Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-40-300/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-01
Bylos Nr.: 1A-40-300/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-06858-2022-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Boleslovas Kalainis, Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
Nuteistasis: A. V.
Advokatai: Arvydas Aranauskas

Kategorijos

1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-40-300/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06858-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.11.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.5.; 2.4.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Elonai Puščiuvienei,dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui,nuteistojo A. V. gynėjui advokatui Arvydui Aranauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. gynėjo advokato Arvydo Aranausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus visiško sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 3 mėnesių 21 dienos laisvės atėmimo bausme, A. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams 21 dienai.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas A. V. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. vasario 27 d. 05.00 val. iki 2022 m. vasario 28 d. 15.10 val. (viena para) ir nuspręsta laikyti, kad A. V. yra atlikęs vieną arešto parą.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 154,50 Eur turtinės žalos atlyginimo patenkintas pilna apimtimi ir iš A. V. priteista 154,50 Eur Privalomajam sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. V. nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui - sugyventinei A. S., o būtent: 2022 m. vasario 26 d., apie 20.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip devyniolika smūgių nukentėjusiajai A. S. į įvairias kūno vietas, taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - poodines kraujosruvas dešinėje kaktos pusėje, nosies nugarėlėje, apatinėje lūpoje, apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, abiejuose pečiuose, abiejuose žastuose, dešinėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose, dešinėje nugaros pusėje, pogleivinę kraujosruvą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimus kairiame žande, kairėje alkūnėje, pilvo srityje, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2022 m. vasario 27 d., apie 04.30 val., to paties namo koridoriuje, tyčia peiliu dūrė nukentėjusiajai A. S. į kairę ranką, taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - durtinę-pjautinę žaizdą kairiame žaste.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. V. gynėjas adv. A. Aranauskas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 25 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – A. V. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį išteisinti.

2.1. Teigia, kad teismas, vertindamas įrodymus, iš esmės vadovavosi tik selektyviai atrinktais ir kaltinimui palankiais prieštaringais bylos duomenimis, apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė prielaidomis, nepagrįstai nesirėmė in dubio pro reo principu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nesutinka su teismo išvadomis, kad įrodyta, jog A. V. 2022 m. vasario 27 d. apie 04.30 val. padarė durtinę-pjautinę žaizdą nukentėjusiajai vien dėl to, kad jis prieš nukentėjusiosios sužalojimą buvo arčiausiai nukentėjusiosios, nes tokias išvadas teismas padarė nepašalinęs abejonių dėl A. V. kaltės, be to, nei vienas liudytojas ar nukentėjusioji nematė minėto įvykio, neaišku kokiu įrankiu buvo sužalotas nukentėjusiosios kairės rankos žastas, kadangi įrankis nebuvo įvardintas, jis nebuvo surastas, todėl nukentėjusioji galėjo susižaloti ir bėgdama per tamsią ir neapšviestą verandą pas S. M.. Teigia, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nukentėjusiosios parodymus, jog ji nematė, ar A. V. turėjo peilį ir juo dūrė, tik taip galvoja, nes jis vienintelis galėjo ją vytis, be to, galėjo ir pati bėgdama kur stipriai atsitrenkti, visur koridoriaus sienose yra visokių vinių. Pažymi, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivi, jai nustatytas 1,65 prom. girtumas. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ar teisme visiškai nebuvo vertinama, ar žmogus, turintis tokį girtumo laipsnį, eidamas tamsiu kambariu, kuriame yra įvairių aštrių sodo įrankių, atvirų vinių sienose, galėjo susižaloti pats. Be to, nebuvo vertinama, ar tokio girtumo asmuo negalėjo įvykio aplinkybes suprasti iškreiptai. Be to, teismas vadovavosi neblaivios nukentėjusiosios iškelta įvykių versija, nors ir nėra jokių kitų tiesioginių A. V. kaltės įrodymų ir nukentėjusiajai pačiai abejojant, ar A. V. iš tiesų atliko jam inkriminuotą veiksmą. Atkreipia dėmesį į tai, jog įvykio apžiūros metu nebuvo rasta jokių kraujo dėmių, o vienintelės kraujo dėmės buvo tik verandoje ant užuolaidų, todėl nesuprantama, kaip teismas galėjo padaryti išvadą, jog A. V. sužalojo nukentėjusiąją padarydamas jai durtinę žaizdą pastato viduje. Pažymi, jog nebuvo paneigta abejonė, kad peiliu sužaloti nukentėjusiąją galėjo ne tik langą išdaužęs S. M. ar su juo atvykęs asmuo, kaip teisme teigė J. L. ir A. V., bet ir J. L., kuri įvykio metu buvo kartu su A. V. ir nukentėjusiąją. Mano, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nukentėjusiajai durtinę – pjautinę žaizdą kairiame žaste padarė būtent A. V., nes prieš nukentėjusiosios sužalojimą jis buvo arčiausiai nukentėjusiosios. Pažymi, kad nebuvo nubrėžta jokia įvykio schema, todėl neaišku, kuriose tiksliai vietose stovėjo A. V., J. L., nukentėjusioji bei kokią įtaką jų atstumas nuo nukentėjusiosios turėjo galimybei sužaloti nukentėjusiąją. Nebuvo vertinama, ar J. L. negalėjo pasiekti nukentėjusiosios per ištiestos rankos ilgį, todėl mano, kad teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, jog minėta veiksmą padarė A. V.. Taip pat akcentuoja tai, kad A. V. visą laiką neigė savo kaltę dėl nukentėjusiosios sužalojimo peiliu, todėl mano, kad ikiteisminio tyrimo metu neradus įrankio, kuris buvo panaudotas sužalojant nukentėjusiąją, neradus jokių kraujo dėmių vietoje, kurioje teismas pripažino veiką buvus atliktą, taip pat nesant jokių tiesioginių liudytojų, mačiusių A. V. veiksmus žalojant nukentėjusiąją bei net pačiai nukentėjusiajai abejojant kad A. V. minėtą veiksmą atliko, turėjo būti vadovaujamasi in dubio pro reo principu.

2.2. Gynėjas skunde taip pat teigia, kad niekas tiesiogiai nematė jokio A. V. smurto ar atliktų smūgių, priešingai, liudytojai patvirtino, jog matė, kad nukentėjusioji, vartodama svaigalus, pati buvo nukritusi tualete ant plytos, ant pečiaus bei nuo suoliuko. Dėl to mano, kad išvada, jog būtent A. V. smūgiavo nukentėjusiajai 19 kartų buvo priimta neturint jokių tiesioginių to įrodymų, išskyrus pačios nukentėjusiosios, kuri visą įvykio dieną, buvo neblaivi, parodymais, jos pasakojimu liudytojui S. M. apie tas pačias aplinkybes bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 279/2022(04) nurodytus duomenis. Atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiosios papasakotos aplinkybės galėjo būti išgalvotos, o ir S. M. ji galėjo papasakoti netikras, išgalvotas ar dėl neblaivios nukentėjusiosios būsenos neteisingai interpretuotas aplinkybes, kurias S. M., tikėtina, suvokė kaip iš tiesų buvusias. Pažymi, kad specialisto išvadoje nustatyti nukentėjusiosios patirti sužalojimai savaime neįrodo nei neteisėtų A. V. atliktų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir nukentėjusiosios patirtų sužalojimų.

2.3. Gynėjas teigia, kad nukentėjusiosios parodymai yra išgalvoti, nes nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės dėl tariamų smūgių kiekio buvo nevienodos ir nuolat kito, kaskart nurodant vis didesnį smūgių kiekį. Nurodo, kad tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad buvo smūgiuota vos vieną kartą ir pažymėta, jog sužalojimai užfiksuoti tik ant kairiojo peties ir dešiniojo lūpos kampo, jokių kitų sužalojimų nebuvo pažymėta. 2022 m. vasario 27 d. ligoninės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad A. S. dėl kairio žasto durtinės žaizdos gydoma traumatologijos skyriuje. Pastebi, kad jokių kitų sužalojimų ligoninės pranešime nebuvo nurodyta, o nukentėjusioji nesiskundė jokiais kitais skausmais. Nukentėjusiosios 2022 m. vasario 28 d. apklausos protokole nurodyta, kad A. V. sudavė apie 10 smūgių į įvairias kūno vietas, o teisme, t. y. jau sužinojus kiek tiksliai kraujosruvų nukentėjusiajai buvo nustatyta, nukentėjusioji nurodė, esą A. V. smūgiavo jau apie 16 kartų. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad specialisto išvadoje nustatyta, jog nors nukentėjusiosios patirti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (t. y. 2022 m. vasario 27 d.), tačiau teismas nepagrįstai neatsižvelgė į įvykio dienos eigą bei į tai, kad nukentėjusioji ne visą laiką praleido kartu su A. V. bei šias aplinkybes patvirtino pati nukentėjusioji, nurodydama, kad apie 18.00 val. ji kartu su R. G. išėjo į parduotuvę nupirkti alkoholio. Nurodo, kad A. V. teisme parodė, jog nukentėjusioji vakare, apie 20.00 val. kartu su R. G. nuėjo į parduotuvę nupirkti alkoholio, o grįžo į namus iki 22.00 val. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo tirta, kur ir su kuo nukentėjusioji tuo metu buvo susitikusi, nebuvo tirta aplinkybė, ar ji nebuvo susitikusi su S. M., nebuvo aiškintasi, ar ji tuo metu su S. M. nebendravo apie jų santykius ar jų nutraukimą, nebuvo tirta versija, ar prieš nukentėjusiąją galėjo smurtauti ir koks kitas asmuo, o ne A. V.. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nukentėjusioji kurį laiką buvo atskirai nuo A. V. su S. M. 2022 m. vasario 27 d. apie 04.30 val., kuomet jos nematė nei vienas kitas liudytojas, tik S. M., bei visiškai neaišku, ar S. M. pats tuo metu nesužalojo nukentėjusiosios. Be to, nebuvo tirta, kur nukentėjusioji leido laiką iki išgertuvių įvykio dieną ir ar galėjo būti sužalota iki tol. Pažymi, jog dauguma sužalojimų buvo uždengti rūbais, todėl sugėrovai galėjo nepastebėti, kad nukentėjusioji grįžo namo sužalota, o be to, nei vienas liudytojas parodė, jog matomose vietose esantys sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiajai ne kartą išgertuvių metu nukritus tualete, ant pečiaus bei nuo suoliuko.

2.4. Gynėjas teigia, kad teismas, pripažindamas A. V. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nevertindamas visų abejonių ir įrodymų prieštaravimų, ne tik nepagrįstai nesirėmė in dubio pro reo principu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, bet ir kaip matyti iš nuosprendžio, nukentėjusiosios parodymus laikė lemiančiu įrodymu, patvirtinančiu A. V. kaltę nežymiai sutrikdžius nukentėjusiajai sveikatą. Kitų įrodymų, patvirtinančių A. V. kaltę byloje nėra. Pažymi, kad kitų byloje esančių liudytojų parodymai, kuriais grindžiamas nuosprendis, atspindi ne jų stebėto įvykio aplinkybės, o iš esmės tik atkartoja nukentėjusiosios parodymus.

2.5. Gynėjas taip pat skunde teigia, kad teismo išvada, jog A. V. smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, patvirtina nukentėjusiosios skambutis liudytojui S. M., kuriuo pastaroji prašė ją gelbėti, ryte iškviesti policijos pareigūnus, yra neteisinga, pažeidžianti in dubio pro reo principą. Pažymi, kad išskyrus faktą, kad minėtas skambutis iš tiesų buvo įvykęs, yra visiškai neaišku, apie ką minėto skambučio metu kalbėjosi nukentėjusioji ir S. M., kadangi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo pateiktas tokio skambučio garso įrašas, nėra nei vieno liudytojo, kuris patvirtintų girdėjęs nukentėjusiosios žodžius apie prieš ją A. V. naudotą smurtą. Atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio vakarą apie 04.59 val., kuomet atvyko policijos pareigūnai, nukentėjusioji buvo viena su S. M. ir būdami vieni jie galėjo suderinti savo pozicijas dėl įvykio eigos. Gynėjas skunde pažymi, kad tai, jog nukentėjusioji galimai melavo apie skambučio S. M. turinį, įrodo aplinkybė, kad ji esą prašė S. M. ne ateiti pačiam, o paskambinti bendruoju pagalbos telefonu ir iškviesti policiją, tačiau, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, bendruoju pagalbos telefonu S. M. neskambino, priešingai, policiją iškvietė pats A. V.. Pastebi, kad tariamai patyrusi smurtą ir turėdama galimybę pati pasinaudoti telefonu, nukentėjusioji pati neskambino bendruoju pagalbos telefonu, nekvietė nei policijos, nei greitosios medikų pagalbos, o dėl neaiškių priežasčių skambino S. M., kuris tuo metu išgėrinėjo su draugu. Dėl to gynėjas teigia, kad nukentėjusiosios skambutis S. M. nepatvirtina A. V. smurto nukentėjusiosios atžvilgiu fakto, o priešingai, sukelia dar daugiau abejonių dėl tikrosios įvykių eigos.

2.6. Gynėjas skunde nurodo, kad bendrojo pagalbos centro ataskaita bei skambučio stenograma patvirtina, kad 2022 m. vasario 27 d. 04.41 val. pagalbą telefonu kvietė būtent A. V. ir nurodė, kad „kaimynai laužias į vidų, greičiau važiuoket“, kad nereikalinga nei greitoji pagalba, nei policija, kad langą išdaužė rankomis. Pastebi, kad šio skambučio metu A. V., įvardindamas įsilaužiančius asmenis, naudojo daugiskaitą, nurodydamas, kad ne kaimynas, o kaimynai. Aplinkybė, jog S. M. atvyko į A. V. namus ne vienas yra ne tik tikėtina, bet logiška, kadangi S. M. įvykio naktį girtavo su draugu, todėl tikėtina, kad būtent su juo, o ne vienas atvyko į įvykio vietą. Dėl to mano, kad teismas nepagrįstai atmetė tiek J. L., tiek A. V. versiją, jog S. M. į A. V. namus atvyko ne vienas, o su draugu, nes esą policijos pareigūnams jie pasakojo tik apie vieną prie jų namo atėjusį S. M., o antras nežinomas asmuo jų parodymuose atsirado tik apklausiant teisme. Dėl to nepagrįstai teismas atmetė versiją, kad peiliu nukentėjusiąją galėjo sužaloti tiek S. M., tiek su juo atvykęs asmuo. Be to, A. V. skambutis BPC įrodo, kad jis neturėjo jokio motyvo ar paaiškinamos priežasties žaloti nukentėjusiąją, priešingai nei liudytojas S. M., kuris atvyko į A. V. namus su kitu, nenustatytu asmeniu, ir kurie nežinojo apie policijos iškvietimą.

2.7. Gynėjas teigia, kad kaip liudytojo apklausto nukentėjusiosios sugyventinio S. M. parodymai neturi įrodomosios reikšmės, nes jų turinys nenustato nei neginčijamų faktų, nei išvadų, kad nukentėjusiajai įvairius sužalojimus padarė A. V.. Pažymi, kad liudytojas S. M. nematė nei kaip A. V. sudavė 19 smūgių nukentėjusiajai, nei nukentėjusiajai buvo padaryta durtinė žaizda. Teigia, kad liudytojo S. M. parodymus teismas turėjo vertinti itin kritiškai, nes jis, būdamas nukentėjusiosios sugyventiniu, yra subjektyvus, šališkas, be to, jis pirmą kartą buvo apklaustas po įvykio praėjus ilgam laiko tarpui. Dėl to gynėjas neatmeta galimybės, kad liudytojas S. M. ir nukentėjusioji, išsprendę tarpusavio santykius ir pradėję vėl kartu gyventi, turėjo pakankamai laiko ir galėjo suderinti savo parodymus ir laikytis bendros pozicijos. Gynėjas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas S. M. parodė, jog jis įvykio metu buvo supykęs ant A. V. ir/ar galimai ant nukentėjusiosios, todėl turėjo suinteresuotumą pakenkti ir atkeršyti A. V., o gal ir galimai iš pykčio sužaloti nukentėjusiąją. Dėl to gynėjas neatmeta galimybės, jog liudytojas S. M., girtaudamas su draugu, planavo užpulti A. V. ir nukentėjusiąją, ir taip atkeršyti už tai, jog nukentėjusioji jį paliko. Atkreipia dėmesį į liudytojo S. M. nurodytas aplinkybes, kad įvykio dieną, jis išdaužęs langą, matė, jog virtuvėje A. V. nenorėjo paleisti A. S., stipriai ją laikė už kažkurios rankos, o A. S. sakė ją paleisti, ji nori išeiti, kad tada A. V. paleido A. S., kad A. S. išėjo iš namo laikydamasi už kairės rankos, žemiau peties, jai labai stipriai bėgo kraujas. Iš įvykio apžiūros protokolo matyti, kad verandoje, po dešine puse, ant lango, pakabintos užuolaidos, ant kurių matosi raudonos spalvos, galimai kraujo dėmės, kad verandoje ant žemės ar kitur, panašių dėmių nėra. Teigia, kad šios nurodytos aplinkybės kelia pagrindą abejoti liudytojo S. M. nurodyta įvykių eiga ir juo labiau ne patvirtina, o paneigia A. V. kaltę sužalojus nukentėjusiąją.

2.8. Nurodo, kad teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 279/2022(04) nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti sukelti užduotyje nurodytu metu. Atkreipia dėmesį į tai, kad tokia išvada nesudaro pagrindo spręsti, kad sužalojimai nukentėjusiajai buvo sukelti būtent tik išgertuvių 2022 m. vasario 26 d. vakaro, 2022 m. vasario 27 d. nakties metu, nes atsižvelgus į išvadoje pateiktą formuluotę dėl sužalojimų padarymo meto, negalima atmesti, kad sužalojimai atsirado ir anksčiau, t. y. prieš vieną ar dvi dienas, kai nukentėjusioji dar gyveno su S. M., o ne su A. V..

2.9. Gynėjas skunde teigia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, nesirėmė jokiais kitais įrodymais, besąlygiškai leidžiančiais konstatuoti A. V. neteisėtą veikimą prieš nukentėjusiąją, be to, ne tik nepašalino byloje kilusių abejonių ir prieštaravimų, neatliko įrodymų tyrimo, bet ir nesurinko naujų ir (ar) neginčijamų naujų įrodymų, patvirtinančių A. V. kaltę, nepateikė objektyvių aplinkybių, kodėl nuteistojo parodymus dėl įvykio atmetė, kaip nepagrįstus ir neteisingus. Ikiteisminio tyrimo veiksmų spragos nebuvo ištaisytos teisme, todėl nuosprendis A. V. atžvilgiu negali būti grindžiamas vien prielaidomis ir abstrakčiais parodymais, o visas abejones ir neaiškumus, kurių nėra galimybės pašalinti, teismas turėjo aiškinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nurodo, kad byloje esantys duomenys iš esmės tik patvirtina, kad nukentėjusioji patyrė įvairius kūno sužalojimus, tačiau negalima vienareikšmiškai spręsti, nei kokiu tiksliai metu jie atsirado, nei kas juos sukėlė. Dėl to tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, neatskleidė įrodymų tarpusavio ryšio, nenurodė, kuriais konkrečiai įrodymais grindžiamos teismo išvados. Byloje esantys surinkti įrodymai, iš jų kiekvienas atskirai ne tik savaime neįrodo, kad A. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau, netgi sugretinus šiuos duomenis tarpusavyje ir įvertinus juos kartu, nesudaro visumos, kurios pagrindu A. V. pagrįstai pripažintas kaltu. Be to, teismas netyrė, nesiaiškino ir tinkamai neįvertino apklausiamų asmenų paaiškinimų, dėl kokių priežasčių nukentėjusiosios parodymai buvo keičiami, išsamiai ir nešališkai nevertino byloje esančių įrodymų visumos, nepatikrino jų leistinumo, pakankamumo aspektais, nevertino jų tarpusavio sąsajos ir rėmėsi tik selektyviai atrinktų nuteistajam nepalankių įrodymų dalimi.

2.10. Gynėjas skunde teigia, kad teismas, skirdamas A. V. bausmę, nepagrįstai paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 3 mėn. 21 d. laisvės atėmimo bausme, nes 2022 m. balandžio 8 d. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus rašte „Dėl informacijos pateikimo“ ikiteisminį tyrimą atlikusiam tyrėjui nurodyta, kad nenustatyta, jog nuteistasis būtų pažeidęs probacijos sąlygas. Kadangi A. V. atliko 3 mėn. 21 d. laisvės atėmimo bausmę ir nepažeidė probacijos sąlygų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią bausmę subendrino.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdyje nuteistojo A. V. gynėjas adv. A. Aranauskas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Nuteistojo A. V. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad A. V. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kad nuosprendis yra nepagrįstas, nes išvada dėl A. V. kaltės padaryta remiantis nenuosekliais, prieštaringais įrodymais. Taigi, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl A. V. kaltės, su teismo atliktu įrodymų vertinimu.

6.1. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, išanalizavus tokių duomenų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais bei prieštaravimų pašalinimu bei savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Vien apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui ar rodančiomis, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis prielaidomis.

6.2. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą dėl A. V. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl A. V. kaltės padarius nusikalstamą veiką ir teisingai veiką kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

6.3. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad nukentėjusiosios A. S. parodymai apie jai padarytus sužalojimus yra nenuoseklūs, išgalvoti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jais grindė A. V. kaltę. Šis nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.

6.3.1. Nukentėjusioji A. S. teisme parodė, kad įvykio dieną ji nuo 16 val. pas A. V. mamą virtuvėje kartu su R. G., A. V. mama J. L. ir jos sugyventiniu S. G. vartojo alkoholinius gėrimus – alų, kad vartojant alkoholinius gėrimus ji niekur nebuvo nugriuvusi ar į ką nors atsitrenkusi, kad apie 20 val. ji kartu su R. G. nuėjo į parduotuvę ir nusipirko 3 butelius alaus ir A. V. prašymu nupirko jam vieną butelį degtinės, kurį A. V. vienas kambaryje išgėrė, kad apie 21 val. tarp jos ir A. V. įvyko žodinis konfliktas, dėl to, kad jiems nepavyks kartu gyventi, dėl to A. V. supyko, pradėjo ją mušti rankomis, stumdyti, ji rankomis dengėsi veidą, šaukėsi pagalbos, prašė jos nebemušti, žadėjo, kad niekam nesiskųs dėl smurtavimo prieš ją, kad nuo suduotų 15-16 smūgių jai buvo prakirsta lūpa, galvoje atsirado guzai, ant veido, pilvo, nugaros, peties atsirado mėlynės, kad pamatęs, jog jai iš lūpos bėgo kraujas, A. V. ją apipylė vandeniu, perplėšė jos kelnaites ir kelnes, jai persirengus, A. V. jos kruvinus rūbus sudegino pečiuje, kad po to A. V. nusiramino, leido jai prigulti ir užmigdyti vaiką. Taip pat nukentėjusioji parodė, kad ji su A. V. santykius aiškinosi ir nuo 24 iki 3.30 val., bet tada A. V. smurto prieš ją nenaudojo, kad apie 4.30 val. A. V. iš jos piniginės paėmė pinigus ir nuėjo parsinešti alaus, kol A. V. buvo nuėjęs pas savo mamą J. L. ir jos sugyventinį S. G. alaus parsinešti, ji nuo stalo paėmusi telefoną paskambino S. M. ir paprašė ryte pas ją į namus iškviesti policijos pareigūnus ir padėjo ragelį, nes bijojo, kad A. V. išgirs ir prasidės iš naujo muštynės, kad po pusvalandžio išgirdo kaip kažkas patempė už laukinių durų rankenos, ji suprato, kad jos gelbėti atėjo S. M., A. V. nuėjo pažiūrėti, o tuo metu S. M. išdaužė virtuvės langą, liepė ją paleisti, grasino įlipsiantis į vidų, tada A. V. leido jai išeiti, kad eidama pro virtuvės duris į verandą pajuto dūrį į petį iš nugaros, tik išėjus į lauką jai pasidarė silpna, ji atsisėdo ant laiptų, S. M. nuplėšęs prieškambaryje užuolaidą aprišo jai sužalotą ranką ir nusivedė pas save į namus, kad netrukus atvažiavo policija ir greitoji. Nukentėjusioji nurodė, jog nematė, kas jai dūrė į petį ir ar A. V. rankoje turėjo peilį, bet mano, kad jai petį galėjo sužaloti A. V., nes išeinant į prieškambarį arčiau jos buvo A. V., o jo motina – tolėliau virtuvėje. Iš esmės tokias pačias jos sužalojimo aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, kad A. V. kumščiais smūgiavo apie 10 kartų jai į veidą, rankas, pilvą, krūtinės sritį, ji rankomis dengėsi veidą, kad kraujavo lūpa, kad paryčiais ji paskambinusi S. M. paprašė iškviesti policijos pareigūnus, kad atėjęs S. M. išdaužė virtuvės lango stiklą, liepė ją paleisti, kad bėgdama pro duris į lauką, pajuto skausmą kairėje rankoje, ties pečiu, iš nugaros, galvojo, kad peiliu jai dūrė ir tai galėjo padaryti tik A. V. vydamasis ją iš nugaros, kad į lauką išbėgo kruvina ranka (t. 1, b. l. 47–49). Taigi, esmines įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė vienodai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme.

6.3.2. Skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad nukentėjusiosios parodymai yra neteisingai, nes nukentėjusioji buvo girta, todėl įvykio aplinkybes galėjo suprasti iškreiptai. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas. Nors nukentėjusioji A. S. pripažino, kad ji įvykio metu buvo neblaivi, ir į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai jai nustatė 1,47 promilių girtumą (05.48 val. į ligoninę pristatytai A. S. buvo nustatytas 1,65 promilių girtumas), tačiau tai nėra pagrindas nukentėjusiosios parodymus vertinti kaip iš esmės neteisingus ar išgalvotus, nes apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusioji tokias pačias įvykio aplinkybes nurodė vienodai, kaip ir iš karto po įvykio į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, medikams, kad sugyventinis jai dūrė peiliu, mušė. Be to, nėra duomenų, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nukentėjusioji buvo neblaivi, nes ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji buvo apklausiama po įvykio praėjus vienai parai, o teisme – net pusmečiui po įvykio. Taip pat pažymėtina, kad nukentėjusiajai nustatytas girtumo laipsnis nėra toks didelis, kad dėl girtumo ji nebūtų galėjusi nurodyti teisingų esminių įvykio aplinkybių. Dėl paminėtų aplinkybių nėra pagrindo laikyti, kad nukentėjusiajai nustatytas girtumas turėjo įtakos jos parodymų teisingumui, todėl nėra pagrindo nukentėjusiosios parodymus vertinti kaip neteisingus ar neobjektyvius, išgalvotus.

6.3.3. Tai, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. V. jai sudavė 10 smūgių į įvairias kūno vietas, o teisme – kad 16 smūgių, nėra pagrindas nukentėjusiosios parodymus vertinti kaip nenuoseklius ar išgalvotus, nes teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G279/2022(04) nurodyta, kad nukentėjusiajai sužalojimai buvo padaryti ne mažiau dvidešimties trauminių poveikių pasekoje (t. 1, b. l. 67–77), t. y. specialistas nustatė, kad nukentėjusiajai buvo suduota žymiai daugiau smūgių nei pati nukentėjusioji nurodė apklausų metu. Be to, asmuo, kurio atžvilgiu yra smurtauja, smūgių sudavimo metu neskaičiuoja, kiek smūgių yra suduodama, todėl suduotų smūgių skaičių gali nurodyti tik apytiksliai. Šių aplinkybių nepaneigia ir tai, kad policijos tarnybiniame pranešime užfiksuoti tik du nukentėjusiajai padaryti sužalojimai (įdrėskimas lūpoje ir žaizda rankoje) (t. 1, b. l. 17–21), ar kad VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės traumatologijos skyriuje A. S. buvo gydoma tik dėl kairio žasto durtinės žaizdos (t. 1, b. l. 22). Dėl skirtingai nurodyto suduotų smūgių skaičiaus nukentėjusiosios parodymai nevertinami kaip nenuoseklūs ir nuteistojo gynėjas skunde nepagrįstai teigia, kad nukentėjusiosios parodymai apie jai suduotus smūgius nuolat keitėsi.

6.3.4. Be to, nukentėjusioji A. S. esmines įvykio aplinkybes, t. y. tai, kad nuteistasis A. V. smurtavo jos atžvilgiu – trenkė į galvos sritį, bandant jai pabėgti, dūrė peiliu į ranką, nurodė į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, medikams ar ligoninės medikams, taip pat teismo medicinos specialistui apžiūros metu (t. 1, b. l. 17–21, 22, 76–77, 111–114, t. 2, b. l. 107). Tai, kad nukentėjusioji policijos pareigūnams ar medikams nenurodė, kad jai nuteistasis sudavė daugiau smūgių į įvairias kūno vietas, iš esmės nepaneigia nukentėjusiosios parodymų ir nepatvirtina, kad nukentėjusioji išsigalvojo patį įvykį, nes, kaip nurodyta policijos pareigūnės A. B. surašytame tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nukentėjusioji A. S. buvo labai susijaudinusi (t. 1, b. l. 17–21). Be to, pareigūnė tarnybiniame pranešime nurodė, kad ji negalėjo atlikti nukentėjusiosios apžiūros įvykio vietoje, nes nukentėjusiąją medikai išsivežė, tačiau pareigūnė nurodė, jog matėsi nukentėjusiajai sužalota ranka ir įdrėksta lūpa (t. 1, b. l. 17–21). Be to nukentėjusiosios parodymus, kad jai buvo suduoti smūgiai į įvairias kūno vietas, patvirtina nukentėjusiosios apžiūra, atlikta 2022-02-28, t. y. po to, kai nukentėjusioji buvo išleista iš ligoninės. Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad matomi sužalojimai: dešinėje kaktos pusėje matoma kraujosruva, dešiniame lūpos kampe ryški kraujosruva, kairėje pusėje, ties apatiniu žandikauliu kraujosruva, įbrėžtas kairysis skruostas, ant dešinės rankos aštuonios kraujosruvos – trys ant peties, viena ant žasto, viena virš alkūnės, dvi ties riešu, viena ant plaštakos, ant kairės rankos keturios kraujosruvos – dvi matomos ant peties (jų yra ir daugiau, tačiau uždėtas pleistras iš po žaizdos susiuvimo), dvi ties riešu ir nubrozdinimas ties alkūne, yra kraujosruvos ties dešine krūtimi, ties pilvo viduriu ir nugaroje, ties dešine mentimi (t. 1, b. l. 61–70). Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 279/2022(04) nurodyta, kad A. S. nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl durtinės-pjautinės žaizdos kairiajame žaste, poodinės kraujosruvos dešinėje kaktos pusėje, nosies nugarėlėje, apatinėje lūpoje, apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, abiejuose pečiuose, abiejuose žastuose, dešinėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose, dešinėje nugaros pusėje, pogleivinė kraujosruva apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimai kairiame žande, kairėje alkūnėje, pilvo srityje, kad šie sužalojimai padaryti ne mažiau dvidešimties trauminių poveikių pasekoje ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (t. y. 2022-02-27). Taip pat šioje specialisto išvadoje nurodyta, kad durtinė-pjautinė žaizda kairiame žaste, poodinės kraujosruvos apatinėje lūpoje, abiejuose dilbiuose, pogleivinė kraujosruva apatinės lūpos vidiniame paviršiuje padarytos tiesioginių trauminių poveikių pasekoje, kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje, tiek griuviminių traumų metu, durtinė-pjautinė žaizda kairiame žaste padaryta aštriu duriančiu pjaunančiu daiktu, kiti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais (t. 1, b. l. 76–77). Nors teismo medicinos specialisto išvada neįrodo, kad sužalojimus nukentėjusiajai padarė būtent nuteistasis A. V., tačiau šioje išvadoje užfiksuoti duomenys patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad ji buvo sužalota ir kad sužalojimai jai buvo padaryti būtent tiriamo įvykio metu – 2022-02-27.

6.3.5. Gynėjas skunde teigia, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajai sužalojimus padarė nuteistasis A. V., nes nukentėjusiosios sužalojimo momento nematė niekas, pati nukentėjusioji nurodė, kad galėjo susižaloti ranką verandoje atsitrenkusi į aštrius daiktus. Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Nukentėjusioji kategoriškai nurodė, kad smūgius į įvairias kūno vietas jai sudavė nuteistasis A. V., kad jai gyvenant su S. M., pastarasis jos nemušė. Tiek pati nukentėjusioji, tiek ir nuteistasis parodė, kad nukentėjusioji pas nuteistąjį grįžo gyventi dvi dienos iki įvykio. Kaip liudytojas apklaustas S. M. neigė smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu, kai ji gyveno su juo iki grįžimo pas nuteistąjį. Tai, kad pirmosios instancijos teisme nuteistasis bei liudytoja apklausta jo motina bei liudytoja R. G. parodė, jog jiems nukentėjusioji sakiusi, jog S. M. ją mušė, smaugė, tačiau objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad S. M. būtų smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir nuteistasis ar jo gynėjas. Be to, liudytojos R. G., J. L. yra nuteistojo šeimos nariai – motina ir jos sugyventinio dukra, todėl yra suinteresuotos padėti nuteistajam A. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į specialisto išvadoje nurodytus duomenis dėl sužalojimų padarymo laiko, daroma išvada, kad nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji jai nustatytus sužalojimus būtų patyrusi anksčiau nei įvykio metu.

6.3.6. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad sužalojimus nukentėjusioji galėjo pasidaryti pati, kai girta griuvo namuose ar eidama į parduotuvę. Tokie gynėjo skundo teiginiai yra nepagrįsti. Kaip liudytojai apklausti R. G., J. L. bei S. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad išgertuvių metu nukentėjusioji dėl girtumo buvo tris kartus nugriuvusi ant pečiaus, tualete bei nuo suoliuko. Nors specialisto išvadoje nurodyta, kad dalis nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų galėjo būti padaryti ir griuviminių traumų metu, tačiau nukentėjusioji nuosekliai tvirtino, kad ji nei išgertuvių metu, nei eidama su R. G. į parduotuvę pirkti alkoholinių gėrimų, nebuvo nugriuvusi, liudytoja R. G., patvirtinusi, jog ji ėjo kartu su A. S. į parduotuvę, nenurodė, kad A. S. pakeliui būtų griuvusi. Be to, liudytojai nurodę, jog nukentėjusioji išgertuvių metu griuvo ir galėjo susižaloti, objektyvių duomenų patvirtinančių tokius jų parodymus, nepateikė. Pastebėtina, kad liudytojai J. L., R. G. ir S. G. yra nuteistojo artimi šeimos nariai, todėl jie yra suinteresuoti padėti nuteistajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Dėl to liudytojų J. L., R. G., S. G. parodymai apie nukentėjusiosios susižalojimo aplinkybes vertinami kaip nepatikimi ir jais tikima tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Be to, specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai sužalojimai padaryti ne tik griuviminių traumų metu, bet ir tiesioginių trauminių poveikių pasekoje. Įvertinus tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji išgertuvių metu būtų griuvusi ir susižalojusi, o specialisto išvadoje nurodyti duomenys patvirtina nukentėjusiosios parodymus, jog sužalojimus jai padarė nuteistasis, daroma išvada, kad nuteistojo gynėjo skundo argumentai, jog nukentėjusioji būdama girta susižalojo pati, yra deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis.

6.3.7. Nors nukentėjusioji A. S. nurodė, kad sužalojimą rankoje galėjo pasidaryti pati eidama į lauką tamsia veranda atsitrenkdama į kokį daiktą ar į vinį, tačiau iš specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodytų duomenų matyti, kad nukentėjusiajai kairiame žaste buvo padaryta 4 cm x 2 cm dydžio durta žaizda, o tokia žaizda negali būti padaryta atsitrenkiant į daiktą ar juo labiau, į vinį. Be to, specialisto išvadoje nurodyta, kad tikėtina, jog durtinė-pjautinė žaizda kairiame žaste nukentėjusiajai padaryta tiesioginio trauminio poveikio pasekoje. Iš prie įvykio vietos apžiūros protokolo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad nors prieangyje yra sudėti daiktai, stovi baldai, tačiau praėjimas nėra toks siauras, verandoje nematyti atsikišusių jokių aštrių daiktų, į kuriuos būtų galima atsitrenkti ir taip susižaloti kairės rankos žastą. Tai, kad namo verandoje niekur nebuvo kraujo, nepaneigia nukentėjusiosios parodymų, kad jai sužalojimas rankoje buvo padarytas ne verandoje, nes iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad raudonos dėmės, panašios į kraują buvo rastos prie laukinių verandos durų ant žemės bei verandoje ant lango pakabintų užuolaidų (t. 1, b. l. 16). Be to, teisme nuteistasis parodė, kad jo motina išvalė pritaškytą kraują (t. 2, b. l. 74–75). Sugretinus įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotus duomenis su nukentėjusiosios parodymais, jog skausmą rankoje ji pajuto eidama veranda į lauką ir išėjusi į lauką pamatė, kad sužalota jos ranka, daroma išvada, kad ranka nukentėjusiajai buvo sužalota iš karto jai išėjus pro duris į verandą, nes raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo, buvo rastos ant verandoje ant lango pakabintų užuolaidų, kurios yra visai šalia durų į virtuvę. Įvertinus specialisto išvadoje, įvykio vietos apžiūros fotonuotraukose užfiksuotus duomenis ir juos sugretinus su nukentėjusiosios parodymais, daroma išvada, kad sužalojimą rankoje nukentėjusioji negalėjo pasidaryti pati.

6.3.8. Be to, nukentėjusiosios parodymus, jog sužalojimą rankoje ji patyrė išeidama iš namo į lauką, patvirtina ir paties nuteistojo bei jo motinos J. L. parodymai, jog iš namo išeidama į lauką pas S. M. nukentėjusiosios ranka nebuvo sužalota. Liudytoja apklausta nuteistojo A. V. motina J. L. teisme parodė, kad, kai A. S. pro duris išėjo į verandą, ji iš karto užsklendė duris ir pro langą matė kaip išėjusi į lauką A. S. suriko, pradėjo jai ranka kraujuoti ir ji sukniubo ant laiptų, ant laiptų matė daug kraujo bei matė, kaip S. M. ar su juo atėjęs kitas vyras ranka iš priekio ir iš viršaus dūrė A. S., kaip po to S. M. nuplėšęs nuo verandos lango užuolaidą, ja apvyniojo A. S. ranką ir nusivedė pas save į namus. Tokie liudytojos J. L. parodymai yra neteisingi, nes juos paneigia specialisto išvadoje ir nukentėjusiosios apžiūros protokole užfiksuoti duomenys – nukentėjusiajai A. S. sužalojimas kairės rankos žaste padarytas iš nugaros, o ne iš priekio. Be to, liudytoja J. L. ikiteisminio tyrimo nenurodė mačiusi, kaip buvo sužalota nukentėjusioji, kad tik tada, kai A. S. atėjo su policijos pareigūnais, pamatė, kad jos petys buvo kruvinas. Tokius liudytojos J. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytų įrašų apžiūros duomenys. Taigi, šis vaizdo įrašų, nukentėjusiosios apžiūros protokoluose, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys paneigia liudytojos J. L. teisme duotus parodymus, jog ji matė kaip buvo sužalota nukentėjusioji.

6.3.9. Nors nukentėjusioji nurodė, kad ji nematė, ar A. V. rankoje turėjo peilį ir ar jis jai sužalojo ranką, tačiau nukentėjusioji nurodė, kad, jai išeinant pro virtuvės duris į verandą ir į lauką, arčiausiai jos stovėjo būtent nuteistasis, o liudytoja J. L. buvo tolėliau nei A. V.. Kaip liudytoja apklausta nuteistojo motina J. L. parodė, kad jos sūnus A. V. buvo pasilikęs kambaryje prie vaiko ir nebuvo virtuvėje, kai nukentėjusioji išėjo į verandą, tačiau tokius liudytojos parodymus paneigia paties nuteistojo parodymai, jog jis, nukentėjusiajai išėjus į verandą, pasiliko pas J. L. virtuvėje. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios vyko žodinis konfliktas dėl jų tarpusavio santykių, daroma išvada, kad sužaloti nukentėjusiąja tikslą turėjo tik nuteistasis, o ne liudytoja J. L., todėl manyti, kad nukentėjusiajai ranką galėjo sužaloti ne nuteistasis, nėra pagrindo.

6.4. Atsižvelgiant į nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų skaičių, jų lokalizaciją ir pobūdį ir kitus aptartus įrodymus, daroma išvada, kad specialisto išvadoje, asmens apžiūros protokole, policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime, „Body“ kameromis darytų įrašų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina nukentėjusiosios parodymus.

6.5. Taip pat nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojo S. M. parodymai, jog nukentėjusioji jam paskambino ir prašė iškviesti policiją ryte, kad po šio nukentėjusiosios skambučio, jis atbėgo jos gelbėti, bandė įeiti pro duris, tačiau jos buvo užkabintos, girdėjo nukentėjusiosios šauksmą, todėl ranka išdaužė virtuvės langą, matė, kaip nuteistasis už rankos laikė nukentėjusiąją, jis liepė nuteistajam paleisti nukentėjusiąją, priešingu atveju žadėjo įlipti į vidų, po to matė, kaip A. V. paleido nukentėjusiąją, todėl jis nuėjo nukentėjusiąją pasitikti prie durų, stovėjo per ištiestą ranką nuo laukinių durų, kai nukentėjusioji verandoje sušuko „Ai..“ bei išėjo laukan, pamatė, kad A. S. iš peties bėga kraujas, todėl verandoje nuplėšęs užuolaidą, ja apvyniojo žaizdą, nukentėjusiąją parsivedė pas save į namus, matė ant nukentėjusiosios lūpos, kaklo, nugaros mėlynes, nukentėjusioji jam papasakojo, kad ją sužalojo A. V.. Tokius pat parodymus liudytojas S. M. davė ne tik pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 84–85), bet ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 57–58). Tai, kad liudytojas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas buvo apklaustas praėjus dviem mėnesiams po įvykio ar, kad jis šiuo metu gyvena su nukentėjusiąja bei dėl to, kad liudytojas teisme nurodė, jog pyksta ant nuteistojo, jo nemėgsta, nėra pagrindas šio liudytojo parodymus vertinti kaip nepatikimus ar išgalvotus, nes esmines įvykio aplinkybes, tokias kaip ir apklausų metu nurodė, liudytojas S. M. iš karto nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams (t. 1, b. l. 111-114). Be to, liudytojo S. M. parodymus patvirtina jo pateikto mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokolo duomenys (t. 1, b. l. 119-124). Šiame protokole užfiksuota, kad į liudytojo S. M. naudotą mobiliojo ryšio telefoną 2022-02-27 tris kartus buvo skambinta iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 119–124). Nuteistasis A. V. patvirtino, kad jis ir nukentėjusioji įvykio metu bendrai naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonento numeris baigiasi skaičiais (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 179–180). Taigi, šie duomenys atitinka nukentėjusiosios parodymus, jog ji skambino S. M.. Tai, kad byloje nėra pokalbio, vykusio tarp nukentėjusiosios ir liudytojo S. M., išklotinės, patvirtinančios, apie ką pokalbio metu buvo kalbama, nepaneigia nei nukentėjusiosios, nei liudytojo S. M. parodymų, jog pagalbos skambutis buvo. Be to, pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 77 straipsnio nuostatas, tokio pobūdžio informacija saugoma ne ilgiau kaip 6 mėnesius, o kadangi nuo įvykio jau yra praėję beveik vieni metai, šiuo metu nebėra galimybės patikrinti šio pokalbio turinio. Taip pat nukentėjusiosios parodymų nepaneigia tai, kad ji pagalbos prašė liudytojo S. M., o ne pati skambino policijai, nes nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kodėl ji neskambino policijai. Nukentėjusioji nurodė, kad liudytojui S. M. skambino ir prašė pagalbos, nes jo telefono numerį mokėjo atmintinai, be to, informaciją apie tai, kad ji skambino, ji ištrynė iš telefono, nes nenorėjo, kad A. V. kažką įtartų, taip pat nurodė, kad policijai neskambino, nes nenorėjo, kad apie skambutį sužinotų A. V. ir neprasidėtų muštynės.

6.6. Taip pat nukentėjusiosios ir liudytojo S. M. parodymus patvirtina paties nuteistojo A. V. bei liudytojos J. L. parodymai, jog atėjęs prie namo, S. M. ranka išdaužė virtuvės lango stiklą, kad nusivedė pas save sužalotą nukentėjusiąją. Nors nuteistasis ir liudytoja J. L. tvirtino, kad S. M. atėjo su draugu ir skunde nuteistojo gynėjas akcentuoja, kad skambučio bendrojo pagalbos centrui metu buvo nurodyta, kad „kaimynai veržiasi į vidų, daužo duris“, tačiau liudytojas S. M. nurodė, kad gelbėti nukentėjusiąją jis atėjo vienas, tą patį patvirtino ir pati nukentėjusioji, kad ją namo nusivedė vienas S. M.. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai pas liudytoją S. M. namuose kito asmens, išskyrus sužalotą nukentėjusiąją, nerado. Taigi, nuteistojo ir liudytojos J. L. parodymai, kad įvykio metu dalyvavo S. M. draugas, yra nepatvirtinta jokiais objektyviais duomenimis. Be to, jei ir įvykio vietoje dar buvo vienas pašalinis asmuo, tai nepaneigia nukentėjusiosios parodymų, kad sužalojimus jai padarė nuteistasis. Pastebėtina, kad nuteistasis bei liudytoja J. L. bendruoju pagalbos centro telefonu skambino jau po to, kai nukentėjusioji buvo sužalota ir kartu su liudytoju S. M. nuėjo į liudytojo namus, t. y. tuo metu, kai liudytojas S. M. jau nebesibrovė į nuteistojo bei liudytojos J. L. namus ir jokios grėsmės nebebuvo, todėl nuteistojo ir liudytojos J. L. pokalbių bendrajam pagalbos centrui išklotinės nepatvirtina nuteistojo A. V. alibi, kad jis nesužalojo nukentėjusiosios.

6.7. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtina nukentėjusiosios parodymus, jog jai specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus padarė nuteistasis A. V., todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios A. S. parodymus vertino kaip nuoseklius ir jais grindė nuteistojo A. V. kaltę padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

6.8. Tuo tarpu vertinant nuteistojo A. V. parodymus, jie yra nenuoseklūs bei prieštaringi, nes iš pradžių A. V. tvirtino, kad jis su nukentėjusiąja įvykio metu nesipyko, miegojo, nukentėjusioji išeidama buvo nesužalota, nors vėliau pripažino, kad jis su nukentėjusiąja konfliktavo žodžiu dėl S. M., parodė, kad matė, jog nukentėjusiajai buvo sužalojimas veide, bet jis nesidomėjo, kaip ji susižalojo. Nors nuteistojo A. V. parodymus, jog S. M. ranka išdaužė virtuvės lango stiklą, kad nukentėjusioji ėjo į lauką pas S. M., patvirtino įvykio metu name buvusi nuteistojo motina J. L., tačiau liudytojos parodymai vertinami kaip nepatikimi, nes liudytoja yra nuteistojo motina, todėl dėl artimo giminystės ryšio, ji yra suinteresuota padėti sūnui išvengti baudžiamosios atsakomybės, žinant tai, kad jis nesenai buvo grįžęs iš įkalinimo įstaigos. Be to, liudytojos J. L. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, nes ikiteisminio tyrimo metu liudytoja teigė, kad jokio triukšmo pas savo sūnų negirdėjo, nors namo sienos yra plonos, kad nukentėjusioji išėjo nesužalota, nematė, kaip buvo sužalota nukentėjusiosios ranka, tačiau teisme tvirtino, kad nukentėjusioji išgertuvių metu net kelis kartus griuvo ant pečiaus, tualete, nuo suoliuko aukštielninka, nukentėjusiai išėjus į lauką, pro virtuvės langą matė kaip A. S. buvo sužalota - S. M. ar kitas su juo atėjęs žmogus ranka iš priekio ir iš viršaus A. S. dūrė, taip pat matė kaip pradėjo kraujuoti A. S. ranka. Be to, liudytojos J. L. parodymus paneigia paties nuteistojo A. V. parodymai, jog tarp jo ir nukentėjusiosios vyko žodinis konfliktas, taip pat paneigia nuoseklūs nukentėjusiosios A. S. parodymai bei specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys apie nukentėjusiajai A. S. padarytus sužalojimus ir jų lokalizaciją bei pobūdį. Dėl to, atsižvelgiant į liudytojos J. L. suinteresuotumą bylos baigtimi, ir į jos parodymuose esančius prieštaravimus, liudytojos J. L. parodymai vertinami kaip nepatikimas įrodymų šaltinis, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas šios liudytojos parodymais nesirėmė priimdamas skundžiamą nuosprendį.

7. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo parodymų nepatvirtina byloje surinkti objektyvūs duomenys, nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs ir juos patvirtina byloje surinkti įrodymai, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teisingai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kad A. V. sužalojo nukentėjusiąją A. S., teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Dėl to tenkinti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą ir dėl šios nusikalstamos veikos padarymo A. V. išteisinti nėra pagrindo.

8. Nustačius, kad A. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos, susidariusios už nukentėjusiajai A. S. suteiktą gydymą, atlyginimo priteistas pagrįstai. Be to, apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas to neginčija.

9. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. V. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, būtų pažeidęs bendrąsias bausmės skyrimo nuostatas. Skirdamas A. V. bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nukentėjusiąją A. S. sužalojo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktais), kad nuteistasis anksčiau teistas 8 kartus, net 6 kartus už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas šeimos nario atžvilgiu (sugyventinės, motinos), naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui bei per lygtinio paleidimo laikotarpį, praėjus vos mėnesiui po to, kai jis 2022-01-21 buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, anksčiau baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (nesumokėta baudų iš viso 420 Eur), nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, nuo 2022-04-06 pradėjo dirbti V. M. individualioje įmonėje, kartu su nukentėjusiąja turi mažametį vaiką. Visos šios aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. V. už jo padarytą tyčinį nusikaltimą paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kuris savo dydžiu yra žymiai didesnis nei sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Įvertinusi aplinkybes, turinčias reikšmės skiriant bausmę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam už jo padarytą nusikaltimą paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, yra adekvati padarytam nusikaltimui ir atitinka nuteistojo asmenybę, todėl jos keisti nėra pagrindo. Pastebėtina, kad apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas neginčijama nuteistajam A. V. paskirta bausmė ir jos dydis.

10. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. V. gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl bausmių bendrinimo BK 64 straipsnio pagrindu, nes gynėjo teigimu A. V. ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jau buvo atlikęs, t. y. probacija buvo pasibaigusi.

10.1. Iš bylos matyti, kad A. V. nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu. Iš pažymos apie ankstesnius A. V. teistumus matyti, kad jis Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-02-12 nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį 4 mėnesiams laisvės atėmimu, šią bausmę BK 64 straipsniu subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir A. V. buvo nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. 2022-01-21 Pravieniškių PN direktoriaus 2022-01-20 įsakymu Nr. 2-168, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, paleistas lygtinai neatlikus 3 mėnesių 21 dienos laisvės atėmimo bausmės.

10.2. Skundžiamu nuosprendžiu A. V. nauju nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme taikant BK 64 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmių subendrinimo būdą – bausmes visiškai sudedant. BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Kadangi nuteistajam nuo 2022-01-21, kai jis buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos ir įrašytas į probuojamų asmenų registrą, iki 2022 m. gegužės 12 d. buvo taikoma probacija, t. y. jis šiuo laikotarpiu realiai nebaigė atlikti jam likusios laisvės atėmimo bausmės, dėl to naujos nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis buvo laikomas neatlikusiu paskirtos bausmės asmeniu. Kadangi A. V. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, pirmosios instancijos teismas pagristai nuteistajam nauju nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 3 mėnesiais 27 dienomis laisvės atėmimo. Tai, kad Probacijos tarnyba 2022-04-08 rašte Nr. 4S-3788 nurodė, kad „šiuo metu nenustatyta, kad nuteistasis būtų pažeidęs probacijos sąlygas, kad A. V. atžvilgiu vykdomas elektroninis monitoringas, kad probacijos pabaiga: 2022-05-12“ (t. 1, b. l. 152) ar tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-03-07 nutartimi buvo atmestas Probacijos tarnybos teikimas ir nepanaikintas A. V. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nėra pagrindas pripažinti, kad nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo atlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam A. V. taikė BK 64 straipsnio 2 dalies nuostatas ir paskirtą bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, todėl nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentas dėl nepagrįsto bausmių bendrinimo taikymo yra nepagrįstas.

11. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. V. gynėjo advokato Arvydo Aranausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 25 d. nuosprendžio.

Teisėjai Boleslovas KalainisZigmas KavaliauskasVidmantas Mylė