- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-06
- Bylos Nr.
- eI3-1137-402/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00521-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- V. R.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- K. B.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui K. B. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su 2023-03-29 patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:
1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės administracija, Institucija) 2023-02-03 raštą Nr. 53-5-33 „Dėl (duomenys neskelbtini), Kaune“ kaip administracinį aktą, kuriuo užbaigta Institucijai pateikto 2021-12-30 skundo nagrinėjimo procedūra;
2) įpareigoti Savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti 2021-12-30 pateiktą skundą dėl butų savininkų bendrijos (toliau – BSB) „Geodezininkas“ ir priimti sprendimą dėl visų skunde nurodytų aplinkybių, užtikrinant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 22 straipsnio 1 dalyje nustatytų skundą padavusių asmenų teisių realizavimą.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu, visiškai palaikydamas skundą, paaiškino, kad atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.83 straipsnio 3 dalimi bei 4.84 straipsniu, atlieka butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę. Skundą gavusi institucija turi jį išnagrinėti VAĮ nustatyta tvarka, atlikdama privalomus veiksmus administracinei procedūrai įvykdyti, kad butų užtikrintos skundą padavusių asmenų teisės ir teisėti interesai skundo nagrinėjimo procese bei dėl skunde nurydytų neteisėtų veiksmų ir skundą padavusių asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimų priimtas administracinės procedūros sprendimas.
Pareiškėjas ir kito buto savininkas 2021-12-30 su skundu dėl BSB „Geodezininkas“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, kad būtų atliktas BSB „Geodezininkas“ veiksmų teisėtumo įvertinimas ir dėl neteisėtų veiksmų būtų taikoma administracinė atsakomybė, kartu įpareigojant ištaisyti nurodytus trūkumus.
Atsakovė, 2022-10-24 raštu Nr. 53-5-448 atsakydama į 2021-12-30 skundą, pateikė abstrakčią informaciją bei informavo, kad atliks BSB „Geodezininkas“ valdymo organų veiklos patikrinimą ir apie atlikto neplaninio patikrinimo rezultatus informuos trijų mėnesių laikotarpiu nuo dokumentų pateikimo. Atsakovė pareiškėjui elektroniniu paštu atsiuntė 2023-02-03 raštą Nr. 53-5-33 „Dėl (duomenys neskelbtini), Kaune“, kuriame bendrais bruožais pakomentavo jos po atlikto bendrijos neplaninio patikrinimo surašytą 2023-02-03 aktą, tačiau pats aktas nepridedamas, kaip nepriimti sprendimai dėl skunde išdėstytų reikalavimų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas (ir trečiasis suinteresuotas asmuo K. B.) prašė Institucijos dėl skunde nurodytų pažeidimų patraukti BSB „Geodezininkas“ valdymo organus administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio 1 dalį (bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas) ir 3 dalį (kaupiamųjų lėšų namui atnaujinti apsaugos reikalavimų nesilaikymas, kai šios lėšos laikomos ne atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje ar į apskaitą įtraukiamos pažeidžiant nustatytą tvarką, ar naudojamos ne pagal paskirtį, paslaugų ir rangos darbų pirkimų, išskyrus viešuosius pirkimus, vykdymas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų).
Skunde net dvylikoje punktų detaliai buvo išdėstyta, kokių teisės aktų reikalavimų yra nesilaikoma bendrijoje, kaip valdymo organai, nevykdydami savo pareigų, pažeidžia butų savininkų teises ir interesus, tačiau Institucijos raštuose esantys teiginiai neatitinka realybės bendrijoje, jie nėra paremti faktiniais duomenimis, dokumentais ar įrodymais, be to, atsakovė išsamiai neištyrė visų skundo 12-oje punktų nurodytų aplinkybių.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. R., vadovaudamasis VAĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2022-11-26 raštu prašė pateikti susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija, tačiau Institucija 2022-11-23 raštu Nr. 53-5-481 atsisakė suteikti informaciją, todėl nei V. R., nei K. B. negalėjo realizuoti VAĮ 22 straipsnio 1 dalies 1–2, 5–6 punktuose nustatytų teisių:
1) susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija;
2) pateikti papildomą informaciją ir duoti paaiškinimus;
3) dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje;
4) teikti savo nuomonę administracinės procedūros metu kylančiais klausimais.
Motyvuojamoji dalis
VAĮ 10 straipsnis numato, kad dėl asmens prašymo ar skundo per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos institucija turi priimti administracinį sprendimą, t. y. šiuo atveju turėjo būti išnagrinėtas 2021-12-30 skundas dėl BSB „Geodezininkas“ veikloje nurodytų pažeidimų bei priimtas sprendimas dėl administracinės atsakomybės taikymo BSB „Geodezininkas“ valdymo organams.
Be to, iš atsakovės raštų turinio akivaizdu, kad tai yra ne administracinis sprendimas, kuriuo motyvuotai, pagrįstai ir teisėtai užbaigiama administracinė procedūra, ištyrus visas aplinkybes ir įvertinus skundą padavusių asmenų nuomonę dėl administracinės procedūros metu gautų dokumentų (VAĮ 22 straipsnio 1 dalies 1–2, 5–6 punktai), o viso labo raštai, kuriais atsakovė, vadovaudamasi VAĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pateikia rašytinę konsultaciją pareiškėjui bei informuoja apie atliktą patikrinimą.
2022-10-24 rašte Nr. 53-5-448 „Dėl (duomenys neskelbtini), Kaune“ yra minimas 2022-08-03 aktas, surašytas po neplaninio patikrinimo, kaip ir 2023-02-03 rašte Nr. 53-5-33 „Dėl (duomenys neskelbtini), Kaune“, kuriame minimas kitas po atlikto bendrijos neplaninio patikrinimo surašytas 2023-02-03 aktas, tačiau jie nepridedami, todėl neaišku, kokie trūkumai juose nustatyti, kokie trūkumai buvo ištaisyti ar neištaisyti nuo pirmojo akto surašymo. Iš atsakovės raštuose pateiktos informacijos neįmanoma suprasti, kurie iš atsakovei pateiktame skunde atskirais punktais pareiškėjo nurodytų BSB „Geodezininkas“ veiklos pažeidimų buvo išnagrinėti, nustatyti ir kurie ne.
Išdėstytos aplinkybės rodo, kad atsakovės veiksmai turi piktnaudžiavimo ar biurokratizmo požymių (VAĮ 22 straipsnio 1 dalies 8 punktas), ypač vertinant tai, kad per laikotarpį nuo skundo padavimo dienos ir laikotarpį nuo Institucijos tarpinio rašto dienos nebuvo imtasi veiksmų siekiant per įmanomai trumpiausią laiką išsamiai ir objektyviai išnagrinėti dar 2021-12-30 pateiktą skundą, todėl pareiškėjas mano, kad esant šioms aplinkybėms teismas turėtų įpareigoti atsakovę (Instituciją) skundą išnarinėti iš naujo.
Atsakovė su skundu nesutinka. Jos atstovė teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu galiojusių Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020-04-28 sprendimu Nr. T-168 (toliau – Taisyklės), 15 punkte buvo numatyta, kad neplaninio valdytojo veiklos patikrinimo (toliau – neplaninio patikrinimo) tikslas yra įvertinti faktus ar aplinkybes, dėl kurių buvo inicijuotas neplaninis patikrinimas, ir užkirsti kelią naujiems teisės aktų pažeidimams atsirasti. Pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu galiojusių Taisyklių 16 punkte buvo numatyta, kad neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas Savivaldybės administracijai gavus patalpų savininko skundą ar kilus pagrįstiems įtarimams dėl valdytojo veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktų, reguliuojančių jo veiklą, nuostatoms, taip pat siekiant patikrinti, ar buvo pašalinti ankstesnio valdytojo veiklos patikrinimo metu nustatyti trūkumai. Neplaninis patikrinimas pradedamas Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens motyvuotu sprendimu. Pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu galiojusių Taisyklių 17 punkte buvo numatyta, kad Savivaldybės administracija, gavusi patalpų savininko skundą, jį įvertina ir per 20 darbo dienų nuo jo gavimo priimamas sprendimas pradėti ar nepradėti neplaninį patikrinimą ir apie priimtą sprendimą raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo. Kai priimtas sprendimas pradėti neplaninį patikrinimą, visais atvejais Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens rašte turi būti nurodyta valdytojo neplaninio patikrinimo pagrindas ir patikrinimo apimtis (pagal Taisyklių 12 punkto atitinkamus papunkčius), neplaninį patikrinimą atliekantis kontrolierius, sprendimo pradėti neplaninį patikrinimą apskundimo tvarka, terminas, kuris negali būti trumpesnis nei 5 darbo dienos ir ilgesnis nei 10 darbo dienų, įpareigojimas valdytojui pateikti informaciją ir duomenis, juos pagrindžiančius dokumentus ir paaiškinimus dėl nagrinėjamų veiksmų ar neveikimo ir prašomų dokumentų, kuriuos valdytojas turi pateikti kontrolieriui, sąrašas. Pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu galiojusių Taisyklių 18 punkte buvo numatyta, kad Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, vertindamas skundą, turi teisę raštu kreiptis į valdytoją dėl informacijos ir duomenų pateikimo. Terminas informacijai, duomenims ir juos pagrindžiantiems dokumentams ir paaiškinimams pateikti negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos ir ilgesnis kaip 10 darbo dienų nuo tokio prašymo valdytojui įteikimo dienos. Pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu galiojusių Taisyklių 20 punkte buvo numatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu Savivaldybės administracija jau yra pateikusi atsakymą arba priėmusi sprendimą tuo pačiu klausimu ir skundą pateikęs asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu galiojusių Taisyklių 21 punkte buvo numatyta, kad neplaninio patikrinimo trukmė yra ne ilgiau kaip trys mėnesiai. Kontrolieriaus motyvuotu prašymu šis terminas Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Į neplaninio patikrinimo laiką neįskaičiuojamas laikotarpis, per kurį valdytojas vėlavo pateikti paaiškinimus ir prašomus pateikti dokumentus. Pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu galiojusių Taisyklių 24 punkte buvo numatyta, kad apie atliktą ar nutrauktą neplaninį patikrinimą Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu informuoja skundą pateikusį asmenį, dėl kurio skundo buvo pradėtas neplaninis patikrinimas, nurodydamas atlikto patikrinimo rezultatus ir išvadas ar nutraukto neplaninio patikrinimo motyvus.
Pareiškėjas kartu su kito daugiabučio gyvenamojo namo, kuris taip pat priklauso bendrijai, buto savininku K. B. 2021-12-30 kreipėsi į atsakovę, prašydami, kad būtų atliktas bendrijos veiksmų teisėtumo įvertinimas ir nustačius, jog bendrija atliko neteisėtus veiksmus, taikyti administracinę atsakomybę.
Atsakovė 2022-01-28 raštu Nr. 53-5-41 informavo K. B., kad, vadovaujantis Taisyklių 16, 17 punktais, pradedamas neplaninis bendrijos veiklos patikrinimas, kiek tai susiję su daugiabučiu gyvenamuoju namu, kuriame patalpas nuosavybės teise turi K. B. ((duomenys neskelbtini), Kaune). Atlikus neplaninį bendrijos veiklos patikrinimą, kiek tai susiję daugiabučiu gyvenamuoju namu, kuriame patalpas nuosavybės teise turi K. B., buvo surašytas 2022-08-03 daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo aktas Nr. 53-39-23.
Atsakovė, iš pateiktų dokumentų nustačiusi, kad pareiškėjas nėra buto Kaune, (duomenys neskelbtini), savininkas, raštu informavo pareiškėją, jog nesant duomenų apie tai, kad minėtas butas yra jo nuosavybė, netenkinamas pareiškėjo prašymas atlikti bendrijos patikrinimą, kiek tai susiję su gyvenamuoju namu Kaune, (duomenys neskelbtini). Šį atsakovės sprendimą pareiškėjas buvo apskundęs teismui ir, tik pradėjus nagrinėti administracinę bylą teisme, pareiškėjas pateikė įrodymus, kurių pagrindu atsakovė, įsitikinusi, kad pareiškėjas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkas, pradėjo nagrinėti pareiškėjo 2021-12-30 skundą, t. y. siekiant įvertinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir išsiaiškinti, ar bendrijos veikla atitinka teisės aktų nuostatas, vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis buvo pradėtas neplaninis bendrijos veiklos patikrinimas.
Atlikus neplaninį bendrijos veiklos patikrinimą, kiek tai susiję su daugiabučiu gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, 2023-02-03 surašytas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo aktas Nr. 53-39-2, kuris per teisės aktuose numatytą terminą išsiųstas tiek pareiškėjui, tiek bendrijos pirmininkui (2023-02-03 raštai Nr. 53-5-33 ir Nr. 53-2-58 bei 2023-02-07 raštas Nr. 53-2-62). Neplaninio bendrijos veiklos patikrinimo metu nebuvo nustatyta pažeidimų, todėl bendrijos pirmininkas nebuvo traukiamas atsakomybėn.
Pažymėjo, kad abu daugiabučiai gyvenamieji namai (tiek (duomenys neskelbtini), Kaune, tiek (duomenys neskelbtini), Kaune) priklauso tai pačiai bendrijai, todėl dalis klausimų, nurodytų pareiškėjo ir kito skundą pasirašiusio asmens bendrame skunde, buvo išnagrinėti ir į juos atsakyta 2022-08-03 akte Nr. 53-39-23, tad iš naujo nebuvo nagrinėjami, tačiau su atlikto patikrinimo rezultatais buvo supažindintas ir pareiškėjas.
Ginčijamas raštas atitinka visus individualaus administracinio akto reikalavimus: yra motyvuotas, pagrįstas teisės aktų normomis, nurodyta apskundimo tvarka ir jis pasirašytas jį priėmusio pareigūno, todėl ginčijamo rašto naikinti nėra teisinio pagrindo, jis visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo K. B. teismo posėdžio metu visiškai palaikė pareiškėją ir jo skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą patenkinti.
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas prašo:
1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2023-02-03 raštą Nr. 53-5-33 „Dėl (duomenys neskelbtini), Kaune“ kaip administracinį aktą, kuriuo užbaigta Institucijai pateikto 2021-12-30 skundo nagrinėjimo procedūra;
2) įpareigoti Savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti 2021-12-30 pateiktą skundą dėl BSB „Geodezininkas“ ir priimti sprendimą dėl visų skunde nurodytų aplinkybių, užtikrinant VAĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytų skundą padavusių asmenų teisių realizavimą.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad jis prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2023-02-23 raštą Nr. 53-5-33 „Dėl (duomenys neskelbtini), Kaune“. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Savivaldybės administracijos rašto Nr. 53-5-33 „Dėl (duomenys neskelbtini), Kaune“ data yra 2023-02-03, todėl teismas laiko, jog pareiškėjo skunde nurodyta neteisinga skundžiamo rašto data yra rašymo apsirikimo klaida, kuri ištaisytina. Tokiu būdu nustatyta, jog pareiškėjas prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2023-02-03 raštą Nr. 53-5-33 „Dėl (duomenys neskelbtini), Kaune“.
Bylos duomenimis, pareiškėjas kartu su kito daugiabučio gyvenamojo namo, kuris taip pat priklauso bendrijai, buto savininku K. B. 2021-12-30 kreipėsi į atsakovę, prašydami, kad būtų atliktas bendrijos veiksmų teisėtumo įvertinimas ir nustačius, jog bendrija atliko neteisėtus veiksmus, taikyti administracinę atsakomybę.
Atsakovė 2022-01-28 raštu Nr. 53-5-41 informavo K. B., kad, vadovaujantis Taisyklių 16, 17 punktais, pradedamas neplaninis bendrijos veiklos patikrinimas, kiek tai susiję su daugiabučiu gyvenamuoju namu, kuriame patalpas nuosavybės teise turi K. B. ((duomenys neskelbtini), Kaune). Atlikus neplaninį bendrijos veiklos patikrinimą, kiek tai susiję daugiabučiu gyvenamuoju namu, kuriame patalpas nuosavybės teise turi K. B., buvo surašytas 2022-08-03 daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo aktas Nr. 53-39-23.
Iš pateiktų dokumentų buvo nustatyta, kad pareiškėjas nėra buto Kaune, (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl pareiškėjas raštu buvo informuotas, kad nesant duomenų apie tai, jog minėtas butas yra jo nuosavybė, netenkinamas pareiškėjo prašymas atlikti bendrijos patikrinimą, kiek tai susiję su gyvenamuoju namu Kaune, (duomenys neskelbtini). Šį atsakovės sprendimą pareiškėjas buvo apskundęs teismui ir, tik pradėjus nagrinėti administracinę bylą teisme, pareiškėjas pateikė įrodymus, kurių pagrindu atsakovė, įsitikinusi, kad pareiškėjas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkas, pradėjo nagrinėti pareiškėjo 2021-12-30 skundą, t. y. siekiant įvertinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir išsiaiškinti, ar bendrijos veikla atitinka teisės aktų nuostatas, vadovaujantis galiojančių teisės aktų (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo bei Taisyklių) nuostatomis, buvo pradėtas neplaninis bendrijos veiklos patikrinimas. Apie pradėtą patikrinimą pareiškėjas buvo informuotas 2022-10-24 raštu Nr. 53-5-448.
Atsakovė 2022-10-24 raštu Nr. 53-2-591 kreipėsi į bendrijos pirmininką, prašydama pateikti su tyrimu susijusią informaciją, išsamius paaiškinimus ir dokumentų patvirtintas kopijas.
Atlikus neplaninį bendrijos veiklos patikrinimą, kiek tai susiję su daugiabučiu gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, 2023-02-03 surašytas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo aktas Nr. 53-39-2, kuris per teisės aktuose numatytą terminą išsiųstas tiek pareiškėjui, tiek bendrijos pirmininkui (2023-02-03 raštai Nr. 53-5-33 ir Nr. 53-2-58 bei 2023-02-07 raštas Nr. 53-2-62).
Nustatyta, kad abu daugiabučiai gyvenamieji namai (tiek (duomenys neskelbtini), Kaune, tiek (duomenys neskelbtini), Kaune) priklauso tai pačiai bendrijai, todėl dalis klausimų, nurodytų pareiškėjo ir K. B. bendrame 2021-12-30 skunde, buvo išnagrinėti ir į juos atsakyta 2022-08-03 akte Nr. 53-39-23, tad iš naujo nebuvo nagrinėjami, tačiau su atlikto patikrinimo rezultatais buvo supažindintas ir pareiškėjas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja VAĮ, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas bei Taisyklės, patvirtintos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020-04-28 sprendimu Nr. T-168.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, vykdo bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę, kurią atlieka vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktu. Šio straipsnio minėtame punkte nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūra ir kontrolė atliekama pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-07-24 įsakymo Nr. Dl-612 2 punktu, Kauno miesto savivaldybės taryba 2020-04-28 sprendimu Nr. T-168 patvirtino Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisykles. Skyrius valdytojų veiklos priežiūrą ir kontrolę vykdo Taisyklių 12.1–12.11 papunkčiuose nurodyta apimtimi.
Nagrinėjamoje byloje teismas taiko pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu Taisyklių galiojusią redakciją. Taisyklių 15 punkte buvo numatyta, kad neplaninio valdytojo veiklos patikrinimo (toliau – neplaninio patikrinimo) tikslas yra įvertinti faktus ar aplinkybes, dėl kurių buvo inicijuotas neplaninis patikrinimas, ir užkirsti kelią naujiems teisės aktų pažeidimams atsirasti. Taisyklių 16 punkte buvo numatyta, kad neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas Savivaldybės administracijai gavus patalpų savininko skundą ar kilus pagrįstiems įtarimams dėl valdytojo veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktų, reguliuojančių jo veiklą, nuostatoms, taip pat siekiant patikrinti, ar buvo pašalinti ankstesnio valdytojo veiklos patikrinimo metu nustatyti trūkumai. Neplaninis patikrinimas pradedamas Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens motyvuotu sprendimu. Taisyklių 17 punkte buvo numatyta, kad Savivaldybės administracija, gavusi patalpų savininko skundą, jį įvertina ir per 20 darbo dienų nuo jo gavimo priimamas sprendimas pradėti ar nepradėti neplaninį patikrinimą ir apie priimtą sprendimą raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo. Kai priimtas sprendimas pradėti neplaninį patikrinimą, visais atvejais Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens rašte turi būti nurodyta valdytojo neplaninio patikrinimo pagrindas ir patikrinimo apimtis (pagal Taisyklių 12 punkto atitinkamus papunkčius), neplaninį patikrinimą atliekantis kontrolierius, sprendimo pradėti neplaninį patikrinimą apskundimo tvarka, terminas, kuris negali būti trumpesnis nei 5 darbo dienos ir ilgesnis nei 10 darbo dienų, įpareigojimas valdytojui pateikti informaciją ir duomenis, juos pagrindžiančius dokumentus ir paaiškinimus dėl nagrinėjamų veiksmų ar neveikimo ir prašomų dokumentų, kuriuos valdytojas turi pateikti kontrolieriui, sąrašas.
Taisyklių 12 punkte buvo numatyta, kokia apimtimi gali būti atliekamas valdytojo veiklos patikrinimas:
1) valdytojo paskyrimo ar išrinkimo atitikties nustatytiems teisės aktų reikalavimams (12.1 papunktis);
2) patalpų savininkų, bendrijos narių apskaitos tvarkymas (12.2 papunktis);
3) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir lėšų kaupimo organizavimas (12.3 papunktis);
4) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus planavimas ir lėšų kaupimo organizavimas (12.4 papunktis);
5) namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų organizavimas (12.5 papunktis);
6) informacijos ir duomenų patalpų savininkams teikimas pagal teisės aktų reikalavimus (12.6 papunktis);
7) metinės veiklos ataskaitos rengimas, ar nustatytais terminais ir tvarka teikiamos patalpų savininkams (12.7 papunktis);
8) patalpų savininkų susirinkimų ir balsavimo raštu organizavimas (12.8 papunktis);
9) dokumentų ir duomenų pateikimas viešam registrui (12.9 papunktis);
10) ar valdytojas taiko nustatytus tarifus (namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, techninės priežiūros, namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo), lifto naudojimo ir priežiūros, bendrojo naudojimo patalpų valymo ir kitus bendrijos narių ar patalpų savininkų nustatytus tarifus (12.10 papunktis);
11) ar bendrojo naudojimo objektų administratorius yra apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu (12.11 papunktis).
Taisyklių 18 punkte buvo numatyta, kad Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, vertindamas skundą, turi teisę raštu kreiptis į valdytoją dėl informacijos ir duomenų pateikimo. Terminas informacijai, duomenims ir juos pagrindžiantiems dokumentams ir paaiškinimams pateikti negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos ir ilgesnis kaip 10 darbo dienų nuo tokio prašymo valdytojui įteikimo dienos. Taisyklių 20 punkte buvo numatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu Savivaldybės administracija jau yra pateikusi atsakymą arba priėmusi sprendimą tuo pačiu klausimu ir skundą pateikęs asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Taisyklių 21 punkte buvo numatyta, kad neplaninio patikrinimo trukmė yra ne ilgiau kaip trys mėnesiai. Kontrolieriaus motyvuotu prašymu šis terminas savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Į neplaninio patikrinimo laiką neįskaičiuojamas laikotarpis, per kurį valdytojas vėlavo pateikti paaiškinimus ir prašomus pateikti dokumentus. Taisyklių 24 punkte buvo numatyta, kad apie atliktą ar nutrauktą neplaninį patikrinimą Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu informuoja skundą pateikusį asmenį, dėl kurio skundo buvo pradėtas neplaninis patikrinimas, nurodydamas atlikto patikrinimo rezultatus ir išvadas ar nutraukto neplaninio patikrinimo motyvus.
Ginčijamame rašte atsakovė vadovavosi specialiais teisės aktais, reglamentuojančiais bendrijos veiklos neplaninio patikrinimo atlikimo tvarką bei sąlygas, informavo pareiškėją, kodėl atsakovė nusprendė atlikti bendrijos veiklos neplaninį veiklos patikrinimą, ir išsamiai išdėstė, kokios aplinkybės buvo nustatytos. Taip pat rašte nurodė, kokia apimtimi neplaninis bendrijos veiklos patikrinimas buvo atliktas, o kokiais klausimais buvo pasisakyta atliekant ankstesnį bendrijos patikrinimą. Ginčo rašte taip pat nurodyta, kokiomis priemonėmis pareiškėjas gali ginti savo teises, jeigu mano, kad jos yra pažeidžiamos, bei ginčijamo rašto apskundimo tvarka. Taigi, ginčijamas raštas atitinka visus pirmiau išvardytus teisės aktų reikalavimus: yra motyvuotas, pagrįstas teisės aktų normomis, nurodyta apskundimo tvarka ir jis pasirašytas jį priėmusio pareigūno.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas sprendimą ginčija ir tuo pagrindu, kad jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Teismas, vertindamas viešojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje, 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 10, 23 ir 56 straipsniai). Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui ABTĮ nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų pagrindų (administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra: neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (1 punktas); neteisėtas dėl to, jog jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas (2 punktas); neteisėtas dėl to, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (3 punktas)), kuriems esant viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas (ABTĮ 10 ir 23 straipsniai) (LVAT 2010-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-1610/2010).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama viešojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų. Pasak teismo, kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012-03-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-1605/2012, 2012-06-28 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-492-2045/2012, 2014-04-03 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-492-801/2014). VAĮ 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (šiuo aspektu žr. 2012-04-30 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2015-12-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015).
LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, jog administraciniame teisme nagrinėjamos bylos dėl individualaus administracinio akto teisėtumo ribas apibrėžia ne tik pareiškėjo suformuluotas skundo dalykas, bet pirmiausiai procesas, kuris vyko viešojo administravimo institucijoje, kurios sprendimas, veiksmai ar neveikimas yra skundžiami administraciniam teismui, t. y. administraciniame teisme nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia suinteresuoto asmens kreipimasis dėl tam tikro sprendimo priėmimo ir viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas ar atlikti veiksmai. Administracinis teismas sprendžia dėl administracinių sprendimų ar veiksmų teisėtumo atsižvelgdamas į tai, koks prašymas buvo paduotas institucijai ir kokį sprendimą turėjo teisę priimti institucija nagrinėdama jai paduotą prašymą, ar priimtas sprendimas atitinka aukštesnės galios teisės aktus, ar šis sprendimas priimtas surinkus pakankamai faktinių duomenų, ar nagrinėjant klausimą nebuvo pažeistos procedūrinės taisyklės, o kartu ir besikreipiančio asmens teisės. Administracinis teismas neturi kompetencijos išspręsti klausimo, kuris nebuvo išnagrinėtas institucijoje, arba priimti administracinio sprendimo, nes byloje yra tikrinamas tik viešojo administravimo subjekto sprendimo, veiksmų ar neveikimo teisėtumas, t. y. vykdoma viešojo administravimo subjekto kontrolė (ABTĮ 3 straipsnis) (LVAT 2018-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-704-602/2018).
Analizuodamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintus individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus, LVAT nuolat akcentuoja iš šio straipsnio kylančius motyvuotumo ir aiškumo imperatyvus. Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį (pagal iki 2020-11-01 galiojusią redakciją, 8 VAĮ straipsnis atitinka šiandien galiojantį VAĮ 10 straipsnį, todėl ta pati LVAT praktika turi būti taikoma ir aiškinant VAĮ 10 straipsnio nuostatas), LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2011-06-27 sprendime administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011 išaiškino, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (lot. šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovės padarytomis išvadomis ir atkreipia dėmesį į tai, jog gavusi pareiškėjo skundą bei išreikalavusi papildomus dokumentus atsakovė pagrįstai pradėjo valdytojo veiklos neplaninį patikrinimą. Neplaninis veiklos patikrinimas atliktas atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytus argumentus, vadovaujantis iš bendrijos pirmininko gautais dokumentais ir paaiškinimais, kuris baigtas protokolo surašymu, todėl darytina išvada, kad skundas išnagrinėtas tinkamai. Atsakovės darbuotojai, nagrinėdami pareiškėjo skundą, galėjo veikti tik taip, kaip numato teisės aktai, ir tikrinti bei imtis priemonių dėl įspėjimo ar baudimo, tik kuomet nustato esant teisės aktų pažeidimų. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, savivaldybės įgaliojimų ribos ir kontroliuojami daugiabučių namų valdytojų veiklos aspektai nėra tokie, kurie įgalintų ar suteiktų kompetenciją trečiajam asmeniui – atsakovei, daryti įtaką konkretaus gyvenamojo namo bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimui ir gynimui labiau, nei įstatymų nustatyta. Tik patys daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčiai turi savininkų teisių įgyvendinimo ir gynybos mechanizmą, nustatytą Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, nes tik savininkams priklauso materialinė reikalavimo teisė, tik patys bendrosios nuosavybės dalininkai (butų ir kitų patalpų savininkai) gali naudotis savininkų teisėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso straipsniuose, reglamentuojančiuose bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimą (4.82–4.85 straipsniai), turto administravimą (4.236–4.252 straipsniai) ir kt. Įstatymuose visais atvejais yra numatyta galimybė fiziniams ir juridiniams asmenims kreiptis į teismą dėl kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklos, kai, jų manymu, ši veikla vykdoma neteisėtai arba pažeidžiant trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo subjektai, tiek teikdami administracines paslaugas pagal asmenų prašymus, nesusijusius su jų teisių pažeidimu, tiek vykdydami administracinę procedūrą pagal asmenų skundus dėl jų teisių pažeidimo, negali atlikti daugiau veiksmų arba priimti kitokį sprendimą, negu teisės aktai suteikia jiems teisę atlikti, t. y. negali vykdyti platesnės kompetencijos, negu jiems leidžia teisės aktai, kitaip būtų pažeistas viešojo administravimo subjektams privalomas teisėtumo principas. Kaip jau minėta pirmiau, skundžiamame rašte atsakovė vadovavosi specialiais teisės aktais, reglamentuojančiais bendrijos veiklos neplaninio patikrinimo atlikimo tvarką bei sąlygas, informavo pareiškėją, kodėl atsakovė nusprendė atlikti bendrijos veiklos neplaninį veiklos patikrinimą, ir išsamiai išdėstė, kokios aplinkybės buvo nustatytos. Taip pat rašte nurodė, kokia apimtimi neplaninis bendrijos veiklos patikrinimas buvo atliktas, o kokiais klausimais buvo pasisakyta atliekant ankstesnį bendrijos patikrinimą. Atlikus patikrinimus surašyti patikrinimo aktai, nustatyta nereikšmingų pažeidimų, už kurių padarymą netaikytina atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas. Ginčo rašte taip pat nurodyta, kokiomis priemonėmis pareiškėjas gali ginti savo teises, jeigu mano, kad jos yra pažeidžiamos, bei ginčijamo rašto apskundimo tvarka. Anksčiau nurodytos teisės normos, taip pat ir suformuota teismų praktika patvirtina, jog atsakovės darbuotojai nagrinėdami pareiškėjų skundus gali veikti tik taip, kaip numato teisės aktai, ir tikrinti bei imtis priemonių dėl įspėjimo ar baudimo tik nustatę teisės aktų pažeidimų. Todėl ginčijamas raštas atitinka visus pirmiau išvardytus individualaus administracinio akto reikalavimus: yra motyvuotas, pagrįstas teisės aktų normomis, nurodyta apskundimo tvarka ir jis pasirašytas jį priėmusio pareigūno, tad ginčijamo rašto naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Antru skundo reikalavimu pareiškėjas prašo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti 2021-12-30 pateiktą skundą dėl BSB „Geodezininkas“ ir priimti sprendimą dėl visų skunde nurodytų aplinkybių, užtikrinant VAĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytų skundą padavusių asmenų teisių realizavimą. Toks reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo skundo reikalavimo. Tik nustačius, jog reikalavimas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2023-02-03 rašto Nr. 53-5-33 „Dėl (duomenys neskelbtini), Kaune“ panaikinimo yra pagrįstas, ir tik panaikinus ginčijamą raštą, gali būti tenkinamas ir skundo antrasis reikalavimas dėl įpareigojimo pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo. Priešingu atveju skundas atmestinas visa apimtimi.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją, 1997-12-19 sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-3555/2011).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo skundas netenkintas, pareiškėjas nelaikytinas šalimi, kurios naudai priimtas sprendimas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. R. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.