Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-06 nutarties, kuria administracinio teisės pažeidimo byla N. P. atžvilgiu pagal ATPK 189³ str. 1 d. nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus vedėja Stasė Kvederienė 2013 m. lapkričio 14 priėmė nutarimą Nr. A11-42015-(1.1.53-AP2), kuriuo N. P. paskyrė mažesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą - 500 Lt baudą. Nutarime konstatuota, kad N. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 189³ straipsnio 1 dalyje. Nustatomojoje nutarimo dalyje nurodyta, kad 2013-11-07 apie 10 val. 00 min., apžiūrėjus pastatą (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog pastato – garažo negyvenamosios patalpos naudotoja N. P. nesuremontavo, nerekonstravo ir nenugriovė galimos avarinės būklės pastato, nesiėmė būtiniausių priemonių statinio pavojingoms deformacijoms likviduoti. N. P. nevykdė STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ 5 skyriaus 30.5 punkto reikalavimų-suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog Faktinių duomenų patikrinimo akto Nr. A32-1210(2.9.2.8-AP2) surašymo metu buvo nustatyta, jog pastatą garažą, plane pažymėtą 2G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro trys dalys. VĮ Registro centras duomenimis, dvi dalys nuosavybės teise priklauso atitinkamai A. T. ir R. T. bei G. K.. Tuo tarpu negyvenamosios patalpos, esančios garaže 2G1p, kurios plotas 20,35 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės neįregistruotos, tačiau patikrinimo metu V. P. paaiškino, jog minėtomis garažo patalpomis naudojasi jo šeima. Šią aplinkybę V. P. ir N. P. patvirtino ir 2013-07-19 rašte, adresuotame Būsto renovavimo skyriui. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus 2013-06-12 raštu Nr. A51-65579(3.3.10.2-EM4) V. P., N. P., A. T., R. T. ir G. K., kaip garažo pastato savininkai ir naudotojai, buvo įpareigoti suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti garažą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), imtis būtiniausių priemonių statinio techninei būklei pagerinti, pavojingoms statinio deformacijoms likviduoti ir apie tai kokių priemonių imtasi iki 2013-07-31 informuoti Būsto renovavimo skyrių. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus specialistams pakartotinai patikrinus 2013-10-17 mūrinį pastatą – garažą (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pastato savininkai ir naudotojai, tame tarpe ir N. P., nesuremontavo, nerekonstravo, nenugriovė garažo, nesiėmė priemonių garažo techninei būklei pagerinti. Atsižvelgiant į tai, jos atžvilgiu buvo priimtas 2013-11-17 nutarimas, kuriuo ji buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 189³ str. 1 d.

Apeliantė pažymi, kad vadovaujantis LR statybos įstatymo 40 str., statinio naudotojas privalo laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir atlikti statinio techninę priežiūrą. Suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu jų tolimesnis naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Tuo tarpu paties V. P. teigimu, minėtomis patalpomis naudojasi jo šeima. Taip pat V. P. ir teismo posėdžio metu paliudijo, kad šiomis patalpomis naudojosi dar jo tėvai. Esant šioms aplinkybėms, apeliantės nuomone, N. P. kartu su kitais savininkais bei naudotojais privalėjo imtis būtiniausių priemonių statinio techninei būklei pagerinti, pavojingoms statinio deformacijoms likviduoti.

Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013-11-14 nutarimas Nr. A11-42015-(1.1.53-AP2), vadovaujantis ATPK 31 str. 2 d., buvo pateiktas sankcionuoti Vilniaus miesto apylinkės teismui, kadangi N. P. atžvilgiu, priešingai negu, kad teigiama skundžiamoje nutartyje, buvo pritaikytas ATPK 30¹ str. nuostatos, paskiriant jai 500 Lt baudą. Tuo tarpu kai minimali ATPK 189³ str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda sudaro 1000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Įvertinus bylos medžiagą, pateikto skundo argumentus, konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas, priimdamas 2014-02-06 nutartį, teisingai išaiškino nagrinėjamai bylai reikšmingų materialinės teisės normų turinį ir tinkamai jas pritaikė.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje pateikiamu LR Statybos įstatyme naudojamos sąvokos „statinio naudotojas“ aiškinimu, kuris, nagrinėjamos bylos kontekste, yra ypač reikšmingas. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, pagal pastarąjį teisės aktą statinio naudotoju laikytinas statinio savininkas arba kitas asmuo, kuris naudoja statinį Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimu pagrindu (LR Statybos įst. 2 str. 78 p.). Taigi statinio naudotojo sąvoka siejama su teisinio statinio valdymo ar naudojimosi juo pagrindo buvimu. Tuo tarpu apeliaciniame skunde yra akcentuojamas tik byloje nustatytas N. P. naudojimosi garažo dalimi, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktas, kuris pats savaime nereiškia, jog N. P. pastaruoju statiniu naudojasi teisėtai. Pažymėtina, jog tą aplinkybę, jog jos šeima naudojasi garažo dalimi, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesant tam jokio teisinio pagrindo, pripažįsta ir pati N. P., kuri tiek savo skunde apylinkės teismui (b. l. 3), tiek 2013-07-19 rašte Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriui (b. l. 39) nurodė, jog ji ir jos vyras naudojasi minėtomis patalpomis nesudarę nuomos ar panaudos sutarties, taip pat neprivatizavę šių patalpų. Sutiktina su N. P. išsakytu argumentu, jog tas faktas, jog ji sudėjo į aptariamą garažo dalį savo senus daiktus, savaime nedaro jos statinio naudotoja LR Statybos įstatymo prasme, nepriklausomai nuo to kiek seniai ji faktiškai neteisėtai naudojasi šiomis patalpomis. Manytina, jog nagrinėjamu atveju iš pradžių turėtų būti tinkamai išspręstas N. P. naudojimosi negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis garaže 2G1p, kurių plotas 20,35 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klausimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik atsiradus teisiniam N. P. naudojimosi pastarosiomis patalpomis pagrindui, jai galėtų kilti administracinė atsakomybė dėl jos, kaip statinio naudotojos, LR Statybos įstatyme numatytų pareigų nevykdymo.

Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu dėl N. P. atžvilgiu priimto nutarimo pateikimo apylinkės teismui sankcionuoti (ATPK 30¹ str. 2 d.), tačiau tai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atmesti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-06 nutarties.

Nutartis neskundžiama.