Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų Kazimiero K. Š. ir A. G. atstovei advokatei Aldonai Birutei Jankevičienei,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs 1986-09-02 Vilniaus rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2008-02-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., 180 str. 2 d., 302 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Kaltinamasis A. P. padarė plėšimą ir dėl savanaudiškų paskatų nužudė kitą žmogų, o būtent: 2009-09-03 apie 17.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užpuolė priėjusią prie savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės durų J. Š., gim. 1949 m., įstūmęs ją į laiptinės aikštelę, grasindamas peiliu ir smaugdamas nukentėjusiąją, pargriovė ją ir sudavė mažiausiai vieną smūgį gulinčiai nukentėjusiajai ranka į veidą, po ko, atėmęs iš J. Š. rankinę, nuėmė nuo jos rankos vestuvinį žiedą ir iš įvykio vietos pasišalino.

Tokiu būdu, A. P., grasindamas peiliu, panaudojęs fizinį smurtą, pagrobė A. Š. rankinuką, kuriame buvo odinė piniginė, 150 Lt vertės, 205 Lt grynųjų pinigų, elektroninis nuolatinis bilietas 70 Lt vertės, 2 poros akinių, bendros 320 Lt vertės, auksinė grandinėlė 200 Lt vertės, mobilaus ryšio telefonas „Nokia 2760“ 1000 Lt vertės ir nuėmęs nuo nukentėjusiosios rankos vestuvinį žiedą 300 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai 2345 Lt turtinę žalą, bei padaręs J. Š. kraujosruvą kaklo priekiniame ir šoniniame paviršiuose, veido sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis veido dešinėje ir kairėje pusėje, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, viršutinio žandikaulio, nosies kaulų, skruostikaulio dešinės ir kairės pusės, kairės akiduobės lūžius, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, tai komplikavosi kairės kojos giliųjų venų tromboze, plaučio arterijų tromboembolija. Nuo jai padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji J. Š. 2009-09-15 ligoninėje mirė.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009-09-03 apie 16 val., važiuojant 7-o maršruto autobusu nuo „Šiaurės miestelio“ Lazdynų link, „Akropolio“ sustojime įlipo moteris, kuri atsisėdo priešais jį. Važiuojant toliau, ši moteris labai įdėmiai į jį žiūrėjo bei pasakė, jog jis yra labai panašus į jos pažįstamą. Lazdynuose, vienoje iš stotelių jis ir ši moteris išlipo per skirtingas duris. Dar važiuojant, jis užsimanė iš šios moters pagrobti rankinę, tikėdamasis, kad ten bus pinigų, kurių jam labai skubiai reikėjo mokėti už butą. Supratęs, kad moteris eina link savo namo, pradėjo ją sekti, atsilikęs per 15 m. Kai moteris priėjo prie vieno iš namų laiptinės, atidarė koduotas duris ir įėjo į vidų, jis įbėgo iš paskos ir sugriebė jai už rankinės. Moteris rankinės nepaleido ir jį pastūmė, tuomet jis vėl prišoko ir kumščiu sudavė jai vieną kartą į veidą bei pakišo koją. Laiptinėje buvo tamsu, todėl jis nematė, kur pataikė, tačiau moteris kraujavo, nes jam aptaškė krauju veidą, drabužius ir kedus. Nukritusi moteris pradėjo priešintis, tačiau nešaukė. Bijodamas, kad jų nepamatytų, jis moterį nutempė po laiptais. Atėmęs rankinę, norėjo pasprukti, tačiau pastebėjo ant moters rankos auksinį vestuvinį žiedą, ir nutarė jį atimti. Bandant numauti žiedą, moteris pradėjo priešintis – mojavo rankomis, tuomet jis dar kartą sudavė jai kumščiu į veidą. Po smūgio, iškart numovė nuo kairės rankos žiedą ir išbėgo iš laiptinės. Smūgiavo kumščiu, jokio įrankio nenaudojo, o sulenkiamas peilis (geležine rankena) buvo kišenėje ir, galbūt, iškrito grumtynių metu. Moters nesmaugė, tačiau buvo apglėbęs ranka nukentėjusiosios kaklą iš užnugario, kuomet pakišo jai koją. Išbėgęs į lauką, krūmuose apžiūrėjo rankinę. Joje rado ir paėmė telefoną „Nokia 2760“, piniginę, iš kurios paėmė 150 Lt ir apie 5 Lt centais, „Iki Premija“ bei „Norfos“ nuolaidų korteles. Piniginėje matė pasą, pensininko pažymėjimą, elektroninį nuolatinį bilietą, kažkokius vaistus, nosinę, tačiau jų neėmė ir įdėjo atgal į rankinę. Jokių akinių ir grandinėlės rankinėje nematė. Numetęs rankinę į krūmus, pabėgo. Tą pačią dieną į pagrobtą telefoną įdėjo savo SIM kortelę ir naudojosi juo savaitės bėgyje. Per tą laiką telefoną buvo keletą kartų numetęs, dėl ko jis sugedo, todėl nuvažiavo į Jeruzalės rajoną, kur „Norfos“ parduotuvėje esančioje telefonų supirktuvėje iškeitė šį aparatą į kitą, už ką jam dar sumokėjo 20 Lt. Supirkėjui nurodė savo vardą, pavardę, asmens kodą bei gyvenamąją vietą. Pagrobto žiedo iš jo lombarde nepriėmė. Žiedą ir nuolaidų korteles laikė savo nuomojamame bute Žėručio g. 20-30, Vilniuje. Sukruvintus užpuolimo metu kedus ir kelnes išmetė į šiukšlių konteinerį.

Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, negali paaiškinti savo poelgio.

Savo parodymus įtariamasis A. P. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b.l. 12-22).

Iš liudytojos J. Š. teisiamajame posėdyje perskaityto 2009-09-07 apklausos protokolo seka, kad 2009-09-03 apie 17.20 val. ji ėjo namo. Su savimi turėjo rankinę, kurioje buvo jos vardu išduotas LR piliečio pasas, pensininko pažymėjimas, piniginė 150 Lt vertės, elektroninis nuolatinis bilietas 70 Lt vertės, 205 Lt grynųjų pinigų, auksinė grandinėlė 200 Lt vertės, 2 vnt. akinių bendros 320 Lt vertės. Jai priėjus prie savo namo (duomenys neskelbtini), laiptinės durų, nepažįstamas vaikinas įkišo koją į tarpdurį, pagriebė ją už plaukų, nutempė į laiptinės kampą ir pradėjo mušti, suduodamas ranka daug smūgių į veidą. Ji spyrė jam į koją, tuomet buvo mušama dar stipriau. Užpuolikas ją mušė ir gulinčią. Be to, jai begulint, nuo rankos buvo numautas vestuvinis žiedas. Jai pradėjus šaukti, užpuolikas stvėrė jos rankinę ir pasišalino. Vaikinas, kuris ją užpuolė, kartu su ja važiavo autobusu (t. 1, b.l. 60).

Nukentėjusysis Kazimieras K. Š. parodė, kad 2009-09-03 apie 17.00 val. savo namo laiptinėje prie buto durų rado sumuštą žmoną J. Š.. Iš jos buvo pagrobta rankinė su daiktais, pinigais ir dokumentais. Žmonos veidas buvo visas kruvinas, ištinęs. Jam paskambinus, atvyko policija ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Žmona buvo nuvežta į greitosios pagalbos universitetinę ligoninę. Po šio įvykio, bendraudamas su žmona ligoninėje, sužinojo, kad tą dieną po darbo bendradarbė pavežė žmoną iki „Akropolio“ stotelės, kur ji įsėdo į 7-o maršruto autobusą ir tuo autobusu grįžo namo. Žmona pasakė, kad, įlipusi į autobusą, pamatė priešais sėdintį vaikiną, kuris jai pasirodė matytas. Žmona sakė, išlipusi galinėje autobusų stotelėje, pastebėjo, jog šis vaikinas taip pat išlipo pro kitas autobuso duris. Laiptinės duris atidariusi elektroniniu raktu, pastebėjo, kad prie jos iš nugaros pusės priėjo vyriškis, kuris įkišo koją į tarpdurį, stvėrė ją už plaukų, įstūmė į laiptinę ir griebė rankinę, kurią ji nesipriešindama paleido. Žmona pasakojo, kad, įstūmęs ją į laiptinę, užpuolikas sudavė jai smūgį į veidą ir ji nukrito, o vyriškiui pasilenkus prie jos, ji jam spyrė. Po to vyriškis pradėjo ją mušti, suduodamas smūgius į veidą bei smaugdamas ją. Kiek smūgių buvo suduota, žmona nesakė. Iš jos žodžių suprato, kad buvo prispausta gulinti, o užpuolikas viena ranka jai smūgiavo, o kita – smaugė. Kai užpuolikas baigė ją smaugti, žmona sakė pradėjusi šaukti. Tuomet užpuolikas numovė nuo jos rankos vestuvinį žiedą, paėmė rankinę ir pabėgo. Dėl peilio žmona nieko nesakė. Į ligoninę atvykęs policijos pareigūnas, rodė nuotrauką ir žmona buvo 90% įsitikinusi, kad nuotraukoje esantis asmuo ją užpuolė, tačiau buvo planuota atvykti dar kartą, kadangi žmona teigė, jog nuotraukoje esančio asmens plaukai yra sušukuoti į viršų, o matyto autobuse – į šoną. 2009-09-15 žmona mirė Žalgirio ligoninėje. Pagrobta žmonos rankinė buvo rasta 2009-09-04 prie Architektų g. 22 namo krūmuose. Iš rankinės dingo žmonos telefonas „Nokia 2760”, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės, žmonos vardu išduotas pasas Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Lt vertės, pensininko pažymėjimas, odinė piniginė 150 Lt vertės, kurioje buvo 205 Lt grynųjų pinigų, elektroninis nuolatinis bilietas 70 Lt vertės, auksinė grandinėlė su karoliukais 200 Lt vertės, 2 poros akinių bendros 320 Lt vertės. Pagrobtas vestuvinis žiedas yra 300 Lt vertės. Po nusikaltimo padarymo jis keitė durų šerdį, už ką sumokėjo 300 Lt. Žmonos gydymui buvo pirkti vaistai už 112,23 Lt. Laidotuvėms ir gedulingiems pietums buvo išleista 4696 Lt. Viso jam buvo padaryta 7153,23 Lt turtinė žala, žalą dėl negautų pajamų sudaro 475 015,40 Lt, be to, jis patyrė 100 000 Lt neturtinės žalos.

Nukentėjusysis A. G. parodė, kad po jo motinos J. Š. užpuolimo 2009-09-03 jis bendravo su ja ligoninėje. Iš jos pasakojimo žino, kad prieš užpuolimą šis vaikinas kartu su ja važiavo 7-o maršruto autobusu ir sėdėjo priešais. Motina sakė, kad užpuolikas, jai pravėrus laiptinės duris, priėjo iš nugaros, įkišo į tarpdurį koją, sugriebė ją už plaukų, įsitempė į laiptinę ir sudavė jai smūgį į galvą, nuo ko ji nukrito. Toliau, ją gulinčią, mušė į galvą. Ji sugebėjo užpuolikui įspirti bei pradėjo rėkti. Po to, vaikinas pabėgo, nusinešdamas jos daiktus. Apie jos užpuolimą sužinojo tą pačią dieną, kai jam paskambino motinos vyras K.K. Š.. Dėl motinos nužudymo jis reiškia 100 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Analogiškus parodymus apie gulinčios „Žalgirio“ ligoninėje sesers J. Š. pasakotas aplinkybes davė nukentėjusioji V. L., kuri taip pat pareiškė 100 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Liudytoja J. M. parodė, kad 2009-09-03 prie savo namų (duomenys neskelbtini), buvo užpulta ir sumušta jos draugė J. Š., kurią ji slaugė 2009 m. rugsėjo 13-14 dienomis. J. Š. veidas buvo stipriai sumuštas, ant kaklo ryškiai matėsi smaugimo žymės. Iš draugės pasakojimų sužinojo, kad iš darbo tą dieną ji išėjo šiek tiek anksčiau, prie „Akropolio“ įsėdo į autobusą ir važiavo link namų. Sėdėjo priešais vaikiną, kuriam iš kišenės iškrito talonėlis ir ji jam apie tai pasakė. Išlipusi iš autobuso, ji pajuto tarsi ją kažkas sektų. Atidariusi laiptinės duris, J. Š. pamatė kažkokį vaikiną, ar tai buvo pas pats vaikinas iš autobuso, ji draugės nepaklausė. Vaikinas įkišo koją į tarpdurį ir neleido uždaryti durų, o po to stvėrė ją už plaukų, smaugė bei mušė rankomis. Kaip suprato, pargriauta J. Š. matė užpuoliko rankoje peilį, kurį jam iš rankos išspyrė.

Iš esmės analogiškus parodymus dėl gulinčios „Žalgirio“ ligoninėje draugės J. Š. pasakotų įvykio aplinkybių davė liudytojos N. J. ir Danutė A. Š..

Liudytoja G. G. parodė, kad 2009-09-04 apie 12 val., eidama takeliu, tarp krūmų, prie Architektų g. 28 namo, pamatė rankinę. Pagalvojusi, kad ši rankinė gali būti pagrobta, ją pakėlė. Rankinė buvo visa permirkusi (lijo lietus). Po rankinę ji nelandžiojo, tačiau ji buvo atsegta ir matėsi, kad ten yra daug vaistų. Jokių dokumentų, akinių ar kitų daiktų ji nematė ir nežino ar jie ten buvo. Viršuje gulėjo darbo pažymėjimas su moters pavarde ir užrašų knygutė. Paskambinusi vienu joje buvusių numerių, ji sužinojo, kad moteris gyvena kaimyniniame name. Ji susitiko su moters vyru ir perdavė rankinę jam.

Liudytojas V. C., dirbantis prekybos centre (duomenys neskelbtini) Vilniuje, meistru-pardavėju, parodė, kad superka, taiso ir parduoda mobiliojo ryšio telefonus. 2009-09-17 apie 15 val. į jį kreipėsi vaikinas ir pasiūlė įsigyti mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2760“, už kurį prašė tik 20 Lt. Įsitikinęs, kad telefonas yra su defektu, pirkti atsisakė. Tuomet vaikinas pasiūlė pakeisti minėtą telefoną, jis sutiko ir jam davė kitą telefoną – „Nokia 2100“. Savo užrašų knygelėje jis užsirašė vaikino, atnešusio telefoną „Nokia 2760“ duomenis, – tai buvo A. P., a/k (duomenys neskelbtini) bei telefono „Nokia 2760“ abonento Nr. – 8608 10430. Užrašų knygelės lapo kopijas pateikė tyrėjui. Vėliau telefoną „Nokia 2760“ jis iškeitė į kitos klientės atneštą „Samsung J750“. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu liudytojas V. C. atpažino A. P. kaip asmenį, iš kurio jis (duomenys neskelbtini) įgijo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2760“ (t. 1, b.l. 116-118).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad ant Architektų g. 32, Vilniuje, namo laiptinės antrųjų (vidinių) įėjimo durų plastmasinės rankenos iš vidaus pusės aptiktos panašios į kraują dėmės. Aikštelėje už durų (prie laiptų pradžios) prie radiatoriaus aptiktas ir paimtas atlenktame stovyje peilis metaline rankena, šalia aptikta didelė panaši į kraują dėmė (t. 1, b.l. 12-21).

Iš teismo medicinos specialisto išvadų Nr. M 1404/09 (01) ir M 49-1404/09 (01) matyti, kad J. Š. mirė nuo veido sumušimo, pasireiškusio kraujosruvomis veido dešinėje ir kairėje pusėje; muštine žaizda nosies nugarėlėje; viršutinio žandikaulio, nosies kaulų, skruostikaulio dešinėje ir kairėje pusėje bei kairės akiduobės lūžiais. Tai komplikavosi kairės kojos giliųjų venų tromboze, plaučio arterijų tromboembolija.

J. Š. lavone rasti sužalojimai: kraujosruvos veido dešinėje ir kairėje pusėje, muštinė žaizda nosies nugarėlėje, viršutinio žandikaulio, nosies kaulų, skruostikaulio dešinėje ir kairėje pusėje, kairės akiduobės lūžiai. Sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kraujosruva kaklo priekiniame ir šoniniuose paviršiuose padaryta kieto, buko daikto poveikyje, galimai smaugimo metu (t. 1, b.l. 32-36, 38-39).

Daiktų pateikimo metu iš liudytojos G. I. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 2760“ , IMEI Nr. 354191021520019, kurį ji įgijo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 144).

Kratos metu įtariamojo A. P. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), (t. 1, b.l. 133-134) buvo rastas vestuvinis žiedas, kurį daiktų parodymo atpažinti metu nukentėjusysis K.K. Š. atpažino kaip savo žmonos J. Š. žiedą (t. 1, b.l. 141-142), ir parduotuvių „Norfa“ bei „Iki“ nuolaidų kortelės, priklausančios J. Š. (t. 1, b.l. 150).

Iš 2009-10-05 Vilniaus apskr.. VPK NTV SNTS tyrėjo M. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad nuo 2009-09-03 17.49 val. J. Š. mobiliojo ryšio telefono aparate „Nokia“ 2760“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo veikti abonentinis Nr. (SIM kortelė) Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuolat veikė iki 2009-09-17 15.32 val. Nurodytas numeris priklauso A. P. (t. 2, b.l. 74-6).

Remiantis baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą apie tai, kad kaltinamojo A. P. kaltė dėl J. Š. apiplėšimo, panaudojus peilį, ir jos tyčinio nužudymo, padaryto plėšimo metu iš savanaudiškų paskatų, yra įrodyta. Kaltinamasis A. P. neneigė nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje sudavęs J. Š. kumščiu į veidą, jos nesmaugė, tačiau buvo ranka apglėbęs nukentėjusiosios kaklą, peiliu jai negrasino, nors sulenkiamas geležine rankena peilis buvo jo kišenėje, ir, galimai, grumtynių metu iš kišenės iškrito ir buvo rastas įvykio vietoje. Prisipažino, įveikęs su nukentėjusiąja grumtines, pagrobęs jos rankinę ir numovęs nuo piršto vestuvių žiedą, iš įvykio vietos pabėgęs ir krūmuose apžiūrėjęs rankinę bei išėmęs iš piniginės pinigus ir nuolaidų korteles, rankinuką išmetė.

Noras apiplėšti nukentėjusiąją jam kilo dar kartu su ja važiuojant autobusu. Supratęs, kad išlipusi iš autobuso moteris eina link savo namo, pradėjo ją sekti, atsilikęs per 15 m. Kai moteris priėjo prie vieno iš namų laiptinės, atidarė koduotas duris ir įėjo į vidų, jis įbėgo iš paskos ir sugriebė už rankinuko. Moteris rankinuko nepaleido ir jį pastūmė, todėl jis vėl prišoko prie jos ir kumščiu sudavė į veidą bei pakišo koją, ji nukrito. Nukritusi moteris priešinosi, mojavo rankomis. Jis ją nutempė po laiptais. Nuo jo smūgio ji smarkiai kraujavo, aptaškė jam krauju veidą, drabužius, avalynę. Buvo ranka stipriai apglėbęs jos kaklą. Atėmęs rankinę, norėjo bėgti, bet pamatė ant moters piršto auksinį vestuvinį žiedą. Bandė jį numauti, tačiau moteris pradėjo aktyviai priešintis, mojavo rankomis, tuomet jis dar kartą sudavė jai kumščiu į veidą. Pripažindamas šias aplinkybes, kaltinamasis teigė, kad nenorėjo atimti nukentėjusiajai gyvybės.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatų, kad nužudymas gali būti padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia, kai veikiama, siekiant ar sutrikdyti žmogaus sveikatą, ar atimti gyvybę. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius kaip nužudymas ar sveikatos sutrikdymas. Teismas apie kaltininko tyčios turinį sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jo pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimo padarymą, po jo bei kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 6 p.).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji J. Š. mirė nuo veido sumušimo, pasireiškusio kraujosruvomis veido dešinėje ir kairėje pusėje, muštine žaizda nosies nugarėlėje, viršutinio žandikaulio, nosies kaulų, skruostikaulio dešinėje ir kairėje pusėje, kairės akiduobės lūžiais. Tai komplikavosi kairės kojos giliųjų venų tromboze, plaučio arterijų tromboembolija. Kraujosruvos dešinėje ir kairėje pusėje, muštinė žaizda nosies nugarėlėje, viršutinio žandikaulio (Le Fort I-III), nosies kaulų, skruostikaulio dešinėje ir kairėje pusėje, kairės akiduobės lūžiai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi veido sumušimas komplikavosi kairės kojos giliųjų venų tromboze ir plaučių arterijų tromboembolija, nuo ko įvyko mirtis.

Dalyvavusi teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertė N. J. patvirtino specialisto 2009-09-15 duotą išvadą dėl J. Š. mirties priežasties bei paaiškino, kad J. Š. kakle priekiniame ir šoniniuose paviršiuose konstatuota kraujosruva padaryta kieto, buko daikto poveikyje, galimai smaugimo metu. Kaltinamasis A. P. prisipažino buvo ranka apglėbęs J. Š. kaklą. Teismo medicinos ekspertė neatmetė kraujosruvos J. Š. kakle atsiradimo galimybės, būtent, kaklo apglėbimo ranka metu poveikyje. Taip pat teismo medicinos ekspertė patvirtino, kad veido sumušimas padarytas kietų bukų daiktų poveikyje, kuo galėjo būti kumštis, koja, įrankiai. Veido sumušimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Veido sužalojimuose neatsispindi žalojančio daikto paviršius, todėl spręsti apie įrankio formą, dydį, nustatyti vienu ar keliais įrankiais padaryti sužalojimai nėra galimybės. Taip pat nėra galimybės nustatyti sužalojimų eiliškumą, kadangi jie padaryti per trumpą laiko tarpą.

Paminėtos teismo medicinos specialisto išvados ir paaiškinimai yra nuoseklūs, motyvuoti ir teismui jokių abejonių nekeliantys. Taigi, nukentėjusiajai J. Š. padarytų sužalojimų visuma ir jų intensyvumas leidžia neabejotinai manyti, kad kryptingų smūgių sudavimas į gyvybiškai labai svarbią žmogaus kūno dalį – galvą, turėjo sukelti ir sukėlė sužalojimus, nesuderinamus su gyvybe. Iš paties kaltinamojo A. P. parodymų seka, kad, kuomet moteris rankinės nepaleido ir jį pastūmė, tuomet jis kumščiu vieną kartą sudavė jai į veidą bei pakišo koją, nukritusi moteris pradėjo priešintis, todėl jis ją nutempė po laiptais, atėmė iš jos rankinę ir tuo metu ant jos rankos pamatė auksinį vestuvinį žiedą. Bandant žiedą numauti, moteris vėl pradėjo priešintis, mojuoti rankomis, tuomet jis dar kartą iš viršaus gulinčiai ant grindų moteriai sudavė į veidą. Taigi, jis veikė sąmoningai ir neabejotinai suvokė, kad jo veika gali sukelti nukentėjusiosios J. Š. mirtį. Visos šios aplinkybės rodo, kad A. P. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jis suvokė, jog kėsinasi į nukentėjusiosios gyvybę, numatė, kad dėl jo veikimo pastaroji gali mirti, tačiau tikslių padarinių (kūno sužalojimo ar mirties) nedetalizavo.

Teismų praktikoje nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. (dėl savanaudiškų paskatų), kai nužudoma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims (gauti atlyginimą už nužudymą, užvaldyti turtą, išlaikyti turimas vertybes arba faktiškai valdomas ir naudojamas, tarp jų ir neteisėtai, išvengti skolos, turto grąžinimo, alimentų išieškojimo ar mokėjimo ir pan.). Pagal šį punktą veika kvalifikuojama, kai tokias paskatas kaltininkas turėjo iki nužudymo pradžios arba jos kilo kėsinimosi į gyvybę metu. Be to, jei nužudoma plėšimo metu, veika kvalifikuojama kaip nužudymo dėl savanaudiškų paskatų ir plėšimo sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46“Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 20 p.).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. P. parodė, kad sumanymas apiplėšti nukentėjusiąją jam kilo važiuojant su ja autobusu, todėl, išlipęs kartu su nukentėjusiąja iš autobuso, pradėjo ją sekti ir nusikalstamą sumanymą realizavo jos namo laiptinėje. Be to, jis paaiškino, kad jam skubiai reikėjo pinigų susimokėti skolą už nuomojamą butą. Kaltinamasis A. P. paaiškino, kad jis mušė nukentėjusiąją tik kumščiu ir neturėjo jokio specialaus įrankio. Kaltinamajame akte nurodyta, kad A. P., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užpuolė nukentėjusiąją prie laiptinės durų, įstūmė ją į laiptinės aikštelę, grasindamas peiliu ir smaugdamas, pargriovė ją ir tyčia sudavė mažiausiai vieną smūgį nukentėjusiajai kumščiu į veidą, po ko, atėmęs rankinuką ir numovęs nuo rankos vestuvinį žiedą, iš įvykio vietos pabėgo. Smaugimo fakto buvimą pripažino pats kaltinamasis, šią aplinkybę patvirtina specialisto išvada ir teismo medicinos ekspertės paaiškinimai. Nors kaltinamasis neigė grasinimo peiliu faktą, ši aplinkybė yra teismo nustatyta iš kitų įrodymų.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b.l. 16-21) matyti, kad toje vietoje, kur buvo užpulta J. Š., buvo didelė kraujo dėmė, raktų riešulis, kuris vėliau buvo atpažintas nukentėjusiojo Kazimiero K. Š., moteriškas batas, kurį taip pat atpažino nukentėjusysis, bei sulankstomas peilis, kuris buvo rastas atlenktoje padėtyje. Kaltinamasis A. P. pripažino turėjęs kišenėje peilį, tačiau jo nebuvo ištraukęs ir panaudojęs plėšimo metu, galimai, jis (peilis) grumtynių metu iš kišenės iškrito. Tokį A. P. paaiškinimą teismas vertina kaip neįtikinamą ir nelogišką bei jį atmeta, kadangi sulankstomas peilis kišenėje atlenktoje padėtyje nenešiojamas. Antra vertus, iš liudytojos J. M. parodymų seka, kad ji ligoninėje po įvykio slaugė J. Š. ir pastaroji jai sakė, kad užpuolikas jai stvėrė už plaukų, smaugė, mušė rankomis, pargriauta ji matė užpuoliko rankoje peilį, kurį jam iš rankos išspyrė.

Taigi, pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo A. P. nusikalstamus veiksmus teismas kvalifikuoja pagal LR BK 129 str. 2 d. 9 p. ir LR BK 180 str. 2 d. Byloje nustatyta, kad A. P. tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė nukentėjusiąją J. Š., kas atitinka BK 129 str. 2 d. 9 p. numatyto nusikaltimo sudėtį i ją apiplėšė, panaudodamas peilį, kas atitinka BK 180 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėtį. Tokiu būdu, kvalifikuojant kaltinamojo A. P. nusikalstamus veiksmus, teismas vadovaujasi suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinės bylos Nr. 2K- 356/2009, 2K-49/2007, 2K-652/2006).

Kaltinamasis A. P. taip pat kaltinamas tuo, kad, panaudojęs J. Š. atžvilgiu fizinį smurtą, ir užvaldęs jos turtą, iš jos rankinės pagrobė nukentėjusiosios J. Š. LR piliečio pasą Nr. 592504 ir pensininko pažymėjimą PG Nr. 0367386, t.y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. A. P. toje kaltinimo dalyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad, pagrobęs J. Š. rankinę, iš įvykio vietos pabėgo ir pasislėpė krūmuose, kur rankinės turinį iškratė, ištraukė iš jos piniginę, išėmė pinigus, apie 200 Lt, paėmė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2760“, nuolaidų korteles „Iki“, „Norfa“. Piniginėje matė pasą ir pensininko pažymėjimą, tačiau jų neėmė. Tikslo pagrobti dokumentus neturėjo, jų neapžiūrinėjo. Išėmęs iš piniginės pinigus ir nuolaidų korteles, piniginę su dokumentais paliko rankinėje, kurią krūmuose išmetė. Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 302 str., subjektyviosios pusės požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokdamas, kad pagrobia fizinio asmens dokumentą, nori taip veikti. Remiantis kaltinamojo A. P. parodymais, teismas nustatė, kad pagrobęs nukentėjusiosios rankinuką, jis matė jame dokumentus: pasą ir pensininko pažymėjimą, tačiau jų neužvaldė, jo tyčia buvo nukreipta į pinigų užvaldymą. Šie kaltinamojo parodymai kitais įrodymais nepaneigti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte teismams kategoriškai nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Ši nuostata, be abejo, taikoma ne tik pagrindžiant kaltinamojo asmens kaltę, bet ir nustatinėjant tokį asmenį teisinančias aplinkybes, kadangi teismo pareiga yra išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes bei įvertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, vadovaujantis įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Taigi, nors ir darant išvadą, kad pagrobtoje rankinėje kartu su pinigais ir nuolaidų kortelėmis buvo pasas bei pensininko pažymėjimas, veika pagal BK 302 str. 1 d. kvalifikuota be pagrindo, nes neįrodyta, jog, pagrobdamas rankinę, A. P. suvokė, kad joje kartu su kitais daiktais yra ir asmens dokumentai ir numatė, kad, pagrobdamas rankinę, pagrobia ne tik pinigus, bet ir šiuos dokumentus ir to norėjo. Kaltinamasis A. P. iš kaltinimo pagal LR BK 302 str. 1 d. išteisintinas, nenustačius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Kaltinamasis A. P. neigė pagrobęs iš nukentėjusiosios J. Š. rankinės piniginėje buvusius: nuolatinį elektroninį bilietą 70 Lt vertės, auksinę grandinėlę 200 Lt vertės bei rankinėje buvusias 2 poras akinių bendros 320 Lt vertės. Tačiau iš nukentėjusiosios J. Š. teisminio bylos nagrinėjimo metu perskaitytų parodymų (t. 1, b.l. 60) seka, kad jos rankinėje buvo elektroninis nuolatinis bilietas 70 Lt vertės, auksinė grandinėlė 200 Lt vertės ir dvi poros akinių bendros 320 Lt vertės. Jos parodymus patvirtino nukentėjusysis Kazimieras K. Š., kuris bendravo su žmona iki jos mirties ligoninėje. Pagrobta žmonos rankinė buvo rasta 2009-09-04 prie Architektų g. 28 namo krūmuose. Iš liudytojos G. G. parodymų seka, kad 2009-09-04 apie 12 val., eidama takeliu, tarp krūmų prie Architektų g. 28 namo ji pamatė rankinę. Pagalvojusi, kad ši rankinė gali būti pavogta, ją pakėlė. Kadangi lijo lietus, rankinė buvo visa permirkusi, ji buvo atsegta, joje buvo vaistų. Jokių dokumentų, akinių ar kitų daiktų ji nematė. Viršuje gulėjo darbo pažymėjimas ir užrašų knygelė. Paskambinusi vienu iš joje buvusių numerių, ji sužinojo, kad moteris gyvena kaimyniniame name. Ji susitiko su moters vyru ir perdavė jam rankinę.

Kaltinamasis A. P. pagrobė iš J. Š. rankinę plėšimo metu. Subjektyviosios plėšimo pusės požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaip ir vagystėje, kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas ir nori jį užvaldyti neteisėtomis priemonėmis. Pagrobęs rankinę su joje buvusiais daiktais, A. P. įgijo galimybę jais naudotis ir disponuoti. Nusikaltimo kvalifikavimui neturi reikšmės, kur, užvaldęs svetimą turtą, užpuolikas vėliau jį padėjo: išmetė, padovanojo ar suvartojo. Pagrobęs plėšimo metu iš nukentėjusiosios rankų jos rankinę, išėmęs iš jos mobiliojo ryšio telefoną bei iš joje buvusios piniginės pinigus ir nuolaidų korteles, rankinę išmetęs krūmuose, kaltinamasis A. P. sudarė sąlygas kitiems asmenims pagrobti iš jos vertingus daiktus – auksinę grandinėlę, nuolatinį elektroninį bilietą ir akinius, todėl atsako pagal jam pareikštą kaltinimą toje dalyje visoje apimtyje.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

A. P. padarė vieną labai sunkų ir vieną sunkų nusikalstimus (BK 11 str. 5, 6 dalys). Savo veiksmais jis tyčia pažeidė labiausiai teisės ginamas vertybes – žmogaus gyvybę ir sveikatą. 2009-02-10 baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. 2008-02-26 teismo nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 281 str. 6 d. laisvės atėmimu 6 metams, pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Nusikaltimus, už kuriuos teisiamas šiuo nuosprendžiu, padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Paminėtina, kad A. P. pažeidė jam teismo nuosprendžiu skirtą įpareigojimą – nekeisti darbo vietos. 2008 m. jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) betonuotoju. Šio nusikaltimo padarymo metu – 2009 m. rugsėjo mėnesį jau nebedirbo. Taip pat iš bylos duomenų (t. 2, b.l. 59) matyti, kad A. P. savavališkai pakeitė gyvenamąją vietą ir apsigyveno adresu: Žėručio g. 20-30, Vilniuje. Tikrintas savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), namuose nebuvo rastas. Šie duomenys neduoda teismui pagrindo jį charakterizuoti teigiamai.

Atsižvelgiant į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, motyvus, savanaudiškas paskatas, į tai, kad A. P. atėmė kitam žmogui gyvybę, veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, kad praeityje buvo teistas už neatsargų nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, visas aplinkybes vertinant visumoje, nė vienai iš jų nesuteikiant išskirtinės reikšmės, kaltinamajam A. P. skirtina laisvės atėmimo bausmė, siekianti sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. BK 129 str. 2 d. sankcija nustato laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos, taigi bausmės vidurkį sudaro 14 metų. Svarstydamas bausmės ir jos dydžio parinkimo klausimą, teismas pažymi, kad bausmės tikslas yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir nubausti kaltą asmenį ne bet kaip, o atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, kalto asmens asmenybę ir visuomenės interesą.

A. P. J. Š. tyčia nužudė plėšimo metu, todėl, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, paskirtos bausmės bendrintinos taikant apėmimo būdą (BK 63 str. 5 d. 1 p.).

Nusikaltimus, už kuriuos A. P. teisiamas šiuo nuosprendžiu, padarė neatlikęs Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-02-26 nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl galutinė bausmė bendrintina vadovaujantis BK 64 str. nuostatomis.

Vadovaujantis BK 66 str., kardomojo kalinimo – suėmimo terminas įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis Kazimieras K. Š. – nužudytosios vyras pateikė 582 168,63 Lt civilinį ieškinį: 7153,23 Lt turtinei, 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 475 015,40 Lt dėl negautų pajamų.

Nukentėjusysis A. G. – nužudytosios sūnus pateikė 100 000 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji V. L. – nužudytosios J. Š. sesuo pateikė 100 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl padarytos nusikalstamos veikos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis Kazimieras K. Š. sumažino reikalaujamos turtinės žalos dydį 2000 Lt, paaiškinęs, kad jis neįskaitė dviejų gautų laidojimo pašalpų. Pagal nukentėjusiojo Kazimiero K. Š. civilinį ieškinį (t. 1, b.l. 79) turtinę žalą sudaro pagrobtų daiktų vertė: piniginė – 150 Lt, pinigai – 205 Lt, nuolatinis elektroninis bilietas – 70 Lt, auksinė grandinėlė su karoliukais – 200 Lt, dvi poros akinių – 320 Lt vertės. Ši žala yra įrodyta nukentėjusiosios J. Š., nukentėjusiojo K.K. Š. ir iš dalies paties kaltinamojo A. P. parodymais. Be to, iš nukentėjusiojo K.K. Š. parodymų seka, kad buvo pagrobti buto raktai, todėl jam teko keisti spynos šerdį ir sumokėti 300 Lt. Šią aplinkybę patvirtina sąskaita – faktūra (t. 1, b.l. 80, 81). Gydymo išlaidų, vaistų už 112,23 Lt įgijimą patvirtina vaistinės kasos čekiai (t. 1, b.l. 81). 4696 Lt laidojimo išlaidas patvirtina Laidojimo paslaugų centro pažyma (t. 1, b.l. 81). Iš nukentėjusiųjų A. G. ir V. L. parodymų seka, kad kavinėje „Agotos gryčia“, esančioje Šeškinėje, gedulingiems pietums buvo išleista 1000 Lt. Taigi, turtinę žalą, minusavus gautas 2000 Lt laidojimo pašalpas, sudaro 5053,23 Lt. Ši suma iš A. P. priteistina nukentėjusiajam K. K. Š.

LR CK 6.250 str. nustatyta neturtinės žalos samprata bei atvejai, kada ši žala atlyginama. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, neturtinė žala suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, bendravimo galimybių sumažėjimas, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 str. 2 d. numato, jog tokia žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Įrodyta, kad civiliniai ieškovai Kazimieras K. Š., A. G. ir V. L. patyrė neturtinę žalą, todėl yra teisinis pagrindas tenkinti ieškovų reikalavimą toje dalyje. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, todėl, kad neturtinės žalos dėl sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus, netekus artimųjų. Teismų priedermė tokiose bylose yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-669/2006). Neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Neturtinė žala turi būti atlyginama ne tik esant tokią galimybę konkrečiu atveju numatančiam įstatymui, bet, visų pirma, apskritai esant civilinei atsakomybei. LR CPK 178 str. nustato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. (civilinė byla Nr. 3K-7-255/2005). Šios aplinkybės – tai neturtinės žalos pasekmės, ją padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis ir kt. (CK 6.250 str.). Įvertinti neturtinę žalą palikta teismo nuožiūrai, tačiau teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nėra visiškai laisvas. Pirma, spręsdamas šį klausimą, teismas privalo vadovautis CK 6.250 str. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, antra – sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijais, trečia – CK 6.250 str. 2 d. ir CK 6.282 str. nurodytais kriterijais. Vienas tokių kriterijų – neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Net ir teigiant, kad neturtinė žala atsirado ir ji yra įrodyta, egzistuoja kitos civilinės atsakomybės sąlygos, įstatymas numato, jog konkrečiu atveju tokia žala turi būti atlyginta.

Nekyla abejonių, kad nužudytosios J. Š. vyras Kazimieras K. Š., pragyvenęs su ja santuokoje 23 metus, jos sūnus A. G., ir jos sesuo V. L., teismui paaiškinusi, kad po J. Š. mirties ji liko iš visos giminės viena, patyrė neigiamą poveikį, lydymą dvasinių išgyvenimų, jie yra destruktyvūs, ir todėl vertintini kaip darantys neturtinę žalą. Nukentėjusiojo K.K. Š., gim. 1940 m., dvasinį išgyvenimą sustiprina susirūpinimas tolimesniu gyvenimu, gyvenant vienam, kadangi ruošėsi nugyventi kartu iki senatvės ir tikėjosi būti slaugomas ir prižiūrimas. Nukentėjusiosios J. Š. sūnus ir sesuo taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus – A. G. prarado motiną, o V. L., nors ir gyvena kitame mieste, tačiau jos santykiai su vienintele seserimi buvo emociškai tvirti, artimi ir dvasiškai stiprūs, ji nuolat apmąsto įvykusius pasekmes ir neišvengiamai jas vertina ateities požiūriu, nuolat būna susirūpinusi savo ateitimi, t. y. dvasiniu saugumu.

Todėl visų nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos tenkintini visiškai.

Nukentėjusysis Kazimieras K. Š. taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl 475 015,40 Lt negautų pajamų: J. Š. negauto uždarbio 277 248,20 Lt ir jos negautos pensijos 197 767,20 Lt, skaičiuojant vidutinę gyvenimo trukmę – 80 metų.

Asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 str. 1 d.).

BPK 109 str. yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji yra suformuluota CK 6.249 str. 1 d. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

CK 6.283 str., nustatančiame deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą sužalojant fizinio asmens sveikatą, atskleidžiama nuostata, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Pagal šią normą nukentėjusiajam turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu sveikata nebūtų sužalota. Tokias negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitos pajamos (pavyzdžiui, pensija), kurias praranda nukentėjusysis dėl sveikatos sužalojimo tapęs visiškai ar iš dalies nedarbingas. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas, arba kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tai reiškia, kad įstatyminė visiško nuostolių atlyginimo paskirtis, atsakingam už padarytą žalą asmeniui atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, yra grąžinti nukentėjusįjį į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiajam asmeniui jo patirtą nuostolių dydį. Negautos pajamos, šiuo atveju J. Š., nustatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jai asmeniškai, o ne jos įpėdiniams, sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio A. P. veiksmai. Šie nuostoliai atsirado dėl konkrečiai jai – nukentėjusiajai J. Š. padarytos žalos. Minėta, kad negautos pajamos turi būti ne spėjamos, o realiai galimos. Todėl šioje dalyje nukentėjusiojo Kazimiero K. Š. civilinis ieškinys pripažintinas neįrodytu ir atmestinas (BPK 115 str. 1 d.).

Daiktų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 str. 1 d. 4 p. nustatyta tvarka. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis, J. Š. ir A. P. drabužiai, laikomi pagal 2010-01-04 kvitą Nr. BBC 011039 Vilniaus apskrities VPK NTV SNTS daiktų saugojimo patalpoje (t. 1, b.l. 135, 136), sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303 str., 305 str., 307 str., 308 str., 310 str., 313 str.,

nusprendė:

A. P., a/k (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 d., 180 str. 2 d. ir nuteisti jį:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu keturiolikai metų;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą keturiolikai metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, taikant dalinio sudėjimo būdą, subendrinti su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-02-26 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą penkiolikai metų, ją atliekant pataisos namuose.

A. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

Bausmės pradžią nustatyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2010-03-30. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminą nuo 2009-10-05 iki 2010-03-30.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą – suėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš A. P. K. K. Š 5053,3 Lt turtinei ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. P. A. G. ir V. L. – kiekvienam po 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo Kazimiero K. Š. civilinį ieškinį dalyje dėl negautų pajamų atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: peilį, J. Š. ir A. P. drabužius, laikomus Vilniaus apskrities VPK NTV SNTS daiktų saugojimo patalpoje, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistojo per tą patį laikotarpį nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.