Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. P. ir pareigūnei, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, tyrėjai Linai Martišienei, išnagrinėjusi

A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), bedarbio, 7 klasių išsilavinimo, vedusio, teisto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK VPS Prevencijos poskyrio tyrėja Lina Martišienė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. P. už tai, kad jis 2011 m. lapkričio 26 d. apie 15:30 val. Pakruojo mieste, (duomenys neskelbtini), kavinėje-bare „K.“ išplūdo necenzūriniais žodžiais barmenę-praktikantę J. S., tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t.y., padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., kadangi įvykdė nedidelį chuliganizmą.

Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnis numato administracinę atsakomybę asmeniui, padariusiam nedidelį chuliganizmą, kuris apibrėžiamas kaip necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinti ir akcentuoti Lietuvos Respublikos BK 284 str. ir ATPK 174 str. numatytų veikų požymių panašumai ir skirtumai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą nurodė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymių išorinius panašumus su BK 284 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo ir ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo išoriniais požymiais. Kasacinis teismas pažymėjo, kad šiose normose įtvirtintų dispozicijų turinys, apibūdinantis išorinius veikų požymius, yra panašus, esminis skirtumas yra tas, kad BK 284 straipsnio 1 dalies sudėtis yra materialioji, numatanti, jog įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Tuo tarpu BK 284 straipsnio 2 dalyje numatyta veika visuomenės tvarka ar rimtis yra trikdoma, o administraciniu teisės pažeidimu viešoji tvarka ir žmonių rimtis yra pažeidžiama. Teismas, akcentuodamas baudžiamosios teisės priemonėmis saugomus viešosios tvarkos pažeidimo požymius, nurodė, kad įstatyme išvardintais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti, kaip minėta, sutrikdoma (BK 284 str. 1 d.) arba trikdoma (BK 284 str. 2 d.) visuomenės rimtis ar tvarka. Teismų praktika visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laiko veiksmus, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ir šokiruoti. Visuomenės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ir darbas, padaryta turtinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. (pvz. LAT 2011-10-18 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011, LAT 2008-04-29 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180/2008, LAT 2008-06-18 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248/2008 ir t.t.). Be to, atribojant baudžiamąją ir administracinę atsakomybę, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, pasisakydama dėl BK 284 straipsnio 2 dalies ir ATPK 174 straipsnio atribojimo, konstatavo, jog BK 284 straipsnio 2 dalies ir ATPK 174 straipsnio dispozicijoje numatytos veikos apibūdintos panaudojant iš esmės tuos pačius vertinamuosius požymius, todėl griežtai apibrėžtų baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijų šiuo metu nėra. Todėl atribojant reikėtų vadovautis ne vien BK ir ATPK normų tekstais, bet ir ATPK 9 straipsnio 2 dalies nuostata, reikalaujančia atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, kilusius padarinius, viešosios tvarkos specifiką (LAT nutartis Nr. 2K-178/2005).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnio 2 dalį atsako tas, kuris viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Iš straipsnio dispozicijos matyti, kad aptariama veika gali būti padaryta dviem alternatyviais būdais – necenzūrinių žodžių vartojimu arba nepadoriu elgesiu. Veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje, kuri teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-670/2002, „Teismų praktika“ Nr. 18, Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K–670/2002, 2K-178/2005, 2K–796/2007, 2K–210/2008 ir kt.). Įstatymas nereikalauja, kad dėl kaltininko elgesio būtinai būtų sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, pakanka to, kad kaltininkas savo veiksmais sukelia pavojų, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyti. BK 284 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kitaip tariant, kai kaltininkas suvokia pavojingą savo veikos pobūdį ir nori taip veikti. Kaip minėta, šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje aprašytas baudžiamasis nusižengimas atskiriamas nuo Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje aprašyto administracinio teisės pažeidimo pagal veikos pobūdį, kuris nustatomas atsižvelgiant į veiksmų intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, jų skaičių, viešosios vietos specifiką (apeigų atlikimo vieta ar neformalaus bendravimo vieta).

Nagrinėjamos bylos duomenys rodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu A. P. inkriminuotas teisės pažeidimas, numatytas ATPK 174 straipsnyje, kuris nustato administracinę atsakomybę už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Kaltinime, suformuluotame A. P., nurodyta, jog jis kavinėje-bare „K.“ išplūdo necenzūriniais žodžiais barmenę-praktikantę J. S., tuo savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš bylos duomenų: administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 1), nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (b.l. 2-3), protokolo-pareiškimo (b.l. 4), apžiūros protokolo su fotolentele (b.l. 5-9), liudytojų Vilmos Jokantienės (b.l. 10-11), J. G. (b.l. 12-13), J. S. (b.l. 14-15), M. B. (b.l. 16-17) apklausos protokolų, matyti, jog A. P. veiksmai barmenės-praktikantės J. S. atžvilgiu 2011-11-26 apie 15:30 val. atlikti būtent viešoje vietoje – kavinėje-bare K., A. P. nepadoriu elgesiu – visuomenėje netoleruotinu ir akivaizdžiai įžeidžiančiu, tiek visuomenės, tiek pačios barmenės-praktikantės J. S. orumą žeminančiu elgesiu kitų asmenų akivaizdoje, o būtent kartu su A. P. buvusio kavinėje-bare M. B. ir barmenės J. G. akivaizdoje, pavadino J. S. „karve“, pakomentuodamas, jog jis atėjo ne į fermą, reiškė nepasitenkinimą barmenės-praktikantės rankoms, liepdamas prieš kitą kartą nešant valgyti jas nusiplauti, komentuodamas nuo jos sklindantį kvapą, kviesdamas J. S. pasikalbėti ir jai nepriėjus, išvadindamas „“karve, „storule“ ir pan. Kaip matyti iš liudytojų M. B., J. G. bei J. S. parodymų, užfiksuotų liudytojų apklausos protokoluose (b.l. 12-13, 14-15, 16-17), tokį A. P. elgesį girdėjo ir jo veiksmus matė tiek M. B., tiek kavinės-baro barmenė J. G., tiek, be abejonės, pati J. S., kurios atžvilgiu A. P. atliko šiuos veiksmus. Dėl A. P. nepadoraus, akivaizdžiai žeidžiančio žmogaus orumą bei netoleruotino elgesio, barmenė J. G., nors ir būdama antrame kavinės-baro aukšte, išgirdusį kilusį triukšmą ir J. S. įžeidinėjimus („karve tu, mėsos gabale“), liepė jai eiti į virtuvę, o ji pati liko su klientais. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, A. P. nepasitenkinimą jį aptarnaujančia barmene-praktikante išreikšdamas nevienkartiniais, besitęsiančiais veiksmais, kuriais, įvertinus asmens pasirinktą tokių santykių aiškinimosi vietą bei nepriimtiną visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdą, parodė nepagarbą visuomenei, trikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pažeisdamas nukentėjusiosios ir šalia jos buvusių asmenų interesus, kai būtent viešoje vietoje tikimasi didesnės tolerancijos ir pagarbos kitiems žmonėms.

Kaip minėta, atribojant BK 284 str. ir ATPK 174 str. įtvirtintus veikos požymius, reikėtų vadovautis ne vien BK ir ATPK normų tekstais, bet ir ATPK 9 straipsnio 2 dalies nuostata, reikalaujančia atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį. Šiuo atveju pažymėtina, jog ATPK 9 straipsnio 2 dalis numato, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Taigi pažeidimai, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nėra ATPK reguliavimo dalykas, todėl tais atvejais, kai paaiškėja, kad padarytas pažeidimas atitinka nusikalstamos veikos sudėtį, taikoma (duomenys neskelbtini) ir 258 straipsniuose įtvirtinta procedūra, numatanti, jog jeigu nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) įsitikina, kad pažeidimas turi nusikaltimo požymių, jis perduoda medžiagą prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui (ATPK 258 str.), o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama ((duomenys neskelbtini) str.). Taigi, įvertinus A. P. nepadorų elgesį ir vietą, kurioje buvo jie atlikti, t.y. kavinę-barą - viešą vietą, kurioje buvo ir viską girdėjo be paties A. P. ir nukentėjusiosios J. S., J. G. bei M. B., ir dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, kad joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl tokių A. P. veiksmų galėjo patirti nepatogumų, teismo nuomone, anksčiau aptartos veikos padarymo aplinkybės leidžia teigti, kad A. P. elgesys negali būti įvertintas kaip nedidelis chuliganizmas, nes aiškiai pranoksta ATPK 174 str. dispozicijoje aprašytos veikos pobūdį. Be to, iš bylos duomenų akivaizdu, kad A. P. išsakytos aiškiai netinkamo ir nepadoraus turinio frazės ir žodžiai, jų vartojimo kontekstas J. S. atžvilgiu, A. P. pasakytų žodžių adresavimas žmogui, akivaizdžiai žeidė pačią nukentėjusiąją ir aplinkinius, o pats A. P. suvokė savo nepadoraus elgesio pobūdį ir įvertinus byloje užfiksuotus duomenis, norėjo taip elgtis. Todėl, įvertinus bylos medžiagą, teismas mano, jog A. P. veiksmuose yra BK 284 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymių. Kadangi ATPK 258 straipsnis administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantį teismą įpareigoja inicijuoti ikiteisminio tyrimo pradėjimą, jei tiriant įrodymus yra nustatomi nusikalstamos veikos požymiai ir teismas įsitikina, kad nagrinėjama veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, jis gali priimti tik vienos rūšies sprendimą – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, o bylos medžiagą perduoti ikiteisminio tyrimo subjektams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. N12-1599/2004, 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-6225/2009, 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-7954/2010 ir kt.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, A. P. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnį nutraukti ir medžiagą perduoti Pakruojo rajono apylinkės prokuratūrai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 224 str., 251 str., 258 str., 281 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 2 d., 288 str., 302² str., 302⁴ str., teisėja

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnį, nutraukti.

Nutarimui įsiteisėjus, medžiagą perduoti Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.