Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-239-779/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-02-11
Bylos Nr.: e2A-239-779/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-21649-2018-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Ieškovas: savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
Atsakovas: A. Š., E. Š., P. Š.

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-239-779/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21649-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 2.6.29.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams A. Š., E. Š. ir P. Š. dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš jų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniau miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti su atsakovu A. Š. 2015 m. kovo 31 d. sudarytą Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.41-G15/0918 ir iškeldinti atsakovus A. Š., E. Š. ir P. Š. su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

2. Ieškinyje nurodė, kad sudegus atsakovo E. Š. nuosavybės teise priklausančiam namui Pumpurų g. 15, Vilniuje, Vilniaus miesto valdyba 1991 m. sausio 28 d. garantiniu raštu Nr. 13 suteikė atsakovui ir jo šeimai manevrinio fondo dviejų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)), kurį nuomininkas privalėjo atlaisvinti atlikus sudegusio namo remontą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. birželio 22 d. įsakymu buto nuoma pratęsta vieneriems metams; 2007 m. sausio 17 d. sudaryta terminuota socialinio būsto nuomos sutartis, kuri paskutinį kartą pratęsta iki 2014 m. sausio 28 d.; o 2015 m. kovo 31 d. ieškovė su atsakovu A. Š. sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.41-G15/0918 (toliau - nuomos sutartis).

3. Nurodė, kad ieškovė 2010 m. gruodžio 3 d. Buto patikrinimo aktu Nr. 3021 nustatė, jog butas apleistas ir neprižiūrėtas, dėl ko komisija pritarė krosnies, elektros instaliacijos remontui ir langų keitimui; ieškovė minėtus darbus atliko.

4. Teigė, kad nuomininkai pažeidžia nuomos sutarties 12 ir 17 punktus, nes patalpų neprižiūri ir netvarko, dėl ko nuomininkams 2014 m. gruodžio 1 d. buvo išsiųstas įspėjimas. Kitiems namo gyventojams skundžiantis dėl dūmų taršos, buvo atlikti patikrinimai ir nustatyta, kad bute esančios krosnys netinkamos naudojimui, dėl ko atsakovams buvo uždrausta naudotis krosnimis bei jie įpareigoti atlikti krosnių remontą.

5. Atsakovams buvo pasiūlytas kitas būstas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas A. Š. 2018 m. vasario 22 d. atsisakė į jį persikelti. Tą pačią dieną priešgaisrinės tarnybos specialistai užplombavo abi krosnis. Ieškovės teigimu, atsakovų netinkamas elgesys (neprižiūrėjimas patalpų ir laikymas jų netvarkingų, bendro naudojimo patalpų gadinimas, konfliktavimas su kaimynais, gyvenamosios aplinkos dėl netinkamų krosnių teršimas) pažeidžia kitų asmenų teisę į socialinį būstą bei ieškovės interesus.

Atsiliepimas

6. Atsakovai A. Š. ir E. Š. atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė savo teiginių apie tai, kad atsakovai neprižiūri patalpų, neremontuoja, vyksta konfliktai su gyventojais, pastarieji skundžiasi dėl dūmų taršos.

7. Ieškovė nepagrįstai remiasi aplinkybėmis, įvykusiomis iki 2015 m. kovo 31 d. nuomos sutarties sudarymo; pati ieškovė perdavė atsakovams apleistą būstą; būtent jos pareiga atlikti kapitalinį remontą, kurios ieškovė iki šiol neatliko; ieškovė, atlikdama pavienius darbus bute, palieka didžiulę netvarką.

8. Atsakovai pažymėjo, kad 2017 m. gruodžio 12 d. buto patikrinimo akte nustatytos aplinkybės apie nusidėvėjusias pagrindines konstrukcijas, prastos būklės krosnis, netvarkingą elektros instaliaciją ir santechninę įrangą patvirtina, jog butui reikalingas kapitalinis remontas, o lubos drėksta galimai dėl kito buto trūkumų. Atsakovai nurodė savo lėšomis tvarkęsi bute, sudėję grindis, įstatę naujas duris, pastatę elektrinį vandens šildytuvą, nupirkę naują viryklę, o ieškovė net ir po Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2018 m. vasario 15 d. nurodymo, nesiėmė krosnių remonto.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

10. Teismas nustatė, kad ieškiniu prašoma nutraukti tarp ieškovo ir atsakovo A. Š. 2015 m. kovo 31 d. sudarytą Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį sutarties 40 punkto pagrindu yra nepagrįsta, kadangi šiame sutarties punkte įtvirtinta, jog nuomotojas įgyja teisę nutraukti sutartį, prieš tai raštu pareikalavęs nuomininko ištaisyti nurodytus sutarties pažeidimus bei suteikęs nuomininkui ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą šiems pažeidimams ištaisyti.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei bylos šalių žodinių paaiškinimų nustatė, kad ieškovė nebuvo raštu nurodžiusi atsakovams konkrečių sutarties pažeidimų bei nebuvo suteikusi atsakovams 30 dienų termino pastariesiems pažeidimams ištaisyti, taip pat nėra įspėjusi apie numatomą nuomos sutarties nutraukimą, nuomininkams neištaisius pažeidimų per 30 dienų terminą.

12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nėra įgijusi teisės nutraukti nuomos sutartį su atsakovais, kadangi nesilaikė įstatyme (bei sutartyje) nustatytos nuomos sutarties nutraukimo tvarkos. Atitinkamai ieškovė nėra įgijusi ir išvestinės teisės, kylančios iš nuomos sutarties nutraukimo teisinių padarinių, tai yra teisės iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš nuomotų gyvenamųjų patalpų.

13. Teismas pažymėjo, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurią ieškovė prašo nutraukti, yra sudaryta 2015 m., tuo tarpu ieškovė įrodinėjo atsakovų netinkamus veiksmus dėl buto nepriežiūros, kurių didžioji dalis buvo atlikta/konstatuota iki prašomos nutraukti sutarties sudarymo. Be to, buto, perduoto pagal nuomos sutartį, 2015 m. balandžio 2 d. priėmimo-perdavimo akte Nr. G.5.22-0918 pažymėta, kad visam butui reikalingas kapitalinis remontas.

14. Nuomininko pareiga buvo atlikti tik einamąjį buto remontą, o tuo atveju, jei butui reikalingas kapitalinis remontas, nuomotojui buvo suteikta teisė perkelti nuomininką į kitą butą, įskaitant ir į mažesnį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti visiškai.

16. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų SĮ „Vilniaus miesto būstas“ argumentų, bylai reikšmingų aplinkybių ir faktų, pateiktų įrodymų, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas bei formaliai aiškino teisės aktų nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Apeliantė nesutinka su teismo nuostata, kad ieškovė neįgijo teisės nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, nes nenusiuntė nuomininkui rašytinio įspėjimo apie būtinumą įvykdyti prievolę ar pašalinti pažeidimus per protingą terminą. Nurodė, kad ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.497 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto, 4 punkto numatytais atvejais, 2014 m. gruodžio mėn. A. Š. pateikė pranešimą apie planuojamą buto (duomenys neskelbtini) eilinį patikrinimą, kurio metu bus akcentuojami būsto priežiūros, krosnies techninės būklės ir eksploatavimo taisyklių klausimai. Prie pranešimo buvo pridėtas 2014 m. gruodžio 3 d. buto patikrinimo aktas, kuris patvirtina, kad atsakovas informuotas, jog butas bus periodiškai tikrinamas, kad nedelsiant turi sutvarkyti ir atlaisvinti nuo daiktų bei medžiagų ne tik šalia krosnių esantį plotą, bet ir visą jam išnuomotą būstą. 2017 m. gruodžio 12 d. atliekant eilinį patikrinimą E. Š. atsisakė pasirašyti Buto patikrinimo aktą bei priešgaisrinės saugos atmintinę, taip tikėdamasis išvengti atsakomybės. 2018 m. sausio 31 d. atsakovui A. Š. išsiųstas įspėjimas dėl buto atlaisvinimo. 2018 m. vasario 14 d. eilinio patikrinimo metu su A. Š. aptartos tos pačios atsakovų neišspręstos problemos su krosnimis. 2018 m. vasario 22 d. atvykus su priešgaisrine tarnyba ir dalyvaujant atsakovams buvo užplombuotos abi bute esančios krosnys. 2018 m. rugpjūčio 10 d. patikrinimo metu atsakovas atsisakė pasirašyti buto patikrinimo aktą apie tai, kad jam įteiktos butų be centrinio šildymo gaisrinės saugos reikalavimų bei krosnių eksploatavimo taisyklių reikalavimai. Visos šios aplinkybės įrodo, kad atsakovai buvo tinkamai informuoti apie esamas problemas ir jų sprendimo būdus.

16.2. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovė nėra įgijusi ir išvestinės teisės, kylančios iš nuomos sutarties nutraukimo teisinių padarinių, tai yra teisės iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš nuomotų gyvenamųjų patalpų. Pažymėjo, atsakovams ginčo patalpos išnuomotos, sudarius socialinio būsto terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, išimtiniu tikslu - jose gyventi. Sutartimi atsakovai įsipareigojo savo sąskaita likviduoti bute, pastate ar jų inžinerinėse sistemose įvykusias avarijas ar gedimus, inžinerinių sistemų funkcionavimo sutrikimus, taip pat tokių avarijų, gedimų ar sutrikimų pasekmes bei atstatyti buto, pastato ir (ar) jų inžinerinių sistemų ar kitos juose esančios įrangos ar įrengimų būklės pablogėjimą, jeigu tai įvyko dėl nuomininko, jo šeimos narių, lankytojų ar kitų asmenų veikimo ar neveikimo, įskaitant tuos atvejus, jeigu tokios avarijos, gedimai ar sutrikimai įvyko dėl to, kad nuomininkas laiku neatliko ar netinkamai atliko buto einamojo remonto darbus. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos sudaryta komisija 2009 m. lapkričio 2 d. aktu butą (duomenys neskelbtini) pripažino tinkamu naudoti, todėl atsakovams buvo suteiktos tinkamos naudoti gyvenamosios patalpos, tačiau dėl jų nepriežiūros, sutarties sąlygų nevykdymo, 2015 m. balandžio 10 d. ginčo patalpos pripažintos net netikslingomis remontuoti.

16.3. Pirmos instancijos teismas vienpusiškai pasirėmė atsakovų atstovės akcentuojamą Sutarties 40 straipsnio formalų reikalavimą, tačiau praleido esminius, bylai reikšmingus faktus.

Atsiliepimas

17. Atsakovas A. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius atsiliepimo motyvus:

17.1 . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio nustačius, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo gyvenamųjų patalpų sutarties nutraukimui. CK 6.497 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atvejai, kada nuomotojas įgyja teisę nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, pareikšdamas tokį reikalavimą teisme, t. y. tik po to, kai nusiuntė nuomininkui rašytinį įspėjimą apie būtinumą įvykdyti prievolę ar pašalinti pažeidimus per protingą terminą, tačiau nuomininkas, gavęs tokį įspėjimą, per protingą terminą prievolės neįvykdė ar pažeidimų nepašalino.

17.2 . Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi šalys susitarė dėl sutarties nutraukimo sąlygų ir ieškovė, siekdama nutraukti sutartį, privalėjo jas įvykdyti. Teismas nustatė, kad ieškovė nėra raštu nurodžiusi atsakovams konkrečių sutarties pažeidimų bei nėra suteikusi atsakovams 30 dienų termino pastariesiems pažeidimams ištaisyti, taip pat nėra įspėjusi apie numatomą nuomos sutarties nutraukimą, nuomininkams neištaisius pažeidimų.

17.3 Apeliaciniame skunde nurodyti įvairūs pranešimai apie buto patikrinimus, įspėjimai dėl buto atlaisvinimo, buto patikrinimo aktai ir kt. nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovams buvo nurodyti ir žinomi konkretūs sutarties pažeidimai ir siūlymas šiuos pažeidimus pašalinti, kas yra būtina sąlyga sutarties nutraukimui. Be to, didžioji dalis dokumentų sudaryti dar iki ginčijamos sutarties sudarymo.

17.4 . Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad atsakovai pažeidinėjo negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, neprižiūrėjo buto, nedarė remonto, jį niokojo, kaimynams buvo sudarytos netinkamos sąlygos greta gyventi ir pan. Kaip matyti iš nuomos sutarties 17 punkto nuostatų, nuomininko pareiga buvo atlikti tik einamąjį buto remontą; 18 punkte nustatyta, kad nuomininkui draudžiama be nuomotojo rašytinio sutikimo atlikti buto kapitalinio remonto ar rekonstravimo darbus; 23 punkte numatyta ieškovės pareiga prireikus kapitališkai suremontuoti ar rekonstruoti butą. Nagrinėjamu atveju pati ieškovė nevykdė savo pareigos atlikti buto kapitalinį remontą. Nurodė, kad 2015 m. sudarius ginčijamą sutartį, ieškovė perdavė butą, kuriam jau tuo metu buvo reikalingas kapitalinis remontas ir 2015 m. balandžio 2 d. priėmimo-perdavimo akte Nr. G.5.22-0918 yra pažymėta, jog visam butui reikalingas kapitalinis remontas. Ieškovė jokio kapitalinio remonto neatliko, o atsakovai buto negriauna, neardo ir negadina, bet prižiūri jį tokį, koks jiems buvo išnuomotas, nes nesant kapitalinio remonto, nėra galimybės daryti einamojo remonto, būtina keisti ar rekonstruoti krosnis, vamzdynus, pajungti šaltą vandenį, kurio virtuvėje iki šiol nėra.

17.5 . Atsakovai pažymėjo, kad 2017 m. gruodžio 12 d. buto patikrinimo akte nustatytos aplinkybės apie nusidėvėjusias pagrindines konstrukcijas, prastos būklės krosnis, netvarkingą elektros instaliaciją ir santechninę įrangą patvirtina, kad butui reikalingas kapitalinis remontas, o lubos drėksta galimai dėl kito buto trūkumų.

17.6 . Nepagrįstas ir nemotyvuotas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino esminių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, vienpusiškai pasirėmė Gyvenamųjų patalpų sutarties 40 punkto formalia nuostata dėl sutarties nutraukimo sąlygų, netinkamai vertino įrodymus. Nurodė, kad Sutarties 40 punktas nėra formalus, priešingai, nagrinėjamoje byloje reikšminga sutarties sąlyga, kurioje šalys aptarė sutarties nutraukimo sąlygas. Pažymėjo, kad didžioji dalis ieškovės į bylą patektų įrodymų nesusiję su ginčo dalyku, kadangi gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurią prašoma nutraukti, yra sudaryta 2015 m., tuo tarpu atsakovų netinkami veiksmai dėl buto nepriežiūros, ieškovės teigimu, buvo atlikti/konstatuoti iki prašomos nutraukti sutarties sudarymo. Ieškovė turėjo pareigą įrodinėti atsakovų padarytus sutarties pažeidimus būtent sutarties galiojimo laikotarpiu. Taigi, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino priešingai, nei juos vertino ieškovė, nėra ir negali būti pagrindas konstatuoti įrodymų vertinimo pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai pirmos instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė nėra įgijusi teisės nutraukti nuomos sutartį su atsakovais, kadangi nesilaikė įstatyme (bei sutartyje) nustatytos nuomos sutarties nutraukimo tvarkos.

20. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1 - 474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas” patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. 2015 m. kovo 31 d. ieškovė ir atsakovas A. Š. sudarė neterminuotą Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.41-G15/0918 dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos, pagal kurią nuomojamose patalpose turi teisę gyventi ir atsakovo šeimos nariai. Iki nuomos sutarties sudarymo atsakovui E. Š. ir jo šeimos nariams butas (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas Vilniaus miesto valdybos 1991 m. garantiniu raštu. Ieškovė prašė nutraukti nuomos sutartį sutarties 40 punkte nurodytu pagrindu, teigdama, jog į bylą pateikti buto patikrinimo aktai įrodo atsakovo netinkamus veiksmus, leidusius ieškovei be atskiro sutarties 40 punkte nurodyto raštiško pareikalavimo nutraukti sutartį.

21. Pagal CK 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įpareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. CK 6.609 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, prieš mėnesį įspėjęs nuomotoją. 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, (...) jeigu nuomininkas ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį. Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014; kt.).

22. Ieškovė nurodo, kad atsakovai nerūpestingai ir neatsakingai elgiasi su savivaldybei priklausančiu turtu, patalpų neremontuoja, sudaro neįmanomas sąlygas kitiems greta gyventi, gadina bendrojo naudojimo patalpas, konfliktuoja su kaimynais, teršia aplinką, todėl nuomotojas įgijo teisę nutraukti sutartį.

23. Bendroji įrodinėjimo pareiga, kylanti iš CPK įtvirtinto šalių rungimosi principo (CPK 12 str.), lemia, kad kiekviena ginčo šalis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus į juos (CPK 135 str. 1 d. 3 p., 177 str., 178 str.). Tokios šalies pareigos neeliminuoja net ir teismui nustatytas aktyvesnius vaidmuo tam tikrų kategorijų bylose, kuriose galima identifikuoti viešo intereso buvimą (CPK 179 str. 2 d.).

24. Atsakovai E. Š. ir A. Š. ginčo bute apsigyveno teisėtai ir jame deklaravo savo gyvenamąją vietą nuo 2003 m. Atsakovė P. Š. savo gyvenamąją vietą bute (duomenys neskelbtini), deklaravo nuo 2015 m. Iki ieškinio pareiškimo dienos atsakovai iš ieškovės nėra gavę jokių pretenzijų dėl ginčo buto netinkamo naudojimo, nepriežiūros, komunalinių mokesčių nemokėjimo ar dėl ieškovės teisių varžymo. Ieškovės į bylą pateikti buto patikrinimo aktai, kuriuose fiksuota nepatenkinama buto būklė, taip pat, kad butas netvarkingas, neprižiūrėtas, yra surašyti tuomet, kai su atsakovais dar nebuvo sudaryta 2015 m. kovo 31 d. nuomos sutartis. Byloje esantis 2015 m. balandžio 2 d. buto perdavimo priėmimo aktas Nr. G.5.22-0918 patvirtina, kad 2015 m. sudarius nuomos sutartį, ieškovė perdavė atsakovui A. Š. butą, kuriam jau tuo metu buvo reikalingas kapitalinis remontas. Duomenų, patvirtinančių, jog kapitalinis remontas reikalingas dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, į bylą nepateikta.

25. Nuomos sutarties 40 punkte, kuriuo ieškinyje remiasi ieškovė, nurodyta, kad nuomotojas įgyja teisę nutraukti sutartį, prieš tai raštu pareikalavęs nuomininko ištaisyti nurodytus sutarties pažeidimus bei suteikęs nuomininkui ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą šiems pažeidimas ištaisyti.

26. Ieškovės atstovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, patvirtino, jog jokių rašytinių reikalavimų, pranešimų, kuriuose būtų nurodyti nuomos sutarties pažeidimai bei suteiktas terminas pažeidimams pašalinti, ieškovė atsakovams neteikė. Tokių rašytinių įrodymų nėra ir byloje.

27. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog į bylą pateikti buto patikrinimo aktai patvirtina, jog atsakovai žinojo, kokie nustatyti pažeidimai. Su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Kaip jau buvo nurodyta, visi patikrinimo aktai, išskyrus du paskutinius, buvo surašyti dar šalims nesudarius gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, pagal kurios 40 punktą ieškovė turi teisę nutraukti sutartį. 2017 m. gruodžio 12 d. buto patikrinimo akte nustatytos aplinkybės apie nusidėvėjusias pagrindines konstrukcijas, prastos būklės krosnis, netvarkingą elektros instaliaciją ir santechninę įrangą patvirtina tik tai, kad butui reikalingas kapitalinis remontas. Šiame patikrinimo akte taipogi nurodyta, jog lubos drėksta ir vanduo sunkiasi ne dėl buto 5A, bet buto 7A. 2018 m. sausio 10 d. buto patikrinimo akte nustatyta aplinkybė, kad neveikia krosnis. Taigi, ieškovės pateiktame 2017 m. buto patikrinimo akte nurodytos aplinkybės apie pagrindinių buto konstrukcijų nepatenkinamą būklę ir nusidėvėjimą bei 2018 m. sausio 10 d. buto patikrinimo akte nustatyta aplinkybė, kad neveikia krosnis, neįrodo ne tik ieškovės pažeistų teisių, nes buto kapitalinio remonto atlikimo pareiga pagal sutartį numatyta ieškovei (Sutarties 24 punktas), bet ir ieškinyje nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakovų netinkamu elgesiu. Šie aktai taip pat negali būti laikomi tinkamais raštiškais nuomotojo reikalavimais ištaisyti sutarties pažeidimus, nes tokių reikalavimų šiuose dokumente nėra.

28. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių sudarytos sutarties 40 punkto sąlygą dėl teisės nutraukti neterminuotą gyvenamųjų patalpų sutartį, vadovaudamasis CK 6.497 str. 3 d., pagrįstai nustatė, kad ieškovė nėra įgijusi teisės nutraukti nuomos sutartį su atsakovais, kadangi nesilaikė sutartyje nustatytos nuomos sutarties nutraukimo tvarkos.

29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, spręstinas atsiliepimą į bylą pateikusio atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, atlyginimo klausimas.

31. Bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti atsakovas pateikė 2019 m. liepos 23 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16) NTP-7-4242, išrašytą 234 Eur sumai už advokatės J. Ž. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą atsakovui pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. liepos 15 d. sprendimą.

32. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Remiantis CPK 99 straipsnio 1 dalimi, asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

33. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 234 Eur priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 96¹ straipsnis).

34. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nagrinėjamu atveju nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, valstybės naudai 234 Eur (du šimtus trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė