Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Galiūnienės, Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios V. R. gynėjo advokato Jevgenijaus Bogdanovo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria kaltinamajai V. R. palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas, ir jos taikymo terminas nustatytas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 10 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. V. R. šioje byloje kaltinama tuo, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas, neturėdama tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent tuo, kad ji, 2022 m. rugsėjo 14 d. apie 16.50 val., neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, ketindama suvartoti pati, iš R. S., adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo 7 vnt. folijos lankstinukų su viduje esančia narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurio masė yra 0,000263 g., kuriuos laikė suvyniojusi į servetėlę, savo lytiniuose organuose, iki 2022 m. rugsėjo 14 d. apie 18.25 val., kol asmens kratos metu, minėtas narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. V. R. kaltinama šiais veiksmais padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi nutarė kaltinamajai V. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti ir jo terminą nustatyti 2 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 10 d. iki 2023 m. liepos 10 d.

3. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi V. R. gynėjas advokatas J. Bogdanovas pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, įvertinusi kaltinamosios V. R. gynėjo advokato J. Bogdanovo skunde nurodytus argumentus ir patikrinusi skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį, konstatuoja, kad skundžiama nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas, paskirta nepažeidžiant BPK bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

7. Kardomosios priemonės skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, t. y. kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant (nagrinėjant) bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be to, turi būti nustatytas bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę pakanka bent vieno iš jų.

8. Nagrinėjamu atveju V. R. kaltinama padariusi BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, už kurią įstatymų leidėjas numato iki 2 m. laisvės atėmimo bausmę, taigi ji atitinka BPK 122 straipsnio 8 punkte numatytą sąlygą.

9. Suėmimo skyrimo ir termino pratęsimo taip pat būtina sąlyga – duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamoji galėjo padaryti jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju pačios kaltinamosios V. R. ir kitos kaltinamosios – R. S. parodymai, liudytojų T. Š., V. P., M. Ž. parodymai, asmens kratos protokolas, specialisto išvada, apžiūros protokolai bei kita bylos medžiaga, sudaro pagrindą manyti, jog kaltinamoji V. R. galėjo padaryti jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Sprendžiant kardomosios priemonės klausimą bylos duomenys kaltės aspektu nevertinami.

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas – V. R. buvo paskirta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamoji bėgs (slėpsis) nuo teismo. Pagal BPK 122 straipsnio 2 dalį, kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas terminas) atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

11. Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. R. buvo sulaikyta 2022 m. rugsėjo 14 d., o 2022 rugsėjo 15 d. jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną pasirašytinai V. R. įspėta, jog už rašytinio pasižadėjimo neišvykti pažeidimą gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė, išaiškinta pranešimo apie pasišalinimą iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos tvarka. 2022 m. gruodžio 21 d. V. R. pasirašytinai informuota apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą. Perdavus bylą teisiamajam posėdžiui, iš karto buvo numatytos trys posėdžio datos – 2023 m. vasario 22 d. 13.30 val., 2023 m. kovo 7 d. 13.30 val., 2023 m. kovo 23 d. 9 val., ir V. R. išsiųstas teismo šaukimas į pirmąjį posėdį, adresu iš kurio ji buvo įpareigota nepasišalinti ((duomenys neskelbtini)). Teismo šaukimas buvo grąžintas su nuoroda, jog adresatas neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartimi V. R. nutarta į šį posėdį atvesdinti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus postinio A. J. 2023 m. vasario 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog V. R. atvesdinti į teismo posėdį nepavyko, kadangi ji adresu (duomenys neskelbtini) nerasta. Kaimynė paaiškino, kad V. R. šiuo adresu negyvena maždaug porą mėnesių. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. posėdyje kaltinamosios gynėjas J. Bogdanovas paaiškino, kad bandė jai skambinti telefonu, tačiau numeris yra nenaudojamas. Į teismo posėdį atvykę liudytojai policijos pareigūnai V. P., T. Š. ir M. Ž. nurodė, jog kartais mato kaltinamąją, tačiau ji nenurodo gyvenamosios vietos adreso. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 27 d. nutartimi buvo paskelbta kaltinamosios V. R. paieška, pakeičiant anksčiau taikytą kardomąją priemonę į suėmimą. Tos pačios dienos nutartimi nutarta atvesdinti V. R. į 2023 m. kovo 7 d. teismo posėdį. Ši nutartis taip pat buvo neįvykdyta, kadangi kaltinamoji (duomenys neskelbtini) vėl nerasta (pasak kaimynės, negyvena nuo 2022 m. gruodžio mėn.), o teismo posėdis dėl šios priežasties buvo atidėtas, sekantis teismo posėdis buvo paskirtas 2023 m. balandžio 6 d. 9 val. Šaukimas į šį posėdį V. R. išsiųstas tuo pačiu adresu grįžo neįteiktas, adresatui jo neatsiėmus pašte, papildomai užklausus (duomenys neskelbtini) teritorinę ligonių kasą, nustatyta, kad duomenų apie jai teikiamas sveikatos priežiūros priemones nėra, iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad kaltinamoji daro pažeidimus, tačiau jos buvimo vieta nenurodoma. Aptariamoje susiklosčiusioje situacijoje, siekdamas užtikrinti kaltinamosios dalyvavimą procese, Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė skundžiamą nutartį – palikti galioti griežčiausią kardomąją priemonę. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti.

12. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, prieš tai nurodyti duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas dėjo pakankamas pastangas nustatyti V. R. buvimo vietą, tačiau jos buvo nesėkmingos – teismas ne tik daug kartų siuntė šaukimus paskutiniu žinomu kaltinamosios adresu, bandė ją atvesdinti į teisiamuosius posėdžius, tačiau domėjosi ir gydymo įstaigų turimais duomenimis apie kaltinamosios buvimo vietą, patikrino Administracinių nusižengimų registrą, t. y. išnaudojo iš esmės visas turimas priemones surasti kaltinamąją ir užtikrinti jos dalyvavimą posėdžiuose. Nors kaltinamosios gynėjas argumentuoja, kad vykdydami atvesdinimo nutartis pareigūnai nepakankamai ieškojo V. R., kadangi ji turi dukrą, kuri galimai žinojo jos naują adresą, tačiau Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys duomenys patvirtina, kad dėl priklausomybės narkotinėms medžiagoms dar Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. teismo sprendimu buvo apribotos kaltinamosios motinos valdžia jos dukros, gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia sūnaus, (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

13. Kaltinamoji 2022 m. rugsėjo 15 d. buvo įspėta už galimas kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – pažeidimo pasekmes, tačiau, kaip užfiksuota pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, nuo 2022 m. gruodžio mėnesio savo gyvenamąją vietą buvo pakeitusi. Byloje nėra duomenų, kad apie tokį sprendimą V. R. informavo tuo metu ikiteisminį tyrimą atliekantį pareigūną ar teismą. Savo naujos gyvenamosios vietos adreso niekam nepranešė, jos pačios nurodytu telefono numeriu susiekti nepavyko, sutikusi pareigūnus, atsisakė nurodyti savo gyvenamosios vietos adresą. Iš čia seka, kad net ir žinodama apie galimas neigiamas pasekmes, ji sąmoningai pažeidė paskirtą švelnesnę kardomąją priemonę ir vengė bendradarbiauti tiek su ikiteisminį tyrimą vykdančiais subjektais, tiek su teismu.

14. Baudžiamojoje byloje yra elektroninis susirašinėjimas tarp prokurorės R. Sabaitės ir vyresniosios tyrėjos K. Tušaitės, kurio metu tyrėja 2023 m. gegužės 3 d. elektroniniu laišku pranešė, jog V. R. informuota apie 2023 m. gegužės 19 d. 13 val. teismo posėdį ir žadėjo dalyvauti. Be to, kaltinamosios gynėjas skunde nurodė, kad visą paieškos laiką V. R. buvo išlaikoma ir gyveno pas savo pažįstamą Č. Z., adresu (duomenys neskelbtini), kuris sutiko, jog ir toliau V. R. pas jį gyventų, t. y. žinoma šiuo metu esanti nauja jos gyvenamoji vieta. Vis tik, teisėjų kolegijos įsitikinimu, įvertinus ankstesnį kaltinamosios neatsakingą požiūrį į jai taikomas kardomąsias priemones ir jomis nustatytas pareigas, sąmoningą nebendradarbiavimą ir šio baudžiamojo proceso ignoravimą, kyla pagrįstų abejonių tokių kaltinamosios įsipareigojimų patikimumu. V. R. ir V. Z. nesieja joks oficialus ryšys, ji niekur nedirba nuo 2014 m., Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nesiregistruoja, yra išsituokusi, bylos duomenimis – priklausoma nuo narkotinių medžiagų. Visa tai sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad V. R. iš esmės nėra saistoma jokiais socialiniais ryšiais, o pažintis su Č. Z., teisėjų kolegijos vertinimu, nėra patikima, todėl nepakankama garantuoti jos dalyvavimą procese. Kaip paminėta, viena iš kardomųjų priemonių paskirčių yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Šiuo gi atveju išskirtinai dėl kaltinamosios neatvykimo buvo atidėti net trys teismo posėdžiai, t. y. bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas, nors V. R. pasirašė, jog yra informuota apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, vadinasi žinojo, kad baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisme, todėl turėjo pareigą domėtis tolimesne proceso eiga, kaip teigė pirmosios instancijos teismo posėdyje, matė, kad jos pašto dėžutėje yra daug „popierių“ ir žinojo, kad policija jos ieškojo, tačiau savarankiškai dėl šios bylos nesusisiekė nei su ikiteisminio tyrimo įstaiga, nei su teismu. Kaip pati parodė, pas tyrėją nuvažiavo dėl kito jos atžvilgiu vykdomo ikiteisminio tyrimo.

15. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamoji būdama laisvėje pakartotinai vengs proceso ir dalyvavimo teismo posėdžiuose tokiu būdu toliau vilkindama bylos nagrinėjimą. Apygardos teismo vertinimu kardomoji priemonė – suėmimas – kaltinamajai V. R. buvo paskirtas esant objektyviam pagrindui, jos teisės suvaržytos laikantis BPK numatytų reikalavimų, toks teisių suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja BPK normoms. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 121 straipsniu, 122 straipsniu, 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamosios V. R. gynėjo advokato Jevgenijaus Bogdanovo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gegužės 11 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.