- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-09
- Bylos Nr.
- e2A-2261-560/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01980-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- Trakų rajono savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Galvok“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Galvok“ ieškinį atsakovei Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jos naudai iš atsakovės 12 546,60 Eur nuostolių (5 199,60 Eur negautų pajamų už sutarties 11.1 punkto nesilaikymą ir pažeidimą, 6 347 Eur negautų pajamų už tai, kad ieškovė, laikydamasi sutarties 9.2 punkto buvo priversta platinti laikraštį nemokamai atsakovės naudai, tokiu būdu prarasdama galimybę laikraštį realizuoti rinkoje ir 1 000 Eur tiesioginių nuostolių, susijusių su laikraščio nemokamu platinimu Trakų rajone), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško jo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 21 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vieša klounada“ iš fizinio asmens V. Z. įsigijo 100 proc. UAB „Galvok“ akcijų, atsižvelgusi, be kita ko, į tai, jog 2018 m. rugsėjo 15 d. laikraščio „Galvė“ leidėjas UAB „Galvok“ ir Trakų rajono savivaldybės administracija sudarė susitarimą dėl 2017 m. rugsėjo 15 d. viešosios informacijos spausdinimo paslaugos teikimo sutarties Nr. T-1-153 vykdymo sutarties pratęsimo, pagal kurią abi sutarties šalys prisiėmė tam tikrus teisinius įsipareigojimus dar vieneriems metams, t. y. iki 2019 m. rugsėjo 15 d. UAB „Vieša klounada“, perimdama UAB „Galvok“ kontrolę, apskaičiavo, kad vien nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 15 d. Trakų rajono savivaldybė pateikė UAB „Galvok“ informacijos viešinimo užsakymų už bendrą 10 950,56 Eur sumą (arba kas savaitę po 210,85 Eur). Buvo pastebėta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. atsakovė neteikia ieškovei informacijos viešinimui, dėl ko buvo smarkiai apribotos ieškovei galimybės gauti garantuotų pajamų ir taip užtikrinti laikraščio „Galvė“ leidybą. Tam, kad laikraštis „Galvė“ būtų išleistas kiekvieną savaitę 1 500 egzempliorių tiražu, vien spaustuvei turi būti sumokėta 258,11 Eur. Esminė sąlyga leisti laikraštį „Galvė“ kiekvieną savaitę buvo ta, kad atsakovė sutartimi įsipareigojo teikti informaciją viešinimui atlygintinai kiekvieną savaitę. Informaciją viešinimui atsakovė už 2019 m. pateikė tik fragmentiškai po vieną kartą (vieną savaitę) sausio, vasario ir balandžio mėn. Ieškovė ne kartą ragino atsakovę laikytis sutarties, tačiau atsakovė (įgalioti savivaldybės darbuotojai) tai ignoravo. 2019 m. gegužės 28 d. ieškovė išsiuntė pretenziją dėl susidariusių nuostolių atlyginimo, bet atsakovės atsakymas buvo neigiamas. 2019 m. birželio 25 d. ieškovė atsakovei išsiuntė pareiškimą dėl sutarties nutraukimo dėl atsakovės įsipareigojimų nevykdymo. Kadangi pagal tą pačią sutartį ieškovė iš atsakovės kiekvieną savaitę vidutiniškai gaudavo 247,26 Eur už suteiktas informacijos viešinimo paslaugas, esant pažeidimui, ieškovė reikalauja iš atsakovės 5 199,60 Eur (21 savaitė x vidutinė pajamų per savaitę suma (247,26 Eur)).
3. Pagal sutarties 11.1 punktą atsakovė privalo teikti ieškovei užsakymą dėl informacijos viešinimo kiekvieną savaitę be išimties visą sutarties galiojimo laikotarpį. Sutarties 9.2 punktu šalys susitarė, kad ieškovė savo lėšomis nemokamai platins kiekvieną laikraščio leidinį be išimties, t. y. kiekvieną savaitę, todėl tai yra objektyvus įrodymas, kad ieškovė už tai tikėjosi iš atsakovės gauti pagrįstų pajamų tokia forma, kad atsakovė nepertraukiamai teiks užsakymus dėl informacijos viešinimo, kaip to reikalauja sutarties 11.1 punktas. Ieškovės vadovybė 2019 m. rugsėjo mėnesį priėmė sprendimą nuo 2020 m. sumažinti laikraščio leidybos periodiškumą dėl negautinų pajamų iš atsakovės, kurios buvo numatytos iš anksto. Atsakovė neteikė kiekvieną savaitę ieškovei informacijos viešinimui, o tokie veiksmai vertintini kaip sutarties 11.1 punkto pažeidimas, dėl ko atsiranda atsakovei atsakomybė, nes tokie veiksmai yra neteisėti (pažeidžiantys sutartį). Ieškovė iki pat vienašališko sutarties nutraukimo vykdė sutartinius įsipareigojimus, įtvirtintus sutarties 9.2 ir 10.7 punktuose. Ieškovė kiekvieną savaitę privalėjo išplatinti 550 laikraščio egzempliorių (500 vnt. rajono teritorijoje ir 50 vnt. savivaldybei (užsakovui)). Laikraščio kaina iki 2019 m. kovo 1 d. buvo 0,38 Eur, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. buvo išleisti laikraščiai Nr. 1 – Nr. 8 ir taikytinas toks skaičiavimas: 550 x 0,38 Eur ? 209 Eur, tai yra būtent tiek negautų pajamų vykdytojas patiria kiekvieną savaitę. Bendra ieškovės negautina pajamų suma dėl prisiimto įsipareigojimo atsakovės atžvilgiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 25 d. siekia 6 347 Eur. Be negautų pajamų ieškovė taip pat patyrė ir tiesioginių nuostolių, susijusių su 500 laikraščio egzempliorių platinimo organizavimu viso rajono teritorijoje, nes turėjo samdyti trečiuosius asmenis, kurie sutiko dirbti už 50 Eur honorarą, platinant laikraštį visame rajone vieną savaitę. Tokiu būdu vykdytojo išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) už laikraščio platinimą 21 savaitę sudaro 1 000 Eur. 2019 m. sausio – kovo mėnesiais atsakovė teikė informaciją viešinimui atlygintinai kitam rajono laikraščiui „Trakų žemė“, o kovo mėnesį atliko viešojo konkurso procedūrą apklausos būdu, apklausė tik vieną dalyvį „Trakų žemė“, kuris ir laimėjo konkursą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareikštą ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog 2017 m. rugsėjo 15 d. ieškovas ir atsakovė sudarė Viešosios informacijos spausdinimo paslaugos teikimo sutartį Nr. T1-1531, kurios vykdymą 2018 m. rugsėjo 14 d. susitarimu Nr. T1-153-1 pratęsė iki 2019 m. rugsėjo 15 d. Nurodė, jog sutartyje nėra nurodytas minimalus spaudos plotas, kurį atsakovė privalo užpildyti. Tai reiškia, kad pagal sutartį atsakovė įsipareigojo teikti informaciją ieškovui pagal sutartyje nustatytą kainą, t. y. už vieną spaudos lanką pagal faktiškai teikiamos informacijos apimtį, kiekį. Šalys susitarė dėl kainos, tačiau ne dėl informacijos apimties ar kiekio. Pagal Sutarties 10.2 punktą atsakovė neįsipareigojo kiekvieną savaitę užpildyti visus šiuos leidinio puslapius. Ieškovės lūkesčiai pagal sutartį yra nepagrįsti, nes sutartimi atsakovė įsipareigojo teikti ir apmokėti tik už faktiškai pateiktos informacijos apimtį, kurios tiksliai apskaičiuoti iš anksto negalima, sutartyje nebuvo numatytos baudos už informacijos nepateikimą, informacijos skleidimo priemonės ir būdai keičiasi, laikraštis nebetampa toks aktualus kaip socialiniai tinklai ar interneto svetainėje skelbiama informacija. Laikraštis „Galvė“ vis dar leidžiamas kartą per savaitę, t. y. kiekvieną penktadienį. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad dėl atsakovės informacijos neteikimo sumažėjo laikraščio „Galvė“ nešamos pajamos (pelnas). Atsakovė visą sutarties galiojimo laikotarpį neatsisakė bendradarbiauti ir savo įsipareigojimų nepažeidė, ji neįsipareigojo padengti ieškovės patiriamų išlaidų, susijusių su 550 leidinio egzempliorių gaminimu ir platinimu. Ieškovė pagal 9.2 punktą prisiėmė savo rizika, t. y. savo lėšomis nemokamai paskirstyti rajono teritorijoje ne mažiau kaip 500 kiekvieno leidinio egzempliorių ir ne mažiau kaip 50 kiekvieno leidinio egzempliorių pristatyti savivaldybei, o atsakovė už tai mokėti neįsipareigojo. Net jeigu atsakovė būtų teikusi didelės apimties informaciją spausdinimui visą laiką iki sutarties nutraukimo, atsakovė būtų sumokėjusi tik už spaudos plotą, jokių papildomų pajamų už 550 egzempliorių platinimą ieškovė niekada negavo ir nebūtų gavus, šį įsipareigojimą ieškovė prisiėmė savo rizika ir savo lėšomis. Ieškovės prašymas priteisti 1 000 Eur nuostolių atlyginimą yra nepagrįstas, nes pagal sutartį atsakovė tokių įsipareigojimų neprisiėmė, ieškovė pati sprendžia, kiek darbuotojų ir už kokį atlygį dirba.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 4 426,40 negautų pajamų bei 238,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. vasario 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracijos 4 659,37 Eur negautų pajamų ir 104,73 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai; kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė. Atsakovė Trakų rajono savivaldybės administracija dėl minėto teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju egzistuoja atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys, tačiau pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų ieškovės žalos dydžio nustatymo aplinkybių, t. y. neatskleidė bylos esmės dėl ieškovės galimai patirtų nuostolių (negauto pelno) dydžio (aptariamos nutarties 45 punktas). Apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kuria byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kartu buvo apibrėžtos ir pakartotinio ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribos – ieškovės galimai patirtų nuostolių (negauto pelno) dydžio nustatymas.
Šalies argumentai
7. Ieškovė pateikė teismui papildomus paaiškinimus, susijusius su likusiu ginčo reikalavimu dėl 4 659,37 Eur negautų pajamų priteisimo ieškovės naudai iš atsakovės, taip pat papildomus įrodymus, tarp kurių ir ieškovės parengtą jos pajamų suvestinę už 2018 metus bei ginčui aktualius 2019 metus. Pasak ieškovės, lyginamoji finansinių rodiklių analizė atskleidžia reikšmingą ieškovės pajamų sumažėjimą 2019 metais – net 9 583,04 Eur. Suvestinėje taip pat matyti ženklus pajamų sumažėjimas iš atsakovės pusės tuo metu, kai ji pradėjo pažeidinėti tarp šalių pasirašytą sutartį – 2018 m. – 11 860,97 Eur, 2019 m. – 470,36 Eur. Tuo tarpu kitos ieškovės pajamos, lyginant 2018 m. ir 2019 m., išliko stabilios – 16 962,76 Eur ir 18 734,36 Eur. Dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutarties išaiškinimų, kad šiuo atveju turi būti vertinama, kokias ieškovė turėjo realias galimybes gauti pajamų ir pelno iš tų pačių resursų, kurie buvo numatyti sutarčiai su atsakove vykdyti, ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose akcentavo, kad pagal sutartį ieškovė privalėjo laikraštyje (keturiuose jo puslapiuose – 2–3–4–5) rezervuoti specialiai atsakovei skirtą rubriką „Trakų rajono savivaldybės informacija“. Ieškovė pagal sutartį apibrėžtoje nuolatinėje rubrikoje atlygintinai galėjo spausdinti tik atsakovės teikiamą informaciją viešinimui, kadangi ši rubrika buvo nuolatinė. Taigi ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad ji kiekvieną savaitę į minėtus (keturis), laikraščio puslapius dės atlygintinę informaciją, atitinkamai kiekvieną savaitę ieškovė tikėjosi gauti 707,26 Eur. Ieškovė su jokiais kitais subjektais neturėjo sudarytų analogiškų atlygintinių ilgalaikių viešinimo paslaugų sutarčių, kurios suteiktų kam nors teisę nuolat ir atlygintinai viešinti informaciją 2–3–4–5 laikraščio puslapiuose. Kai atsakovė nepateikdavo jokios informacijos, laikraštyje atsirasdavo atitinkama karikatūra ar pan. Sutartimi atsakovė apsibrėžė sau teisę teikti informaciją viešinimui iki kiekvienos savaitės ketvirtadienio 10 valandos, kai į spaustuvę ieškovė visą sumaketuotą laikraštį privalėdavo atiduoti iki kiekvienos savaitės ketvirtadienio 14 valandos. Taigi, ieškovė neturėjo net teorinių galimybių užpildyti laikraščio 2–3–4–5 puslapius kokia nors atlygintine informacija. Tais atvejais, kai ieškovė matydavo, jog atsakovė neteiks jokios informacijos viešinimui, ieškovė turėdavo dėti maksimalias pastangas, kad minėti laikraščio puslapiai būtų užpildyti bet kokia kita, nors skaitytojams ir neaktualia, informacija.
Žemesnės instancijos teismas
8. Nagrinėjamu atveju negautas pajamas ieškovė apskaičiavo pagal laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 25 d. numatytas ir realiai tikėtinas gauti pinigines sumas (21 savaitė (ieškovės prašomų negautų pajamų laikotarpis nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 25 d.) x 247,26 Eur (ieškovės vidutiniškai gautos pajamos iš atsakovės pagal sutartį už laikotarpį, kai atsakovė laikėsi sutartinių įsipareigojimų ir teikė informaciją spausdinimui leidinyje, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.). Bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs teismas nekonstatavo tokio negautų pajamų skaičiavimo būdo nepagrįstumo. Ieškovė paaiškino, kad papildomų sąnaudų sutartinių įsipareigojimų pagal su atsakove sudarytą sutartį vykdymui nepatyrė, kadangi laikraštis buvo leidžiamas bet kokiu atveju, tuo tarpu atsakovė pateikdavo visiškai apdorotą informaciją, kuri būdavo tik įkeliama į laikraščio maketą. Priešingai, ieškovė papildomas sąnaudas patirdavo tada, kai atsakovė informacijos viešinimui pagal sudarytą sutartį nepateikdavo, kadangi tuomet ieškovė turėdavo per trumpą laiką užpildyti atitinkamas laikraštį kita informacija. Atsakovė jokių atsikirtimų dėl šių ieškovės paaiškinimų nepateikė. Teismas nerado pagrindo spręsti, jog ieškovė savo turimus resursus, kuriuos planavo panaudoti su atsakove sudarytai sutarčiai vykdyti, galėjo panaudoti (panaudojo) kitoms (papildomoms) veikloms vykdyti, kurios galėjo kompensuoti (kompensavo) jos patiriamus nuostolius. Tokia teismo išvada pagrindžiama tiek paties laikraščio specifika, tiek ieškovės įsipareigojimų atsakovei pobūdžiu – ieškovės įsipareigojimai atsakovei buvo nuolatinio pobūdžio, atsakovei nepateikus informacijos viešinimui, ieškovė turėdavo per itin trumpą laiką 4 val. užpildyti atitinkamas laikraščio dalis kita informacija, iš kurios papildomų pajamų negaudavo, kai kuriais atvejais atsakovės neužpildyti puslapiai buvo užpildomi karikatūromis ir pan. 2018 ir 2019 metais pastebėtinas ženklus ieškovės pajamų sumažėjimas. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad iš prašomos priteisti 4 659,37 Eur negautų pajamų sumos nėra atskaitytas pelno mokestis. Iš 4 659,37 Eur atskaičius pelno mokestį gaunama 4 426,40 Eur suma, kuri šiuo atveju ir buvo priteista ieškovės naudai iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė Trakų rajono savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą dalyje dėl ieškinio tenkinimo iš dalies ir ieškinį atmesti, kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
10. Nurodo, kad atsakovei neteikiant informacijos viešinimui arba jos teikiant nepakankamai, kad užpildyti nurodytą puslapių skaičių, ieškovė galėjo sudaryti kitus sandorius ir iš to gauti pajamų, tokio gaunamo pelno dydžiu ieškovės patirti nuostoliai turėtų būti mažinami. Ieškovė pateikė lentelę, kurioje neva nurodytos 2018 ir 2019 metų pajamos, tačiau lentelė tinkamai nepatvirtinta ieškovės. Suskaičiavus pateiktas sumas 2018 metais gaunama nurodyta suma, t. y. 11 860,97 Eur (iš apeliantės gautos pajamos) + 16 962,76 (kitos pajamos), viso - 28 823,73 Eur pajamos. Tuo tarpu suskaičiavus 2019 metais pateiktas sumas, gaunama visai kita suma, t. y. 470,36 Eur (iš apeliantės gautos pajamos) + 18 734,36 Eur + 2 988,31 Eur (pajamos, susijusios su rinkimais), viso - 22 193,03 Eur, o lentelėje nurodoma tik 19 204,69 Eur viso gautų duomenų. Tokiu būdu pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino ieškovės patirtų sąnaudų ir iš pajamų sumos atskaitė tik pelno mokestį. Neįvertinus sąnaudų, neįmanoma apskaičiuoti gauto pelno. Atsakovė prašo prijungti prie bylos papildomą įrodymą. UAB „Galvok“ leidžiamas laikraštis „Galvė“ nepatyrė jokių nuostolių - sumažėjus apeliantės teikiamam informacijos kiekiui, atitinkami laikraščio puslapiai buvo užpildyti kita medžiaga, o pats laikraštis ne kartą viešai teigė, jog jo pajamos nuo 2019 metų sausio mėnesio netgi išaugo. Dirbtinai keliama konfliktinė situacija su vietos valdžios institucija ieškovo leidžiamam laikraščiui atnešė tik didesnę finansinę naudą, o ne nuostolius. Sąnaudas ir jų pokytį turėjo įvertinti pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės pelno dydžio. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad ieškovė 2018 metais turėjo 846 Eur nuostolį, o 2019 metais - 447 Eur pelną.
Atsiliepimas
11. Ieškovė UAB „Galvok“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pagal sutartį ieškovė privalėjo laikraštyje „Galvė“ specialiai atsakovui rezervuotą rubriką „Trakų rajono savivaldybės informacija“ laikraščio 2-3-4-5 puslapiuose. Ieškovė atlygintinai galėjo spausdinti tik atsakovės teikiamą informaciją viešinimui, nes kaip ir nurodyta sutartyje, ši rubrika buvo nuolatinė. Ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad ieškovė kiekvieną savaitę į laikraščio 2-3-4-5 puslapius dės atlygintinę informaciją. Ieškovė prašo teismo priteisti tik nedidelę dalį visų planuotų pajamų, t. y. tik 4 659,37 eurų, nes vidutiniškai būtent už tokią sumą per 21 savaitę atsakovė būtų pateikusi ieškovei užsakymų, jeigu atsakovė nepažeidinėtų sutarties. Ieškovė dar kartą patvirtina ir oficialiai deklaruoja, kad ji daugiau su jokiais kitais subjektais neturėjo sudarytų analogiškų atlygintinų ilgalaikių viešinimo paslaugų sutarčių, kurios suteiktų kažkam teisę taip pat nuolatos ir atlygintinai viešinti informaciją laikraščio 2-3-4-5 puslapiuose. Kaip matyti iš pateiktos finansinės ataskaitos, skilties „Kitos pajamos“, 2018 metais ieškovė būtent iš minimų 6-7-8-9-10-11-12 puslapių užpildymo gavo 16 962,76 eurus, o 2019 metais – 18 734,36 eurus. Kai atsakovė neteikdavo jokios informacijos, laikraštyje atsirasdavo atitinkama karikatūra su iš plytų statoma siena bei užrašu, kad savivaldybė nepateikė informacijos viešinimui. Atmestina atsakovės apeliaciniame skunde dėstoma prielaida, kad atsakovei neteikiant informacijos viešinimui arba jos teikiant nepakankamai, kad užpildyti nurodytą puslapių skaičių, ieškovė galėjo sudaryti kitus sandorius ir iš to gauti pajamų. Laikraščio 2-3-4-5 puslapiai pagal sutartį buvo rezervuoti būtent atsakovei. Atsakovė yra visiškai nekompetentinga analizuoti ataskaitas ir jas profesionaliai aiškinti. Nors 2018 m. ieškovė gavo daugiau pajamų, bet patyrė didesnį nuostolį, o 2019 m. gavo mažiau pajamų, bet jai pavyko išgryninti veiklą ir gauti pelno. Iš laikraščio „Galvė“ 6-7-8-9-10-11 ir 12 ieškovė galėjo gauti kad ir bet kokios maksimaliai rekordines pajamas, bet tai nepakeistų esmės, kad ieškovė buvo atribota gauti kitas pajamas ir iš 2-3-4-5 puslapių, kurie liko visai neišnaudoti dėl atsakovės kaltų veiksmų. Atsakovės prašomas prie bylos prijungti dokumentas apie ieškovo finansinę ataskaitą už 2018 ir 2019 metus neturi jokios įrodomosios vertės. Be to, atsakovė neįrodė, kodėl tokių dokumentų ji negalėjo pateikti viso proceso metu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl naujų įrodymų
13. Apeliantė su apeliaciniu skundu teikia į bylą naujus įrodymus: UAB „Galvok“ pelno (nuostolių) ataskaitą ir prašo šiuos rašytinius įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju apeliantė teikiamus naujus įrodymus galėjo teikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus būtų atsisakęs priimti. Apeliantė nenurodo, kodėl būtinybė teikti šiuos duomenis iškilo vėliau, ir kodėl jų neteikė pirmos instancijos teismui, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pagrindo priimti apeliantės teikiamus naujus įrodymus nėra.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
14. 2018 m. lapkričio 21 d. UAB „Vieša klounada“ iš fizinio asmens V. Z. įsigijo 100 proc. UAB „Galvok“ akcijų. 2018 m. rugsėjo 15 d. laikraščio „Galvė“ leidėjas UAB „Galvok“ ir Trakų rajono savivaldybės administracija sudarė susitarimą dėl 2017 m. rugsėjo 15 d. viešosios informacijos spausdinimo paslaugos teikimo sutarties Nr. T-1-153 vykdymo sutarties pratęsimo, pagal kurią abi sutarties šalys prisiėmė tam tikrus teisinius įsipareigojimus iki 2019 m. rugsėjo 15 d.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
15. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. vasario 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracijos 4 659,37 Eur negautų pajamų ir 104,73 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai, kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė. Atsakovė Trakų rajono savivaldybės administracija dėl minėto teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą, prašydama pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo iš dalies tenkintas – ieškovės naudai iš atsakovės priteisiant 4 659,37 Eur negautų pajamų ir ieškovės ieškinį atmesti. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Panevėžio apygardos teismas pažymėjo, kad atsakovės organizuojamo viešojo konkurso, kuriame dalyvavo ieškovė, paskirtis, atsakovės ir ieškovės lūkesčiai, taip pat sutarties pavadinimas bei vykdymas atskleidžia sudarytos sutarties specifiką – atsakovė norėjo gauti viešosios informacijos spausdinimo paslaugas, o ieškovė – jas atlygintinai teikti. Net ir nesant sutartyje tiesiogiai nustatyto konkretaus minimalaus spaudos ploto, kurį atsakovei būtų kilusi pareiga kas savaitę užpildyti savo informacija ieškovės regioniniame laikraštyje, ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, jog sutarties galiojimo metu kiekvieną savaitę jos leidžiamo regioninio laikraščio penki puslapiai (pirmas laikraščio puslapis – anonsui, antras, trečias, ketvirtas ir penktas puslapiai – informacijai) bus užpildyti atsakovės pagal sutartį teikiama informacija, o atsakovė atitinkamai turėjo pagrįstą lūkestį, jog ieškovė kiekvieną savaitę laikraštyje turės galimybę paskirti penkis laikraščio puslapius jos teikiamai informacijai (aptariamos nutarties 31 punktas). Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad šiuo atveju egzistuoja atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys, tačiau pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų ieškovės žalos dydžio nustatymo aplinkybių, t. y. neatskleidė bylos esmės dėl ieškovės galimai patirtų nuostolių (negauto pelno) dydžio (aptariamos nutarties 45 punktas). Taigi, Panevėžio apygardos teismas apibrėžė pakartotinio ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas – ieškovės galimai patirtų nuostolių (negauto pelno) dydžio nustatymas.
16. Apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškovės ieškinį, kuriuo ji prašė priteisti iš atsakovės nuostolius, kuriuo sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalos patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo, sudaromos prielaidos visiškam nuostolių atlyginimui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).
17. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovei neteikiant informacijos viešinimui arba jos teikiant nepakankamai, kad užpildyti nurodytą puslapių skaičių, ieškovė galėjo sudaryti kitus sandorius ir iš to gauti pajamų, tokio gaunamo pelno dydžiu ieškovės patirti nuostoliai turėtų būti mažinami. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Kaip nustatyta byloje, sutartimi atsakovė apsibrėžė sau teisę teikti informaciją viešinimui iki kiekvienos savaitės ketvirtadienio 10 valandos, kai į spaustuvę ieškovė visą sumaketuotą laikraštį privalėdavo atiduoti iki kiekvienos savaitės ketvirtadienio 14 valandos. Taigi, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovė per tokį trumpą laiką neturėjo net teorinių galimybių užpildyti laikraščio 2–3–4–5 puslapius kokia nors kita atlygintine informacija. Bylos duomenys patvirtina, kad pagal šalių sudarytą sutartį ieškovė privalėjo laikraštyje (keturiuose jo puslapiuose – 2–3–4–5) rezervuoti specialiai atsakovei skirtą rubriką „Trakų rajono savivaldybės informacija“, ši rubrika buvo nuolatinė, todėl ieškovė su jokiais kitais subjektais neturėjo sudarytų analogiškų atlygintinių ilgalaikių viešinimo paslaugų sutarčių dėl šių laikraščio puslapių. Apeliantė nurodo, jog sumažėjus apeliantės teikiamam informacijos kiekiui, atitinkami laikraščio puslapiai buvo užpildyti kita medžiaga, tačiau byloje esanti medžiaga patvirtina, jog atsakovei iki sutarto laiko nepateikus ieškovei informacijos viešinimui, ieškovė per trumpą laiką (nuo 10 val. iki 14 val., kai laikraštis buvo atiduodamas į spaustuvę) stengdavosi ginčo puslapius užpildyti kita, nebūtinai skaitytojams aktualia informacija, tam kad laikraščio puslapiai nebūtų tušti. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog laikraštis ne kartą viešai teigė, jog jo pajamos nuo 2019 metų sausio mėnesio netgi išaugo, tačiau kaip pagrįstai nurodo ieškovė pajamas ji gavo iš kitos veiklos, tai nėra susiję su laikraščio ginčo puslapiais, kurie buvo rezervuoti atsakovei.
18. Iš apeliacinio skundo matyti, jog apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovės ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog atsakovės apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
20. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas ieškovės UAB „Galvok“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, ieškovei iš atsakovės priteisiant 400 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracijos ieškovės UAB „Galvok“ naudai 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.