, 6, 6.1 punktai), bet ir kita objektyvi bylos medžiaga – asmens apžiūros protokolas (Nuosprendžio 16 punktas) bei specialisto išvada (Nuosprendžio 17 punktas), kuriuose aprašyti nukentėjusiajam T. M. netrukus po įvykio nustatyti sužalojimai. Visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią kaltinamojo A. V. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog nukentėjusysis T. M. galėjo, kaip teigė kaltinamasis A. V., iki įvykio pats tyčia susižaloti.

30. Kaltinamojo A. V. gynėjas advokatas M. Švažas baigiamojoje kalboje argumentavo, jog jo ginamojo kaltę paneigia byloje esančios specialisto išvados: viena, kurioje nurodyta, kad dalis nukentėjusiajam T. M. nustatytų sužalojimų galėjo atsirasti griuviminės traumos metu, bei antra, kurioje nurodyta, jog A. V. kūne rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai. Teismas pažymi, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 299/2022(04) nurodyta, kad odos nubrozdinimas kairiame dilbyje su aplinkine poodine kraujosruva bei odos nubrozdinimas kairės plaštakos II piršte galėjo būti padaryti tiek dėl tiesioginių trauminių poveikių kietais bukais daiktais, tiek griuviminės traumos metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais, tačiau tikėtina, kad poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje padarytos dėl tiesioginių trauminių poveikių kietais bukais daiktais, taigi pastarosios poodinės kraujosruvos, nustatytos nukentėjusiojo T. M. kairiame dilbyje, negalėjo atsirasti griuviminės traumos metu. Pažymėtina, jog tiek asmens apžiūros protokolo fotonuotraukose užfiksuotos, tiek specialisto išvadoje aprašytos poodinės kraujosruvos nukentėjusiojo kairiame dilbyje savo forma atitinka nukentėjusiojo nurodytas jų atsiradimo aplinkybes – kaltinamajam A. V. suduodant jam metaliniu strypu. Be to, dėl kaltinamajam A. V. po įvykio nustatytų sužalojimų atsiradimo aplinkybių plačiai yra pasisakyta ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-07557-22, pradėtoje pagal A. V. pareiškimą, priimtuose 2022 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, bei vėlesniuose pagal A. V. skundus priimtuose aukštesniojo prokuroro – Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Gintaro Girgždžio 2022 m. spalio 27 d. nutarime, Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. lapkričio 28 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. nutartyse, kuriais paliktas galioti prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms – būtinajai ginčiai ir asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymui. Pabrėžtina, jog prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-07557-22 yra įsiteisėjęs, todėl juo padarytos išvados nekvestionuotinos. Dar daugiau, kaltinamasis A. V. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė, kad įvykio metu T. M. būtų griuvęs ar jie būtų ritęsi ant žemės ir tokiu būdu T. M. būtų galėjęs susižaloti. Todėl teismas konstatuoja, jog visi nukentėjusiajam T. M. specialisto išvadoje Nr. G 299/2022(04) nurodyti nustatyti sužalojimai atsirado dėl kaltinamojo A. V. tiesioginių tyčinių trauminių poveikių kietu buku daiktu – metaliniu strypu.

31. Įvertinęs aptartus baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus nuoseklius, vienas kitą papildančius, duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, teismas pagal savo vidinį įsitikinimą sprendžia, jog įrodymų visuma pakankama A. V. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Teismas konstatuoja, jog kaltinamasis A. V. 2022 m. kovo 3 d. apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) namu, tyčia metaliniu strypu keturis kartus sudavė nukentėjusiajam į kairę ranką, kairės plaštakos pirštą, tuo nukentėjusiajam T. M. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas jam: odos nubrozdinimą kairiame dilbyje su aplinkine poodine kraujosruva, poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, kairiame rieše, pereinančią į plaštaką, odos nubrozdinimą kairės plaštakos II-ame piršte, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis A. V. suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Ši kaltinamojo A. V. veika pagal atsiradusius padarinius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

32. Skirdamas A. V. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

33. Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis A. V. padarė vieną nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), ši nusikalstama veika yra baigta. A. V. anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 70–75), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 83–86), yra pensininkas. Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos mastą ir pobūdį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, siekdamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad bausmės tikslai A. V. galėtų būti pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis, netaikant intensyvios priežiūros, bet parenkant įpareigojimą, kuris darytų teigiamus pokyčius kaltinamojo elgsenoje. Teismo vertinimu, baudžiamojo poveikio priemonių A. V. skirti netikslinga.

34. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 126–129), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

35. Šiaulių teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 42,64 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiajam T. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 147–150). Šiaulių teritorinės ligonių kasos nurodyta turtinė žala pagrįsta rašytiniais įrodymais, nukentėjusiajam T. M. sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos dėl kaltinamojo A. V. kaltais tyčiniais veiksmais padarytų sužalojimų. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys tenkintinas ir už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas 42,64 Eur priteistina iš kaltinamojo A. V..

36. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo T. M. įgaliotas atstovas advokatas dr. K. Kurapka į bylą pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma nukentėjusiajam T. M. iš A. V. priteisti: 180 Eur turtinei žalai atlyginti, 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos šiuo ieškiniu prašomos priteisti 1 680 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžio įvykdymo, bei išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos nurodoma, kad tiriamo įvykio metu buvo suplėšyta T. M. striukė. Šią striukę nukentėjusysis įsigijo 2021 m. rudenį ir už ją sumokėjo 190 Eur. Dabar T. M. striukę vertina 180 Eur, kuriuos ir prašo priteisti iš A. V.. Civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo nurodyta, jog dėl tiriamo įvykio metu padarytų galimai A. V. nusikalstamų veiksmų tyčia metaliniu strypu keturis kartus suduodant nukentėjusiajam T. M. į kairę ranką, T. M. buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas, stresas, tebesitęsiantys kankinantys neigiami išgyvenimai, nesaugumo jausmas. Po tiriamo įvykio VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje T. M. buvo nustatytas rankos sumušimas. Dėl A. V. veiksmų nagrinėjamo įvykio metu buvo sutrikdyta T. M. įprasta veikla tiek įvykio dieną, tiek dar kurį laiką po to. T. M. laikinasis nedarbingumas truko pakankamai ilgą laiką, t. y. daugiau kaip 20 dienų. Dėl T. M. atžvilgiu A. V. panaudoto fizinio smurto T. M. pradėjo jausti nerimą, jaudintis tiek dėl savo, tiek ir dėl artimų asmenų sveikatos ir saugumo, nes įvykį tiesiogiai matė T. M. sutuoktinė, o A. V. yra kaimynas ir nuolat yra šalia. Civiliniame ieškinyje teigiama, jog įvertinus padarytą nusikalstamą veiką, jos pobūdį, A. V. agresyvumą, sukėlusį T. M. fizinį skausmą, sukeltus sunkius dvasinius išgyvenimus bei kaltininko asmenybę, jo polinkį į agresyvumą, gyvenime iškylančių situacijų išsprendimą melu ir jėga, polinkį smurtauti, taip pat jo turtinę padėtį, pripažintina, kad nurodomo 1 500 Eur dydžio neturtinė žala šiuo atveju atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus ir nėra per didelė, nesukels kaltininkui ypatingų, neįveikiamų materialinių sunkumų. (2 t., b. l. 7–14).

37. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

38. Bylos medžiaga nustatyta, jog tiriamo įvykio metu plyšo nukentėjusiojo T. M. striukė, kuri buvo apžiūrėta 2022 m. balandžio 14 d. daiktų apžiūros protokolu. Striukė plyšo dėl kaltinamojo A. V. nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusįjį T. M., todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys turtinės žalos dalyje pripažintinas pagrįstu ir iš kaltinamojo A. V. priteistina nukentėjusiajam T. M. 180 Eur turtinei žalai atlyginti.

39. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-38-942/2017). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Pažymėtina, kad sprendžiant dėl prašomos priteisti neturtinės žalos siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita teismo įvertintą pinigais. Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.

40. Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis T. M. pareiškė 1 500 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. T. M. fizinio skausmo išgyvenimus patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 299/2022(04), iš kurios matyti, kad T. M. nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimas kairiame dilbyje su aplinkine poodine kraujosruva, poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, kairiame rieše, pereinanti į plaštaką, odos nubrozdinimas kairės plaštakos II piršte, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (Nuosprendžio 17 punktas). Bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo A. V. nusikalstamų veiksmų, sukėlusių nukentėjusiajam T. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusysis T. M. per įvykį ir kurį laiką po to galėjo patirti fizinį skausmą, išgąstį, baimę, nerimą, skausmingus dvasinius ir emocinius išgyvenimus. Nukentėjusiojo įvardyti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teismui nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Bylos duomenimis, nukentėjusysis po apžiūros įvykio dieną VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje išleistas gydytis ambulatoriškai, laikinasis nedarbingumas buvo suteiktas 20 kalendorinių dienų. Byloje nėra duomenų apie ilgalaikį T. M. gydymąsi, komplikacijas ir gydymo sudėtingumą (operacijų atlikta nebuvo, gydėsi ambulatoriškai), vartotus vaistus, kitas ilgalaikes negatyvias įvykio sukeltas fizines ir / ar psichologines pasekmes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nenustatyta ir jokių sveikatos (tiek fizinės, tiek psichinės) sutrikdymo ilgalaikių padarinių, kurie pakeistų nukentėjusiojo gyvenimo kokybę ateityje. Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į kaltinamojo A. V. amžių, turtinę padėtį (kaltinamasis yra pensininkas). Įvertinęs aptartas aplinkybes, kaltinamojo kaltės formą (tiesioginė tyčia), tai, kad jokių ilgalaikių neigiamų padarinių bylos įrodymais nenustatyta, atsižvelgęs į teismų praktiką panašiose bylose bei remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo A. V. nukentėjusiajam T. M. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis atmetama kaip neįrodyta. Teismo vertinimu, neturtinės žalos dydis (500 Eur) nukentėjusiajam nagrinėjamu atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per mažas.

41. Nukentėjusysis T. M. civiliniu ieškiniu taip pat prašo jam priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio įvykdymo.

42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkinęs baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo, esant civilinio ieškovo (nukentėjusiojo) reikalavimui, teismas gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Vadovaujantis šiuo Plenarinės sesijos išaiškinimu, nukentėjusiajam T. M. iš kaltinamojo A. V. priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo nukentėjusiajam T. M. priteistos 680,00 Eur sumos, palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

43. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės A. Jaugelienės 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarimu, siekiant užtikrinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą 42,64 Eur civilinį ieškinį ir nukentėjusiojo T. M. pareikštą 1 680,00 Eur civilinį ieškinį, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. V. turtui – 1722,64 Eur piniginėms lėšoms, esančioms AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti iki 730 Eur suma kiekvieną mėnesį, laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas nustatytas nuo 2022 m rugsėjo 6 d. iki 2023 m. kovo 6 d. (2 t., b. l. 108–111).

44. Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, kuria siekiama užtikrinti civilinį ieškinį ar galimą turto konfiskavimą baudžiamajame procese. Šioje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas kaltinamajam, siekiant užtikrinti civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo T. M. civilinius ieškinius. Atsižvelgiant į tai, kad civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai, o nukentėjusiojo T. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, nuosprendžiui įsiteisėjus, laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymas kaltinamojo turtui – piniginėms lėšoms minėtoje banko sąskaitoje – paliekamas iki visiško žalos pagal civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo T. M. patenkintus civilinius ieškinius atlyginimo. Įvertinus T. M. priteistą žalos dydį, laikino nuosavybės teisių apribojimo mastas sumažintinas iki 722,64 Eur.

45. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas advokato išlaidas, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

46. Nukentėjusysis T. M. pateiktame teismui civiliniame ieškinyje prašė iš kaltinamojo priteisti šioje baudžiamojoje byloje turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (t. 2, b. l. 7–13).

47. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.).

48. Iš į bylą pateiktos 2023 m. sausio 6 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 23/01-32 ir mokėjimo nurodymo Nr. 32 matyti, jog T. M. advokatui už teisines paslaugas sumokėjo 1 863,40 Eur (3 t., b. l. 65, 66). Prašomos priteisti išlaidos sietinos su civilinio ieškinio parengimu, pasiruošimu ir atstovavimu teismo posėdžiuose. Šioje byloje buvo keliami klausimai tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo interesais byloje, todėl jis buvo priverstas kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos atstovaujant jam teisme. Nukentėjusysis T. M. išlaidas patyrė dėl A. V. jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, todėl teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, bylos apimtį (3 tomai), jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, teisiamųjų posėdžių skaičių (penki), bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, taip pat į tai, kad kaltinamasis turi turto ( 2 t., b. l. 100–106) ir gauna išmokas iš „Sodros“ (3 t., b. l. 74), sprendžia, jog nukentėjusiojo T. M. turėtos atstovavimo teisme 1 863,40 Eur dydžio išlaidos yra protingos bei pagrįstos, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo A. V. nukentėjusiajam T. M..

49. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- metalinis strypas, saugomas Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje pagal 2022 m. birželio 23 d. kvitą B Serija ŠAP Nr. 0010962 (t. 1, b. l. 52–53), sunaikintinas;

- striukė, saugoma Šiaulių apylinkės teisme, sunaikintina;

- kompaktinė plokštelė su „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašais, esanti voke prie bylos antrojo tomo galinio viršelio – paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią A. V. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo T. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. V. T. M. priteisti 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) turtinei ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti bei penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos – 680 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimties eurų) sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiško priteistos žalos nukentėjusiajam T. M. atlyginimo. Likusią nukentėjusiojo T. M. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą 42,64 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš A. V. 42,64 Eur (keturiasdešimt du eurus 64 euro centus) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai, sumokant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Pripažinti nukentėjusiojo T. M. 1 863,40 Eur teisinės pagalbos išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo A. V. 1 863,40 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt tris eurus 40 euro centų) proceso išlaidų nukentėjusiojo T. M. naudai.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. V. turtą – pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti iki 730 Eur suma kiekvieną mėnesį, palikti galioti iki visiško pagal civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo T. M. civilinius ieškinius priteisto žalos atlyginimo, laikino nuosavybės teisių apribojimo mastą sumažinant iki 722,64 Eur (septynių šimtų dvidešimt dviejų eurų 64 euro centų).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:

- metalinį strypą, saugomą Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje, sunaikinti;

- striukę, saugomą Šiaulių apylinkės teisme, sunaikinti;

- kompaktinę plokštelę, esančią voke prie bylos antrojo tomo galinio viršelio – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. V., kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 47 straipsnio 1 ir 2 dalis, nuteistasis privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą, be to, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

A. V. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinama, jog apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Teisėja Renata Maziliauskienė