Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Nukentėjusioji su juo susisiekė po dienos ar dviejų, buvo ir daugiau skambučių, bet jis pasakė, kad tuo nebeužsiima. Tai buvo jo vienintelis darbas po baudžiamosios bylos. Būtų nedirbęs, bet jam labai reikėjo pinigų vaistams, sunkiai paėjo. Nukentėjusioji jam paskambino ir paklausė ar jis taiso dantis, atvažiuoja į namus, ir jis (A. G.) atsakė, kad taip. Savo vardo ir pavardės nukentėjusiajai nepasakė. Tada su draugės automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ nuvažiavo pas nukentėjusiąją į namus, tuo metu namuose buvo ir jos sūnus. Trumpai pakalbėjo apie procedūras, o kai pradėjo dirbti nukentėjusiosios sūnus išėjo, bet vis užeidavo pažiūrėti. Pas nukentėjusiąją važiavo kokius keturis kartus. Jo vardo ir pavardės niekas neklausė, jis nukentėjusiajai pasakė, kad tėvas darė protezus buvo geras specialistas ir jį visko išmokė.

Jo tėvas buvo dantų technikas, visko jį išmokė. Jis (A. G.) medicinos studijų nebaigęs, neturėjo licencijos verstis tokia veikla. Jis moka gaminti dantų protezus, nuimti akmenis. Kadangi nuo tėvo laikų buvo užsilikusių įrankių, jis tuo įrankius ir naudojo. Kitus įrankius pirkdavo specializuotoje dantų technikų parduotuvėje, pirko medžiagas protezams daryti, t. y. plastiką, kaulą, emalę. Jis maišo plastiką su emale, kad būtų stipresni protezai. Žinojo kokių medžiagų reikia, nes jau anksčiau yra tą patį daręs.

Kiek tiksliai reikėjo nukentėjusiajai suprotezuoti dantų žinojo ne iš karto, kadangi tik padarius modelį pamatė, kad dar yra nukramtytų dantų ir neužtraukus jų, pasidarys skylės. Kai dirbo – naudojo nuskausminamuosius („Mukaltinas“). Nukentėjusiajai leido stipresnius vaistus, pavadinimo neprisimena. Vaistus suleido su švirkštu, leido po lūpa į viršų, nes į dantenas labai skauda. Nukentėjusiajai tikrai neskaudėjo, ji juokėsi, kai šlifavo dantis, nesakė, kad jai skauda. Ten net nebuvo ką šlifuoti, visi dantys buvo nukramtyti. Akmenims valyti naudojo 30 tūkst. apsukų specialų valiklį, o ant jo dedamas toks guminis su akmenukais. Šis įrankis iš jo anksčiau nebuvo paimtas. Šlifavimo aparatas buvo ne su vandeniu, o vėjelis pučia ir juo dantenų pažeisti neina. Jis nieko nepažeidė. Tas įrankis buvo vienas, jis tik keisdavo antgalius priklausomai nuo to, ką reikia daryti. Prieš darbą dezinfekavo rankas spiritu, bet dirbo be pirštinių.

Už vaistus iš nukentėjusiosios neėmė nė cento. Nukentėjusiajai buvo uždėjęs tik laikinus protezus, kad jie pasėstų, paskui po dviejų savaičių būtų reikėję koreguoti, būtų protezus nuėmęs, dėjęs kalkę, koregavęs, o paskui būtų pricementavęs tvirtesniu cementu. Viską darė kaip sau. Savo elgesį vertina blogai, nes neturi leidimo tuo užsiimti, bet daro jis ne ką blogiau nei kiti, tik tiek, kad jis nepabaigė savo darbo.

Nesutinka su nukentėjusiajai nustatytu sveikatos sutrikdymo mastu. Po tokios procedūros kiekvienam nori nenori taip bus, kad paraus ir jeigu nukentėjusioji būtų leidusi sutvarkyti iki galo, būtų buvę viskas gerai. Pas nukentėjusiąją buvo visi sveiki dantys, tik nukramtyti ir jis tik nuvalė akmenis bei uždėjo laikinai protezą, kad panešiotų dvi savaites. Sutinka, kad galėjo būti paraudimai, bet kad kažkas sveikatai padaryta, tai negalėjo būti. Jis nepabaigė iki galo, sutarė, kad po dviejų savaičių baigs, nes dvidešimt šeši dantys negali būti iš karto įdėti. Jeigu jam būtų leidę pabaigti, viską būtų padaręs puikiai.

Nukentėjusiajai reikėjo suprotezuoti 26 dantis, gavo po 50 eurų už dantį, o už atvažiavimą pinigų neėmė. Į 50 eurų įėjo protezo pagaminimas, šlifavimas į šią sumą neįėjo, ten net nebuvo ką šlifuoti, visi dantys nukramtyti. Akmenų valymas taip pat buvo nemokamas. Iš nukentėjusiosios gavo 1 350 eurų. Pinigų sumą pasakė, kai baigė darbą, baigus darbą jam ir buvo sumokėta. Sutinka su prašoma priteisti turtine žala, žalos dar neatlygino. Gal būtų susitaręs su nukentėjusiąja, patvarkęs tuos protezus, bet matė, kad nukentėjusioji to nenorėjo, jai reikėjo pinigų. Nukentėjusiosios sūnus skambinėjo, grasino ir nukentėjusioji skambino, sakė – atnešk pinigus ir viskas, o kad jis tris savaites dirbo, darė protezus, nepaisė. Pinigų negražino, nes jam nuvažiavus vieną ir kitą kartą, niekas neatidarė durų. Suprato, jog nukentėjusioji sužinojo, kad jis neturi licencijos, negali dirbti tokio darbo. Nukentėjusioji nesakė, kad jai skauda, kraujuoja, sakė, kad tik švepluoja. Nesupranta už ką nukentėjusioji prašo 2 000 eurų neturtinės žalos. Jokios moralinės žalos nukentėjusioji negalėjo patirti, nes jis viską gerai padarė (3 t., b. l. 70–73).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji G. E. M. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Buvo 2022 m. rugpjūčio 23 d. Laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ rado skelbimą, kad protezuoja dantis ir gali atvykti į namus, viską padaro, nereikia niekur važiuoti. Ji pasiskambino ir už kokio pusvalandžio kaltinamasis atvažiavo su „(duomenys neskelbtini)“. Įrankius buvo susidėjęs polietileniniame maišelyje, pasipuošęs. Kaltinamasis nurodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) klinikoje, gyvena (duomenys neskelbtini). Pasakė pavardę – B. Pradėjo kalbėti, paklausė ar ji sutinka protezuoti, pažiūrėjo kiek reikia dantų. Matė, kad yra 26 dantys, sutarė kainą – už dantį 50 eurų. Pasitarė su vaikais ir ji sutiko. Ji nesakė kaltinamajam, kad yra sugedusių dantų, jis pats matė. Apie dantų šalinimą kaltinamasis nieko nesakė. Kaltinamasis iš karto išsiėmė įrankius ir pradėjo šlifuoti jai dantis, buvo baisus skausmas. Kaltinamasis jai protezavo dantis, nežino ar jis valė akmenis. Jautė skausmą, bet nežino ar nuo šlifavimo, ar nuo akmenų valymo. Kaltinamasis leido vaistus į apatinę lūpą. Jis dar paklausė ar nenutirpo, ji (G. E. M.) pasakė, kad niekas nenutirpo, vis tiek skauda. Paskui ji kentėjo ir tylėjo. Taip pašlifavo, pavalė akmenis ir pasakė, kad atvažiuos kitą kartą. Paprašė 100 eurų už atvažiavimą. Jam padavė tuos pinigus ir kaltinamasis išvažiavo, dar pasakė, kad atvažiuos kitą dieną. Kitą dieną jis vėl paskambino ir pasakė, kad atvažiuoja. Ji dar nespėjo net atsikelti iš lovos, o 8 val. gydytojas jau buvo prie jos lovos. Jis sako sėsk, jis (A. G.) gali ir ant lovos taisyti, taip ir prasidėjo. Dirbo jis be pirštinių, chalato. Galvojo, kad jau vieną kartą įkišo pinigus, tai reikia ir baigti. Kaltinamasis paskui dar vieną kartą atvažiavo ir už kiekvieną atvažiavimą imdavo po 100 eurų. Už atvažiavimą pinigus jam sūnus padavė. Kai baigė šlifavimą, kaltinamasis išmatavo ir pasakė, kad atveš protezus. Jis viską darė greitai ir grubiai. 1 300 eurų sumokėjo, kai baigė darbą. Pinigų krūva buvo padėta ant stalo – 26 vienetai po 50 eurų. Kaltinamasis griebė už pinigų ir išvažiavo. Nesakė, kad atvažiuos po dviejų savaičių. Kai kaltinamasis išvažiavo, sūnus atėjo iš virtuvės ir liepė pabandyti valgyti, bet jai net kalbėti sunku buvo. Tada pasiskambino kaltinamajam ir pasakė, kad atiduotų pinigus ir pasiimtų tuos protezus, nes jų nepataisys ir nieko nepadarys. Kaltinamasis jai sakė pakentėti, kol atsistos į savo vietas, nusės dantys. Niekas nesusitvarkė, maistas lindo po apačia ir baisus skausmas buvo. Viršutinis protezas pradėjo raudonuot, tinti. Kaltinamasis meluoja, kad buvo atvažiavęs, jis neskambino, o paskui visai nebuvo galima jam prisiskambinti. Ji pasiskambino į privačią kliniką, kad kažką darytų, nuimtų protezus ar ką. Atvažiavo gydytoja iš klinikos ir paklausė, kas taip baisiai padarė, ji vos nuėmė tuos protezus (3 t., b. l. 73–75).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. M. parodė, kad jo mama G. E. M. pernai vasarą laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ perskaitė skelbimą, kad gydytojas gali pataisyti dantis, atvažiuoja į namus. Sutarė, kad mamai reikalingas toks gydytojas ir tokiu būdu išsikvietė jį. Kaltinamasis atvažiavo su „(duomenys neskelbtini)“, jis (A. M.) jį įleido į namus. Kaltinamasis buvo atvažiavęs apie tris kartus. Jis atsivežė krepšį, bet nesigilino, kokias priemones atsivežė. Jo vardo ir pavardės neklausė. Mama prašė dokumento, bet jis (kaltinamasis) pradėjo girtis ir tada patikėjo, kad atvažiavo odontologas. Atvažiavęs paklausė, ką reikia daryti. Mama pasakė, kad nori senus dantis ištraukti, o naujus įstatyti. Gydytojas pasakė, kad vieno danties kaina 50 eurų ir paklausė, ar jiems tokia suma tinka. Jie pasitarė ir sutiko. Jis (kaltinamasis) pradėjo dirbti patį pirmą vizitą, mama dar paklausė, kaip jis „dildžiuoja“, reikia blogus ištraukt dantis, tačiau jis (kaltinamasis) įtikino, kad viskas bus gerai. Įrenginius pasijungė į elektrą, turėjo kažkokį dantų įrankį, dantų „dildžiavimo“ priemonę. Jis neturėjo nei pirštinių, nei chalato, nei apšvietimo. Nesilaikė higienos priemonių. Kai dirbo, jis (A. M.) šalia nebuvo, nenorėjo trukdyti. Mama sakė, kad jai nuolat skaudėdavo tuos dantis. Girdėjo, kai mama pradėjo dejuoti, bet jis (kaltinamasis) liepė pakentėti. Kai uždėjo košės ar formą, mama šiek tiek dejavo. Kokius vaistus mamai leido, nežino, kaltinamasis nepaliko jokių ampulių ar švirkštų. Mama sumokėjo 1 500 eurų už protezus, iš pradžių paėmė 100 eurų avansą už važinėjimą ir vaistus. Jis (A. M.) dar paklausė ar geri tie protezai, jis (kaltinamasis) pasakė, kad geri, reikia priprasti. Kai gydytojas baigė, jis, kiek pamena neplanavo atvažiuoti. Kaltinamasis buvo atsiliepęs ir vieną kartą atvažiavo po protezavimo. Pažiūrėjo ir pasakė, kad nesijaudintų, susigulės. Jis pats su kaltinamuoju telefonu nekalbėjo, o kai jam (kaltinamajam) skambino, kaltinamasis nebeatsiliepė. Mamai buvo ištinę dantenos ir lūpa pradėjo trintis (3 t., b. l. 75–76).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. D. parodė, kad prieš metus, atrodo liepos mėnesį, paskambino nukentėjusioji ir prašė padėti. Pas nukentėjusiąją nuvažiavo kitą dieną ir pamatė, kad pacientė visiškai negalėjo sukąsti, ji buvo prasižiojusi, nes ant jos dantų buvo uždėtos kažkokios plastmasės dariniai. Jie buvo ženkliai per dideli, tiek viršutiniame, tiek apatiniame žandikaulyje. Kraštai kabantys, palikta ženkliai per daug cemento. Paklausė, kas tokį darbą darė, nes 2015 m. į ją kreipėsi penki kaltinamojo pacientai, braižas buvo tas pats. Žinojo, kad kaltinamasis daro protezus namuose, kažkur (duomenys neskelbtini). Ji nuėmė nukentėjusiajai tuos tiltus, nufotografavo.

Viršutiniame žandikaulyje buvo palikta keturiolika šaknų su atvirais nervais ir du dantys su kariesu, dantenos buvo cianotiškos, išburkusios, kraujuojančios. Pacientė skundėsi labai dideliais skausmais. Pradėjo darbus, šalinti dantis. Viršuje suprotezavo išimamais protezais, o apačioje padarė „tiltuką“. Pas nukentėjusiąją su kariesu buvo vienas dantis ir vien šaknys. Dantys buvo nulūžę, iškritę ar nušlifuoti. Dantys buvo bet kaip apšlifuoti, ne taip, kaip priklauso. Dantys šlifuojami apvaliai, o čia buvo nušlifuoti kaip kvadratas. Tai, kad dantys buvo nušlifuoti, pamatė nuėmusi tiltą, nes dantys „kvadratu“ nušlifuoti. Nukentėjusiajai reikėjo rauti dantis, siūti, gramdyti, nes šaknys paliktos su židiniais. Ten buvo pulpitai (danties nervo uždegimai), periodontitai, atviri nervai. Reikėjo gerti antibiotikus. Pulpitai atsirado po protezavimo, pas nukentėjusiąją buvo jautrios šaknys, o jis (kaltinamasis) ant tų atvirų šaknų uždėjo protezus. Pulpitą (danties nervo uždegimą) galėjo iššaukti netinkamas šlifavimas, nes šlifuojant, dantis labai įkaista, taip dažnai būna jeigu dantis neaušinamas.

Prieš protezavimą reikėjo išrauti šaknis, tai turėjo padaryti kaltinamasis. Nesiprotezuoja po šaknimis, juo labiau po tokiomis, kaip buvo pas pacientę su periodontitais, ir tokie dantys, net negydomi ir juo labiau šaknys. Tiltai buvo pricementuoti ne laikinu cementu, o pastoviu cementu. Laikinas ir pastovus cementas skiriasi tuo, kad laikiną cementą galima nuimti, o ten buvo tikras cementas. Tiltas nusiėmė lengvai dėl to, kad buvo padaryta ant šaknų, ant dviejų dantų ir ant nieko. Protezai buvo uždėti ant aptrupėjusių dantų. Nebuvo nei vieno įkloto, krūminės šaknys būna viename konglomerate, o ten buvo atsidalinusios, kraujuojančios dantenos.

Nežino su kokiu įrankiu kaltinamasis dirbo, jis turbininio antgalio negalėjo atsivežti pas nukentėjusiąją. Nukentėjusioji turėjo jausti labai didelius skausmus, nes viskas buvo atliekama be nuskausminamųjų. Ji rėkė, kentė baisius skausmus. Specialioje vaistinėje gali būti nuskausminamųjų vaistų, bet, kad juos suleistų, reikia injektoriaus, nes tie vaistai parduodami karpulėmis. Vaistus reikia leisti į dantenas, į lūpą nesiskausmina. Nukentėjusioji negalėjo kalbėti ir susičiaupti. Ji jautėsi labai blogai. Nukentėjusioji sakė, kad jai šlifavo dantis nenuskausminęs, kad ji rėkė, o jis (kaltinamasis) nekreipė į tai dėmesio. Šlifuoti dantų be turbinos ir be nuskausminimo neįmanoma, nebent kankinant.

Kaltinamojo pateiktas antgalis su laidu yra pedikiūro instrumentas su mažomis apsukomis. Kitas kaltinamojo pateiktas įrankis buvo naudojamas gal prieš 50 – 60 metų. Pedikiūrui skirtas aparatas yra mažų apsukų, su juo šlifuoti negali, arba turi pusę dienos kankinti žmogų. Žinoma, įmanoma nušlifuoti ir be nuskausminamųjų ir su šituo aparatu, bet dantį šlifuosi ne pusę valandos, o dvi valandas sukeliant danties audiniams baisią traumą. Pas nukentėjusiąją apatiniame žandikaulyje buvo sveikas dantis, bet buvo pulpitas, kurį ir sukėlė šlifavimas. Danties audiniai įkaista ir turi būti aušinami vandeniu. Už tai ir buvo nušlifuoti bet kaip (3 t., b. l. 97–99).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. M. parodė, kad kaltinamasis norėjo pirkti kažkokiai įmonei priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, tačiau negalėjo ant savęs užsiregistruoti. Kaltinamasis sakė, kad yra geras automobilis ir jį reikia paimti, nupirkti ir dabar jam nėra galimybės savo vardu registruoti. Jis nesakė, ką planuoja su automobiliu daryti. Prieš maždaug 8 – 10 metų savo vardu sudarė to automobilio pirkimo – pardavimo sutartį ir kaltinamasis pažadėjo automobilį persirašyti savo vardu, kai tik galės, bet to nepadarė. Tą automobilį susirado pats kaltinamasis ir sumokėjo pinigus. Per tą laiką ji gavo daug baudų. Kai tik gaudavo baudas, susisiekdavo su kaltinamuoju. Jis porą kartų baudą susimokėjo ir vis žada susitvarkyti dokumentus. Nežino dėl kokių priežasčių jis negalėjo savo vardu registruoti automobilio. Prieš kokius 3 metus buvo (duomenys neskelbtini) policijoje ir visa nuovada sprendė klausimą, ką daryti, jeigu jis nesutinka automobilio persirašyti savo vardu. Kaltinamasis jai automobilio dokumentų neduoda, kad galėtų ant savęs užsiregistruoti ir nepasitiki, nes galvoja, kad jį paims, o su ja irgi nevažiuoja, kad savo vardu persiregistruotų automobilį. To automobilio ji niekada nedraudė. Paskutinę baudą sumokėjo maždaug prieš mėnesį, 2023 m. birželio mėnesį. Sumokėjusi baudą prašė, kad kaltinamasis prisiimtų atsakomybę, bet kaltinamasis sakė, kad neturi pinigų. Jis patvirtino, kad nevažinėja su tuo automobiliu, bet kai turės pinigų baudą sumokės. Jis nesakė, kad automobilio neturi. Nežino iki kada jis važinėjo su tuo automobiliu, ji tik žino pagal baudas, gali pažiūrėti, kada užregistruotas tas įvykis ir bus aišku, kada buvo. Mano, kad praėjusiais metais buvo gavusi pranešimų apie baudas. Kol baudos buvo nedidelės, mokėjo pati, o paskui ieškojo kaltinamojo telefono numerio ir skambino, prašė, kad kažką darytų ir ne kartą. Nesilankė pas kaltinamąjį, 2022 m. automobilio nematė (3 t., b. l. 99–100).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. S. parodė, kad G. E. M. norėjo tvarkytis dantis ir pagal skelbimą rado kaltinamąjį. Jis prisistatė stomatologu. Matė jį, kai atvažiavo su maišeliu, ten turbūt buvo įrankiai. Jis pasistatė „(duomenys neskelbtini)“ prie jos automobilio ir ji paprašė, kad ją išleistų. Ji išvažiavo ir daugiau kaltinamojo nebematė. Matė jį tik tą vieną kartą. Tuo metu žinojo, kad atvažiavo dantistas. Čia sėdintis žmogus yra tas pats, kuris buvo atvažiavęs. Automobilis buvo „(duomenys neskelbtini)“, pilkos spalvos, jis buvo apsirengęs šviesiomis kelnėmis ir tamsiai vyšninės spalvos marškiniais. Automobilis džipas, valstybinio numerio neatsimena. To automobilio daugiau nematė. Kai grįžo iš darbo nukentėjusioji ją pasikvietė ir sakė, kad atėjęs stomatologas jai tvarkė, šlifavo dantis, leido nuskausminamuosius vaistus. Jai dantenas skaudėjo gal dvi savaites. G. E. M. pasakojo, kad stomatologas sudės protezus, jos (G. E. M.) dar paklausė, kaip jai dės protezus, jeigu pas ją šaknys yra. Ir kai sudėjo, tai buvo arkliniai dantys, ji negalėjo kalbėti, nei valgyti, o už dviejų dienų jai pradėjo labai skaudėti. Nukentėjusioji sakė, kad jai labai skaudėjo, kad labai grubus žmogus, labai prasti įrankiai (3 t., b. l. 100).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. B. parodė, kad sekmadienį močiutė jam pranešė, kad atvyksta kaltinamasis apžiūrėti dantis. Jis atvyko pilku „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu, jei gerai prisimena valstybinis numeris prasideda (duomenys neskelbtini) raide. Kaltinamasis atvyko vienas, prisistatė, tik neprisimena kokiu vardu, pasakė, kad pradės darbus. Prie jo (R. B.), jis pradėjo dantų valymus ir sutarė dėl tolimesnio laiko. Kai kaltinamasis pradėjo darbus jis tik pradžioje buvo, nenorėjo trukdyti ir išėjo į kitą kambarį. Kaltinamasis atsinešė lagaminėlį, įrankių labai neįsidėmėjo. Nepastebėjo ar turėjo įrankių, kuriuos reikia jungti į elektrą. Kadangi jis (R. B.) turėjo išvažiuoti, paprašė, kad jis (kaltinamasis) patrauktų automobilį. Kaltinamąjį matė vieną kartą ir paskui girdėjo, kad jis turėjo atvykti vieną ar du kartus, o paskui matė galutinį rezultatą. Kai jau buvo padaryti darbai, matė, kad nelabai kokybiškai, ne kaip atliktas darbas. Močiutė parodė, bet jis nenorėjo įžeisti, nieko jai nesakė, o paskui močiutė pasakė, kad važiuoja pas kitą odontologą tvarkytis nes prasidėjo skausmai, maistas lenda už tų protezų. Kiek girdėjo, buvo kalbėta, kad už visą procedūrą reikės mokėti apie 1 500 eurų, tokia suma ir buvo sumokėta. Močiutė pradėjo skųstis tik po kurio laiko (3 t., b. l. 101).

G. E. M. pareiškimas, iš kurio nustatyta, kad G. E. M. pareiškime nurodė, jog yra po insulto. Neįgali, nevaikšto. Laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ pagal skelbimus rado skelbimą, kad „odontologas“ taiso, deda protezus. Išsikvietė į namus, įdėjo protezus apsišaukėlis „odontologas“, šie protezai jai netiko, pradėjo raudonuoti „smegenys“, skaudėjo, negalėjo valgyti. Pasiskambino jo telefonu (duomenys neskelbtini), nebeatsiliepė. Sumokėjo jam 1 330 eurų. Odontologas dingo. Nei pinigų negrąžino, nei protezo naudoti negali. Ką jai daryti. Labai prašo padėti. Jo mašinos Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Jo pavardė neaiški (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1).

2022 m. rugpjūčio 1 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo nutarimas ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. Kauno apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuroro nutarimas, iš kurių nustatyta, kad išsamiam įvykio aplinkybių ištyrimui bei įvertinimui pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo (1 t., b. l. 5–10, 13–21).

2023 m. balandžio 25 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas tęsiamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 182 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 38–40).

Įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Matomas dviejų aukštų geltonų plytų gyvenamosios paskirties pastatas. Pakilus betoniniais laiptais matomas įėjimas į pastatą – rudos spalvos medinės durys. Įėjus pro jas matomas koridorius. Dešinėje jo pusėje matomas įėjimas į svetainę (1 t., b. l. 41–49).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio nustatyta, kad G. E. M. nurodė, jog atpažįsta asmenį nuotraukoje Nr. 3 (nuotrauka Nr. 3 yra kaltinamojo A. G.), yra įsitikinusi, kad asmuo, apie kurį pasakojo savo apklausoje, yra nuotraukoje Nr. 3. Atpažįsta jį iš veido bruožų (1 t., b. l. 72–76).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio nustatyta, kad R. S. nurodė, kad atpažįsta asmenį nuotraukoje Nr. 2 (nuotrauka Nr. 2 yra kaltinamojo A. G.), tai yra būtent tas vyras, kuris 2022 m. vasarą, tikslaus laiko nepamena, bet jai atrodo tai buvo liepos mėnuo, atvyko pas G. E. M. į jos namus, adresu (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, pamena, kad tai buvo džipas, ir teikė G. E. M. odontologijos paslaugas, apsimesdamas dantistu. Asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų (1 t., b. l. 82–86).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio nustatyta, kad R. B. nurodė, kad atpažįsta asmenį nuotraukoje Nr. 1 (nuotrauka Nr. 1 yra kaltinamojo A. G.), tai yra būtent tas asmuo, kuris 2022 m. vasarą, tikslaus laiko nepamena, atvyko pas močiutę G. E. M. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, ir teikė močiutei odontologijos paslaugas, apsimesdamas dantistu. Šį asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų (1 t., b. l. 95–99).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio nustatyta, kad A. M. nurodė, kad atpažįsta asmenį nuotraukoje Nr. 1 (nuotrauka Nr. 1 yra kaltinamojo A. G.), tai yra būtent tas asmuo, kuris 2022 m. vasarą, tikslaus laiko nepamena, atvyko pas mamą G. E. M. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, ir teikė mamai odontologijos paslaugas, apsimesdamas dantistu. Šį asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų (1 t., b. l. 105–106).

Apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad apžiūrimas laikraštis „(duomenys neskelbtini)“, kurį 2022 m. liepos 25 d. savanoriškai pateikė G. E. M.. Laikraštis yra 2022 m. liepos 20 d., kairiajame laikraščio kampe matomas numeris (duomenys neskelbtini). Skiltyje paslaugos matomas skelbimas „Dantų protezavimas žemiausiomis kainomis, plokštelių taisymas. Senjoras 40 proc. nuolaida. Galima atvažiuoti į namus. Tel. (duomenys neskelbtini).“' Pridėta laikraščio dalies kopija (1 t., b. l. 149–155).

Daiktų apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad apžiūrėti protezai, kuriuos savanoriškai pateikė G. E. M.. Matomi dviejų žandikaulių protezai. Protezai pagaminti iš neskaidrios medžiagos. Vieno žandikaulio protezus sudaro 13 dantų. Kitas žandikaulis suskilęs į dvi dalis, jį sujungus į vieną dalį, jį sudaro 13 dantų (1 t., b. l. 158–159).

Savanoriško daiktų pateikimo protokolas, iš kurio nustatyta, kad liudytojas A. M. pateikia savo motinos G. E. M. banko sąskaitos išrašą. Išraše matyti, kad 2022 m. liepos 5 d. nuimti grynieji pinigai – 1200 eurų, 2022 m. liepos 17 d. nuimta 300 eurų (1 t., b. l. 166–168).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. kovo 31 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios nustatyta, kad G. E. M. atliktos nekokybiškos odontologinės procedūros tai rodo nekokybiškai nušlifuoti dantys, ,,kabantys“ dantų tiltų kraštai burnoje, padaryti „,labai, labai“ dideli dantys, gausiai palikta cemento, dėl to atsirado patologinės būklės, sukėlusios sveikatos sutrikdymą: dantenų paraudimą, paburkimą, kraujavimą, dantenų skausmingumą, atsirado didelės dantenų nuospaudos, dideli abiejų žandikaulių sąnarių skausmai, negalėjimas sukąsti dantų, negalėjimas kramtyti, negalėjimas susičiaupti. Šios patologinės būklės sukėlė sveikatos sutrikdymą, kuris užtruko ilgiau nei 10 dienų, todėl šis G. E. M. padarytas sveikatos sutrikdymas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. G. E. M. nustatytas sveikatos sutrikdymas pašalinus protezus ir „cementą“ turėtų išgyti be pasekmių (1 t., b. l. 185–188).

Tarnybinis pranešimas, iš kurio nustatyta, kad patikrinus administracinių nusižengimų registro duomenis apie automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta jog laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. sausio 27 d. užfiksuoti trys administraciniai nusižengimai. 2022 m. lapkričio 13 d. administracinio nusižengimo teisenoje Nr. (duomenys neskelbtini), pridėtoje vaizdo kameros užfiksuotoje nuotraukoje matomas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) matomas šio automobilio vairuotojas kaltinamasis A. G.. 2022 m. rugsėjo 3 d. administracinio nusižengimo teisenoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje neturint tam leidimo, adresu (duomenys neskelbtini), kur kaltinamasis A. G. yra nurodęs savo gyvenamąją vietą. Pridedamos nuotraukos, 3 vnt. Pridedamos CD diske, supakuotame voke atskirai prie bylos (2 t., b. l. 10–12).

Transporto priemonių draudikų biuro duomenų bazės išrašas, iš kurio nustatyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutartis sudaryta 2022 m. lapkričio 14 d., draudėjas A. G., taip pat nurodomos tokios pačios sutartys, sudarytos 2022 m. spalio 12 d., 2022 m. rugsėjo 5 d., 2022 m. rugpjūčio 4 d., 2022 m. liepos 5 d. (2 t., b. l. 13–15).

A. D. elektroninis laiškas, iš kurio nustatyta, kad nurodoma, jog siunčiama: 1. Nuotraukos su jo gamintais protezais; 2. Nuėmus viršutinį tiltą rasta situacija; 3. Nuėmus apatinį tiltą rasta situacija. Pridėtos spalvotos fotonuotraukos 9 vnt. (2 t., b. l. 21–30).

Registruotų kelių transporto priemonių registro išrašas, iš kurio nustatyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 31).

Tarnybinis pranešimas dėl išklotinių analizės, iš kurios nustatyta, kad tyrimo metu buvo paimta „(duomenys neskelbtini)“ telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninių ryšių įeinančių bei išeinančių skambučių išklotinė laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 22 d. iki 2022 m. liepos 22 d. Atliekant gautos išklotinės analizę nustatyta, kad išankstinio apmokėjimo abonentiniu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudotasi laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 22 d. 11:32:02 val., iki 2022 m. liepos 18 d. 11:33:20 val. Minėtas telefono numeris (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas vienu įrenginiu, kurio IMEI – (duomenys neskelbtini). Dažniausia buvo jungtasi prie ryšio operatoriaus bokšto (duomenys neskelbtini) ir po du kartus (duomenys neskelbtini). Analizuojant išklotinę su šiuo mobiliuoju telefono numeriu daugiausiai buvo bendrauta su telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (G. E. M.) ir (duomenys neskelbtini). Su telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (G. E. M.) įvyko 6 įeinantys skambučiai ir 6 išeinantys skambučiai. Pokalbiai vyko apie 2–3 minutes. Pirmasis pokalbis įvyko 2022 m. birželio 22 d. 11:32:02, kuomet telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (G. E. M.) susisiekė su (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną įvyko pokalbiai ir 11:43:18 val. ir 17:51:26 val. Vėliau pokalbiai įvyko tik 2022 m. liepos 6 d. 17:51:26 val., 19:55:22 val. Paskutinis pokalbis įvyko 2022 m. liepos 16 d. 09:28:23, kuomet buvo skambinta į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (G. E. M.) iš ryšio operatoriaus bokšto (duomenys neskelbtini). Daugiau pokalbių su telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (G. E. M.) neįvyko. Bendrauta buvo tik skambučiais (2 t., b. l. 49–50).

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2023 m. sausio 12 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio nustatyta, kad A. G. odontologijos praktikos ar burnos priežiūros praktikos licencija niekada nebuvo išduota (2 t., b. l. 70).

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų raštas, iš kurio nustatyta, kad Kauno klinikų informacinės sistemos duomenimis nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. A. G. stacionare įregistruotas du kartus, nuo 2022 m. gegužės 17 d. iki 2022 m. gegužės 26 d. ir nuo 2022 m. liepos 29 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. Reumatologijos klinikos Reumatologijos skyriuje (2 t., b. l. 91).

Kratos protokolas, iš kurio nustatyta, kad vykdant Kauno apylinkės teismo nutartį buvo atlikta krata, adresu (duomenys neskelbtini). Kratos atlikimo metu medicininės priemonės, įrankiai ir dokumentai galintys turėti reikšmės ikiteisminiam tyrimui nerasti (2 t., b. l. 120–121).

Daiktų apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad apžiūrimas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovintį namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), medicininės priemonės, įrankiai ir dokumentai galintys turėti reikšmės ikiteisminiam tyrimui nerasti (2 t., b. l. 122–124).

Tarnybinis pranešimas, iš kurio nustatyta, kad nagrinėjant bylą teisme, kaltinamasis A. G. pateikė įrankius, kuriais nukentėjusiajai atliko procedūras. Kaltinamasis taip pat paaiškino, kad atnešti elektrinį prietaisą į teismą jis nepajėgė, nes šis daug sveria. Susisiekus su A. G., siekiant suderinti laiką dėl minėto daug sveriančio elektrinio prietaiso paėmimo, A. G. paaiškino, kad šį prietaisą jis nešė į teismą, kur posėdžio metu planavo pateikti teisėjai, tačiau kadangi prietaisas buvo sunkus, pusiaukelėje link teismo, tikslios vietos jis nenurodė, tik paaiškino, jog prie tos vietos yra didelis krūmas, A. G. minėtą daug sveriantį elektrinį prietaisą paliko ant žemės, grįždamas po posėdžio atgal, minėto daug sveriančio elektrinio prietaiso, toje vietoje, kur jį paliko, jis neberado, todėl jo pateikti negali (3 t., b. l. 118–119).

Daiktų apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad apžiūrimas A. G. pateiktas prietaisas ir antgalis, kuriuo nukentėjusiajai atliko odontologines procedūras. Prietaisas skirtas frezavimui, pagamintas iš magnetinėmis savybėmis pasižyminčios medžiagos, su plastikinėmis juodos spalvos detalėmis, prietaisas turi antgalių keitimo mechanizmą. Ant prietaiso matomas pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas antgalis, kuris buvo pateiktas kartu su prietaisu, yra pagamintas iš magnetinėmis savybėmis pasižyminčios medžiagos, antgalio paviršius lygus, ties antgalio viduriu grublėtas paviršius. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta (3 t., b. l. 120–123).

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Sukčiavimo objektyvieji požymiai – apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar turtinės prievolės panaikinimas BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tiesiogine tyčia. Ji sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar kitos turtinės naudos įgijimo būdas.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl savanaudiškų paskatų.

Teismų praktikoje savanaudiškos paskatos apibrėžiamos kaip siekimas turėti iš tam tikros neteisėtos veikos kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims (gauti atlyginimą, užvaldyti turtą, įgyti teises į turtą, išlaikyti turimas turtines vertybes arba faktiškai valdomas ir naudojamas, tarp jų ir neteisėtai, išvengti skolos, turto grąžinimo, alimentų išieškojimo ar mokėjimo, kito asmens išlaikymo ir pan.).

Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad norėdamas įsigyti jam reikalingų vaistų ir neturėdamas tam pinigų, sugalvojo surizikuoti, „pachaltūrinti“. Jis patalpino skelbimą laikraštyje, jame nurodė, kad protezuoja dantis, gali atvykti į namus. Skelbime vieną kartą nurodė savo vardą, kitą kartą – svetimą. Sulaukęs nukentėjusiosios skambučio nuvyko į jos namus, susitarė dėl dantų protezavimo. Prisistatyti jo niekas neprašė, tik nurodė, kad viską išmoko iš savo tėvo. Licencijos verstis odontologo praktika jis neturi, mokslų nebaigęs. Sutarė, kad už vieno danties suprotezavimą jam sumokės 50 eurų, iš viso reikėjo suprotezuoti 26 dantis. Jis nedelsiant pradėjo dirbti, šlifavo dantis, nuvalė akmenis. Pas nukentėjusiąją važiavo gal keturis kartus. Pinigus už darbą (už visų 26 dantų suprotezavimą) jam sumokėjo, kai įdėjo protezus. Jokių pinigų už vaistus ir atvažiavimą iš nukentėjusiosios neėmė. Dantų šlifuoti nukentėjusiajai ir nereikėjo, nes jie buvo nukramtyti, tiesiog nuvalė dantų akmenis. Nukentėjusiajai jokio skausmo nesukėlė, dirbdamas suleido nuskausminamųjų, nukentėjusioji nesiskundė, kad jai skauda ir nesutiko, jog nukentėjusiajai galėjo sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jis buvo įdėjęs tik laikinu cementu sutvirtintus protezus, kad jie nusėstų, po dviejų savaičių turėjo baigti darbą, bet nukentėjusioji pareikalavo grąžinti pinigus ir neleido jam užbaigti darbo.

Taigi, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad odontologijos mokslų jis nėra baigęs, licencijos verstis odontologo praktika neturi ir negali to daryti, visgi, norėdamas gauti atlygį, t. y. pinigų jam reikalingiems medikamentams įsigyti, patalpino skelbimą apie teikiamas odontologines paslaugas, atvykęs pas nukentėjusiąją melagingai nurodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) klinikoje, teigė visko išmokęs iš savo tėvo dantų techniko, prisistatė svetima pavarde, taigi siekdamas įgyti svetimą turtą apsimetė odontologu, o nukentėjusiajai susidariusioje individualioje situacijoje nekilo abejonių, kad kaltinamasis yra odontologas ir turi teisę verstis tokia veikla. Nors kaltinamasis ir sutiko, kad apsimesti odontologu ir protezuoti nukentėjusiajai dantis paskatino būtent siekis gauti turtinę naudą, tačiau kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu iš esmės nesutiko, kad dėl jo atliktų odontologinių procedūrų nukentėjusiajai buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir teigė, kad nukentėjusiajai jokio skausmo nesukėlė, buvo uždėjęs tik su laikinu cementu pricementuotus protezus, kuriuos po dviejų savaičių turėjo suprotezuoti nuolatiniu cementu, o iš nukentėjusiosios gavo ne 1 500 eurų, o 1 350 eurų. Kaltinamasis laikėsi pozicijos, kad nors ir neturi licencijos verstis odontologo praktika, jis dirba ne blogiau už atitinkamus mokslus baigusius odontologus, o nukentėjusiajai darbą atliko puikiai. Visgi tokius kaltinamojo A. G. parodymus paneigia teisiamojo posėdžio duoti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, byloje surinkti rašytiniai ir daiktiniai įrodymai.

Nukentėjusioji G. E. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atvykęs į jos namus kaltinamasis prisistatė B. pavarde, suprato, kad jis odontologas, sutarė, kad už vieno danties suprotezavimą mokės 50 eurų, reikėjo sutvarkyti 26 dantis. Kaltinamasis pradėjo dirbti tą pačią dieną, nežino – jis šlifavo dantis ar valė akmenis, bet jai labai skaudėjo. Sakė kaltinamajam, kad jai skauda, bet kaltinamasis liepė kentėti. Leido jai vaistus į lūpą, bet nepadėjo. Kentėjo skausmą. Kitos dienos rytą kaltinamasis vėl atvažiavo, dantis tvarkė tiesiog lovoje. Nenaudojo jis nei pirštinių, nei chalato. Už vaistus ir atvažiavimą kaltinamajam mokėjo po 100 eurų, o paskutinis apmokėjimas – 1 300 eurų buvo tą dieną, kai įdėjo protezus. Pinigai buvo padėti ant stalo, pats kaltinamasis juos paėmė. Iš viso kaltinamajam sumokėjo 1 500 eurų. Kai jai pradėjo skaudėti dantenas, skambino kaltinamajam, bet jis liepė palaukti, kol protezai nusės, o paskui visai nebeatsiliepė. Sudėjus protezus negalėjo normaliai valgyti, maistas lindo po protezais, skaudėjo burną, šaknis, negalėjo sukąsti, neapsikentusi susisiekė su kitu odontologu. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiosios G. E. M. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs ir nekito viso proceso metu, o apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji parodė iš esmės analogiškas veikų padarymo aplinkybes.

Nukentėjusiosios G. E. M. nurodomas aplinkybes apie tai, kad procedūrų metu jai visgi buvo sukeltas skausmas, patvirtina ir liudytojo A. M. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad jis girdėjo mamą dejuojant, tačiau kaltinamasis liepė pakentėti, ji dejavo ir kai įdėjo formą su koše. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojos A. D. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad nukentėjusioji turėjo patirti itin didelį skausmą, nes pas nukentėjusiąją buvo jautrios, sugedę šaknys, jas reikėjo sutaisyti, dantys buvo šlifuojami nenuskausminus, nes nuskausminamieji turi būti leidžiami į dantenas, į lūpą nenusiskausmina, naudotas pedikiūrui skirtas įrankis, kurio apsukos per mažos, todėl šlifavimas truko ilgą laiką, o dantis nebuvo aušinamas vandeniu.

Kaip jau minėta, kaltinamasis A. G. nesutiko, kad nukentėjusioji procedūrų metu juto skausmą ir savo veiksmais nukentėjusiajai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau aplinkybę, kad kaltinamojo atliktos odontologinės procedūros vis tik sukėlė nukentėjusiajai skausmą ir nustatytas pasekmes patvirtina byloje esančios liudytojos A. D. pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuota nukentėjusiosios burnos ir dantų būklė po kaltinamojo A. G. atliktų darbų, liudytojos A. D. parodymai, specialisto išvada, iš dalies ir liudytojų A. M., R. B., R. S. parodymai, kad praėjus maždaug porai dienų po protezų uždėjimo nukentėjusioji pradėjo jausti didelį skausmą, ji negalėjo kalbėti, valgyti, maistas lindo už protezų.

Liudytoja gydytoja odontologė A. D. parodė, kad vienas nukentėjusiosios dantis buvo su kariesu ir vien šaknys, krūminių dantų šaknys atsidalinusios. Dantys buvo nulūžę, iškritę ar nušlifuoti. Prieš protezuojant, šaknis reikėjo ištraukti, tačiau tas nebuvo padaryta. Nukentėjusiajai dėl netinkamo dantų šlifavimo susidarė pulpitai (danties nervo uždegimai), periodontitai (ūmūs uždegimai pažeidžiantys dantį supančius audinius), palikti atviri nervai. Nukentėjusioji turėjo gerti antibiotikus, atliktos būtinos chirurginės procedūros, tačiau sudėtingesnių operacijų neprireikė. Protezai buvo žymiai per dideli, pricementuoti ne laikinu, o pastoviu cementu. Šiuo atveju nukentėjusiajai padaryti protezai lengvai nusiėmė dėl to, kad jie buvo padaryti ant šaknų, ant dviejų dantų, ant aptrupėjusių dantų. Dantys buvo apšlifuoti kvadratine forma. Nukentėjusioji negalėjo susičiaupti, kalbėti.

Iš kaltinamojo parodymų taip pat matyti, kad jis nesutiko ne tik su nukentėjusiajai nustatytu sveikatos sutrikdymo laipsniu, bet ir ta aplinkybe, kad jis darbus atliko nekokybiškai. Visgi iš specialisto išvados nustatyta, kad G. E. M. atliktas nekokybiškas odontologines procedūras patvirtina nekokybiškai nušlifuoti dantys, ,,kabantys“ dantų tiltų kraštai burnoje, padaryti „labai, labai“ dideli dantys, gausiai paliktas cementas, dėl to atsirado patologinės būklės, sukėlusios sveikatos sutrikdymą: dantenų paraudimą, paburkimą, kraujavimą, dantenų skausmingumą, atsirado didelės dantenų nuospaudos, dideli abiejų žandikaulių sąnarių skausmai, negalėjimas sukąsti dantų, negalėjimas kramtyti, negalėjimas susičiaupti. Šios patologinės būklės sukėlė sveikatos sutrikdymą, kuris užtruko ilgiau nei 10 dienų. Sveikatos sutrikdymas yra nustatytas kompetentingų ekspertų, todėl abejoti anksčiau aptartų įrodymų patikimumu nėra jokio pagrindo. Taigi, šie ankščiau paminėti liudytojų parodymai, byloje surinkti rašytiniai ir daiktiniais įrodymai neginčijamai patvirtina, kad dėl kaltinamojo atliktų odontologinių procedūrų nukentėjusiajai buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaip jau minėta, kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis už atliktas odontologines procedūras iš nukentėjusiosios gavo 1 350 eurų, už dantį po 50 eurų, o buvo 26 dantys. Daugiau pinigų jis neėmė. Vis tik tokius kaltinamojo parodymus teismas atmeta kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją siekiant sušvelninti savo atsakomybę. Visų pirma pažymėtina, kad jei, kaip nurodo kaltinamasis, jis gavo tik po 50 eurų už dantį, o iš viso buvo suprotezuoti 26 dantys, tokiu atveju, jis turėjo gauti ne 1 350 eurų, o 1 300 eurų, tačiau už ką buvo sumokėti papildomi 50 eurų, dėl kurių, anot kaltinamojo, nebuvo tartasi, kaltinamasis nepaaiškino. Tuo tarpu nukentėjusioji G. E. M. parodė, kad kaltinamajam sumokėjo 1 500 eurų, t. y. 1 300 eurų už suprotezuotus dantis, o 200 eurų už vaistus ir kurą, paminėtą 200 eurų sumą dalimis po 100 eurų kaltinamajam padavė jos sūnus A. M.. Aplinkybę, kad kaltinamajam buvo sumokėta būtent 1 500 eurų suma teisiamojo posėdžio metu parodė ir liudytojai A. M. bei R. B.. Nors liudytojai A. M. ir R. B. yra nukentėjusiosios atitinkamai sūnus ir anūkas, vis tik teismas neturi jokio pagrindo netikėti tokiais liudytojų parodymai, kadangi jų parodymai nekito viso proceso metu, o prieš duodami parodymus liudytojai buvo prisaikdinti, įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, šiuos liudytojų parodymus iš dalies patvirtina ir byloje esantis G. E. M. banko sąskaitos išrašas, iš kurio nustatyta, kad 2022 m. liepos 5 d. nuimti grynieji pinigai – 1 200 eurų, o 2022 m. liepos 17 d. – 300 eurų, t. y. būtent tokia suma, kurią nukentėjusioji nurodė sumokėjusi kaltinamajam. Be kita ko, pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam reikalingi vaistai buvo labai brangūs, jam reikėjo 1 500 eurų vaistams įsigyti, todėl ir nusprendė „pachaltūrinti“, kas iš esmės patvirtina, kad kaltinamasis apgaulės būdu siekė įgyti būtent jam reikalingą 1 500 eurų sumą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis neigė, kad nukentėjusiajai atliko kokias nors odontologines procedūras, vis tik teisiamojo posėdžio metu savo kaltę jis pripažino. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, aplinkybę, kad nukentėjusiajai odontologines procedūras atliko būtent kaltinamasis A. G. patvirtina asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, iš kurių nustatyta, kad nukentėjusioji G. E. M. ir liudytojai A. M., R. B., R. S. atpažino kaltinamąjį kaip odontologą, kuris atvyko pas nukentėjusiąją suprotezuoti dantis, jie taip pat nurodė, kokia transporto priemone jis atvažiavo, nukentėjusioji įvardijo automobilio valstybinį numerį. Tuo tarpu liudytoja R. M. parodė, kad prieš maždaug 8 – 10 metų kaltinamasis už asmenines lėšas įsigijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurį kaltinamojo prašymu įregistravo savo vardu, tačiau pati paminėtu automobiliu nesinaudojo, jo nedraudė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad paminėtą automobilį draudė pats kaltinamasis, įskaitant ir kaltinime nurodytą laikotarpį. Be to, byloje esančios telefoninių pokalbių išklotinės patvirtina, kad nukentėjusioji kontaktavo su skelbime nurodytu telefono abonentu, tuo tarpu kaltinamasis patvirtino, kad jis skelbime nurodė savo asmeninį telefono numerį, tačiau šiuo metu juo nebesinaudoja. Tai, kad kaltinamasis vis tik naudojo apgaulę siekdamas turtinės naudos, patvirtina ir tos aplinkybės, kad kaltinamasis prisistatė ne savo vardu, kadangi nukentėjusiajai kaltinamasis prisistatė A. B. vardu, tokį vardą nurodė ir skelbimo užsakymo formoje, tuo tarpu leidimo, licencijos verstis odontologo praktika leidimo jis neturėjo, nors norėdamas gauti turtinės naudos apsimetė būtent odontologu.

Kaltinamasis A. G., nors ir prisipažino, kad apsimesdamas odontologu iš savanaudiškų paskatų protezavo nukentėjusiajai dantis, tačiau nesutiko su jai nustatytu sveikatos sutrikdymo laipsniu, teigė, jog darbus atliko tinkamai, ne blogiau nei kiti, nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų nepripažino, nuoširdaus gailesčio neparodė, savo elgesio kritiškai nevertino, nesutiko su padarytos turtinės žalos dydžiu, todėl kaltinamojo prisipažinimo teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažįsta.

Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų rūšis, – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir vienas apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte; į nusikalstamų veikų stadiją, – veikos baigtos; į kaltės formą ir rūšį, – veikos padarytos tyčia, suvokiant daromų veikų pavojingumą; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, socialinį statusą, – laikomas neteistu, anksčiau teistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, dėl, kad neturėdamas licencijos vertėsi odontologo praktika (2 t., b. l. 133–154), vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 155–156), Sodros duomenimis nedirbantis (2 t., b. l. 157–158), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje konsultuotas/gydytas (2 t., b. l. 72), viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus įskaitoje įrašytas (2 t., b. l. 74–76, 82), viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos (duomenys neskelbtini) padalinio Psichikos sveikatos centre lankėsi, gydėsi (2 t., b. l. 92), teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad įtariamos nusikalstamos veikos įvykdymo metu tiriamasis A. G. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu tiriamasis A. G. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Įtariamasis gali būti apklausiamas ikiteisminiame tyrime ir dalyvauti teisme bei duoti parodymus. Dėl psichinės būsenos tiriamajam A. G. priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės netaikytinos (2 t., b. l. 6–9), neįgalus (3 t., b. l. 89–94), į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto ar laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

Kaltinamasis A. G. neišreiškė sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę, todėl ši bausmės rūšis jam neskirtina, be to ši bausmės rūšis nenumatyta BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Kaltinamajam, už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą, taip pat neskirtina ir baudos bausmė, kadangi kaltinamasis yra pensinio amžiaus, nedirba, nusikalstamas veikas įvykdė siekdamas pasipelnyti, norėdamas įsigyti jam reikalingų itin brangių medikamentų, sunkios sveikatos būklės, byloje pareikštas civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, todėl teismo vertinimu paskirta bauda jam gali būti per sunki finansinė našta ir nepasieks bausmei keliamų tikslų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, skirtina artima vidurkiui – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą. Kaltinamajam už BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina artima vidurkiui – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmei, paskirtai pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą, apimant švelnesnę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, paskirtą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, prieš tai pagal bausmių keitimo taisykles, pakeistą į 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir kaltinamajam A. G. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. E. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 500 eurų turtinės žalos ir 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 65–67). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad turtinę žalą sudaro 1 500 eurų suma už nekokybiškai suteiktas odontologines paslaugas. Neturtinę žalą nukentėjusioji grindžia tuo, kad visas dantų protezavimo procesas buvo labai skausmingas, šlifuojant dantis nenaudoti nuskausminamieji. Dėl patirto stipraus skausmo pablogėjo širdies veikla. Įdėjus protezus negalėjo valgyti, keletą mėnesių juto skausmą, dėl blogai suprotezuotų dantų teko kentėti didelius skausmus, patyrė ilgalaikius nepatogumus, prasidėjo dantenų uždegimas, kadangi protezai trukdė kalbėti, ėmė mažiau bendrauti su namiškiais, po protezais kaupėsi maistas, kurio nebuvo galimybių išvalyti.